Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nestudijavo, jį matydavo Lietuvoje, pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo žemas pažangumas, todėl ieškovas neturėjo pareigos mokėti išlaikymo atsakovui.

Teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją. Nurodė, kad ieškovo pervestas lėšas naudojo pragyvenimui. Paaiškino, kad studijavo Vokietijoje, kadangi studijos buvo anglų kalba ir sunkios, todėl kitais mokslo metais šių studijų netęsė. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu jis studijavo, todėl nepagrįsti ieškovo motyvai, kad jis būdavo Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2014-04-07 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (el. b. t. 1, l. 36–37). Ieškovo paraiška (el. b. t. 1, l. 98). ISM Tarptautinės verslo mokyklos studijų sutartis (el. b. t. 1, l. 145–151). ISM Tarptautinės verslo mokyklos skolos prisiėmimas (el. b. t. 2, l. 152), informacija dėl atšaukimo (el. b. t. 2, l. 153), dokumentai prie paraiškos bakalauro studijoms (el. b. t. 2, l. 160), kandidato bakalauro studijoms anketa (el. b. t. 2, l. 161–162), akademinių pasiekimų išrašas (el. b. t. 2, l. 163–165). ISM International school of management registracijos pažymėjimas (el. b. t. 1, l. 34–35), patvirtinimas (el. b. t. 1, l. 74–75). Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto 2017-03-09, 2018-07-18, 2019-01-25, 2019-03-04 pažymos apie studijas (el. b. t. 1., l. 7, 8, 9, 10). Ieškovo banko sąskaitos išrašas (el. b. t. 1, l. 14–20).

Byloje keliamas reikalavimas, pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas, priteisti lėšas, kurios buvo sumokėtos, kaip išlaikymas/parama. Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad ieškovas atsakovui, pagal teismo nutartį ir vykdomojo rašto pagrindu už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-08-31 pervedė 1390,20 Eur sumą.

Teismas nurodo, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Tuo tarpu nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita), nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Construction Ace“ v. UAB „Ervin“, bylos Nr. 3K-3-40-690/2015; kt.). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

Atkreiptinas dėmesys, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis) teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Atitinkamai nepragrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis) nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad atsakovo praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad šioje byloje pirmiausia būtina nustatyti kokiu pagrindu atsakovas gavo lėšas už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-08-31.

Nagrinėjamu atveju parama pilnamečiam vaikui buvo mokama pagal teismo procesinį sprendimą – 2014-04-07 teismo nutartį, šios nutarties pagrindu 2015-09-08 išduotą vykdomąjį raštą. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išaiškintina, kad teismo sprendimu pilnamečiam vaikui priteista nustatyto dydžio parama yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši pilnamečio asmens teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas 1390,20 Eur sumą už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-08-31 gavo įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, todėl pripažintina, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti šias lėšas. Teismas nurodo, kad pareikalautoje vykdomojoje byloje 0165/15/01436 matyti, kad ieškovas domėjosi vykdymo procesu, t. y. 2016-01-08 surašytas interesanto priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad skolininkas domėjosi vykdymo procesu (vykd. b. Nr. 0165/15/01436 l. 28). Ieškovas 2016-01-08 parašė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame išreiškė abejones dėl sūnaus mokymosi, prašė išsiaiškinti ar atsakovas turi galimybių save išlaikyti (vykd. b. Nr. 0165/15/01436 l. 42). Antstolis 2016-01-18 patvarkymu atsisakė patenkinti šį skundą, kuriuo taip pat išaiškino ieškovui teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo (vykd. b. Nr. 0165/15/01436 l. 61–62). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutartimi ieškovo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovas, turėjo teisinį pagrindą gauti paramą, šios lėšos buvo numatytos teismo procesinio sprendimo pagrindu ir priverstine tvarka išieškomos vykdomojo rašto pagrindu. Kadangi reikalavimas yra kilęs dėl pramos teikimo pilnamečiui vaikui (CK 3.192-1 straipsnis), todėl paramos teikimo nutraukimas, sumažinimas ar pan. galimas tik teismo sprendimo pagrindu. Darytina išvada, kad ieškovas abejodamas dėl sūnaus mokymosi Vokietijoje, dėl pareigos prisidėti prie jo išlaikymo, turėjo teisę keiptis į teismą. Šiuo atveju ieškovas į teismą nesikreipė, išlaikymą/paramą mokėjo ieškovui. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, kad pervestos lėšos buvo skirtos pragyvenimui, kasdieninių poreikių tenkinimui.

Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Todėl, sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo/paramos lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo.

Nagrinėjamu atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas buvo pasirašęs studijų sutartį, jam buvo dėstomi mokomieji dalykai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad gautos lėšos buvo skirtos pragyvenimui, asmens poreikių tenkinimui, kitokio pobūdžio duomenų teismui nėra pateikta. Byloje ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo nepažangus, nes dalies dalykų įvertinimas žemas, dalis dalykų neišlaikyti ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybės, ieškovo vertinimu, sudaro pagrindą laikyti atsakovą nesąžiningu. Teismas nurodo, kad paramos/išlaikymo teikimas pasižymi reguliarumu, t. y. jis turi mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes paramos teikimas skirtas asmens pragyvenimui ir kasdieninių poreikių patenkinimui. Pagal pateiktos studijų sutarties 6 dalį vasaros semestras prasideda kiekvienų metų kovo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d., žiemos semestras prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi kiekvienų paskesnių metų vasario 29 ar 29 d. Darytina išvada, kad pirmieji asmens rezultatai pradėjus studijuoti galimi maždaug po pusės metų, tuo trapu ir šiuo laikotarpiu asmeniui reikalinga parama. Darytina išvada, kad asmens sąžiningumas negali būti grindžiamas vien tik gautų įvertinimu pagrindu. Asmens pažangumas, kaip reikšminga aplinkybė, gali būti vertinama tik sprendžiant dėl parmos teikimo pakeitimo: sumažinimo ar panaikinimo. Darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas nelaikytinas nesąžiningu, todėl nėra teisinio pagrindo netaikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas gavo paramą teisiniu pagrindu (teismo nutarties), todėl neatitinka nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymui numatytų sąlygų, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 1390,20 Eur sumą už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-08-31 atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Atmetu šį reikalavimą, išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir nuostolių atlyginimo taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmetus ieškinį priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas oš viso patyrė 720 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, l. 102, t. 2, l. 175), todėl jos priteistinos iš ieškovo atsakovui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.