Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-543-236/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-20
Bylos Nr.: 2A-543-236/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01624-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
Ieškovas: V. K., N. K.
Atsakovas: D. S., I. S.

Kategorijos

3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai

Civilinė byla Nr. 2A-543-236/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01624-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.8.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. (V. K.) ir N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl pirkimo – pardavimo sutarties kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. K. ir N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinę, prašė sumažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, nurodytą 2008-04-18 pirkimo – pardavimo sutartyje, nuo 402 571,83 Eur (1 390 000 Lt) iki 191 149,21 Eur (660 000 Lt), t. y. 211 422,61,61 Eur (730 000 Lt) suma.

2. Ieškovai nurodė, kad jie su atsakovais 2008-04-07 sudarė preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis), tačiau iki jos sudarymo atsakovai nesuteikė ieškovams galimybės minėto buto apžiūrėti. Po preliminariosios sutarties sudarymo butas buvo apžiūrėtas, jo būklė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir jokių akivaizdžių trūkumų nebuvo pastebėta. Šalys 2008-04-18 sudarė pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis), kurioje susitarė, kad butas parduodamas su baldais bei buitine technika už 402 571,83 Eur (1 390 000 Lt), sumokant 37 650,60 Eur (130 000 Lt) prieš sutarties patvirtinimą, o likusi suma sumokama per 2009 m. kovo mėn.

3. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkte atsakovai garantavo, kad turtas tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų visai jo pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėjai prisiėmė atsakomybę už trūkumus, jei neįrodys, kad jie atsirado po nuosavybės teisės perėjimo į minėtą turtą dėl ieškovų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punkte atsakovai užtikrino, kad nurodytos garantijos bus teisingos sutarties pasirašymo dieną.

Šalies argumentai

4. Ieškovai nurodė, kad po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo paaiškėjo, jog buto grindų perdengimai yra stipriai įlinkę, vietomis supuvę. Ieškovai trūkumus pastebėjo tik tuomet, kai jau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pirmo aukšto kavinės patalpose, esančiose po ginčo butu, buvo daromas remontas ir ardomos pakabinamos lubos. Šiuo atveju paaiškėjo, kad tarp ginčo buto, esančio antrame namo aukšte, ir kavinės patalpų, esančių pirmame namo aukšte, yra įlinkę perdengimas ir metalinė sija, supuvę perdengimo fragmentai. Taip pat paaiškėjo, kad atsakovai iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bandė įlinkusius grindų perdengimus sutvirtinti metaline sija, taigi buto trūkumai pardavėjams buvo žinomi, tačiau šis faktas nuo ieškovų buvo nesąžiningai nuslėptas ir dėl to ieškovai buvo iš esmės suklaidinti dėl sutarties objekto ir jo būklės bei tikrosios perkamo turto vertės ir kainos.

5. Ieškovai nurodė, kad buvo inicijavę teisminį procesą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors jų ieškinys buvo atmestas, tačiau teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad nors butas ir neturi esminių trūkumų, dėl kurių pirkimo – pardavimo sutartis galėtų būti nutraukta, tačiau konstatavo daikto kokybės trūkumus bei tai, kad atsakovams paslėpti trūkumai buvo žinomi, todėl šalys turi susitarti dėl kainos sumažinimo arba nuostolių atlyginimo, t. y. kitų ieškovų pažeistų teisių gynimo būdų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo paslėpti buto trūkumai ir teismui pripažinus, kad pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovų pateiktos garantijos ir patvirtinimai dėl parduodamo buto kokybės buvo neteisingi, ieškovai įgijo teisę reikalauti pažeistų teisių gynimo – buto kainos sumažinimo. Mažintinos kainos dydį grindė nekilnojamojo turto vertės ir statinio techninėje ekspertizėje nustatyta buto rinkos verte preliminariosios sutarties sudarymo dieną.

