Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. (toliau – ir Ieškovas) ieškinį atsakovei J. Š. (toliau – ir Atsakovė) dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu Ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad vaikai paaugo, padidėjo jų poreikiai. Paaiškino, kad kiekvienam vaikui reikalinga: maistui – 7,00 Eur (dienai) mėnesiui – 210,00 Eur; taip pat duoda dienpinigių – po 3,00 Eur (mėnesiui – 60,00 Eur); sveikatos specifinių poreikių vaikai neturi (įprastos peršalimo ligos), vaistams, vitaminams reikalinga po 20,00 Eur; kainuoja odontologo paslaugos poliklinikoje – apie 10,00 – 20,00 Eur; drabužiams, avalynei – 30,00 Eur; mokesčiams (šildymas, vanduo, elektra ir kt., gyvena penkiese – 30,00 Eur (ši suma padalinta į 5 dalis); higienos priemonėms – 20,00 Eur; mokslo, lavinimosi priemonės (perka mokyklai sąsiuvinius, pratybas ir pan.) – 30,00 Eur; pramogos, išvykos mokykloje ir namuose (išvyksta į ekskursijas, spektaklius ir pan.) – 50,00 Eur; nenumatytos išlaidos (buvo reikalinga ir kompiuterį pirkti, ir dviračius ir pan.) – 50,00 Eur. Papildomai paaiškino, kad abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, kuris yra mokamas, vienam asmeniui kainuoja 25,00 Eur/mėn. Dėl turtinės padėties nurodė, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Dirba (duomenys neskelbtini), ten dirba visokius darbus. Išsilavinimas – (duomenys neskelbtini). Gauna po 750,00 Eur iki 800,00 Eur į rankas. Nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Įsipareigojimų kreditoriams taip pat neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

4. Tarnyba pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių vaikams, kuris užtikrintų M. ir M. S. ne tik minimalius, bet ir visaverčius poreikius bei būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai ir kad priteistas išlaikymas iš esmės nepažeistų kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Akivaizdu, kad po išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei 9 metai, padidėjo vaikų poreikiai, todėl priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebeatitinka geriausių jų interesų. Tarnybos nuomone, iš Atsakovės šiuo metu priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas, kad būtų tinkamai tenkinami nepilnamečių M. ir M. S. poreikiai, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės (padidėję nepilnamečių vaikų poreikiai, pasikeitusi ekonominė padėtis), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį. Padidinus priteistą iš Atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisiant po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų geriau užtikrintas būtiniausių vaikų poreikių patenkinimas bei išlaikymo dydis atitiktų vaikų interesus ir augančius poreikius.

5. Tarnybos išvadoje, be kita ko, nurodyta ir Atsakovės pozicija, išdėstyta Tarnybos atstovei telefonu. Nurodė, kad ji mokėjo daug didesnį išlaikymą, nei buvo nurodyta teismo sprendime. Tuo metu dirbo, uždarbis buvo geras. Todėl vaikų išlaikymui pervesdavo po 500,00 Eur. Tačiau 2024 metų rugpjūčio mėnesį ji neteko darbo, todėl pradėjo pervedinėti vaikų išlaikymui po 200,00 Eur. Nuo 2004 metų lapkričio mėnesio išlaikymo nebeteikia. Ieškovė nurodė, kad 250,00 Eur suma kiekvienam vaikui šiuo metu jai yra per didelė, šiuo metu neturi darbo, o išvykus į (duomenys neskelbtini), jai pačiai reikės mokėti už būsto nuomą, pragyvenimą. Sutiko, kad 57,00 Eur suma yra per maža ir nurodė, kad galėtų mokėti po 125,00 Eur kiekvienam vaikui.

6. Atsakovė J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Utenos apylinkės teismo 2025-02-05 nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, buvo paskelbta Atsakovės paieška. Byloje gautas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-02-18 tarnybinis pranešimas, kuriuo teismas informuotas, kad 2025-02-17 telefonu bendrauta su J. Š., kuri nurodė, kad šiuo metu yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir pažymėjo, kad su ja yra galimybė susisiekti jos nurodytu telefonu ir ji sutinka, kad dokumentai, susiję su civiline byla, būtų siunčiami Atsakovės nurodytu elektroninio pašto adresu. Atsakovei būtent jos nurodytu elektroninio pašto adresu ir buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai, kuriuo ji ir sutiko gauti procesinius dokumentus. Be to, teisme 2025-02-07 gauta Tarnybos išvada, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad ji sutiko nurodyti savo elektroninio pašto adresą, ir sutiko, kad visi procesiniai dokumentai jai būtų siunčiami jos nurodytu elektroninio pašto adresu. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė taip pat patvirtino, kad buvo bendrauta su Atsakove, jai yra žinoma apie šią civilinę bylą. Esant nurodytiems duomenims, t. y. tai, kad Atsakovė apie šią civilinę bylą buvo informuota tiek policijos komisariato, tiek Tarnybos darbuotojų, tai, kad procesiniai dokumentai buvo išsiųsti Atsakovės nurodytu elektroninio pašto adresu, kuriuo Atsakovė sutiko gauti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai yra laikomi tinkamai įteiktais (CPK 175¹ straipsnio 3 dalies 2 punktas, 9-10 dalys).

7. Atsakovei, kuri elektroniniu paštu gavo teismo šaukimą, neatvykus į teismo posėdį, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės (CPK 384 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnamečius sūnus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini).

9. Bylos duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimu (toliau – ir Sprendimas), be kita ko, priteista iš Atsakovės nepilnamečių vaikų – M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2013-10-23 iki jų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Anykščių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-9-786/2015).

10. Šioje civilinėje byloje Ieškovas reikalavimą pakeisti teismo sprendimu priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą, jį padidinant kiekvienam nuo 2015-07-03 teismo sprendimu priteistos 57,00 Eur sumos iki 250,00 Eur, argumentuoja per 9 metų laikotarpį pakitusiais (padidėjusiais) nepilnamečių vaikų poreikiais.

Dėl pagrindo keisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį (ne)egzistavimo.

11. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

12. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalys).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y., esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad, visų pirma, teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

14. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

15. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Ieškovas pareikšto ieškinio reikalavimą iš esmės grindė per 9 metus pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečių vaikų poreikiais. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Ieškovas įrodinėjo visų šalių nepilnamečių sūnų poreikių padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas ir įvertino šiuos poreikius bei jų pasikeitimo faktinę aplinkybę.

16. Visų pirma, šiuo metu visuotinai žinoma aplinkybė, kad ženkliai išaugo tiek prekių, tiek paslaugų kainos, yra pasikeitusi ekonominė padėtis, todėl akivaizdu, kad 2015 metais priteistas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 57,00 Eur išlaikymo dydis objektyviai nebėra pakankamas patenkinti ne tik būtinųjų, bet ir apskritai minimalių žmogaus poreikių (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

17. Antra, teismas, spręsdamas dėl poreikio pakeisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį, įvertina ir tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista 57,00 Eur išlaikymas, praėjo daugiau nei 9 metai. Tuo metu M. buvo (duomenys neskelbtini), M. – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad augant vaikams, per tokį ilgą laikotarpį padidėjo ir jų poreikiai, atsirado ir papildomų išlaidų (teismo posėdžio metu Ieškovas paaiškino, kad vaikai lanko būrelį ((duomenys neskelbtini)), yra ir kitų nenumatytų išlaidų, tokių kaip kompiuterio, dviračio pirkimo išlaidos ir pan.). Taigi per šį laikotarpį iš esmės keitėsi ir išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai, kuriuos įvardino Ieškovas teismo posėdžio metu, nurodė ieškinyje ir pridėtoje prie ieškinio vaiko vieno mėnesio poreikių lentelėje.

18. Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, priteisdamas Sprendimu nepilnamečiams vaikams išlaikymą, įvertino minimalius vaikų poreikius. Tačiau išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

19. Ketvirta, Tarnyba išvadoje taip pat nurodė, kad Iš Atsakovės priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas, kad būtų tinkamai tenkinami nepilnamečių vaikų poreikiai, kad iš esmės yra pasikeitusios faktinės aplinkybės (padidėję nepilnamečių vaikų poreikiai, pasikeitusi ekonominė padėtis), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį. Teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su šiomis Tarnybos išvadoje išdėstytais argumentais.

20. Be to, pokalbio su Tarnybos atstovu metu pati Atsakovė taip pat pripažino, kad 57,00 Eur suma nepilnamečių vaikų išlaikymui yra per maža (DOK-4590). Taigi ginčo dėl aplinkybės, kad Sprendimu priteista suma iš esmės yra per maža, nėra.

21. Penkta, Sprendimu priteistas 57,00 Eur išlaikymo dydis sudaro tik 14,66 %, skaičiuojant nuo pusės šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 2025 metams minimalios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius (apie orientacinį kriterijų priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti išsamiau šio sprendimo 23-26 punktuose).

