Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai perdavė ieškovams visus su buto remontu iki 2006 m. susijusius dokumentus, įskaitant projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ 1999 m. parengtą patalpų perplanavimo projektą, kuriame nurodyta, kad perdangos yra medinės, jų įlinkis siekia 2,5-3 cm, atskirose vietose perdangos elementai yra papuvę. Šiuo projektu buvo naudotasi ieškovų užsakymu rengiant J. M. 2009-03-17 techninės būklės įvertinimo aktą ir V. M. 2010-02-26 buto perdangos tyrimo aktą. Šios aplinkybės rodo, kad perdangos būklė ieškovams buvo žinoma dar prieš buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

Ekspertas T. M. patvirtino, kad neturėjo galimybių atlikti perdangos sijų matavimų iš apačios, todėl visi perdangos sijų įlinkių skaičiavimai remiasi buto grindų įlinkių ir altitudžių matavimais, darant tik prielaidą, kad tai atitinka ir perdangos sijų įlinkius. Eksperto T. M. atliktos ekspertizės išvadas visiškai paneigia kitų ekspertų ir specialistų, kurie apžiūrėjo ir įvertino perdangą iš apačios, išvados. Ekspertas J. M. aiškiai ir vienareikšmiškai į bylą pateiktuose dokumentuose nurodė, kad perdangos medinių sijų standumo ir svirimo dydžiai viršija šiuolaikinius STR reikalavimus, tačiau atitinka XIX amžiaus pabaigos statybos praktiką ir yra 3-4 mažesni nei avarinės būklės požymiai, nurodyti STR 1.12.01:2004.

Ekspertas T. M. patvirtino, kad buto lubose įrengta plieninė sija ir ties sanitariniu mazgu nustatytas įrengtos sijos fragmentas neturi jokios įtakos buto techninei būklei ir nekelia jokio pavojaus. Ekspertas T. M. patvirtino, kad plieninė sija po buto patalpa Nr. 9-10 galėjo būti įrengta ir iš apačios (iš kavinės patalpų). O V. M. 2010-02-26 buto perdangos tyrimo akte vienareikšmiškai nustatyta, kad metalinė sija po buto patalpa Nr. 9-10 buvo įrengta iš apačios (iš kavinės patalpų).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008-04-18 ieškovai ir atsakovai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta, kad butas parduodamas už 1 390 000 Lt, iš kurių 130 000 Lt ieškovai sumokėjo atsakovams 2008-04-07 mokėjimo pavedimu į notaro depozitinę sąskaitą, o 1 260 000 Lt ieškovai įsipareigojo sumokėti per 2009 m. kovo mėn. Pirkimo-pardavimo sutartimi šalys taip pat susitarė, kad butas ieškovų nuosavybėn bus perduotas per 10 dienų po 1 260 000 Lt pervedimo į notaro depozitinę sąskaitą. Atsakovai nėra įmokėję į notaro depozitinę sąskaitą 1 260 000 Lt buto kainos dalies. 2009-03-17 ieškiniu, jį patikslinę, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydami nutraukti buto pirkimo-pardavimo sutartį CK 6.334 str. 1 d. 4 p. pagrindu, nes butas turi esminius trūkumus, dėl kurių buto negalima naudoti pagal paskirtį.

Buto esminius trūkumus ieškovas grindė viena iš aplinkybių, kad medinės perdangos tarp pirmo ir antro aukšto konstrukcija, esanti po butu, turi viršnorminius įlinkius, dėl kurių perdangos tolimesnė eksploatacija nėra galima, perdangą reikia stiprinti. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas XIX a. pabaigoje, namas 1993 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Namo perdangos yra medinių sijų, medinė sijinė perdanga yra viena iš saugomų namo vertybių. Namo perdangos priskirtinos pagrindinėms namo konstrukcijoms ir laikytinos namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe (Statybos įstatymo 2 str. 68 d., CK 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.).