Atsiliepimas

6. Atsakovai D. S. ir I. S. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad iš esmės ieškovų ieškinys nesiskiria nuo ieškinio išnagrinėto ieškovams siekiant nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad teismas ne tik konstatavo, kad perdanga nėra avarinės būklės, bet ji neturi net avarinės būklės požymių. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjant ginčą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas J. M., kuris paaiškino, kad pastatas avariniu laikytinas tuo atveju, kai sijų įlinkimas siekia 14 cm, o šiuo atveju įlinkimas siekia 3 cm ir yra normalus vertinant medines perdangas. Be to, dar 1999-08-27 ekspertizės akte, kurį surašė tas pats ekspertas J. M., yra nurodyta, kad perdangos yra medinių sijų, o jų įlinkis tesiekia 2,5 – 3 cm., t. y. daugiau nei 10 metų šis įlinkis nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, teismai darė išvadą, kad butas yra tinkamas naudoti.

7. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovas V. K. užsiima nekilnojamojo turto verslu, todėl galėjo įvertinti perkamą butą. Ginčo buto pirkimo metu ieškovams jau priklausė 74 proc. gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų pastate, kuriame yra ir ginčo butas, ieškovai be kita ko, yra kavinės, kuri yra po ginčo butu, akcininkai.

Atsiliepimas

8. Atsakovai taip pat nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.1 punktu ieškovai patvirtino, kad su parduodamo turto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenimis susipažino, 4.5.2 punktu šalys taip pat patvirtino, kad atliko visus teisinius veiksmus būtinus tinkamam sutarties sudarymui, jos galiojimui ir sutarties sąlygų vykdymui. Šiuo atveju visi dokumentai, susiję su ginčo patalpų paskirties pakeitimo iš administracinės į butą, aktai, ekspertizės dokumentai buvo ir yra viešoje, laisvai prieinamoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje saugomoje byloje, su šiais dokumentais ieškovai galėjo ir turėjo susipažinti kaip vidutiniškai protingai apdairūs ir rūpestingi asmenys, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra nekilnojamojo turto verslininkai.

9. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovai žinojo, kokį butą ir kokiame name bei su kokiomis bendro naudojimo konstrukcijomis perka. Ieškovai pirko butą tinkamą gyventi, jo paskirtis ir savybės yra tokios, kokios nurodytos buto pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. butas gyvenamosios paskirties (pirkimo – pardavimo sutarties 1.1 punktas), parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį (pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punktas) ir ieškovams buvo apie tai žinoma (pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.1 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-24 sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovų V. K. ir N. K. lygiomis dalimis priteisė atsakovui D. S. 2 510 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei I. S. – 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas, vadovavosi įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016, priimtame atnaujinus civilinę bylą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 nutartimi, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 nustatytais prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiais faktais. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors byloje buvo nustatytos paslėptos buto detalės (sijų įmontavimas), tačiau nei šios, nei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo butą laikyti su esminiais trūkumais, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos apskritai trūkumais, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butą galima saugiai eksploatuoti, jis nėra avarinės būklės. Šiuo atveju neįrodyta, kad ieškovai įsigijo butą, kuris neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis. Taip pat byloje nebuvo įrodyta, kad egzistavo buto trūkumai, kad apie šiuos trūkumus atsakovai neinformavo ieškovų ir ieškovai apie juos nežinojo, kad tie trūkumai buvo esminiai.

12. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismų įsiteisėjusiais sprendimais padarytas išvadas, teisinį reglamentavimą bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai pažeidė pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkto nuostatas, kuriomis iš esmės šalys susitarė ne dėl konkrečių daikto kokybės reikalavimų, o iš esmės atkartojo CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to turėtų būti taikoma CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemonė – daikto kainos sumažinimas. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė esminės aplinkybės – daikto kokybės trūkumų.

13. Teismas pažymėjo, kad pastatas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas XX amžiaus pradžioje, taigi tam tikri konstrukciniai pakitimai, nepagrindžiant esminiais nukrypimais nuo statybos techninių reikalavimų, eksploatuojant pastatą, įskaitant ir ginčo butą, patys savaime nesuponuoja išvados dėl daikto kokybės trūkumų, dėl kurių šiuo atveju pardavėjas turėtų atsakyti.

