- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-16
- Bylos Nr.
- 1-45-899/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19862-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. S. V.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti (pensinio amžiaus), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - marčiai, t. y. 2025-06-08 apie 13.30 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdama blaivi dešine ranka suėmė už kaklo nukentėjusiajai D. P. ir jį spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė D. P. fizinį skausmą.
Kaltinamoji A. S. V. teisiamojo posėdžio metu pagal jai inkriminuotiną kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko birželio 8 dieną. Marti paėmė jos pasą ir darė ką norėjo su jos rankinuku. Paskui negalėjo ištverti ir nuėjo prie marčios, marti jai sugriebė už rankos, ranka mėlyna buvo, o paskui ji pati griebė, nepamena, kur pagriebė. Tąsėsi su marčia, kol O. V. nepasakė „A., baik“. Pagriebė jai už kaklo ir papurtė. Prašė atiduoti pasą, bet ji neatidavė paso. Įvykis vyko dienos metu, adresu (duomenys neskelbtini), apie 13.30 val. Tuo adresu buvo ji pati, D. P., A. P. ir O. V.. Tuo metu buvo blaivi. Pripažįsta, kad suėmė jai už kaklo ir spaudė. Viskas truko iki pusės minutės. Sukėlė fizinį skausmą. O. V. ir A. P. matė šį įvykį. O. V. bandė ją sulaikyti. Ikiteisminio tyrimo apklausoje nenurodė, kad marti ją laikė už rankos. Nežino, kodėl nesutaria su marčia. Būstą užrašė dukrai ir sūnui tada, kai ją ilgai laikė užrakintą ir neleido niekur eiti. Tada ir užrašė. Nėra ankščiau buvę tokių atvejų. Neteisingai vertina savo elgesį, gailisi. Atsiprašo D. P.. Užpyko dėl to, kad marti ėmė jos daiktus. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Mano, kad suma per didelė. Galėtų atlyginti 100 eurų. Jos finansinė padėtis labai bloga. Pensijos gauna 500 eurų. Vyras irgi pensininkas. Nelabai užtenka pragyvenimui. Marti ją išprovokavo. Nežino, kuo serga, negali pasakyti nieko. Negali pasakyti, dėl ko lankosi pas psichiatrą. Išrašą dėl psichikos sveikatos gavo 18 dieną. Jį gauti pasiūlė kaimynė. Ji žino viską. Ji žino, kad ji serga. Skaitė gydytojo išrašą. Lankosi pas psichiatrę J. (duomenys neskelbtini) PSPC. Nežino, kada jai nustatytos tos diagnozės. Sveikatos paslaugas teikia (duomenys neskelbtini), išrašė pažymą (duomenys neskelbtini), o šeimos gydytojas yra (duomenys neskelbtini). Nežino, ką turi omeny teikdama pareiškimus, prašymus. Jos psichikos sveikatos būklė yra bloga. Ji susijusi su šiuo įvykiu.
