- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- e2-654-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00004-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- V. K., N. K.
- Atsakovas
- D. S., I. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja N. P. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K. (V. K.) ir N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. A2-1361-781/2015 netenkintas ieškovų V. K. ir N. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl sutarties nutraukimo (trečiasis asmuo Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaras M. K.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. K. ir N. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 11 d. nutartimi, ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Išnagrinėtoje byloje atmestas ieškovų (pirkėjų) ieškinys atsakovams (pardavėjams) Danui ir I. S. dėl 2008 m. balandžio 18 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama – ginčo butas) nutraukimo dėl sutarties esminio pažeidimo
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo jiems tapo žinomos naujos, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės, t. y. kad ginčo butą dėl jo perdangos trūkumų yra pavojinga eksploatuoti ir dėl to būtinas kapitalinis remontas. Naujos aplinkybės ieškovams tapo žinomos, kai naujoje byloje (dėl ginčo buto kainos sumažinimo) paskirtas teismo ekspertas pateikė išvadas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjų V. K. ir N. K. prašymą atmetė – atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 dėl sutarties nutraukimo esminiai pažeidus sutartį (trečiasis asmuo Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaras M. K.).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, procesas gali būti atnaujinamas, tačiau tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms: tokia aplinkybė turi būti egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Ji turėjo būti nežinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo (vertintini ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai). Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių konstatuotinas žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, dėl ko turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad klausimas dėl perdangų bute būklės buvo keliamas nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-3343-104/2011, kur pareiškėjai, be kita, ko rėmėsi ir argumentu, kad butą būtina kapitališkai remontuoti, nes pavojinga jį naudoti pagal jo paskirtį. Taigi pareiškėjai, žinodami apie buto perdangos trūkumus ir remdamiesi šia aplinkybe teisme nagrinėjant bylą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, galėjo ir turėjo galimybę imtis priemonių šiam teiginiui įrodyti ir pagrįsti, pavyzdžiui, kreiptis į atitinkamus specialistus su prašymu nustatyti, ar ši aplinkybė gali būti traktuojama kaip esminis daikto trūkumas. Pareiškėjai, nepasinaudoję galimybe tinkamai įrodyti savo teiginius, o būtent, kad netinkama perdangos būklė yra esminis daikto trūkumas, turi prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes.
2014 m. rugsėjo 16 d. eksperto L. U. ekspertizės aktas, kuriame užfiksuoti buto perdengimo defektai priskirtini esminiams pastato trūkumams, jokių naujų aplinkybių apie perdangos būklę neatskleidė, o tik dar kartą užfiksavo perdangos būklę ir pagrindė aplinkybę, jog butą negalima saugiai naudoti pagal paskirtį. Taigi minėtame ekspertizės akte užfiksuota išvada dėl esminio daikto trūkumo galėjo būti žinoma pareiškėjams ir teismui nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Negali būti pateisinama situacija, kuomet pareiškėjai, kuriems nepavyko įrodyti savo pozicijos byloje, po bylos išnagrinėjimo imasi papildomų veiksmų įrodymams, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant teisme, gauti po bylos išnagrinėjimo.
Teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė ir argumentus, kad ginčo buto perdangos būklės ieškovai negalėjo įvertinti dėl to, kad atsakovai pardavėjai neleido patekti į butą ir buvo galima jį apžiūrėti tik iš pirmo aukšto.
Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų argumentai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.
Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2014 m. spalio 1 d., o pareiškėjai remiasi 2014 m. rugsėjo 21 d. gauta L. U. išvada, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai, kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo, nepraleido trijų mėnesių termino (CPK 368 str. 1 d.).
