- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-667-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06121-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 390,20 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytas lėšas, 180,25 Eur palūkanas, nuostolių, kuriuos sudaro 207,02 Eur priverstinio išieškojimo išlaidos ir 26 Eur vykdomosios bylos dokumentų kopijavimo išlaidos, atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakovu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-9428-955/2014 sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui po 115,85 Eur kas mėnesį, kol atsakovas mokysis gimnazijoje ir iki kol baigs bet kokios mokymosi įstaigos dieninį skyrių, siekdamas įgyti aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. Atsakovas 2015 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Antstoliui atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) universiteto, esančio Vokietijoje, registracijos sertifikatą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas yra registruotas tarptautinės vadybos (anglų kalba) specialybės dieninio skyriaus studentu. Jokių papildomų dokumentų dėl studijų atsakovas nepateikė, nuolat gyveno Lietuvoje. Atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nesimokė, todėl nepagrįstai reikalavo už šį laikotarpį teikti išlaikymą ir nepagrįstai praturtėjo, taip pažeisdamas ieškovo teises.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad lingvistiškai aiškinant šalių sudarytos taikos sutarties formuluotę, prievolė ieškovui mokėti išlaikymą sūnui išlieka iki atsakovas įgis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą arba iki jam sueis 24 metai. Atsakovo nuomone, jam skirtas išlaikymas nėra siejamas su studijomis aukštojoje mokykloje, jam nebuvo numatyta jokių reikalavimų ar sąlygų dėl dokumentų apie mokymąsi ar pasiekimus teikimą, duomenis apie studijas atsakovas teikė gera valia, nors to daryti ir neprivalėjo. Ginčo laikotarpiu atsakovas studijavo, todėl pagrįstai gavo lėšas. Atsakovo vertinimu, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai nėra pagrįsti, šios išlaidos atsirado dėl paties ieškovo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 720 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. 2020 m. kovo 2 d. papildoma nutartimi teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 340 Eur bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas atlyginimą.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas 1 390,20 Eur sumą gavo pagal įsiteisėjusią teismo nutartį, todėl pripažino, jog egzistavo pagrindas gauti šias lėšas.
5. Teismas pažymėjo, kad paramos teikimo nutraukimas ar sumažinimas galimas tik teismo sprendimu, todėl ieškovas, abejodamas sūnaus mokymusi Vokietijoje, dėl pareigos prisidėti prie jo išlaikymo turėjo teisę keiptis į teismą, tačiau to nepadarė ir išlaikymą/paramą mokėjo.
6. Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo/paramos lėšų grąžinimo pagrįstumo, yra reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo sąžiningumo. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas buvo pasirašęs studijų sutartį, jam buvo dėstomi mokomieji dalykai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad gautos lėšos buvo skirtos pragyvenimui, asmens poreikių tenkinimui. Teismas pažymėjo, kad paramos/išlaikymo teikimas pasižymi reguliarumu, t. y. jis turi būti mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmieji asmens rezultatai pradėjus studijuoti galimi po pusės metų, tačiau ir šiuo laikotarpiu asmeniui reikalinga parama. Sąžiningumas negali būti grindžiamas vien tik gautais įvertinimais. Teismo nuomone, asmens pažangumas, kaip reikšminga aplinkybė, gali būti vertinama tik sprendžiant dėl paramos teikimo pakeitimo (sumažinimo ar nutraukimo). Atsakovas nelaikytinas nesąžiningu, dėl ko nėra teisinio pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų.
7. Atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl palūkanų bei nuostolių atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Tai, kad ieškovas taikos sutartimi sutiko teikti atsakovui išlaikymą, nepanaikina atsakovo, kaip išlaikymą gaunančio asmens, pareigos sąžiningai vykdyti pareigą mokytis, o, šios pareigos nevykdant, neatima iš ieškovo, kaip išlaikymą teikiančio asmens, teisės reikalauti grąžinti tai, ką išlaikymą gaunantis asmuo gavo pagal sutartį, kurią netinkamai vykdė. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškia reikalavimą, t. y. kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu nevykdė pareigos sąžiningai mokytis, ir šias aplinkybes byloje įrodė atsakovo pateiktais mokymosi rezultatais.
1.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nesirėmė teismų išaiškinimais dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam asmeniui, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų mokymosi rezultatų ir remdamasis vien tik tuo, kad atsakovas buvo pasirašęs studijų sutartį, jog jam buvo dėstomi mokomieji dalykai, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsakovo nesąžiningumui konstatuoti. Atsakovo pateikti mokymosi rezultatai leidžia teigti, kad 2015/2016 mokslo metų pirmąjį semestrą atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokytis, o antrąjį semestrą šios pareigos nevykdė, kas tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju yra laikytina atsakovo nesąžiningumu, kurio pagrindu atsakovui atsiranda pareiga grąžinti ieškovo teiktą išlaikymą, kuris jam buvo teikiamas tik su sąlyga, jog jis mokysis aukštojoje mokykloje, ir, svarbiausia, mokysis pažangiai. Atsakovas, nevykdęs šios pareigos ar ją vykdęs netinkamai, elgdamasis nesąžiningai pareikalavo, kad ieškovas teiktų išlaikymą, o, ieškovui paprašius pateikti įrodymus apie mokymąsi, ne tik šių duomenų nepateikė, tačiau, gavęs vykdomąjį raštą, kreipėsi dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka, dėl ko ieškovas turėjo papildomų išlaidų.
