Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. (A. J.), atstovaujamo advokato padėjėjos Giedrės Daironės skundus dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – prie LR VRM) Kelių policijos valdybos vyriausiosios tyrėjos N. D. 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224437113, ir vyriausiosios tyrėjos R. B. 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224458937.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti pareiškėjo A. J., atstovaujamo advokato padėjėjos Giedrės Daironės skundai dėl Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos vyriausiosios tyrėjos N. D. 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224437113, ir vyriausiosios tyrėjos R. B. 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224458937. Skunduose nurodomos analogiškos aplinkybės ir skundų motyvai, o būtent: A. J. 2023 m. liepos 14 d. pardavė jam priklausančią transporto priemonę „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. ir faktiškai perdavė ją nuo to dienos valdyti naujai savininkei, tačiau negalėjo deklaruoti šios transporto priemonės pardavimo, kadangi dėl taikomo arešto nebuvo galima įregistruoti transporto priemonės pardavimo. Nuo 2023 m. liepos 14 d. A. J. šia transporto priemone nesinaudojo ir jos nevaldė. A. J. apie jo atžvilgiu priimtus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimus Nr. 39-ANR_N-305345-2023 ir Nr. 39-ANR_N-305598-2023 sužinojo atsitiktinai, 2025 m. kovo mėn. jį sustabdžius policijos pareigūnams ir nurodžius, kad jis turi daug administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimu. Tai sužinojęs jis kreipėsi į Kelių policijos valdybą dėl administracinio nusižengimo bylų ROIK 23224437113 ir 23224458937 atnaujinimo, tačiau skundžiamais sprendimais Institucija atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių minėtose bylose. A. J. nesutinka su šiais sprendimais, kadangi 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimuose nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonę „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis, o galimai G. D. ar kitas asmuo, kuriam ji perdavė transporto priemonės valdymą ir naudojimą, be to administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai šiose bylose A. J. įteikti netinkamai. Jis jokia forma nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus administracinio nusižengimo bylose, šie administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai jam jokia forma nebuvo įteikti ir jam iki šiol nežinomas jų turinys. Dėl to jis neturėjo jokių galimybių pasinaudoti savo teise apskųsti nutarimus šiose administracinio nusižengimo bylose. Nutarimai šiose bylose buvo priimti A. J. apie teisenas nieko nežinant ir bylų nagrinėjime nedalyvaujant, nepranešus apie bylų nagrinėjimo vietą ir laiką, pažeidžiant jo procesines teises duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt. Pareiškėjui protokolai ir nutarimai abejose bylose buvo siunčiami tik el. paštu. Šis el. paštas buvo sukurtas ir jo paskyra pririšta konkrečiame įrenginyje – mobiliajame telefone. Praradus mobilųjį įrenginį, nebuvo galimybės atkurti elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), todėl buvo tik viena galimybė – susikurti naują el. paštą (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas naudojasi iki šiol. Adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaruota A. J. gyvenamoji vieta, kurioje gyvena jo tėvai ir jie neinformavo pareiškėjo apie jokią jo vardu gautą Kelių policijos valdybos korespondenciją. Be to, Institucija tik nurodė, kak administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas byloje ROIK 23224458937 buvo išsiųsti šiuo adresu, bet nepateikė duomenų, kad korespondencija buvo įteikta ir kokiam asmeniui. Vienintelis skundžiamų sprendimų argumentas, kurio pagrindu nėra tenkinamas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimą – kad A. J. gavo administracinio nusižengimo protokolus ir nutarimus, todėl prašymai atnaujinti administracinių nusižengimų bylų ROIK 23224437113 ir 23224458937 nagrinėjimą buvo pateikti praleidus 6 mėnesių terminą. Skunduose pažymima, kad iki pat 2025 m. kovo mėn. A. J. nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimus Nr. 39-ANR_N-305345-2023 ir Nr. 39-ANR_N-305598-2023, kas ir lėmė pavėluotą prašymų institucijai pateikimą. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad ne A. J. 2023 m. spalio 16 ir 17 d. pažeidė KET vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o tai įrodžius paaiškėtų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas ir administracinio nusižengimo bylų teisena jo atžvilgiu būtų nutraukta, bei pradėta administracinio nusižengimo bylų teisena kito asmens atžvilgiu. Minėtų aplinkybių neištyrus ir A. J. formaliai nubaudus, būtų pažeistas ne tik in dubio pro reo principai, bet A. J. teisės ir laisvės, kadangi jam nepagrįstai kiltų teisinės pasekmės dėl nusižengimų, kurių jis neįvykdė. Kadangi A. J. apie administracinio nusižengimo bylas sužinojo tik 2025 m. kovo mėn., jis nepraleido ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatyto 6 mėnesių termino. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų, ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi Institucija ar pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą ar nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Dėl nurodytų argumentų prašoma panaikinti Policijos departamento prie LR VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 6 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. sprendimus atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skundai netenkintini.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK 37 skyriuje nustatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja ANK 657–663 straipsniai. Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių kitų aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-313-806/2022). Taigi, nors ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra apibrėžtas subjektas – Institucija, pareigūnas ar teismas, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau pagal teismų praktiką reikšmingas momentas yra ir tai, ar šias aplinkybes žinojo ir pats pareiškėjas ir kokiu momentu tas žinojimas atsirado. ANK 660 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes.