Teismas netenkino pareiškėjų prašymo klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti atsakovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, apklausti teismo ekspertą, kadangi visos reikšmingos bylai aplinkybės yra aiškios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai V. K. ir N. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų rašymą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Pareiškėjai 2008 m. balandžio 7 d. sudarė preliminarią buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, po preliminarios sutarties sudarymo užfiksavo bute esančius daiktus ir 2008 m. balandžio 18 d. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 4.1.6 punkte D. S. ir I. S. (pardavėjai) garantavo, kad turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų jo visai pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Vėliau paaiškėjo, kad buto perdengimai yra įlinkę ir dėl to, kad atsakovai (pardavėjai) trukdė apžiūrėti patalpas, buvo paprašyta specialistų įvertinti galimus įtarimus dėl perdangos trūkumų virš pirmo aukšto patalpų. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme specialistai nesilaikė nuoseklios pozicijos, savo parodymus keitė (J. M. savo išvadoje buvo nurodęs, kad perdangą būtina kapitališkai remontuoti, tačiau vėliau šią savo išvadą paneigė) todėl teismas sprendė, kad turtą galima saugiai eksploatuoti ir perdangos defektai nėra esminiai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo konstatuotos paminėtos aplinkybės ir šalių pareiga susitarti dėl kainos mažinimo dėl ginčo buto, pardavėjai toliau reikalavo mokėti visą turto kainą, neatsižvelgiant į nustatytus trūkumus. Dėl to ieškovai kreipėsi į teismą dėl kainos sumažinimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3380-640/2015), kurioje teismas pavedė atlikti ekspertizę ginčo buto kainai nustatyti, atsižvelgiant į nustatytos buto trūkumus.
Atliekant ekspertize teismo paskirtas ekspertas T. M. atliko detalius perdangos tyrimus, matavimus bei nustatė, kad turte yra daug daugiau trūkumu, t. y. ne vien iš pirmo aukšto patalpų pastebėta įrengta metalinė sija. Atsakovai, bandydami paslėpti perdangos trūkumus, savavališkai, ūkio būdu įrengė dar 2-vi metalines sijas ir po kitomis patalpomis, buvusiu autentišku perdangų vietose, ir taip pat įrengė gelžbetoninę konstrukciją. Paaiškėjo, kad perdangos įlinkimai, matuojant patalpose, yra daug didesni, nei buvo manyta apžiūrėjus turtą iš pirmo aukšto patalpų.
Dėl šių defektų, apie kuriuos jie (pareiškėjai) nežinojo kreipėsi į teismo ekspertą prof, habil. dr. L. U., kuris 2014 m. rugsėjo 16 d. pateikė išvadą, kad įvertinus defektus, matavimus ir tyrimus, kuriuos ieškovai gavo tik po T. M. teismo ekspertizės, buto defektai vertintini kaip esminiai nekilnojamojo daikto trūkumai, o turtą eksploatuoti pavojinga. Šių paaiškėjusių faktinių aplinkybių pagrindu, nepraleisdami 3-jų mėnesių termino, Vilniaus apygardos teismui 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas be įrodymų ir nepagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai turėjo teisę pakliūti į ginčo butą ir jį apžiūrėti, todėl galėjo jau bylos nagrinėjimo eigoje pateikti teismo ekspertui visus duomenis apie buto būklę, kai ją įvertinti sudėtinga net ir specialistams.
3. Pareiškėjai niekada nemanė ir neturėjo pagrindo manyti, kad pardavėjai savavališkai atliko specialistų V. M. ir J. M. išvadose nenurodytus statybos darbus bei dar labiau pablogino perdangos būklę papildomomis, neprojektinėmis apkrovomis. Teismui pasisakius, kad šių specialistų išvados yra nepakankamos konstatuoti esminius daikto defektus, kiti defektai pareiškėjams tapo žinomi atsitiktinai – atlikus ginčo buto perdangos ekspertizę dėl turto kainos nustatymo.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti teismo ekspertą prof. habil. dr. L. U. ir dėl to sprendimas atsisakyti atnaujinti procesą, reikalaujantis specialių žinių, buvo priimtas nepagrįstai atsisakius rinkti įrodymus, reikalingus atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus apie tai, ką pareiškėjai privalėjo žinoti, o ko ne.
5. Prof. Habil. dr. L. U. išvada parengta remiantis ne perdangos apžiūros duomenimis iš pirmo aukšto patalpų, o naujais duomenimis, kurie pareiškėjams tapo prieinami tik tuomet, kai byloje dėl turto kainos sumažinimo teismo paskirtas teismo ekspertas T. M. atliko tyrimus, matavimus bei įvardino faktinę turto būklę.
6. Kadangi T. M. nenurodė, ar nustatyti defektai yra esminiai, o atsakovai abejoja eksperto kvalifikacija, jie (pareiškėjai) kreipėsi į UAB „Projektų ekspertizė“ ir buvo patvirtintas T. M. išvadų teisingumas.