14. Teismas nustatė, kad ieškovai gana ilgą laikotarpį nuosavybės teise valdo didžiąją dalį namo patalpų, ieškovas yra namo bendrijos pirmininkas, taigi jiems negalėjo būti nežinoma apie pastato pastatymo momentą, galimus namo konstrukcinius pakitimus, medinių perdangų egzistavimą, ar ginčo bute egzistavusią biblioteką ir dėl šios priežasties galimus didesnius konstrukcinius pakitimus, konkrečiose patalpose. Tačiau, kaip minėta, tam tikri statinio ar patalpos konstrukcijų pakitimai, nėra pagrindas konstatuoti daikto kokybės trūkumų.

15. Teismas, atsižvelgęs į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą aplinkybę, kad įsigytas butas gali būti naudojamas pagal įsigijimo tikslą bei tai, kad teismai nenustatė, jog butas neatitinka kokių nors statybos techninių reikalavimų, dėl kurių jis turi būti vertinamas kaip turintis trūkumų, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad pardavėjams kyla atsakomybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Ieškovai V. K. ir N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad butas yra be trūkumų, yra visiškai nepagrįsta bei prieštarauja pagrindiniam Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011. Aplinkybė, kad po bylos atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 buvo nustatyta, kad naujai paaiškėję buto trūkumai (neatitikimai) nelaikyti buto trūkumais, butas neturi avarinės būklės požymių ir yra saugus naudoti, savaime nereiškia, kad jis staiga tapo be jokių trūkumų, taip pat kad jam nebereikalingas kapitalinis remontas, kaip buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, turinčiu ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią.

16.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ne interpretuoti teismų procesinius sprendimus savaip, o remtis laikytinu pagrindiniu Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 ir tuo, kas juo buvo nustatyta bei vertinti, kokia buvo buto kaina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsižvelgiant į pagrindiniu teismo sprendimu nustatytus buto trūkumus bei atitinkamai ją sumažinti.

16.3. Atsakovai, kaip pardavėjai, neįrodė kad buto trūkumai yra atsiradę dėl pirkėjų veiksmų ar kitų aplinkybių, šalinančių jų atsakomybę. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 nustatyta ir tai, kad buto trūkumai atsakovams buvo žinomi nuo 1999 m., todėl jų garantija dėl buto kokybės, t. y. kad butas neturi trūkumų, buvo melaginga.

16.4. Teismas be pagrindo sumenkino pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkto prasmę, o kartu ir atsakovų, kaip buto pardavėjų, prievolę bei šalių susitarimą dėl buto kokybės, nes šalys ne paprasčiausiai perrašė atitinkamas CK normas, o jų pagrindu aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad atsakovai ieškovams garantuoja, jog butas yra be jokių trūkumų ir atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Jei šalys būtų susitarusios dėl kapitalinio remonto darbų reikalaujančio buto būklės įsigijimo, tai nebūtų buvę prasmės atsakovams pirkimo – pardavimo sutartyje garantuoti, kad daiktas yra be trūkumų.

16.5. Teismo išvada, kad ieškovai negalėjo nežinoti apie konstrukcinius pakitimus, laikytina nepagrįsta ir subjektyvia, kadangi nėra aišku, apie kokius konstrukcinius pakitimus, kurių teismas nelaikė trūkumais, ieškovai negalėjo žinoti, išskyrus pačių buto perdangų pobūdį, t. y. kad jos medinės, ko ieškovai ir neneigia. Ieškovams nebuvo žinoma perdangų būklė ar kokie nors individualūs konstrukciniai pakeitimai ir negalėjo būti žinoma.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į ieškovų V. K. ir N. K. apeliacinį skundą atsakovas D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

Šalies argumentai

17.1. Apeliantų teiginiai, kad ginčo buto perdanga yra avarinės būklės ir kelia pavojų kavinės lankytojams, kad atsakovas be statybos leidimo atliko buto remontą, yra prasimanyti – tai paneigia pateikti ir teismo įvertinti dokumentai išnagrinėtoje byloje. Baigus buto patalpų remontą, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paskirta komisija įvertino atliktus darbus ir pripažino butą tinkamu naudotis.