Kaip nurodė atsakovai, kam iš esmės neprieštaravo ir ieškovai, tą patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašas, ieškovas (ieškovai) iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo name buvo įsigiję butus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6, Nr.17, Nr.19, Nr. 20, Nr. 25, Nr. 27, kas sudaro daugiau kaip pusę visų namo butų skaičiaus, taip pat ieškovu priklausė dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso po butu esančios kavinės patalpos, akcijų. Taigi, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovai buvo namo bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir namo medinių perdangų, dėl kurių būklės kilo ginčas, bendrasavininkai ir turėjo pareigą bei galimybę tinkamai prižiūrėti šias perdangas, t.y. domėtis perdangų būkle, tuo labiau, kad medinės perdangos yra įrengtos XIX a. pabaigoje, ir, reikalui esant, spręsti klausimą dėl perdangų remonto.

Byloje nėra įrodymų, kad metalinė sija, įrengta po buto patalpa Nr. 9-10, yra įrengta atsakovų, siekiant sustiprinti po butu esančios perdangos būklę, ir kad tik atsakovams buvo žinoma po buto patalpa Nr. 9-10 esančios perdangos būklė.

Iš eksperto T. M. teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.8.1. p. matyti, kad metalinė sija ties buto patalpa Nr. 9-10 yra sumontuota iš perdangos apačios, o ne iš perdangos viršaus. Eksperto T. M. teismo ekspertizės akto 25 psl. taip pat nurodyta, kad metaline sija buvo bandoma paremti pirmo aukšto perdangos konstrukcijos laikančias sijas po patalpa Nr. 9-10. Tai leidžia daryti išvadą, kad metalinė sija buvo sumontuota ne iš buto, o iš po butu esančių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių kavinės patalpų. Ekspertas T. M. teismo posėdyje patvirtino, kad metalinė sija galėjo būti sumontuota iš po butu esančių kavinės patalpų. J. M. 2012-10-19 atliktame Esamos perdangos tarp II aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus m sav. ir I aukšto viešojo maitinimo įmonės patalpų techninės būklės įvertinime nurodyta, kad 1999 m. remonto metu grindų danga (gabalinis parketas) nebuvo keista, 1999 m. buvo atliktas fragmentų remontas po buvusia autentiška išgriauta pertvara, todėl metalinė sija galėjo būti sumontuota tik iš apačios, t.y. iš kavinės patalpų.

Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad metalinę siją po buto patalpa Nr. 9-10 sumontavo atsakovai, priešingai, byloje esantys įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad metalinė sija buvo sumontuota iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių kavinės patalpų, esančių po butu. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovai žinojo apie metalinės sijos po buto patalpa Nr. 9-10 buvimo faktą, nes, kaip nurodyta J. M. atliktame perdangos ir kavinės patalpų techninės būklės įvertinime, 1999 m. remonto metu buto grindų danga (gabalinis parketas) nebuvo keista, t.y. perdanga nebuvo atidengta.

Pirkimo-pardavimo sutarties 4.3.1.p. ieškovai patvirtino, kad yra susipažinę su buto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenų byla. VĮ Registrų centro 2014-07-23 raštas Nr.VILIN(12.5.13.)-20055 patvirtina, kad ieškovas 2007-11-21 teikė prašymus susipažinti su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byla.

Iš civilinėje byloje Nr.2-3343-201/2011dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo esančio 1999-09-28 leidimo vykdyti statybos darbus Nr.R-99-592 matyti, kad UAB „Astena“ buvo išduotas leidimas buto patalpų perplanavimui pagal projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtą projektą. Iš šio projekto ir J. M. 1999-08-27 atliktos Pastato (duomenys neskelbtini) UAB „Astena“ ofiso vidaus patalpų architektūrinių sprendimų konstrukcinės ekspertizės matyti, kad perplanuojant buto patalpas buvo numatyta išgriauti dalį autentiškų ir vėlyvesnių pertvarų, kurios nėra laikančios ir gali būti pašalintos be neigiamos įtakos pastato laikančių konstrukcijų stiprumui, standumui bei pastovumui. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad perdangų įlinkis siekia 2,5 – 3 cm, atskirose patalpose ties kanalizacijos vamzdžiais pratekėjimų vietose perdangos elementai papuvę. Po buto perplanavimo 2006-04-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(101)-11.4-836 butas buvo pripažintas tinkamu naudotis.