1.3. Atsakovas šalių sudarytą taikos sutartį vertino kaip ieškovo besąlygiškus įsipareigojimus atsakovui teikti išlaikymą iki jam sukaks 24 metai, pačiam atsakovui pagal šią sutartį neturint jokių pareigų, o pirmos instancijos teismas iš esmės tokią atsakovo poziciją palaikė. Tokia išvada prieštarauja ne tik Konstitucinio Teismo išaiškinimams, bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, nes sudaro galimybę vienai šaliai – pilnamečiam vaikui (atsakovui) – piktnaudžiauti šeimos teisėmis, o iš kitos šalies – išlaikymą teikiančio tėvo (ieškovo) – atima teisę reikalauti, kad išlaikymą gaunantis vaikas tinkamai vykdytų pareigą mokytis, arba jos nevykdydamas – negautų to, kas priklauso tik esant tinkamam pareigų mokytis vykdymui.
1.4. Netgi tuo atveju, jeigu teismas manė, kad nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, teismas privalėjo pats nustatyti teisinę ginčo santykio kvalifikaciją, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas bei jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo pozicija, jog išlaikymas atsakovui turėjo būti teikiamas tik su sąlyga, kad jis, siekdamas aukštojo ar aukštesniojo išsilavinimo, mokysis bet kokios mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, reikštų, jog teismas patvirtino sąlyginę taikos sutartį ir priėmė sąlyginį baigiamąjį aktą, ką imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnis. Net ir darant prielaidą, kad ieškovas neturėjo teikti išlaikymo atsakovui tuo atveju, jei šis nestudijuotų aukštojoje mokykloje, tai nebūtų pagrindas neteikti išlaikymo atsakovui, kadangi jis nurodytą įsipareigojimą vykdė. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas buvo registruotas universitete ir nestudijavo, yra niekuo nepagrįsti išvedžiojimai. Nepagrįsti ir ieškinio reikalavimai priteisti nuostolius ir palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., kadangi ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokiu pagrindu prašo priteisti nurodytas lėšas. Šios ieškovo išlaidos negali būti vertinamos kaip atsakovo nepagrįstai gautos lėšos ar žala, taip pat šių ieškovo turėtų išlaidų niekaip negalima vertinti ir kaip bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas šias išlaidas turėjo išskirtinai dėl savo paties veiksmų, kadangi žinodamas apie šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų išreikalavimo. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, taip pat koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Ši pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
12. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, piniginės lėšos buvo sumokėtos egzistuojant teisėtam pagrindui – Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. L2-9428-955/2014, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, numatanti ieškovo įsipareigojimą teikti atsakovui išlaikymą. Reikšdamas ieškinį ieškovas šios aplinkybės neginčijo, tik, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, akcentavo, kad jo pareiga teikti pilnamečiam sūnui išlaikymą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo išnykusi šiam nevykdant įsipareigojimo studijuoti aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Įvertinęs tokią ieškovo poziciją į bylą surinktų įrodymų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konstatuoti ieškovo pareigos teikti sūnui išlaikymą išnykimą nebuvo pagrindo dėl kelių priežasčių:
3.1. Kaip matyti iš atsakovo su 2019 m. spalio 25 d. prašymu pateiktų paraiškos studijuoti, mokymo įstaigos patvirtinimo apie įstojimą, studijų sutarties, atsakovo tetos R. L. įsipareigojimo sumokėti mokymo įstaigai už atsakovo studijas bei atsakovo akademinių pasiekimų sąrašo, taip pat su atsiliepimu į ieškinį bei 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu pateiktų mokymo įstaigos pažymų, atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo Vokietijoje veikiančios mokymo įstaigos (duomenys neskelbtini) studentas. Be to, ieškovo su ieškiniu pateiktos (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) fakulteto pažymos patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pradėjo studijas nurodytoje aukštojoje mokykloje, kurios tęsėsi iki 2019 m. birželio 30 d., ieškovo pažangumo vidurkis skirtingais semestrais buvo ne mažesnis kaip 7 balai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad baigęs vidurinę mokyklą atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų aukštajam išsilavinimui įgyti.