17.2. Apeliantai, prieš pasirašydami buto pikrimo – pardavimo sutartį, buvo supažindinti su visa atliktų statybos darbų dokumentacija. Teismai, nagrinėję ginčą dėl buto tinkamumo, specialistų išvadų pagrindu konstatavo, kad butas laikančiųjų konstrukcijų požiūriu neturi avarijos grėsmės požymių ir yra tinkamas tolesnei eksploatacijai kaip butas.

17.3. Apeliantų teiginiai apeliaciniame skunde, kad butas yra su trūkumais, t. y. su netinkama perdanga, ir dėl to prašoma sumažinti buto kainą, yra paneigti byloje surinktais įrodymais.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į ieškovų V. K. ir N. K. apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

18.1. Ies?kovai apeliaciniame skunde klaidingai ir nepagri?stai ais?kina, kad tik Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendime civiline?je byloje Nr. 2-3343-104/2011 nurodytos aplinkybe?s laikytinos prejudiciniais faktais, net jei tos aplinkybe?s ve?liau buvo patikslintos naujomis aplinkybe?mis, nustatytomis atnaujinus s?ios bylos nagrine?jima? ir nurodytomis Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendime civiline?je byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 nutartyje civiline?je byloje Nr. e2A-692-186/2017.

18.2. Aplinkybė, kad de?l ies?kovu? ies?kinio atmetimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimas civiline?je byloje Nr. 2-3343-104/2011, o ve?liau atnaujinus bylos nagrine?jima? – ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 sprendimas civiline?je byloje Nr. e2-608-565/2016 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 nutartis civiline?je byloje Nr. e2A-692-186/2017, nereis?kia, kad ies?kovu? ies?kinys de?l buto (duomenys neskelbtini), buvo nagrine?tas dvejose atskirose bylose ir jose priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai gali pries?tarauti vienas kitam. S?iuo atveju buvo vienas teisminis procesas, o atnaujinus bylos nagrine?jima? is? naujo buvo vertinamos visos byloje nustatytos aplinkybe?s ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, kuriame nustatytos faktine?s aplinkybe?s turi prejudicine? galia? s?ioje byloje.

18.3. Ies?kovai apeliaciniame skunde nepagrįstai cituoja tik tas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimo civiline?je byloje Nr. 2-3343-104/2011 dalis, kurios yra jiems palankios. Ies?kovu? nurodomos minėto sprendimo dalys apie tai, kad neva ginc?o buto grindu? medine? perdanga netinkama tolesnei eksploatacijai ir ja? bu?tina kapitaliai remontuoti, akivaizdz?iai neatitinka šio sprendimo is?vadu? ir jame nurodytu? faktiniu? aplinkybiu?. Ies?kovu? skundz?iamame teismo sprendime yra ais?kiai nurodyta, kokiais prejudiciniais faktais, nustatytais byloje de?l ginc?o buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, re?me?si pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima?.

18.4. Ies?kovai apeliaciniame skunde nepagri?stai ais?kina, kad atsakovai, kaip pardave?jai, nei?rode?, kad buto tru?kumai yra atsirade? de?l pirke?ju? veiksmu? ar kitu? aplinkybiu?, s?alinanc?iu? atsakomybe?, kadangi prejudiciniais faktais yra nustatyta, kad butas neturi pasle?ptu? tru?kumu?, de?l kuriu? jo naudoti pagal paskirti? negalima, o ies?kovu? nurodyti tru?kumai apskritai negali bu?ti laikomi buto tru?kumais, atitinkamai atsakovams ne?ra ka? i?rodine?ti.