Nukentėjusioji D. P. teisme parodė, kad 2025-06-08 buvo smurtinis įvykis. Nepasakytų, kad tai buvo konfliktas, tiesiog A. S. V. buvo apsistojusi patalpose, priklausančiose jos sutuoktiniui. Tiesiog ją užtiko, kad ji turėjo intenciją tam tikrus daiktus pasisavinti, išvežti, paprastai tariant, pavogti. Tiesiog paprašė ją palikti tas patalpas. To įvykio metu šalia buvo jos sutuoktinis, buvo du mažamečiai vaikai, vienas – dar tik vienų metų amžiaus. Paprašius jos atiduoti raktus, pasisuko nugara, o kai atsisuko, ji tiesiog puolė ją smaugti dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje ir ilgai ji ten ją tąsė, smaugė. Bandė dviem rankomis atitraukti, atstumti jos vieną ranką, nes yra dvigubai smulkesnė už ją. Tiek ir pavyko nuo jos atsiginti – tiesiog nuo savo kaklo dviem rankomis atstūmė jos vieną ranką. Eigoje išsikvietė policijos pareigūnus ir viskas tuo ir pasibaigė. Įvykis įvyko pietų metu, apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini). Buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp 6–7 balų skausmas. Galbūt tuo metu buvo begalinėje šoko būsenoje, kadangi labiau bijojo ne dėl savęs, o dėl savo mažamečių vaikų, nes tuo metu buvo begalinis išgąstis ir šokas. Bet tuo metu tikrai skaudėjo. Nebuvo labai akivaizdžių nubrozdinimų, tiesiog buvo paraudimai ir vėliau ant vienos rankos – tokie lengvi patamsėjimai, gal ne visai pilnos mėlynės. Tą pusdienį tikrai jautė fizinį skausmą. Konfliktą matė du mažamečiai vaikai ir A. P.. Sutinka, kad teismas taikytų priverčiamąsias medicinos priemones. Palaiko civilinį ieškinį, prašo, kad ši suma būtų priteista. Įvykis įvyko 2025-06-08. Nekėlė abejonių A. S. V. psichinė būsena. Tai žmogus, kuris mokėjo labai gerai manipuliuoti ir laviruoti situacijoje. Dėl jos psichinės būsenos tikrai neturėjo jokių įtarimų. Iki įvykio palaikė labai glaudų, gražų ryšį. Paskutiniu metu pas ją atsirado sutuoktinis, kuris darė labai didelę įtaką, bet vis tiek šeimoje su ja artimai bendravo ir stengėsi ją labai palaikyti, todėl ji ir gyveno tose patalpose. Su ja asmeniškai konfliktų neturėjo. Priėmė ją labai gražiai. Kadangi jos veiksmas buvo labai staigus ir neprognozuojamas, šalia jos nuolat buvo mažametis vaikas, vienų metų berniukas. Vaikas visą laiką buvo šalia jos kojų. Jos vyras patraukė sūnų, jų kūdikį, kad jo nesužeistų, nes kai ją tampė, buvo baisu. Vyras užsiėmė vaiko saugumu. Iš pradžių ėjo paimti raktų, buvo nusisukusi nugara, ir tas staigus veiksmas – kai atsisuko, ji ją pirma puolė. Ji gal taip teigia, kadangi jos ranką stengėsi nustumti, atstumti nuo savo kaklo. Tai galbūt jai tik pasirodė, kad tas tampymas, kai ji pirmyn atgal tampė, buvo iš jos (nukentėjusiosios) pusės. Negali pasakyti. Kalbėjo, bet dabartinis jos sutuoktinis daro jai labai neigiamą įtaką, todėl iš savo šeimos pusės negali teikti jokių pretenzijų, kadangi jie abu yra neprognozuojami. Ir prieš tai yra ją pasiėmę pas save, bet viskas baigėsi tuo, kad dėl sutuoktinio įtakos ji parašė pareiškimą prieš savo vaikus, prieš savo artimuosius, kurie stengiasi jai padėti. A. S. V. su jais negyvena. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. A. S. V. staigiai pašoko iš krėslo ir dešine ranka griebė už kaklo ir gana stipriai pradėjo spausti, kas sukėlė fizinį skausmą. Tvirtina šią aplinkybę. Tada pasiteiravo tyrėjos, kaip įvertinti tą skausmą, nes buvo paaiškinta, kad 10 balų galbūt būtų, jei būtų sulaužyta ranka ar koja. Pagal tokią skalę ir vertino, nes turbūt sunku įvertinti, kas yra nulis ir kas yra dešimt. Fizinį skausmą vertina taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Smaugimas tęsėsi 20–30 sekundžių, nes paskutiniąsias 5 ar 8 sekundes net pavyko jos vaikui nufilmuoti jos veiksmus, ir medžiagą tyrėjai yra perdavę. Pirminis veiksmas buvo jos dešinė ranka, bet paskui ji kurį laiką smaugė ir abiem rankomis. Vėliau, kaip minėjo, vieną ranką atmetė. Galimai ikiteisminio tyrimo metu to nenurodė. Galbūt labiau koncentravosi į patį faktą, kad buvo smaugimas. Pirminiai parodymai buvo imti iškart po įvykio, tą pačią popietę. Dėl antrinių parodymų, jei gerai pamena chronologiją, greičiausiai atvyko tik patvirtinti, nes tyrėja nurodė, jog procesas vyksta pagreitinto proceso tvarka. Antrinių parodymų metu, atrodo, net netikslino. Pirminių parodymų metu tikriausiai buvo stresas ir tiesiog nurodė, kad tai buvo smaugimo veiksmas. Galima laikyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Dešine ranka suėmus už kaklo patyrė fizinį skausmą. Civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi. Jai puikiai žinoma kaltinamosios finansinė padėtis, ji pajėgi atlyginti žalą. Emocinius neigiamus padarinius tiek ji pati, tiek jos šeima neigiamai išgyveno. Yra emociškai paveikti. Įvykio metu jai buvo padaryti lengvi nubrozdinimai. Fizinis skausmą vertina iki 4 balų, skausmas truko apie valandą. Apklausos metu buvo atvykę paramedikai, įvertino jos būklę, o tolimesnio gydymo ji atsisakė. Vėliau dėl nemigos vartojo homeopatinius vaistus. Gydytojo paskirtų vaistų nevartojo. Buvo sutrikdytas jų šeimos gyvenimo ritmas, nes vaikas turėjo pokalbį su psichologu, įsikišo vaikų teisių tarnyba. Nemano, kad savo veiksmais ją išprovokavo ar padarė įtaką ją užpulti. Jeigu neklysta, patraukė rankinę ir šalia buvo raktai, kuriuos gražiuoju prašė jos atiduoti.
Liudytojas A. P. teisme parodė, kad situacija tokia, jog dalyvavo ten, buvo šalia. Tiesiog ėjo savo mažamečio sūnaus paimti, nes jis veržėsi pro duris. Jį pasiėmė ant rankų ir tuo momentu žmona paklausė dėl namo raktų. Tuo metu motina dar gyveno name ir ji buvo pasikvietusi tuo metu savo draugą, kuris buvo nepageidaujamas tame name, ir juos aptiko name besirenkant daiktus, kurie jiems nepriklauso. Žmona paklausė, ar gali paimti raktus nuo namo. Atsakė, kad gali paimti. Žmona dar atsiklausė motinos, ar gali patikrinti, ji nieko neatsakė. Tada dar kartą jo perklausė, ar gali patikrinti tašę, ar joje yra raktai. Kadangi motina nieko neatsakė, patikino, kad taip, gali patikrinti, ar raktai yra tašėje. Ji pasiėmė tašę, ir tas tašės paėmimas labai supykdė motiną, ir tuo metu ji puolė ant jo žmonos. Paėmęs vaiką ant rankų, atsisukęs pamatė, kad ji jau buvo priėjusi prie jos žmonos, sučiupusi ją už kaklo ir, švelniai tariant, smaugė ją, o po to, kiek pavyko atplėšti rankas, tampė ją už marškinėlių. Įvykis