Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žarmena“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių skalbykla“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žarmena“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

(toliau – ir Sutartis) dėl skalbimo, džiovinimo ir lyginimo. Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad šia sutartimi paslaugos tiekėjas įsipareigoja suteikti paslaugos pirkėjui skalbimo ir lyginimo paslaugas, o paslaugos pirkėjas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Vadovaujantis sutarties 5.1. punktu, paslaugos teike?jas pateikia paslaugos pirke?jui PVM sa?skaita?–faktu?ra? uz? suteiktas skalbimo ir lyginimo paslaugas, paslaugu? pirke?jas atsiskaito uz? suteiktas paslaugas mokestiniu pavedimu i? paslaugos teike?jo atsiskaitoma?ja? sa?skaita? per 15 kalendoriniu? dienu? nuo PVM sa?skaitos–faktu?ros pateikimo dienos. Ies?kovė suteike? skalbimo ir lyginimo paslaugas atsakovei, pateike? PVM sa?skaitas–faktu?ras, tac?iau atsakovė visiškai ies?kovei ne?ra apmoke?jeusi uz? suteiktas paslaugas. Ies?kinio pateikimo diena? – 2019 m. spalio 3 d. – skolos suma sudaro 1393,46 Eur.

2. 2019 m. rugsėjo 19 d. gautas atsakovės pras?ymas, kuriame nurodyta, jog atsakovė yra skoloje 1393,46 Eur, i?mone?je yra susidariusi sunki finansine? pade?tis, todėl pras?o skola? padengti dalimis pagal moke?jimo grafika?. Visgi ies?kove? informavo atsakovę, jog nesutinka su pateiktu pasiu?lymu de?l i?siskolinimo moke?jimo dalimis pagal nurodyta? grafika?. Nurodė, kad skalbinių priėmimo perdavimų aktų saugojimo terminas sutartyje nėra nurodytas. Sąskaitos pasirašytos ir pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, vadinasi, jokių prieštaravimų pateikta nebuvo. Atsakovės nepasiūlė jokių Sutarties sąlygų pakeitimų, pasirašė Sutartį. Skalbinių perdavimo aktai bendrovėje nėra saugojami, nes jie nėra reikalingi buhalterijai, jie yra reikalingi tik išrašant sąskaitą. Atsakovė 2019 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 100,00 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti 1293,46 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo priteistos skolos pagrįstumo, įrodymų vertinimo.

13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priėmė ieškinį ir jį išnagrinėjo, turėjo atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu nes ieškinį ieškovės vardu pateikė advokato padėjėja, tačiau į bylą nebuvo pateiktas rašytinis advokato padėjėjos praktikos vadovo leidimas advokato padėjėjai atstovauti ieškovą konkrečioje byloje.

14. Bylos duomenimis 2019m. rugpjūčio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams ieškovės vardu pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Kartu su pareiškimu pridėtas išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, advokato padėjėjos praktikos vadovės leidimas atstovauti byloje, taip pat, pridėtas išrašas iš sprendimo dėl advokato padėjėjos vienerių metų praktikos ataskaitos patvirtinimo. 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo įsakymas priimtas (civilinės bylos Nr. eL2-4934-721/2019; teisminio proceso Nr. 2-29-3-02039-2019-02), nutarta išieškoti skolą iš atsakovo UAB „Žarmena“. Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, 2019 m. spalio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi teismo įsakymas panaikintas, teismui priėmus ieškovės ieškinį (civilinė byla Nr. e2-5847-721/2019 šiuo metu Nr. e2-116-721/2020). Toje pačioje nutartyje nurodoma prijungti prie civilinės bylos, civilinės bylos Nr. eL2-4934-721/2019 medžiagą. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad teismui nebuvo pateikti atstovavimą patvirtinantys dokumentai, todėl šiuo klausimu nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, ir kad teismas šiuo pagrindu nepagrįstai išnagrinėjo bylą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 7 d. sudarė Skalbimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skalbinių skalbimo, džiovinimo ir lyginimo. Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad s?ia sutartimi paslaugos teike?jas i?sipareigoja suteikti paslaugos pirke?jui skalbimo ir lyginimo paslaugas, o paslaugos pirke?jas i?sipareigoja uz? suteiktas paslaugas sumoke?ti s?ioje sutartyje nustatytomis sa?lygomis. Vadovaujantis Sutarties 5.1. punktu, paslaugos teike?jas pateikia paslaugos pirke?jui PVM sa?skaita?–faktu?ra? uz? suteiktas skalbimo ir lyginimo paslaugas. Paslaugu? pirke?jas atsiskaito uz? suteiktas paslaugas mokestiniu pavedimu i? paslaugos teike?jo atsiskaitoma?ja? sa?skaita? per 15 kalendoriniu? dienu? nuo PVM sa?skaitos–faktu?ros pateikimo dienos. Ieškovė nurodomą atsakovės įsiskolinimo susidarymą ieškinyje grindžia 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita–faktūra, Serija MS, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 508,28 Eur sumai, 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita–faktūra, Serija MS, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 208,20 Eur sumai, 2019 m. birželio 17 d. PVM sąskaita–faktūra, Serija MS, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 305,89 Eur sumai, 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita–faktūra, Serija MS, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 637,86 Eur sumai. 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovė mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 100,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama skolos dengimas. Viena – 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita–faktūra, Serija MS, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 508,28 Eur sumai, nėra atsakovės pasirašyta. PVM sąskaitos–faktūros buvo išrašytos ir laiku pateiktos atsakovei, įrodo ta aplinkybė, kad informaciją apie PVM sąskaitų faktūrų pateikimą ieškovė kėlė į VMI išmaniąją elektroninės mokesčių administravimo informacinę sistemą iMAS, kurios paskirtis administruojant VMI, naudojantis priešpriešinių sutikrinimų būdu maksimaliai išvengti PVM mokėjimo neatitikimo. Į bylą ieškovė pateikė atsakovės 2019 m. rugsėjo 19 d. direktoriaus M. A. prašymą, kuriame atsakovė nurodo, kad ieškovė yra skoloje 1393,46 Eur, kad įmonėje yra susidariusi sunki finansinė padėtis, todėl prašo skolą leisti padengti pagal mokėjimą grafiką 14 mėnesių laikotarpiui.

16. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, neatskleidė bylos esmės. Iš esmės apeliantė nurodė, kad tam, kad ieškovė turėtų galimybę pateikti apmokėjimui sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas, ieškovė turėjo turėti atsakovės atsakingų asmenų pasirašytus skalbinių perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose būtų nurodytas skalbinių svoris, asortimentas, data, tačiau tokių dokumentų neišsaugojo ir neturi. Kadangi byloje nėra skalbinių perdavimo – priėmimo aktų, ieškovės su ieškiniu pateiktas skolų suderinimo aktas atsakovės nepasirašytas, ieškovės ieškinys kaip neįrodytas turėjo būti atmestas.

17. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Apeliacinio teismo vertinimu teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys pagrįstas.

19. Šiuo konkrečiu atveju iš dalies sutiktina su apeliante, kad Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei įsipareigoja skalbinius paimti ir grąžinti išskalbtus pateikiant išrašytą skalbinių perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodytas skalbinių svoris, asortimentas, data, pasirašant sutarties šalių atsakingiems asmenims. Minėtų dokumentų buvimas tikėtina pašalintų tarp šalių kylančius ginčus, tačiau tuo pačiu jų nebuvimas nepaneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumo nes byloje vertintina visuma faktinių aplinkybių, vertintini visi pateikti įrodymai, jų sąsajumas ir kita. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ieškovė minėtų dokumentų nepateikė teismui, motyvuodama tuo, kad jų neišsisagojo nes jų ieškovė neapskaito buhalterinėje apskaitoje. Sutarties 3.4 punkte šalys susitarė, kad atsakovė pretenzijas dėl kokybės turi pareikšti per 2 darbo dienas nuo skalbinių gražinimo atsakovei. Sutarties 5. 2 punkte atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ginčo dėl atliktų paslaugų kokybės nėra. Nors Liteko duomenimis apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės kėlė klausimus dėl sutarties parengimo, sutarties sąlygų, akcentavo tai, kad ieškovė nepateikdama priėmimo perdavimo aktų neįrodė ieškinio reikalavimų, tačiau atsakovė nesutikdama su ieškove neteikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės argumentus bei paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus nes tokią pareigą taip pat turėjo ( CPK 178 straipsnis). Pvz. teikti įrodymus, kokie konkrečiai ir kada buvo paimti skalbiniai iš atsakovės, kad buvo paimtas ne toks kiekis konkrečių skalbinių ir pan. Šalys Sutartyje susitarė, kad paslaugos pirkėjas įsipareigoja išrūšiuoti nešvarius skalbinius ir pateikti juos tiekėjui pagal užsakymų priėmimo perdavimo aktą ( Sutarties 2.7 punktą), susitarė dėl paslaugų suteikimo terminų ir pan. Pažymėtina, kad šalys taip pat susitarė, kad detalūs pinigų kiekiai ir pinigų sumos už suteiktas skalbimo paslaugas nurodomos paslaugų teikėjo pateiktoje sąskaitoje -faktūroje. ( Sutarties 1.4 punktas). Iš į bylą pateiktų ieškovės PVM sąskaitų matyti, kad jose nurodytos konkrečios prekės, jų pavadinimai, kiekis, vienetų skaičius, kaina, bendra suma. Nors atsakovė ir yra pasirašiusi sąskaitas –faktūras, išskyrus vieną sąskaitą faktūrą ir nors nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau taip ir nenurodė kokią konkrečiai sumą sutinka sumokėti ir dėl kokių priežasčių iki šiol su ieškove neatsiskaitė.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, įrodymų sąsajumą, tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

21. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 ). Taigi šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamus faktus buvus, nei jų nebuvus, t.y. įrodymų visuma sudaro pagrindą vertinti, kad labiau tikėtina, kad atsakovei ieškinyje nurodytos paslaugos buvo suteiktos, nei, kad nesuteiktos.

22. Be to pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

23. Apeliacinis teismas anksčiau nurodytais motyvais atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir kaip minėjo iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms nėra tikslinga plačiau jų kartoti. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.