18.5. Ies?kovai tariamus buto tru?kumus grinde? tik medinės perdangos tru?kumais. I?siteise?jusiais teismu? sprendimais (vertinant teismu? is?vadas sistemis?kai, o ne selektyviai kaip nurodo ies?kovai) nustatyta, kad ies?kovu? nurodomi buto tru?kumai ne tik, kad nelaikytini esminiais daikto tru?kumais, bet ir apskritai daikto tru?kumais. Byloje nustatyta, kad pastatas, kuriame yra ginc?o butas, pastatytas XX amžiaus pradz?ioje, taigi tam tikri konstrukciniai pakitimai, nepagrindz?iant esminiais nukrypimais nuo statybos techniniu? reikalavimu?, eksploatuojant pastata?, įskaitant ir ginc?o buta?, patys savaime nesuponuoja is?vados de?l daikto kokybe?s tru?kumu?, de?l kuriu? s?iuo atveju pardave?jai ture?tu? atsakyti.

18.6. Ies?kovai, pirkdami buta?, negale?jo bu?ti suklaidinti ar nez?inoti namo ir jame esanc?io buto bu?kle?s, kadangi būdami nekilnojamojo turto verslininkai, nuolat uz?siimine?jo nekilnojamojo turto (butu?) pirkimu ir pardavimu. Jie is?mane? ir gerai z?inojo, kaip reikia i?vertinti perkama? buta?, taip pat ir s?iame name. Name ies?kovams priklauso daugiau kaip puse? gyvenamu?ju? ir bendro naudojimo patalpu?, jie taip pat yra kavine?s, kuri yra po butu patalpomis, akcininkai. Ies?kovai puikiai z?inojo, su kokiomis namo konstrukcijomis perka buta?, jos yra apras?ytos kiekvieno ies?kovu? nupirkto buto inventorine?se bylose. Be to, perdanga name priskiriama prie pagrindiniu? daugiabuc?io namo konstrukciju? ir yra bendro naudojimo objektas – dalinė daugiabuc?io namo savininku? nuosavybe?, o ne buto savininko nuosavybe?. Taigi, s?iuo atveju buvo perkamas butas, o ne perdanga, kurios bu?kle ir remontu, be kita ko, privalo ru?pintis nama? priz?iu?rintis administratorius ar namo bendrija, kurios pirmininkas s?iuo metu yra ies?kovas V. K..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo

21. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, nes nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2001-01-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, ir skundžiamą sprendimą iš esmės grindė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 atnaujintame civilinės bylos procese Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 nustatytomis aplinkybėmis, ignoruodamas pirminio Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 res judicata galią. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kiekvienu atveju teismas, aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kaip ir bet kurio įstatymo aiškinimo ir taikymo atveju, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tik taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigą – užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ši proceso teisės norma tiek, kiek eliminuoja galimybę ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, atskleidžia teismo sprendimo prejudicinės galios, kaip res judicata principo padarinio, reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

24. Nagrinėjamoje byloje apeliantai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kurios, jo teigimu, patvirtina, kad: 1) ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindų medinė perdanga netinkama tolesnei eksploatacijai iš standumo, svyrumo ir ją būtina kapitaliai remontuoti; 2) atsakovams apie buto perdangos trūkumus buvo žinoma jau 1999 m., kai atsakovai vykdė ginčo buto patalpų perplanavimą ir remontą; 3) atsakovai nesielgė sąžiningai pastarosios aplinkybės neatskleidę apeliantams; 4) nors ginčo buto trūkumai ir nesudaro esminio pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo, kadangi negalima daryti išvados, kad buto negalima eksploatuoti, tačiau šalys privalo elgtis sąžiningai ir gali susitarti dėl ginčo buto kainos sumažinimo arba nuostolių, susijusių su buto perdangos defektų šalinimu, atlyginimo.

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-339/2012 paliko nepakeistą, išsprendė V. K. ir N. K. ieškinį dėl ginčo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, pareikštą ieškinį atmesdamas.