vyko 2025-06-08, (duomenys neskelbtini), apie 13 val., dienos metu, po pietų. Motina buvo suėmusi D. P. už kaklo abiem rankomis. Po to, tik vieną ranką atplėšė, tačiau ta ranka, kurią atplėšė, ji vėl sugriebė už marškinėlių. Po to, kai viskas kaip ir baigėsi, ji vėl atsisėdo, ir sulaukė policijos. Žmona parašė pareiškimą, nes prieš tai jau buvo iškvietę policiją dėl to, kad name yra nepageidaujamas asmuo. Jau prieš tai buvo paskambinę policijai. Atsisuko su mažu vaiku, tik pamatė, kad ji yra sugriebusi ir bandė ją atplėšti. Tas veiksmas gana greitai rutuliojosi, todėl tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad buvo suėmusi dviem rankomis. Buvo nusisukęs, ji tuo metu stovėjo jam nugara, jis jai stovėjo už nugaros. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Įvykį pavyko užfiksuoti, bet nepamena, kas užfiksavo. Buvo dideliame strese. Vaizdo įrašą turi. Šį vaizdo įrašą galėjo užfiksuoti vyresnysis sūnus. Po įvykio žmona buvo sukrėsta. Tai buvo labai netikėta ir labai nemaloni situacija. Žmona buvo sukrėsta, dar labiau – sūnus, nes jis net pradėjo močiutės bijoti. Žmonai po įvykio buvo pabraižymų. Kad būtų mėlynių, neatsimena. Buvo gal sudarkyti rūbai ir šiek tiek pabraižymų, daugiau nepamena. Žmona šiek tiek skundėsi skausmu. Tai buvo stresinė situacija, po to šiek tiek skaudėjo galvą. Tiesiog didžiulis stresas. Tuo momentu, jam atrodo, motina pilnai suprato, ką daro. Tai buvo didelio pykčio apimtas veiksmas, kaip supranta. Dėl ekspertų išvadų tikrai negali atsakyti. Motina atsisakė jų pagalbos. Pasiliko su tuo vyru, su juo susituokė, dabar jau išsiskyrė – čia ilga istorija. Ne kartą bandė jai padėti, bet ji atsisakė jų pagalbos ir ne kartą yra nuo jų išvažiavusi pas tą vyrą gyventi. Tiesiog pavargo nuo jos lakstymo pirmyn atgal. Atsisakyti jos niekas neatsisako, bet jie taip pat turi savo gyvenimus.
Tai, jog A. S. V. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.
Šalies argumentai
2025-06-08 protokole-pareiškime D. P. nurodė, jog 2025-06-08 apie 13.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu anyta A. S. V. dešine ranka suėmė jai už kaklo ir spaudė, kas sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertina 4 balais iš 10. Prašo policijos pareigūnų pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti ją nukentėjusiąja ir patraukti A. S. V. atsakomybėn įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 5-10).
2025-06-08 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nematoma. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietoje nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 31-38).
2025-06-08 asmens apžiūros protokole užfiksuota D. P. kūno apžiūra. Apžiūrint drabužiais neuždengtas kūno vietas, ant kaklo matomas nedidelis paraudimas, daugiau sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 39-46).
2025-06-08 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodoma, jog 2025-06-08 medikai kviesti dėl D. P. užpuolimo – buvo sumušta, skauda kaklą (1 t., b. l. 53-54).
2025-06-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. P. pateikė 36 sekundžių įvykio metu filmuotą vaizdo įrašą (1 t., b. l. 55-56).