7. Ieškovai taip pat kreipėsi į VGTU Statybos katedros vedėją dr. L. U. kad šis įvertintų nustatytus defektus būtent bylos dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo kontekste ir pasisakytų, ar turtą nustačius naujus defektus ir toliau galima saugiai eksploatuoti bei ar nustatyti defektai yra esminiai daikto kokybės trūkumai. L. U. pateikė išvadą, kad nauji turto duomenys, gauti teismo ekspertui T. M. atliktus tyrimus ir matavimus, yra pagrindas perdangos trūkumus pripažinti esminiais nekilnojamojo daikto trūkumais ir toliau butą eksploatuoti yra pavojinga, kas prieštarauja teismo išvadoms byloje, kurioje siekiama proceso atnaujinimo.
8. Terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleistas, nes kreiptasi per tris mėnesius nuo dr. L. U. išvados gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.
10. Ieškovams tapo žinoma, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išvadą davė J. M., kuris pats anksčiau leido griauti sienas ir autentiškas pertvaras, taigi jo parodymai gali būti neteisingi, kaip suinteresuoto asmens.
Šalies argumentai
14. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam prašymą atnaujinti procesą, netenkinus ieškovų prašymo žodiniame procese apklausti L. U., liko neatsakyta į esminius klausimus, tokius kaip, ar apžiūrint perdangą iš pirmo aukšto buvo galima gauti pakankamai duomenų išvadai, kad būtinas kapitalinis remontas ir trūkumai yra esminiai. Tai leistų atsakyti į klausimą, ar ieškovams galėjo būti žinoma reali buto trūkumų padėtis.
Atsakovas D. S. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškovai naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su teismo paskirto eksperto T. M. ekspertizės akto gavimu 2014 metų kovą, taigi dėl proceso atnaujinimo galėjo kreiptis per 3-is mėnesius nuo ekspertizės akto gavimo.
2. Pastatas, kuriame yra ginčo butas, saugomas, kaip kultūros vertybė, todėl ekspertizė buvo galima tik su Kultūros paveldo departamento leidimu. Atestuotų asmenų, turinčių teisę atlikti ekspertizę kultūros paveldo objektuose, sąraše T. M., M. S., I. Š. bei L. U. nėra, o J. M. yra aplinkotvarkos ekspertas.
Atsiliepimas
3. V. K. supirkinėja butus ir jam kaip profesionaliam nekilnojamojo turto vertintojui buvo žinoma ginčo buto būklė.
Atsakovė I. S. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovams, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Klausimas dėl ginčo buto perdangos buvo keltas nagrinėjant bylą ir ieškovai bylos eigoje turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrindą. Naujai teikiamais įrodymais, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą, jokių naujų aplinkybių nenustatyta.
2. Patys ieškovai abejoja T. M., M. S., I. Š. bei L. U. išvadų tinkamumu. T. M. neturi reikiamos kvalifikacijos vertinti kultūros objektus.
Atsiliepimas
3. Patys ieškovai trukdė T. M. atlikti ekspertizę, leisdami ginčo butą apžiūrėti tik iš viršaus.
4. Ginčo buto būklė ieškovams buvo žinoma ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu.
5. Su prašymu atnaujinti procesą pateikti nauji įrodymai nepaneigia teismo išvadų išnagrinėtoje byloje ir nesudaro pagrindo procesą atnaujinti.
6. Butas yra pripažintas tinkamu naudoti ir neturi avarinės būklės požymių, ką patvirtino ir T. M. ir nekilnojamojo turto vertybių apsaugos specialistai (perdangos neatitinka galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimų, tačiau atitinka 20-o amžiaus pradžios statybos praktiką, kada namas statytas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjai prašo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011. Šioje byloje jie patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2008 m. balandžio 18 d. su atsakovais (pardavėjais) D. S. ir I. S. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją. Ieškinys buvo pareikštas tuo faktiniu pagrindu, kad po sandorio sudarymo ieškovai sužinojo, jog buto grindų perdengimai yra supuvę ir būtina juos kuo skubiau kapitališkai remontuoti, o butą pavojinga eksploatuoti, kad atsakovai bandė sutvirtinti perdengimus metaline sija ir šie svarbūs faktai, kurių nebuvo galima pastebėti buto apžiūros metu, nuo ieškovų buvo nesąžiningai nuslėpti buto pardavimo metu, todėl pirkdami būtą ieškovai šių jiems esminių aplinkybių apie butą nežinojo.
Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškinys byloje, kurioje procesą prašo atnaujinti, buvo grindžiamas šiais svarbiausiais įrodymais:
1) nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialisto bei inžinieriaus konstruktoriaus J. M. 2009 m. kovo 17 d. techninės būklės įvertinimo aktu, kuriame nustatyta, jog yra pašalinta po butu esančio perdengimo juodlubės ir tinkas, perdanga turi viršnorminius įlinkius. Akte taip pat fiksuota, jog bloga (supuvusi) sijų galų ir fragmentų po drėgnomis patalpomis ir ties nuotekų vamzdynais būklė ir sijų laikanti galia yra išnaudota 90 procentų, neįvertinus perdengimų medienos supuvimo. Sijų standumas yra nepakankamas, sijų skerspjūvio inercijos momentą reikia didinti 1,5 karto, o sijos aukštį 1,2 karto. Sijų skerspjūvis iš svyrumo sąlygos yra nepakankamas ir sijų skerspjūvio inercijos momentą reikia didinti 2,5 karto, skerspjūvio aukštį didinant 1,35 karto. Bandymas stiprinti perdangą metaline sija iš apačios yra neefektyvus, o garso izoliacinis rodiklis yra 20 kartų didesnis už reikiamą. Buto perdanga netinka tolimesnei eksploatacijai iš standumo, svyrumo, orinio garso izoliacijos ir oro (kvapų) pralaidumo sąlygų, todėl perdangą būtina kapitališkai remontuoti.
Vėliau J. M. paaiškino, kad perdangos tarp kavinės, esančios po ginčo butu, ir ginčo buto, laikančioji galia yra pakankama ir išnaudota 90 procentų, sijų laikančioji galia turi 10 procentų rezervo, kas atitinka šiuolaikinius STR reikalavimus. Perdanga neturi avarinės būklės požymių.
2) V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo aktu, kuriame nurodoma, kad perdanga po antrojo aukšto patalpa yra įlinkusi iki 4 cm., sijų laikanti galia išnaudota 90 procentų, papildomos apkrovos nepageidautinos, perdangos standumas yra nepakankamas - sijų aukštis turi būti 1,2 karto didesnis, perdangos svyrumo (vibracijos) sąlyga yra netenkinama - sijų aukštis turi būti 1,35 karto didesnis, perdangos orinio garso izoliacijos rodiklis yra nepakankamas, perdangą stiprinanti metalinė sija yra nepakankama, dėl savo charakteristikų ji visiškai neatlieka perdangos stiprinimo paskirties – reikalinga atlikti perdangos rekonstrukcijos darbus, sustiprinant perdangos standumą, padidinant svyrumo rodiklį bei pagerinant garso izoliaciją;
3) Projektavimo komercinės firmos „Exprometa” parengtu patalpų perplanavimo projektu, kuris patvirtino, kad butas jau 1999 metais buvo su trūkumais, t. y. perdangos įlinkis siekia 2.5-3 cm., atskirose vietose (patalpose 9-2, 9-3) perdangos elementai yra supuvę.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-3343-104/2011) ieškinį atmetė ir konstatavo, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl parduoto buto trukumų nesudaro esminio sutarties pažeidimo fakto. Ginčo butas iš esmės atitinka jam taikytinus įprastus ir sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus, jame galima gyventi ir juo naudotis. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčo buto grindų medinė perdanga netinka tolimesnei eksploatacijai iš standumo, svyrumo, ją būtina kapitaliai remontuoti nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad butą negalimą eksploatuoti. Teismas taip pat sprendė, kad objektyviais įrodymais nepatvirtintas ieškovų teiginys, kad perdengimai yra supuvę, todėl netinka tolimesnei eksploatacijai ir būtina juos kuo skubiau kapitališkai remontuoti, o butą pavojinga naudoti pagal jo paskirtį, t. y. yra pavojinga tiek gyventi jame, tiek ir būti po juo esančiose pirmojo aukšto kavinės patalpose.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-339/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjai 2012 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-3380-640/2015) į Vilniaus apygardos teismą, prašydami sumažinti ginčo buto pirkimo-pardavimo kainą, taigi siekdami pasinaudoti alternatyviu, CK 6.334 straipsnyje numatytu, savo teisių gynimo būdu. Šioje byloje teismas 2012 m. lapkričio 6 d. paskyrė nekilnojamo turto vertės ir statinio techninę ekspertizę ginčo grindų perdangos faktinei būklei bei defektams ir jų pašalinimo kainai bei įtakai buto kainai nustatyti (ekspertu paskirtas T. M.).