3.2. Vien aplinkybė, kad po pirmųjų aukštojo mokslo metų atsakovas nusprendė nebetęsti mokslų (duomenys neskelbtini) ir įstojo į (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) fakultetą, pati savaime negali būti vertinama kaip patvirtinanti atsakovo vengimą siekti aukštojo išsilavinimo. Ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kad atsakovas visiškai nesimokė (duomenys neskelbtini). Priešingai, paties ieškovo su 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymu pateikta paraiška registruoti atsakovą į privalomus matematikos kursus, kartu su atsakovo teiktais duomenimis apie faktinį jo mokymąsi, atskleidžia, kad atsakovas vykdė tam tikras su jo, kaip nurodytos mokyklos studento, statusu susijusias pareigas. Pažymėtina, kad net ir pasibaigus pirmajam mokymosi semestrui, mokymo įstaiga atsakovo pažangumo nevertino kaip pagrindo nutraukti su juo sudarytą studijų sutartį ir pašalinti atsakovą iš studentų sąrašų. Aplinkybė, kad antrojo semestro eigoje atsakovas nusprendė dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebetęsti studijų Vokietijoje ir įstojo į Lietuvoje veikiančią aukštojo mokslo įstaigą, pati savaime negali būti vertinama kaip sukurianti pagrindą spręsti, jog nuo pat 2015 – 2016 mokslo metų pradžios ieškovas nestudijavo aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Ši išvada leidžia vertinti kaip pagrįstą skundžiamo sprendimo motyvą, kad tiek atsakovo įvertinimai, tiek ir jo galimybės toliau siekti išsilavinimo (duomenys neskelbtini), paaiškėjo tik mokslo metų eigoje, nurodytu laikotarpiu ieškovui reikėjo išlaidų pragyvenimui ir mokymuisi.
3.3. Aplinkybė, kad apsisprendęs mokslus tęsti kitoje mokymo įstaigoje, ieškovas pirmųjų studijų metų antrajame semestre galimai nelaikė egzaminų, dėl ko nebuvo užfiksuoti jo studijų rezultatai, pati savaime negali būti vertinama kaip paneigianti atsakovo teisę į išlaikymą. Atsakovas nebandė mokslų tęsti dirbtinai, sulaukęs anksčiausios galimos progos pakeitė mokymo įstaigą, kurioje studijavo laikydamasis pažangumo reikalavimų.
3.4. Kartu pažymėtina, kad ieškovo cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje taikant CK 3.192¹ straipsnį, numatantį tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, akcentuojama šių pareiga pažangiai mokytis, yra aktuali teismui sprendžiant klausimą dėl išlaikymo būtinumo ir jo dydžio. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo teisėtumo. Kaip teisingai akcentuojama skundžiamame sprendime, ieškovas įstatyme nustatyta tvarka (CK 3.201 straipsnis) nereiškė reikalavimo panaikinti ar modifikuoti jo pareigą teikti atsakovui išlaikymą, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta vykdymo procese, antstoliui priverstinai vykdant nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Reikšminga pripažintina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pareiga teikti išlaikymą kyla iš jo su atsakovu sudarytos taikos sutarties, kuria ieškovo prisiimtų pareigų apimtis nėra siejama su atsakovo mokymosi pažangumu ar kitomis specialiomis sąlygomis. Vienintelis reikalavimas atsakovui, nulemiantis ieškovo pareigos teikti išlaikymą egzistavimą, kaip nurodyta ir ieškovo su 2019 m. gruodžio 3 d. prašymu pateiktoje Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje dėl 2014 m. balandžio 7 d. nutarties išaiškinimo, yra mokymosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje faktas. Kaip minėta nutarties 12.1 punkte, atsakovas viso ginčo laikotarpio metu buvo aukštosios mokyklos studentas.
3.5. Įvertinęs paties ieškovo veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš ieškovo su ieškiniu pateikto sąskaitos išrašo, priverstinai buvo išieškota tik dalis ginčo laikotarpiu mokėtino išlaikymo sumos, nuo 2016 m. balandžio mėn. prievolę atsakovui ieškovas vykdė geranoriškai. Kaip matyti iš skundžiamu sprendimu konstatuotų faktinių aplinkybių, kurių ieškovas neginčija, jis 2016 m. sausio mėn. domėjosi vykdymo procesu, teikė skundą dėl antstolio veiksmų, akcentuodamas, kad išieškojimas negali būti vykdomas, kadangi atsakovas nevykdo pareigos studijuoti. Net ir susiklosčius tokiai situacijai ieškovas vėliau savo pretenzijų nebepalaikė ir nusprendė įmokas mokėti geranoriškai, taip prisidėdamas prie savo pilnamečio sūnaus pragyvenimo.
13. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuotas ieškovo pareigos teikti atsakovui išlaikymą ginčo laikotarpiu egzistavimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, negali būti išreikalaujamos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos, todėl, sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-916/2019). Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą nepateikta. Kaip detaliai aptarta nutarties 12 punkte, ieškovas mokėsi aukštojoje mokykloje, dirbtinai nevilkino studijų, po pirmųjų studijų metų pakeitė mokymo įstaigą, viso ginčo laikotarpio metu turėjo išlaidų, susijusių su pragyvenimu, todėl spręsti, kad jis elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, nėra pagrindo.
15. Nurodytų aplinkybių visumą teismas pripažįsta pagrindu spręsti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus ginčo teisinį santykį, teisingai išaiškinus ir pritaikius jį reglamentuojančius teisės aktus, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.