2025-06-17 apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrint 2025-06-08 pirmą įrašą, matyti, kad jis yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, šviesiu paros metu, dieną, įrašo trukmė 17:04 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas užeiną į kambarį, kuriame yra du vyrai ir moteris. Pareigūnas pasiteirauja: „kas čia vyksta?“, į ką kambaryje esantis jaunesnis vyras atsako, jog šiame name laikinai gyveno jo mama, po ko čia atvyko jos draugas, kuris mamą be jokio perspėjimo ruošiasi išsivežti į (duomenys neskelbtini), pastaroji jau susidėjo savo daiktus. Mamos priežiūros dokumentus yra susitvarkiusi sesuo, kuri šiuo metu yra išvykusi atostogauti. Taip pat vyras pareigūnams pasako, jog šis namas jau yra parduotas su visais jame esančiais daiktais, todėl jis pergyvena, kad išvykdami iš šio namo mama su draugu išsiveš daiktus, kurie jiems nepriklauso. Mama šiame name gyveno apie 1 mėn. laiko, ją prižiūrėjo socialinis darbuotojas bei specialus žmogus, kuris jai ruošė valgyti. Kadangi mama apstumdė atvykusią sūnaus žmoną, kuri teigia turinti pretenzijų, todėl pareigūnai ją apžiūri, nufotografuoja įvykio vietą. Po ko pareigūnai grįžta prie tarnybinio automobilio, į jį įsisodina kambaryje buvusią vyresnio amžiaus moterį ir išvažiuoja iš įvykio vietos. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“. Matomas vaizdas yra jau aukščiau peržiūrėtų vaizdo įrašų tęsinys, vaizdas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas garso takelį turi, įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu, dieną, įrašo trukmė 21:57 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas bendrauja su kambaryje stovinčiu jaunesnio amžiaus vyru, kuris pareigūnui paaiškina, jog šiame name laikinai, t. y. jau apie 1 mėn., gyveno jo mama, mamą prižiūrėjo socialinis darbuotojas bei samdytas žmogus, kuris mamai ruošė maistą. Dabar atvykę pas mamą pamatė, jog dalis jos daiktų yra sudėta į maišus, yra atvykęs jos draugas, su kuriuo ji ruošiasi vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareigūnas išklausęs vienos pusės išeina pasikalbėti su vyro mamos draugu. Po ko sugrįžta ir pasiteirauja kambaryje esančių asmenų, ar šie turi pretenzijų lauke esančiam vyrui, į ką šie atsako, jog vyrui pretenzijų jie neturi, bet pretenzijų turės mamai. Pareigūnas apžiūri bei nufotografuoja įvykio vietą, po ko dar kartą artimųjų paklausia, ar šie turi pretenzijų. Pareigūnas, sužinojęs, jog dėl įvykio bus rašomas pareiškimas, vyro mamą įsisodina į tarnybinį automobilį ir su ja atvyksta į Radviliškio r. PK. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga (1 t., b. l. 63-65).
2025-06-17 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo apžiūra. Apžiūrimas skambučio įrašas (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2025-06-08 13:01:28, trukmė 00 min. 58 s. Atsiliepus skambučio operatoriui, pasigirsta vyro, skambučio pradžioje prisistačiusio A. P., balsas. Vyras sako: „Savo būste radau nepageidaujamą žmogų, (duomenys neskelbtini), prašau atvažiuokite“. Skambučio operatorė klausia, „O kas tas asmuo ir kas jį įleido?“. Vyras atsako: „Įleido mama, ji laikinai čia gyvenanti, namas yra kaip ir parduotas, ir atvažiavęs mamos sugyventinis, ir jis jau čia supakavęs bandė išsinešti, gal ir kažką pavogs, nežinau, aš vietoj lauksiu policijos“. Skambučio operatorė nurodo, kad informacija perduota. Skambučio pabaiga (1 t., b. l. 66-68).