Kadangi ieškovai pirkimo-pardavimo sutartyje deklaravo, kad yra susipažinę su buto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenų byla, 2007-11-21 teikė prašymus VĮ Registrų centrui susipažinti su namo kadastro ir registro dokumentų byla, darytina išvada, kad iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovams buvo žinoma, kokie buto perplanavimo darbai buvo atlikti, taip pat buvo žinomi (turėjo būti žinomi) J. M. 1999-08-27 atliktos ekspertizės akte nurodyti duomenys apie perdangų būklę.

J. M. 2012-10-19 atliktame Esamos perdangos tarp II aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus m sav. ir I aukšto viešojo maitinimo įmonės patalpų techninės būklės įvertinime nurodyta (J. M. vykdė buto perplanavimo autorinę priežiūrą), kad 1999 m. ekspertizėje buvo nustatyta, jog nuotekų kanalizacijos vietoje medinės perdangos konstrukcijos buvo papuvę. Atidengus šią vietą, buvo atliktas papuvusios sijos remontas, supuvęs paklotas pakeistas drožlių plokštėmis, virš kurių buvo įrengta gelžbetoninė sijos stiprinimo konstrukcija, surišusi kelias sijas, darbai buvo atlikti laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų. 2012-10-13 atlikus vizualinius san. mazgo tyrimus nustatyta, kad grindys neturi defektų. Atlikus atodangas ir pamatavus grindų bei laikančių sijų įlinkius lazeriniu nivilyru, nenustatyta medinės perdangos būklės pokyčių per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2012-10-13.

Eksperto T. M. teismo ekspertizės akto 25 psl. nurodyta, kad perdangos konstrukcija apkrauta neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų laikančių konstrukcijų (medinių sijų) būklės, t.y. neturint darbo brėžinių, skaičiavimų ir statybos leidimo, ties patalpomis: Nr. 9-9 (WC patalpa) – įrengiant šildomas grindis (su betono pasluoksniu) bei išklijuojant keramikinėmis plytelėmis; Nr. 9-9 ir Nr. 9-11 (koridoriaus patalpa), plieninio lovinio profilio Nr. 16 sijos sumontavimas perdangos konstrukcijoje. Tačiau niekuo nemotyvuota, nepagrįsta skaičiavimais ekspertizės akto 26 psl. esanti išvada, kad, apkrovus perdangos laikančias konstrukcijas (medines sijas) neprojektinėmis papildomomis apkrovomis, neįvertinus esamų medinių sijų būklės, galima perdangos kritinė deformacija ir/arba griūtis. Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.8.1. p. nurodyta, kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta atliekant patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 9-9, perdangos konstrukcijos remonto darbus, t.y. įrengiant betoninį grindų pasluoksnį, todėl galima daryti išvadą, kad plieninio lovinio profilio Nr. 16 sija buvo įrengta siekiant sustiprinti perdangos konstrukciją. O, kaip jau minėta, J. M. 2012-10-19 atliktame Esamos perdangos tarp II aukšte esančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus m sav. ir I aukšto viešojo maitinimo įmonės patalpų techninės būklės įvertinime nurodyta, kad papuvusios sijos remontas, įrengiant gelžbetoninę sijos stiprinimo konstrukciją, buvo atliktas laikantis šiuolaikinių perdangos tvirtinimo reikalavimų.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovai, prieš sudarydami buto pirkimo-pardavimo sutartį, apžiūrėjo butą ir užfiksavo buto būklę (2008-04-07 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, civilinė byla Nr.2-3343-201/2011). Iš šio protokolo matyti, kad ieškovas apžiūrėjo visas buto patalpas, todėl turėjo galimybę įvertinti ir WC patalpoje atlikto remonto ir įrengimo pobūdį (šildomos grindys, plytelės) ir šio remonto galimą įtaką namo perdangų konstrukcijoms.