Taigi apibendrinant, tam, kad būtų atnaujinta administracinio nusižengimo byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepakanka vien nurodyti šias naujai paaiškėjusias aplinkybes. Kaip minėta aukščiau, kitas būtinas kriterijus, nustatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra, kad nutarimą priėmęs pareigūnas ar Institucija nežinojo ir negalėjo žinoti šių aplinkybių administracinio nurodymo surašymo metu. Pareiškėjas savo skunde kaip paaiškėjusią naują aplinkybę traktuoja tai, kad 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. spalio 17 d. ne jis vairavo transporto priemonę „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ja viršijo nustatytą greitį, o asmuo, kuriam ši transporto priemonė buvo parduota 2023 m. liepos 14 d. ar kitas asmuo, kuriam ją valdyti perdavė jos naujas savininkas ir tai, kad jis apie savo nubaudimą administracine tvarka dėl KET 127 punkto pažeidimų vairuojant automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2025 m. kovo mėn., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų; todėl ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą skaičiuoja nuo tos dienos. Neginčytina tai, kad surašydama administracinio nusižengimo protokolus bylose ROIK 23224437113 ir 23224458937, institucija negalėjo objektyviai žinoti tikrosios automobilio vairuotojo tapatybės. Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pakankamas. Pagal teisės normos formuluotę nežinojimas turi būti konstatuotas kartu su negalėjimu žinoti šios aplinkybės. Šiuo atveju Institucijos galėjimas žinoti pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl subjekto vairavusio minėtą automobilį nusižengimo padarymo metu tiesiogiai priklauso nuo pareiškėjo veiksmų (veikimo ar neveikimo).

Aplinkybė, kad galimai ne A. J. padarė administracinius nusižengimus, jam turėjo būti žinoma nuo pat administracinio nusižengimo protokolų gavimo dienos ir tik nuo jo veiksmų priklausė, ar ši aplinkybė taps žinoma administracinio nusižengimo bylas nagrinėjantiems pareigūnams. Kartu su administracinio nusižengimo protokolais A. J. buvo išsiųsti ir pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-717494-2023 ir Nr. 00-ANR_PR-716948-2023, kuriuose buvo išaiškintos ANK 611 straipsnio nuostatos apie transporto priemonės savininko pareigas, jei ne jis vairavo jam priklausantį automobilį padarant KET pažeidimą. Pareiškėjas neinformavo kelių eismo taisyklių pažeidimus tiriančios institucijos apie tai, kad galimai kitas asmuo vairavo transporto priemonę ar kad ši transporto priemonė nusižengimų padarymo dienomis galimai buvo parduota kitam savininkui.

Teismas skeptiškai vertina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos teiseną ir specialiosios teisės atėmimą. ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato tris procesinių dokumentų išsiuntimo būdus: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami: 1) per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), 2) elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba 3) registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

A. J. skunde teigia, kad jis negavo aukščiau minėtų procesinių dokumentų ir niekaip negalėjo sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtas administracinių nusižengimų bylų teisenas, kadangi neturėjo galimybės prisijungti prie savo el. pašto paskyros (duomenys neskelbtini), nes buvo praradęs elektroninį įrenginį (mobilaus ryšio telefoną), su kurio paskyra šis adresas buvo susietas.