2025-06-16 apžiūros protokole užfiksuota D. P. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Įrašas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas turi garso takelį, įrašas darytas iš nešiojamo vaizdo įrašymo įrenginio, galimai telefono, šviesiu paros metu, dieną, įrašo trukmė 00:36 s. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip viena priešais kitą stovi dvi moterys. Kairėje pusėje stovinti moteris yra jaunesnio amžiaus, o dešinėje pusėje stovinti moteris yra vyresnio amžiaus. Vyresnio amžiaus moteris savo kaire ranka yra suspaudusi jaunesnės moters dešinės rankos riešą, o dešine ranka laiko pakeltą jaunesnės moters kairę ranką. Už kadro girdėti vaikiškas balsas: „Palik tu mano mamą ramybėje“, jaunesnė moteris bando savo rankas išlaisvinti iš vyresnės moters rankų sakydama: „Aš parašysiu pareiškimą ant tavęs“. Šiame kambaryje taip pat yra ir konfliktą stebi, bet jame nedalyvauja, du vyrai, kurių vienas yra jaunesnis, o kitas vyresnis. Vyresnio amžiaus moteris jaunesnio amžiaus moterį paleidžia tik tada, kada vienas iš vyrų pasako: „Va, ateina pareigūnai“. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga (1 t., b. l. 69-71).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad A. S. V. padarė jai inkriminuojamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Tokią išvadą leidžia daryti pačios A. S. V. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (pripažino, kad 2025-06-08 apie 13.30 val. suėmė marčiai D. P. už kaklo ir jį paspaudė, sukeldama D. P. fizinį skausmą), nukentėjusiosios D. P. pareiškimas (jame pažymėta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje anyta A. S. V. dešine ranka suėmė už kaklo ir spaudė, sukeldama fizinį skausmą) bei detalizuoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (tame tarpe – nurodant, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje anyta dešine ranka griebė už kaklo ir ganėtinai stipriai pradėjo spausti, kas sukėlė fizinį skausmą), tiek teisme (A. S. V. staigiai pašoko iš krėslo ir dešine ranka griebė už kaklo ir gana stipriai pradėjo spausti, kas sukėlė fizinį skausmą; ikiteisminio tyrimo metu nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos; dešine ranka suėmus už kaklo patyrė fizinį skausmą), liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, D. P. kūno apžiūros protokolas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija, apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra bei D. P. pateikto vaizdo įrašo apžiūra, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo apžiūra, bei kiti surinkti įrodymai. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama veikos aplinkybėms atskleisti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. S. V.2025-06-08 apie 13.30 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dešine ranka suėmusi už kaklo nukentėjusiajai D. P. ir jį spausdama sukėlė nukentėjusiajai D. P. fizinį skausmą. Tokiu būdu A. S. V. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad smurtavo prieš savo šeimos narę – marčią, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-08 nutartimi nutarta kreiptis į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyrių su paklausimu, ar A. S. V. tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 176-177).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025-09-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. V. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 179).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-10-13 nutartimi nutarta A. S. V. paskirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Ekspertams pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar A. S. V. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos liga, o jei sirgo, tai kokia? 2) Ar A. S. V. šiuo metu serga psichikos liga, o jei serga, tai kokia? 3) Ar A. S. V. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti? 4) Ar A. S. V. šiuo metu supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti? 5) Ar A. S. V. gali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, ar gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės teisme nagrinėjamai bylai, ir duoti paaiškinimus apie jas? 6) Ar A. S. V. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose? Jei taip, kokiomis sąlygomis ir kokio pobūdžio įstaigose? (2 t., b. l. 9-10).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. lapkričio 26 d. - gruodžio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu yra nustatoma įgyta (duomenys neskelbtini). Šiuo metu A. S. V. yra nustatoma įgyta (duomenys neskelbtini). A. S. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu yra nustatoma įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu A. S. V. yra nustatoma įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios šiuo metu ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. A. S. V. negali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės teisme nagrinėjamai bylai, ir negali duoti paaiškinimų apie jas. A. S. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 16-19).
Teisme apklaustas ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, jog tvirtina ekspertizės aktą. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. S. V. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ši liga yra nuolatinė, progresuojanti, ja serga šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Jos socialiai pavojingo elgesio rizika nėra didelė, bet, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra progresuojanti, rekomenduoja būtent ambulatorinį gydymą priverčiamosiomis medicinos priemonėmis pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Jai buvo nustatytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligos ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) – tai bendras (duomenys neskelbtini) nusilpimas. Šiuo atveju atliko kognityvinių funkcijų įvertinimą, taikant (duomenys neskelbtini) tyrimo metodiką, ir buvo nustatyti statistiškai reikšmingi pablogėjimai, netolygūs, ypač atminties srityje. Ji kvalifikuojama pirmiausia kaip serganti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Priežastis, tikėtina, yra (duomenys neskelbtini) susirgimai, (duomenys neskelbtini) ligos, dėl kurių išsivysto (duomenys neskelbtini). Tačiau pagrindas yra tas, kad yra (duomenys neskelbtini). O priežastys gali būti įvairios: (duomenys neskelbtini), gali būti (duomenys neskelbtini), gali būti senatvinė, gali būti kitos (duomenys neskelbtini) ligos. Šiuo atveju priežastis – (duomenys neskelbtini) ligos, o kvalifikacija yra būtent (duomenys neskelbtini), tai, kad jos atminties, dėmesio, mąstymo gebėjimai, kognityviniai procesai jau nebeatitinka amžiaus normų ir yra statistiškai reikšmingi pakitimai. Tai yra neišgydoma liga, kadangi įgyta (duomenys neskelbtini) yra progresuojanti ir vystosi toliau, kognityvinės funkcijos silpsta. Šiuo metu tai dar nėra sunki (duomenys neskelbtini), pas ją – vidutinio laipsnio (duomenys neskelbtini), tačiau praktika paprastai rodo, kad palaipsniui, eigoje (duomenys neskelbtini) progresuoja ir gilėja. Nuo (duomenys neskelbtini) medikamentinio gydymo kaip tokio nėra, galbūt tik tam tikras palaikomasis, kad taip greitai neprogresuotų. Svarbu, kad būtų geresnis kraujagyslių maitinimas, prižiūrimos (duomenys neskelbtini) ligos, labiausiai reikia, kad nebūtų dėl jų greitesnio ligos, (duomenys neskelbtini) progresavimo. Sudėtinga spręsti, nuo kada pradėjo sirgti šia liga. Jau 2025 metais buvo gydytojo įrašas apie (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) tyrimas tuo metu nebuvo atliktas, ji atsisakė. Mano, kad pagal tai, ką mato, pagal (duomenys neskelbtini) pobūdį ši (duomenys neskelbtini) nėra seniai prasidėjusi, bet prieš tai jau buvo nusilpusios (duomenys neskelbtini) funkcijos, gal prieš porą metų jos siekė lengvo (duomenys neskelbtini) sutrikimo laipsnį. Paprastai, pagal tas metodikas, kiek mato iš daug metų darbo su jomis, jeigu po porą balų krenta rodikliai, tikėtina, kad ji prasidėjo maždaug prieš metus. Tai tikėtina, tai prielaida, nes dar nėra sunki (duomenys neskelbtini). Kaip ir asmuo, sergantis ir nebesugebantis kritiškai įvertinti savo veiksmų, taip ir to poelgio negali kritiškai vertinti. Tas aplinkybes ji atgamina nenuosekliai, nes labiausiai, ką pastebėjo atlikdamas tyrimą, nusilpę yra atminties procesai, ypač ilgalaikis įsiminimas, ypač naujos informacijos. Šiuo atveju prisiminimas aplinkybių labiau susijęs su ilgalaike epizodine atmintimi. Ji žino, kad buvo kažkoks konfliktas, bet jau nepajėgi to kritiškai vertinti, negali nuosekliai atgaminti aplinkybių ir kritiškai įvertinti to, kas ten dėjosi, nes situacijos nesugebėjo įvertinti, kas vyksta, ir reagavo į ją impulsyviai, neturėdama kritiško įvertinimo ir suvokimo, kas vyksta. Ar ji buvo veiksni tuo metu, kai buvo įforminta jos santuoka, ar suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, negalėtų vertinti, neatliko ekspertizės. Tačiau gali atsakyti dėl to įvykio, būtent baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, kad tuo metu žmogaus elgesys atitiko įgytos (duomenys neskelbtini), vidutinio laipsnio (duomenys neskelbtini) požymius. Taip, kaip ji turėjo galimybę suvokti tada, taip ji suvokia ir dabar – negali kritiškai įvertinti, o atminties pakitimai yra tikrai statistiškai reikšmingi pagal naudojamą metodiką ir iliustruoja, kad yra išsivysčiusi (duomenys neskelbtini). O į klausimą apie tai, kas buvo anksčiau, ar nėra prieštaravimo, kadangi netyrė ir nevertino, kokio pobūdžio galėjo būti jos (duomenys neskelbtini) procesai, ar buvo (duomenys neskelbtini) sandorio, santuokos sudarymo metu, negalėtų