22. Teismas, ištyręs ir išanalizavęs bylos medžiagą, išklausęs Ieškovo bei jo atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat išklausęs Tarnybos išvadą, pateiktą į bylą, konstatuoja neabejotiną poreikį bei pagrindą keisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja iš esmės pasikeitusi situacija, lyginant ją su buvusia Sprendimo priėmimo metu.

Dėl išlaikymo dydžio.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

24. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

25. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-08-28 nutarimu Nr. 709 yra patvirtinusi 2025 metais taikomą 1 038,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur sumą. Taigi bendra šalių vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma sudarytų 777,39 Eur, o vieno iš sutuoktinių – 388,69 Eur (777,39 Eur/2).

27. Nagrinėjamoje byloje abi šalys neteikė įrodymų, kurie pagrįstų vaikų poreikiams reikalingas sumas (nurodė tik savo paskaičiavimus procesiniuose dokumentuose, taip pat Ieškovas papildomai paaiškino vaikų poreikius ir teismo posėdžio metu) ir prašė priteisti mažesnį nei pusę minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžio išlaikymą, t. y. 250,00 Eur.

28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

29. Ieškovas padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje, o detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovas bei jos atstovas paaiškino, kad po teismo sprendimo ženkliai padidėjo visi nepilnamečių vaikų poreikiai.

30. Teismo posėdžio metu Ieškovas paaiškino, kad kiekvienam vaikui reikalinga: maistui – 7,00 Eur (dienai) (210,00 Eur mėnesiui); taip pat duoda dienpinigių – po 3,00 Eur (60,00 Eur mėnesiui); sveikatos specifinių poreikių vaikai neturi (įprastos peršalimo ligos), vaistams, vitaminams reikalinga po 20,00 Eur; kainuoja odontologo paslaugos poliklinikoje – apie 10,00 – 20,00 Eur; drabužiams avalynei – 30,00 Eur; mokesčiams (šildymas, vanduo, elektra ir kt., gyvena penkiese – 30,00 Eur (ši suma padalinta į 5); higienos priemonėms -20,00 Eur; mokslo, lavinimosi priemonės (perka mokyklai sąsiuvinius, pratybas ir pan.) – 30,00 Eur; pramogos, išvykos mokykloje ir namuose (išvyksta į ekskursijas, spektaklius ir pan.) – 50,00 Eur; nenumatytos išlaidos (buvo reikalinga ir kompiuterį pirkti, ir dviračius ir pan.) – 50,00 Eur. Papildomai paaiškino, kad abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, kuris yra mokamas, vienam asmeniui kainuoja 25,00 Eur/mėn.

31. Spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams iš Atsakovės priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Išlaidos, reikalingos nepilnamečiams vaikams, turi būti pagrįstos realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi.

32. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nepilnamečių vaiko amžių, Ieškovo nurodytas išlaidas vaikų tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti, sprendžia, kad ne mažiau kaip 500,00 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui yra optimali ir pakankama vaikų poreikiams patenkinti.

33. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju Ieškovas pateikė į bylą 2025 m. sausio mėnesio pažymą Nr. 15243/5-S, iš kurios matyti, kad Ieškovas 2024 metais gavo išmokas vaikams kiekvieną mėnesį po 192,50 Eur (96,25 Eur vienam vaikui), o 2025 metais – 245,00 Eur (122,50 Eur). Taigi Ieškovas vaikų poreikiams patenkinti papildomai 2025 metais turėtų gauti po 122,50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį valstybės vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Tačiau vertinant šias pajamas ir jų santykį su teiktinu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, įvertintini šie aspektai: pirma, Ieškovas, kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, prašo ir taip mažesnio nei pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymo, kas reiškia, kad priteistinas išlaikymas būtų dar papildomai mažinamas šiame punkte nurodytomis išmokų sumomis. Tokiu atveju, teismo įsitikinimu, pernelyg sumažėja nepilnamečių vaikų tiek būtinųjų poreikių tenkinimo galimybė, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Antra, kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Šiuo atveju nors Ieškovas tiek ieškinyje, tiek kartu su ieškiniu pateiktoje vaikų poreikių lentelėje detalizavo vaikų poreikius, nurodydamas galutinę reikiamą ne mažesnę kaip 500,00 Eur sumą kiekvienam vaikui, tačiau teismo posėdžio metu Ieškovui paaiškinus apie nepilnamečių vaikų papildomus poreikius, matyti, kad visapusiškam vaikų ugdymui, vystymuisi, savo gebėjimų tobulinimui reikalinga ir dar didesnė nei 500,00 Eur suma (pavyzdžiui, Ieškovas papildomai nurodė vaikų lankomą būrelį, kuris neįvardintas procesiniuose dokumentuose, taip pat vaikų lankymąsi pas odontologus ir pan.). Trečia, vaikų tėvai yra jauno, darbingo amžiaus asmenys, taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie esmines tėvų sveikatos problemas, dėl kurių jiems būtų objektyviai sudėtingiau užtikrinti nepilnamečių vaikų materialinių poreikių patenkinimą. Todėl, teismo vertinimu, šios gaunamos išmokos turi būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams patenkinti, o ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

35. Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, remiantis prie ieškinio pateiktais dokumentais ir teismo posėdžio metu Ieškovo duotais paaiškinimais, nustatyta, kad Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 750,00 Eur – 800,00 Eur į rankas (darbo užmokestis priklauso ir nuo sezoniškumo). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, Ieškovas asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, Ieškovas taip pat neturi jam nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad Ieškovas su sveikata susijusių problemų neturi.

36. Vertinant Atsakovės galimybes teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, SODROS informacinėje sistemoje apie Atsakovės įsidarbinimus duomenų nerasta. Duomenų apie gaunamas pajamas Atsakovė teismui nepateikė. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, Atsakovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių.

37. Kaip matyti iš į bylą pateiktos išvados, Atsakovė Tarnybos atstovei išdėstė poziciją, kad galėtų teikti po 125,00 Eur kiekvienam vaikui. Vertinant Atsakovės galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, pažymėtina, kad Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad jos darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar ji turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negali ar turi mažiau dirbti. Atsakovė yra jauna, sveika ir darbingo amžiaus moteris, todėl turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

38. Bylos duomenimis, Ieškovas turi du nepilnamečius vaikus, Atsakovė, turi dar vieną išlaikytinį (Tarnybos išvados 5 psl.). Tačiau spręsdamas dėl išlaikytinių skaičiaus įtakos, nustatant iš Atsakovės priteistino išlaikymo dydį, teismas pažymi, jog, viena vertus, Atsakovės turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis, tačiau tai, kad Atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, neatleidžia jos nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

39. Esant nurodytai kasacinio teismo praktikai, taip pat įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat tai, kad Atsakovės nurodyta 125,00 Eur jos galima teikti nepilnamečiams vaikams suma sudarytų tik 32,16 % pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio sumos, teismo įsitikinimu, Atsakovės Tarnybai nurodyta jos galima teikti 125,00 Eur suma akivaizdžiai taip pat yra per maža.

40. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių, pasikeitusius poreikius, į tai, kad po teismo Sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 9 metai (tuo metu M. buvo (duomenys neskelbtini), M. – (duomenys neskelbtini)), taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – abiejų šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai ir iš Atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams priteistinas kiekvienam po 250,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiams vaikams priteistinas 250,00 Eur išlaikymas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-01-22) iki vaikų pilnametystės.

42. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

43. Teismo sprendimas dėl išlaikymo padidinimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45. Kreipiantis į teismą, Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą padidinti nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024-12-30 sprendimą (Sprendimo 4 punktas). Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, iš Atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą padidinti išlaikymo sumą (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo, t. y. 250,00 Eur – 57,00 Eur = 193,00 Eur. 193,00x12x3 proc. x 0,75 = 52,00 Eur).

46. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,93 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi iš Atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 59,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 52,00 Eur žyminis mokestis iri 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

47. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė į bylą pažymą, patvirtinančią išlaidas už advokato teisinę pagalbą viso 375,00 Eur sumai (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2025-04-03 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-04034). Šios išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.3.6.1, 24.3.6.2, 11 punktais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių, todėl, patenkinus ieškinį, priteistinos iš Atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9-786/2015, priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui M. S. ir padidinti iš atsakovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį iki 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-01-22) iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise vaiko tėvą N. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9-786/2015, priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui M. S. ir padidinti iš atsakovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį iki 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-01-22) iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise vaiko tėvą N. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą viso 59,93 (penkiasdešimt devyni eurai 93 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti Atsakovei, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752). Mokėjimo kvito originalą (patvirtintą kopiją) būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Priteisti iš atsakovės J. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 375,00 Eur (trys šimtai septyniasdešimt penki eurai 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti Atsakovei, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimo kvito originalą (patvirtintą kopiją) būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.