Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atstovės advokato padėjėjos Giedrės Daironės skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą) 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 0239-ANR_O-81716-2025 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 2024 m. gegužės 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 0239-ANR_P-70699-2024 (ROIK 24240175455), kuriuo A. J. iki 2024 m. birželio 6 d. buvo siūloma sumokėti 120 Eur baudą už tai, kad jis 2024 m. balandžio 13 d. 19.02 val. Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio skiriamojoje juostoje prie pėsčiųjų tilto (X: 6066849.0, Y: 577810.0) vairavo transporto priemonę „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 36 km/val., važiavo 126 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje.

2. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 2024 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-123818-2024 (ROIK 24240175455) A. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad jis 2024 m. balandžio 13 d. 19.02 val. Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio skiriamojoje juostoje prie pėsčiųjų tilto vairavo transporto priemonę „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 36 km/val., važiavo 126 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

3. Pareiškėjas A. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai 2025 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK 24240175455 tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nes automobilį yra pardavęs, jo nevairavo, o procesinių dokumentų negavo, nes „prarado el. paštą ((duomenys neskelbtini))“. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 0239-ANR_O-81716-2025 atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 24240175455.

4. A. J. atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė skunde prašo panaikinti Skundžiamą sprendimą ir pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

5. Skunde nurodoma, kad A. J. 2023 m. liepos 14 d. pardavė jam priklausančią transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. D., tačiau transporto priemonės pardavimo deklaruoti negalėjo dėl taikomo arešto. Nuo 2023 m. liepos 14 d. A. J. niekada nesinaudojo ir nevaldė nurodytos transporto priemonės. Pareiškėjas apie jam surašytą protokolą ir priimtą nutarimą sužinojo atsitiktinai, t. y. 2025 m. kovo mėnesį jį sustabdžius policijos pareigūnams ir nurodžius, kad jis yra padaręs daug administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimu. Dėl šios aplinkybės A. J. kreipėsi į Instituciją, priėmusią skundžiamą sprendimą. Nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė ne jis, o kiti asmenys – G. D. arba kitas asmuo, kuriam ji perdavė transporto priemonės valdymą ir naudojimą.

6. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 24240175455 jam įteikti netinkamai. Iki prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, A. J. jokia forma nebuvo informuotas apie jam 2024 m. gegužės 6 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir 2024 m. liepos 5 d. priimtą nutarimą. Akivaizdu, kad A. J. neturėjo jokių galimybių pasinaudoti ANK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, be kita ko, teise apskųsti šį nutarimą. Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad A. J. protokolas ir nutarimas buvo siunčiami tik el. paštu, kurio paskyra buvo konkrečiame įrenginyje – mobiliojo ryšio telefone. Praradus šį įrenginį, nebuvo galimybės atkurti el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), todėl buvo sukurtas naujas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), juo pareiškėjas naudojasi iki šiol. Nei protokolas, nei nutarimas pareiškėjo darbovietės adresu nebuvo siunčiami. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą buvo pateiktas praleidus 6 mėnesių terminą (pateiktas praėjus 9 mėnesiams). A. J. apie nurodytą administracinio nusižengimo bylą sužinojo tik 2025 m. kovo mėnesį, todėl 2025 m. balandžio 28 d. pateikdamas prašymą atnaujinti jos tyrimą nepraleido ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad ne A. J. 2024 m. balandžio 13 d. pažeidė KET, tai įrodžius paaiškėtų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas ir administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta bei pradėta kitam asmeniui. Minėtų aplinkybių neištyrus ir A. J. formaliai nubaudus, būtų pažeistas ne tik in dubio pro reo principas, bet ir A. J. teisės ir laisvės.

7. Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, atsiliepime prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