atsakyti. Tačiau išvada yra tokia, kad ji įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Manytų, kadangi yra tam tikra konfliktinė situacija, kaip supranta, atsižvelgiant į jos įvykdytus veiksmus, profilaktiškai turėtų būti įtraukti ir socialiniai darbuotojai. Šiuo atveju taip įsivaizduoja, kad čia ne tiek psichiatro darbas, nes tai tikrai ne medikamentinio gydymo atvejis, kaip, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), kai reikalingas nuolatinis gydymas, kad būtų pasiekta remisija. Mano, kad čia labiau socialinių ir kitų psichikos sveikatos priežiūros specialistų darbas – socialinių darbuotojų, psichologų, kad būtų įvertinta, kas dedasi šeimoje, nes vis tik asmuo yra su įgyta (duomenys neskelbtini), kritiškai nevertinantis savo veiksmų, ir kad tam tikra priežiūra būtų vykdoma. Kartais tokiais atvejais, kai asmuo, turintis (duomenys neskelbtini), įvykdo baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, rekomenduoja perduoti asmenį artimųjų priežiūrai ir pradėti atitinkamus procesus, galbūt ir veiksnumo apribojimo tam tikra prasme. Šiuo atveju situacija nėra aiški ir galbūt pradžiai geriau, kad būtų taikoma tam tikra institucinė priežiūra.
Atsižvelgiant į tai, kad A. S. V. veikos padarymo metu konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl A. S. V. yra pripažintina nepakaltinama (BK 17 str.). Todėl atsakyti pagal BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad A. S. V. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina ekspertų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 405 str. 1 d.)). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 str. 2 d.).
Tuo pačiu iš padarytos veikos aprašymo šalintinas žodis „tyčia“, kadangi A. S. V. padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.
A. S. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 115-118) panaikintina nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026-03-16.
Nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį A. S. V. atžvilgiu dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 143-145). Ieškinyje nurodė, kad agresyvius ir skausmingus veiksmus A. S. V. atliko sąmoningai, žinodama, kad iškviesti policijos pareigūnai gali atvykti bet kurią akimirką. Visą konfliktą stebėjo jo mažamečiai vaikai. Įvykio buvo išgąsdinta. Šiuo metu labai išgyvena, jaučiasi morališkai pažeminta bei sugniuždyta savo mažamečių vaikų akivaizdoje. Dėl smurtinio išpuolio jaučia nepilnavertiškumą, nerimą, nepasitikėjimą savimi.
Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pripažintina, jog A. S. V. įstatymo draudžiamą veiką padarė būdama nepakaltinama, nes dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jos veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 str. 3 d. 2 p., todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Tačiau toks procesinis sprendimas jokiu būdu neužkerta kelio civilinei ieškovei realizuoti savo teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Kauno apygardos teismo 2016-12-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016 Vilniaus apygardos teismo 2017-12-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Šiaulių apygardos teismo 2021-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-316/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023-04-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-113-312/2023 ir kt.).
Nagrinėjant bylą, A. S. V. buvo skirta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-02-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30), iš kurios matyti, kad A. S. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 325,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjos dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 2 p., 9 p.), šios išlaidos iš A. S. V. nėra išieškotinos.
- kompaktinė plokštelė su policijos pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, nukentėjusiosios D. P. pateiktu vaizdo ir garso įrašu, esanti voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. V. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
A. S. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
A. S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. kovo 16 d.
Nukentėjusiosios D. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Neišieškoti iš A. S. V. 325,00 Eur proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.
- kompaktinę plokštelę su policijos pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, nukentėjusiosios D. P. pateiktu vaizdo ir garso įrašu, esanti voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.