26. Vilniaus apygardos teismas 2011-01-21 sprendimu nustatė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl parduoto buto trūkumų nesudaro esminio sutarties pažeidimo fakto. Teismas sprendė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai gavo butą, kuris iš esmės atitinka jam taikytinus įprastus ir sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus. Bute galima gyventi ir juo naudotis. Byloje nustatyta aplinkybė, kad buto grindų medinė perdanga netinka tolesnei eksploatacijai iš standumo, svyrumo, orinio garso izoliacijos ir oro (kvapų) pralaidumo sąlygų, todėl ją būtina kapitaliai remontuoti, nesudaro pagrindo išvadai, kad buto negalima eksploatuoti. Teismas pažymėjo, kad ieškovų teiginiai, jog buto perdengimai yra supuvę, todėl netinka tolesnei eksploatacijai ir reikia juos kuo skubiau kapitališkai remontuoti, o butą pavojinga naudoti pagal paskirtį, nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Atvirkščiai, iš byloje esančių įrodymų ir apklaustų liudytojų (specialistų) parodymų teismas nustatė, kad pastatas, kuriame yra butas, yra pastatytas iki 1940 m., perdengimo medinės sijos yra įlinkusiosios, tačiau namas nėra avarinis, o buto grindų perdengimo konstrukcijos sustiprintos metaline sija. Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos ir kitos aplinkybės, kad butu negalima naudotis dėl orinio garso izoliacijos trūkumų ir oro (kvapų) pralaidumo, taip pat nesudaro pagrindo nutraukti buto pirkimo - pardavimo sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes ieškovams tokios sąlygos buvo žinomos – tame pačiame name ieškovams priklauso 12 butų, įskaitant butą šalia ginčo buto tame pačiame aukšte. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovai gavo didžiąja dalimi tai, ką pagal pirkimo – pardavimo sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, todėl jų teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka įgyvendinti. Nepaisant to, teismas taip pat nustatė ir aplinkybę, kad atsakovams buvo žinoma apie buto perdangos trūkumus jau 1999 m., kai atsakovai vykdė ginčo patalpų perplanavimą ir remontą, todėl atsakovai, elgdamiesi sąžiningai, privalėjo tą aplinkybę atskleisti ieškovams. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal ieškovų pateiktas perdangos konstrukcijų būklės tyrimo išvadas yra reikalinga atlikti papildomus perdangos stiprinimo darbus. Teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju šalys taip pat privalo elgtis sąžiningai, nurodė, kad jos gali susitarti dėl ginčo buto kainos sumažinimo arba nuostolių, susijusių su buto perdangos defektų šalinimu, atlyginimo.

27. Ieškovai 2014-10-01 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-11 nutartimi, ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovai pareiškime dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma ieškovams bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad ginčo butą dėl jo perdangos trūkumų yra pavojinga naudoti ir dėl to būtinas kapitalinis remontas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naujos aplinkybės ieškovams tapo žinomos, kai šioje nagrinėjamoje byloje (dėl ginčo buto kainos sumažinimo) paskirtas teismo ekspertas pateikė išvadas.

28. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1361-781/2015, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-654-180/2015 paliko nepakeistą, ieškovų prašymą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-643-219/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-07 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015-01-15 nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – V. K. ir N. K. prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 dėl sutarties nutraukimo iš esmės pažeidus sutartį.

29. Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Pažymėtina, kad toje pačioje byloje anksčiau priimti sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl iš naujo nagrinėjant bylą CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010).