8. Atsiliepime nurodoma, kad A. J. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu 2024 m. gegužės 6 d. išsiųstas jo valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nutarimas 2024 m. liepos 5 d. išsiųstas tuo pačiu el. pašto adresu. A. J. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti vadovaujantis ANK 573 straipsniu ir jie yra įteikti tinkamai. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, ne vienoje nutartyje pasisakę, kad nėra įtvirtinta pareiga išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus, numatytus ANK 573 straipsnyje. Skunde nurodyta aplinkybė neva A. J. prarado savo mobilųjį įrenginį, o kartu su juo ir galimybę jungtis prie el. pašto (duomenys neskelbtini), yra deklaratyvi, nepagrįsta jokiais įrodymais. Nėra pateikti jokie duomenys, kada A. J. galimai prarado telefoną bei kokių veiksmų jis ėmėsi po to. Net jei taip ir atsitiko, A. J. turėjo pareigą koreguoti savo kontaktinius duomenis valstybės registruose ar bent panaikinti jau nebenaudojamo el. pašto adresą, ko jis nepadarė. Svarbu ir tai, kad el. paštu siųsti laiškai negrįžo siuntėjui, kas reiškia, kad ši el. pašto paskyra aktualiu laikotarpiu buvo aktyvi, veikė ir siunčiami laiškai jį pasiekdavo. Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, teigimu, akivaizdu, kad net darant hipotetinę prielaidą, jog pareiškėjas galėjo ir negauti jam siunčiamų dokumentų, tai išskirtinai dėl savo lengvabūdiško požiūrio, aplaidumo ir nerūpestingumo, o ne dėl Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, netinkamai jam įteikiamų procesinių dokumentų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Kelių transporto priemonių registro duomenimis (duomenys tikrinti 2025 m. gegužės 6 d.), transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. J.. Jokių duomenų apie pasikeitusį transporto priemonės savininką nenustatyta. Skunde nurodyta, kad neva transporto priemonės savininko pasikeitimo nebuvo galima deklaruoti dėl arešto, tačiau nepateikiami jokie duomenys apie tai, kas tai per areštas, kam ir kada jis buvo taikomas ir kas trukdė tiek laiko (nuo tariamo transporto priemonės perleidimo iki administracinio nusižengimo padarymo) atlikti būtinas, su transporto priemonės savininko pasikeitimu susijusias procedūras. Vadovaujantis teismų praktika bei įstatyminiu reglamentavimu, Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, nurodo, kad šiuo atveju nenustatytos jokios naujos aplinkybės, kurios administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galėjo būti nežinomos nuo pat administracinės teisenos pradžios. Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių A. J. pateikė praleidęs ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo priimto nutarimo įsiteisėjimo dienos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK 24240175455.

Skundas netenkintinas.

9. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja ANK 657–663 straipsniai. Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos.

10. Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-313-806/2022 ir kt.). Taigi, nors ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra apibrėžtas subjektas – institucija, pareigūnas ar teismas, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau pagal teismų praktiką reikšmingas momentas yra ir tai, ar šias aplinkybes žinojo ir pats pareiškėjas ir kokiu momentu tas žinojimas atsirado.

11. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 416 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Vadinasi, teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-70699-2024 suformuotas automatiniu būdu, stacionariu greičio matuokliu užfiksavus, kad automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas administracinis nusižengimas. Minėtas administracinio nusižengimo protokolas tą pačią dieną buvo išsiųstas automobilio savininko A. J. viešuose registruose nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Kartu jam išsiųstas ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 0239-ANR_PR-82242-2024, kuriame, be kita ko, nurodytas terminas pranešti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu valdžiusį jam priklausančią transporto priemonę. A. J. jokių kito asmens duomenų nenurodė, nors tokios aplinkybės nurodymas Institucijai, priėmusiai skundžiamą sprendimą, buvo jo kaip transporto priemonės savininko pareiga. Tai, kad A. J., jo teigimu, nepadarė administracinio nusižengimo, jam turėjo būti žinoma nuo pat administracinio nusižengimo protokolo ir minėto pranešimo gavimo dienos, todėl tik nuo jo veiksmų priklausė, ar ši aplinkybė taps žinoma ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui. Šiuo atveju Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, objektyviai negalėjo žinoti tikrosios automobilio vairuotojo tapatybės, kadangi pats pareiškėjas šios informacijos nesuteikė, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Tinkamai neatlikus įstatyme nustatytos pareigos, transporto priemonės savininkas atitinkamai prisiima atsakomybę už jam priklausančiu automobiliu padarytus pažeidimus.

13. Nors skunde nurodyta, kad transporto priemonę A. J. pardavė dar prieš administracinio nusižengimo padarymą, ši aplinkybė teismui kelia pagrįstų abejonių. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė 2023 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria neva pardavė jam priklausiantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sutarties turinio matyti, kad pardavėjas A. J. parduoda jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), pirkėjai G. D., transporto priemonės kaina – 300 Eur, vis tik šiame dokumente nėra nurodyta parduodamo automobilio markė, identifikavimo numeris, automobilio rida, jo trūkumai, SDK kodas, automobilio techninės apžiūros galiojimas ar negaliojimas, o sutartis pasirašyta tik vienos šalies, t. y. pirkėjos G. D.. Svarbu pažymėti ir tai, kad G. D. 2025 m. balandžio 25 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad automobilį iš A. J. pirko 2023 m. birželio 14 d. (skirtingai nei nurodyta 2023 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje), jį įsigijus, iškart perleido draugui L. V. nepasirašant jokios sutarties, o šis automobilį perleido dar vienam asmeniui, jau sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Šiomis aplinkybėmis teismas taip neturi pagrindo tikėti, kadangi iš byloje esančios 2023 m. liepos 17 d. transporto pirkimo-pardavimo sutarties (diena taisyta) matyti, kad pardavėja G. D. pardavė automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui R. V. (o be L. V.), per kelias dienas transporto priemonės kaina išaugo iki 2 800 Eur, nors atsirado jos trūkumai. Akivaizdu, kad G. D. pateikti paaiškinimai jokiu aspektu neatitinka jos pateiktos sutarties turinio, todėl šiame kontekste nei jos paaiškinimai, nei pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip patiki įrodymai, pagrindžiantys automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomumą ne A. J.. Svarbu pažymėti ir tai, kad šios transporto priemonės savininko pasikeitimas nedeklaruotas AB „Regitra“, kaip teigia A. J. – dėl taikyto arešto. Vis dėlto, pareiškėjas nekonkretizuoja, koks areštas, kuriuo laikotarpiu ir kokiu pagrindu buvo taikomas. Jei toks areštas šiai transporto priemonei iš tiesų buvo taikomas, tuomet kyla klausimas, kaip ji buvo parduota.

