Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netenkintas T. M. skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkintas T. M. skundas dėl Tarnybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

3.4 Teigiama, kad teismas selektyviai vertino tam tikras įvykio aplinkybes, o ne aplinkybių visumą ir taip pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalį. Vertindamas pateiktą vaizdo medžiagą iš registratoriaus, teismas ignoravo faktą, kad tuo metu T. M. vairavo ir turėjo vos kelias sekundes identifikuoti kelio ženklą. Teismo argumentai apie kitoje kelio pusėje esančius ženklus, kurie turėjo leisti suprasti apie gyvenvietės pradžią, yra subjektyvūs ir nelogiški, nes neįmanoma perskaityti kelio ženklų, kurie yra nusukti į priešingą pusę. Argumentai apie kairėje kelio pusėje matomus netankiai pastatytus individualius gyvenamuosius namus, iš kurių galima suprasti apie gyvenvietės pradžią, yra labiau teismo nuomonė, nes netankiai pastatytų individualių namų būna ir ne gyvenvietėse.

3.5 Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, teismas neįsigilino, todėl neteisingai suprato ir vertino pateiktą bylos pavyzdį Nr. 11-44-547/2019, nes jame „kelio ženklas yra pasuktas daugiau nei 45 laipsnių kampu nuo važiuojamosios kelio dalies”, o tuo tarpu teismas kalba, kad pavyzdyje ženklas buvo visiškai nusuktas į priešingą pusę. T. M. teigia, kad nagrinėjama situacija analogiška pateiktam pavyzdžiui.

3.6 Pažymima, kad kelio ženklo apkarstymas pašaliniais daiktais pažeidžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių IV skirsnį. Teismas pripažino, jog turėtų būti vengiama situacijų, kuomet kelio ženklai dekoruojami papildomais objektais (pvz. vėliavomis), tačiau neįvertino, kad būtent dėl šios aplinkybės T. M. ir buvo suklaidintas bei negalėjo įvertinti maksimalaus greičio pasikeitimo fakto. Pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad saulei šviečiant iš priekio sukuriamas pašalinio objekto švytėjimo efektas, dėl ko iš toli kelio ženklas atrodo kaip reklaminis stendas. Po kelio ženklu prikabinta vėliava yra didelių gabaritų, kelis kartus didesnė nei pats gyvenvietės užrašas, todėl visas dėmesys krypsta būtent į pašalinį objektą, o ne užrašą. Kelių valdytojas neužtikrino kelio ženklo tinkamo matomumo, dėl to nebuvo galima tinkamai jo įvertinti.

1. Atsiliepimu į skundą Tarnybos įgaliota atstovė Justina Višinskienė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-206-1151/2022 palikti nepakeistą ir T. M. skundo netenkinti.

4.3 Taip pat T. M. vieną iš aplinkybių nurodant, kad kelyje įrengto kelio ženklo galimai nepastebėjo, kadangi tuo metu buvo akinamas saulės, negali būti vertintina kaip viena iš aplinkybių, kuria remiantis būtų pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, taip pat jo administracinį nusižengimą pateisinančia aplinkybe ar net ją šalinančia. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai T. M. buvo akinamas saulės, jis kaip atsakingas ir atidus vairuotojas privalėjo bet kokiu atveju sulėtinti ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad bet kokiu metu, atsiradus kelyje kliūčiai, galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. To jis nepadarė, ko pasėkoje nepastebėjo kelyje įrengto kelio ženklo ir viršijo nustatytą leistiną greitį.

4.4 Atsiliepime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylos atnaujinimo pagrindų su išaiškinimais, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007; Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010. Nr. P438- 2016/2011, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).

4.5 Tarnyba mano, kad T. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, jog jos iš esmės jam buvo žinomos įteikus procesinius dokumentus, negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas tik kaip dar viena galimybė pasibylinėti. Nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti T. M. administracinio nusižengimo bylos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atskirasis skundas atmetamas.

1. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs T. M. skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ANK normų.

2. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų (institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

3. ANK 657 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

4. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

5. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

6. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas buvo konstatuotas ir surašytas automatiškai prietaiso (mobiliojo greičio matuoklio) ir nedalyvaujant žmogui, todėl klaidinantis ir neteisėtas kelio ženklo matomumo pakeitimas apkarstant pašaliniais objektais negalėjo būti žinomas prietaisui protokolo surašymo metu. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ši aplinkybė laikytina nauja, įrodanti jo nekaltumą, todėl būtina minėtą aplinkybę ištirti. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Kaip minėta, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pateiktame vaizdo registratoriaus įraše matosi, jog ant gyvenvietės „Grendavė“ pradžią žyminčio kelio ženklo stovo yra pakabinta Ukrainos vėliava. Tačiau pačio ženklo vėliava neužstoja, neriboja jo matomumo ir netrukdo tinkamai identifikuoti kelio ženklą.

9. Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos, be kita ko, tik tokios aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju tai, kad kelio ženklo stovas buvo dekoruotas vėliava, nelaikytina esmine aplinkybe, t. y. net ir žinant šią aplinkybę nebūtų pagrindo priimti kitokį sprendimą administracinio nusižengimo byloje – ši aplinkybė nei viena pati, nei kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis neįrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – pareiškėjas yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat pareiškėjo nurodyta aplinkybė objektyviai galėjo būti nustatyta (žinoma), t. y. ji nelaikytina naujai paaiškėjusia ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.