Ekspertas T. M. 2013 m. kovo 21 d. – 2014 m. vasario 3 d. ekspertizės akte išvadose, kas reikšminga šiai bylai, nurodė:
a) buto perdangos faktinės aplinkybės (būklė ir defektai) leidžia daryti išvadą dėl perdangos konstrukcijos kapitalinio remonto būtinumo, kad būtų užtikrintas perdangos konstrukciją eksploatuojančių žmonių saugumas ir pirmame aukšte (po butu) esančios kavinės lankytojų saugumas. Perdanga neatitinka Statybos techninio reglamento 2.01.01 (1):2005 numatytų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Grindų perdangos konstrukcijos sijų įlinkis ties patalpomis ribinį įlinkį viršija 3,3 karto. Perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis (papildomomis) apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) būklės. Perdangos plieninė sija turi apie 4 cm. Įlinkį. Dėl jos dalies nupjovimo buvo pavojingai susilpnintos laikančios plieninės sijos konstrukcinės charakteristikos, o grindų lygio horizontalumas neatitinka sąlygos <2mm/2m.
2) Pardavėjai 1999 metais, įrengdami metalines sijas pažeidė Statybos techninių reglamentų reikalavimus.
3) Kad buto perdanga atitiktų galiojančius Statybos techninių reglamentų reikalavimus (standumo, svirumo, oro ir kvapų pralaidumo bei garso izoliacijos), reikalingas kapitalinis remontas.
Ieškovas V. K. ekspertui dr. L. U. pateikė klausimą, ar teismo eksperto T. M. ekspertizės akte išvardinti ginčo buto defektai yra esminiai ir L. U. 2014 m. rugsėjo 14 d. pateikė išvadą, kad teismo eksperto T. M. nustatyti ginčo buto defektai priskiriami esminiams buto, kaip nekilnojamojo daikto, trūkumams.
Užsakovų N. K. ir V. K. prašymu specialistai M. S. ir I. Š. 2014 m. birželio 17 d. – 2014 m. liepos 1 d. projektų ekspertizės požiūriu įvertino teismo paskirto eksperto T. M. teismo ekspertizės aktą ir jame užfiksuotų pažeidimų šalinimo sąlygas bei kaštus ir pateikė išvadas, kad sijų įrengimas kelia pavojų pirmo aukšto kavinės lankytojams ir buto savininkams/naudotojams, kad T. M. išvados dėl kapitalinio remonto būtinumo yra teisingos ir pagrįstos.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1454-640/2014 (dabartinis Nr. 2-3380-640/2015) sustabdė iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-5840-781/2014 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011.
Prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3343-104/2011 (dėl ginčo buto 2008 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo) grindžiamas aptartais jau po bylos išnagrinėjimo gautais įrodymais: T. M. 2013 m. kovo 21 d. – 2014 m. vasario 3 d. surašytu ekspertizės aktu, L. U. 2014 m. rugsėjo 14 d. išvada, M. S. ir I. Š. 2014 m. birželio 17 d. – 2014 m. liepos 1 d. parengta išvada. Teismo vertinimu, šios specialių žinių turinčių asmenų išvados yra nauji įrodymai, bet ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip jos suprantamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) būtų tik tada, kai ieškovai įrodytų, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Minėtomis trimis specialių žinių turinčių asmenų išvadomis ieškovai įrodinėja ginčo buto perdangos būklę, o tai buvo išnagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas (faktinis pagrindas). Po bylos išnagrinėjimo gautos specialistų išvados nėra iš esmės naujos ir juo labiau jomis neatskleidžiami faktai, kurie nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad po bylos išnagrinėjimo, specialistai pateikė išvadą, jog butą eksploatuoti nėra saugu, yra tik anksčiau byloje jau nustatytų aplinkybių vertinimas, priklausantis nuo ekspertui užduoto klausimo ir nereiškia, kad buvo nustatytos naujos faktinės aplinkybės.
Pareiškėjai pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrindą (CPK 12 str., 178 str.) turi įgyvendinti laiku, t. y. nagrinėjant bylą ir jos nevilkinant, tačiau ieškovai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę prašymą skirti ekspertizę (Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3343-104/2011 t. 2, b.l. 205-206) ekspertui užduodant klausimus dėl ginčo buto kainos, ne dėl defektų vertinimo, siekdami pasinaudoti alternatyviu savo teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti kainą (CK 6.344 str. 1 d. 2 p.). Kadangi patys pareiškėjai neįgyvendino tam tikrų savo procesinių teisių (rinkti ir teikti įrodymus, prašyti skirti ekspertizę dėl ginčo faktinio pagrindo) ir dėl to bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, tokiu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentams apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.
Skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Savo teisių gynimas teisėtais būdais negali būti laikomas piktnaudžiavimu.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.