30. Nagrinėjamoje byloje atnaujinus procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių įrodinėjimo dalykas nepakito, t. y. jį sudarė visų bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų viseto įvertinimas, atsižvelgiant į prašyme atnaujinti procesą nurodytas naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad naujai nustatytos ir įvertintos aplinkybės atnaujinus civilinės bylos procesą turi neprieštarauti jau nustatytoms Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendime. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 išdėstytas kiek kitoks negu prieš proceso atnaujinimą įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktas įrodymų viseto vertinimas, išanalizavus ir įvertinus naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, dėl kurių teismai padarė išvadas, kad nors iki civilinio proceso atnaujinimo ir buvo nustatytos paslėptos buto detalės (sijų įmontavimas), tačiau nei šios, nei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo butą laikyti su esminiais trūkumais. Be to, nagrinėjamu atveju tokios buto detalės negali būti laikomos apskritai trūkumais, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo butą galima saugiai eksploatuoti, jis nėra avarinės būklės. Teismai laikė neįrodyta, kad ieškovai įsigijo butą, kuris neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis bei tai, kad egzistavo buto trūkumai, apie kuriuos atsakovai neinformavo ieškovų ir ieškovai apie juos nežinojo, kad tie trūkumai buvo esminiai.

31. Atsižvelgiant į tai, kas teismų nustatyta atnaujinus bylos procesą, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 nustačius, kad buto trūkumai atsakovams buvo žinomi nuo 1999 m., todėl jų garantija, numatyta pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.6 punkte dėl buto kokybės yra melaginga, - neturi jokios teisinės reikšmės ne tik dėl apeliacinio skundo argumentų, kad neva pirmosios instancijos teismas šią sąlygą nepagrįstai sumenkino, bet ir dėl to, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog plieninės sijos sumontavimas, kuris ieškovų vertinamas kaip trūkumas, būtų pakenkęs buto kokybei, t. y. kad buto sienos, grindys būtų praradusios savo saugias savybes, kad ginčo patalpose esanti perdanga dėl sijos įmontavimo būtų praradusi savo, kaip statinio laikančiosios konstrukcijos, savybes, dėl kurių būtų neįmanoma ginčo bute gyventi saugiai, kad buto negalima būtų eksploatuoti. Atitinkamai konstatavo, kad tokios sijos sumontavimas / buvimas negali būti laikomas trūkumu apskritai. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ne tik, kad kvestionuoti tokių prejudicinių faktų (trūkumų nebuvimo), tačiau ir tenkinti reikalavimą sumažinti pirkimo – pardavimo sutarties kainą.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo šiuo pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010, 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013). Proceso atnaujinimas yra res judicata principo, lemiančio pagarbą teisinio apibrėžtumo principui, išimtis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamą sprendimą grindus Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-07 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis buvo paneigta Vilniaus apygardos teismo 2011-01-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 res judicata galia.

33. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-06 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-608-565/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismas 2017-12-07 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017 išnagrinėję V. K. ir N. K. bylą pagal jų ieškinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo iš esmės ją pažeidus inter alia (be kita ko) nustatė aplinkybes, nurodytas šios nutarties 30 punkte, kuriomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kvestionuojančiais tiek teismų po bylos proceso atnaujinimo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, tiek skundžiamame sprendime nurodomus teismo motyvus bei padarytas išvadas remiantis šiais prejudiciniais faktais. Atitinkamai nėra pagrindo tokio bylos aplinkybių vertinimo remiantis prejudiciniais faktais, teismų nustatytais atnaujinus bylos procesą, apibūdinti kaip subjektyvaus ar interpretacinio.

34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatų, be to, nenukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šias proceso teisės normas.

Dėl bylos baigties

35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisingą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovų V. K. ir N. K. apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018-12-10 mokėjimo nurodymą Nr. 63, kuriame jį atstovavusiam advokatui J. L. atliktas 700 Eur mokėjimas jo paskirtyje nurodant, kad už advokato paslaugas (duomenys neskelbtini), byloje.

39. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo D. S. pateikto mokėjimo nurodymo nėra aišku už kokias teisines paslaugas atsakovas apmokėjo advokatui J. L., kadangi atsakovas nepateikė PVM sąskaitos faktūros ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teisme kainavo 700 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turėtas procesinių dokumentų parengimo teismui išlaidas nagrinėjamoje civilinėje byloje, atsakovui išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nepriteistinos, atsakovui tinkamai nepagrindus ir neįrodžius bylinėjimosi išlaidų fakto.

40. Atsakovė I. S. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė