Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui N. S., institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo N. S. priešieškinį ieškovei J. S., institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims antstolei Nijolei Jutkienei, AB SEB bankui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė palaikė duotą išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnamečių vaikų M. S. ir M. S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu N. S., nes vaikai šiuo metu ir gyvena kartu su juo. Iš ieškovės reikalinga priteisti išlaikymą po 57 eurus, nes tokia suma iš ieškovės yra priteista kitiems vaikams ir mano, jog visiems vaikams teikiamas išlaiymas turėtu būti vienodas.

Tretysis asmuo antstolė Nijolė Jutkienė atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Santuokoje su atsakovu susilaukė dviejų vaikų – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.7,9). Santuokoje bendro dalintino turto neįgijo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išgėrinėjo, neblaivus kėlė triukšmą, patiria psichologinį smurtą. Atsakovas nurodė, jog ieškovė paliko šeimą ir išėjo iš namų. Kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013 metų balandžio mėnesio.

Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis).

Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – išgėrinėjo, kėlė triukšmą. Atsakovas nepripažino, jog yra kaltas dėl šeimos iširimo, nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Mano, kad pati ieškovė kalta, nes ji paliko šeimą, vaikus ir išėjo iš namų. Gyveno su kitu vyru, susilaukė dar dviejų vaikų. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta nuo 2013 metų balandžio mėnesio, sutuoktiniai kartu negyvena. Ieškovė nurodė, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, o atsakovas nurodė, jog pati ieškovė kalta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko ne vien ieškovės ar atsakovo kaltę, bet pagrindine santuokos iširimo priežastimi laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių derinti tarpusavyje nemokėjimą ir nenorėjimą spręsti konfliktų Teismas konstatuoja , jog abi šalys nebuvo lojalios ir neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą jų gyvenimą padarė negalimu. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, atsakovas priešieškinyje taip pat prašo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – Š., prašymas tenkintinas.

Ieškovė ieškinyje prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, t.y. ieškove. Atsakovas su tuo nesutiko ir priešieškinyje prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo – atsakovu, nes vaikai šiuo metu ir gyvena su juo. Posėdžio metu pati ieškovė pakeitė savo reikalavimą ir prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Institucijos duodančios išvadą- vaiko teisių skyriaus atstovė paaiškino, jog vaikai gyvena su atsakovu, todėl tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Kadangi nėra jokių įrodymų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, kaip nors prieštarautų vaikų ar kitų asmenų interesams, šis atsakovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu (pagal priešieškinį ieškovu). (CK 3.59 str. ).

Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos. Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų turtinė padėtis.

Bylos duomenimis nepilnamečius vaikus išlaiko tėvas, kurio pajamos yra apie 350 eurų. Ieškovė nuo 2015 m. birželio8 d. nebedirba, pajamos buvo apie 289 eurus. Iš ieškovės yra priteistas išlaikymas kitam jos vaikui po 57 eurus. Teismas, išanalizavęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, mano, kad ieškovė galėtų, mokėti išlaikymą po 57 eurus kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str.). Šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka motinos ( ieškovės ) materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ateityje priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Išlaikymo dydžio pakeitimui nustačius pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. skolininko turtinės padėties esminiai pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2014 m. sausio 23 d.( CK 3.200 str. ).

Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatomis teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Kaip nustatyta šalys santuokoje dalinto turto neįgijo.

Kaip nustatyta 2012 m. gegužės 28 d. Anykščių teismo sprendimu iš J. S. ir N. S. AB SEB bankui solidariai priteista 12355,18 Lt (b.l.42). Antstolei Nijolei Jutkienei yra 1567,74 Lt skola vykdymo išlaidų. Kadangi skola yra priteista solidoriai iš abiejų, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vykdymo išlaidos priteistinos po ½ iš kiekvieno (b.l.41).

Ieškovei J. S. ir atsakovui N. S. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ( 201312 23 Nr.(1,2)-SP1-02953, 2014 02 14 Nr.(1.2)-SP1-0386) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš ieškovės ir atsakovo į valstybės pajamas neišieškotinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60, LR CPK 185, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „Š.“ ir „S“.

Šalių nepilnamečių sūnų M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu N. S..

Priteisti iš J. S. nepilnamečių vaikų - M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamų tėvo N. S., išlaikymui, kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 57 (penkiasdešimt septynis) eurus kiekvienam kas mėnesį, nuo 2013 m. sausio 23 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Įpareigoti N. S. ir J. S. 454,05 Eur (1567,74 Lt )įsiskolinimą antstolei Nijolei Jutkienei padengti lygiomis dalimis, po ½ dalį – po 227,02 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 2 ct).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.