14. Teismas skeptiškai vertina ir skunde nurodytus argumentus dėl administracinio nusižengimo protokolo Nr. 0239-ANR_P-70699-2024 ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-123818-2024 netinkamo įteikimo. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai asmens (fizinio ar juridinio) elektroninio pašto adresas yra nurodytas viešuose registruose, juo galima siųsti atitinkamus dokumentus.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, 2024 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 0239-ANR_P-70699-2024 tą pačią dieną buvo išsiųstas A. J. viešuose registruose nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą nesumokėjus siūlomos sumokėti baudos, 2024 m. liepos 5 d. priimtas nutarimas, kuris irgi išsiųstas tą pačią dieną administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jo nurodytu el. pašto adresu. Kadangi A. J. savo el. pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, siųsdama procesinius dokumentus šiuo el. pašto adresu ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Asmuo, viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo el. pašto adresu jis bus pasiekiamas. Iš įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties Nr. eII-848-369/2025 turinio, matyti, kad VšĮ Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra pateikė teismui duomenis, jog A. J. nuo 2023 m. birželio 1 d. iki pat šiol (past. tuo metu, kai buvo priimama minima nutartis) Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale Elektroniniai valdžios vartai yra registravęs tą patį kontaktinį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) (jo nepakeitęs). Tai, kad asmuo neturėjo galimybės prisijungti prie savo el. pašto paskyros (duomenys neskelbtini), nes buvo praradęs mobiliojo ryšio telefoną, laikytina asmens gynybine versija. Pirmiausia, mobiliojo ryšio telefono praradimas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, antra, pareiškėjui neabejotinai yra žinoma, kad prie el. pašto paskyros galima prisijungti iš bet kokio kito įrenginio, suvedus el. pašto adresą bei slaptažodį, o pamiršus slaptažodį, el. pašto paslaugų teikėjas turi automatines slaptažodžių atkūrimo sistemas, trečia, žinodamas, kad el. pašto adresas yra nepasiekiamas, A. J. turėjo pareigą jį pakeisti ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose, tačiau to nepadarė, todėl už kilusias pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK 24240175455 tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių A. J. nurodo „praradęs“ kitokį el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini).

16. ANK 660 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Šioje situacijoje pareiškėjas nurodo, kad apie padarytą nusižengimą sužinojo 2025 m. kovo mėnesį, kai jį sustabdę policijos pareigūnai nurodė, kad jis yra padaręs daug administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimu, todėl ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą skaičiuoja nuo minėto laiko. Visgi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas neturi pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusia aplinkybe to, kad automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai vairavo ne A. J., nes ši aplinkybė jam pačiam buvo žinoma dar 2024 m. gegužės 6 d. Pareiškėjui tinkamai įvykdžius ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas šią aplinkybę būtų turėjęs galimybę įvertinti. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-6-383/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-159-366/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-279-1121/2025).

17. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, spręsdama, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tinkamai įvertino šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą. A. J. nurodytos aplinkybės, kurias jis laiko naujai paaiškėjusiomis, iš esmės jam buvo žinomos jau 2024 m. gegužės 6 d., jos galėjo tapti žinomos ir Institucijai, priėmusiai skundžiamą sprendimą, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Be to, pareiškėjas yra praleidęs ir ANK 660 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą teikti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Taigi, šioje situacijoje nėra pagrindo pasinaudoti įstatyme numatyta išimtine procedūra. Aptartais motyvais Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o A. J. atstovės skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 3 dalimi, 661 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. atstovės advokato padėjėjos Giedrės Daironės skundo netenkinti ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 0239-ANR_O-81716-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.