Teismas pažymi, kad el. pašto adresą google aptarnaujamoje gmail pašto dėžutėje galima pasitikrinti bet kuriame el. įrenginyje, suvedus prisijungimo kodus ir slaptažodžius, ar įrenginiui atpažįstant vartotoją ir automatiškai jį identifikavus, todėl mobilaus ryšio telefono praradimas niekaip neblokuoja galimybės naudotis nei google paskyra, nei gmail pašto dėžute. VšĮ Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra pateikė teismui duomenis, kad A. J. nuo 2023 m. birželio 1 d. iki pat šiol Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale Elektroniniai valdžios vartai yra registravęs kontaktinį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir jo nepakeitęs, kas būtų keista, esant pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad šiuo el. pašto adresu jis faktiškai nuo 2023 m. naudotis nebegali. Beje, savo skunduose pareiškėjas nėra nurodęs duomenų, kada jis prarado savo mobilaus ryšio įrenginį, tai įvyko prieš ar po to, kada jam buvo išsiųsti procesiniai dokumentai bylose ROIK ROIK 23224437113 ir 23224458937. Pagal Sodros duomenis, nuo 2023 m. kovo 26 d. A. J. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, taigi jam yra pareiga kasmet pasibaigus mokestiniam laikotarpiui teikti VMI metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui duomenis, kad VMI elektroninių paslaugų srityje Mano VMI nuo 2020 m. balandžio 23 d. taip pat nurodytas A. J. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Pagal VMI pateiktus duomenis pareiškėjas 2024 m. sausio 9 d., tai yra jau po procesinių dokumentų išsiuntimo nagrinėjamose bylose datų ir po 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimų priėmimo ir išsiuntimo, jungėsi į Mano VMI asmeninę paskyrą ir sąmoningai 2024 m. sausio 9 d. 13:50 val. patvirtino savo asmeninėje Mano VMI paskyroje kontaktus, taigi ir tokį patį el. pašto adresą, kuriuo skundų teiginiais, jis jau buvo neva netekęs galimybės naudotis. Turint omenyje, kad jam kaip asmeniui vykdančiam individualią veiklą, turinčiam pareigą deklaruoti VMI sistemoje pajamas, pačiam mokėti pajamų mokestį, grįžtamoji informacija iš VMI sistemos yra tikrai svarbi, abejotina, kad jis leistų sau patvirtinti savo asmeninėje paskyroje nenaudojamą el. pašto adresą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas laiko, kad A. J. buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtas administracinių nusižengimų bylų teisenas tinkamu būdu, procesiniai dokumentai bylose ROIK 23224437113 ir 23224458937 buvo išsiųsti jo paties nurodytu valstybės informacinėse sistemose ar registruose, ir realiai naudojamu elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti el. pašto adresu, taigi nepažeidžiant ANK 573 straipsnio nuostatų.

Pažymėtina ir tai, kad bet koks sprendimas byloje turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuose nustatytos tikrovę atitinkančios ir administraciniam nusižengimui reikšmingos aplinkybės. Asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo negali būti grindžiama dokumentais, kuriuose užfiksuota klaidinga informacija. Teismas susipažinęs su pareiškėjo byloje pateiktais dokumentais, neva patvirtinančiais automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą trečiam asmeniui, vertina, kad šie duomenys neatitinka įrodymams taikomo duomenų patikimumo kriterijaus, juose užfiksuotos itin prieštaringos aplinkybės. Pareiškėjas automobilio pardavimą grindžia 2023 m. liepos 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria įrodinėja pardavęs transporto priemonę „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Eur G. D.. Pažymėtina, kad pati G. D. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad ji neva automobilį įgijo ne 2023 m. liepos 14 d., o 2023 m. birželio 14 d. Pati transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis neatitinka šios rūšies dokumentui keliamų reikalavimų, nes joje nenurodyti privalomi duomenys: transporto priemonės markė, identifikavimo numeris (VIN kodas), galiausiai ji pasirašyta tik vienos šalies, nepasirašyta jos pardavėjo A. J.. Akivaizdu, kad tokios sutarties pagrindu negalėjo būti registruoti jokie transporto priemonės savininko duomenų pasikeitimai, net jei ir nebūtų buvusi savininko teisė disponuoti šiuo automobiliu apribota. Pati G. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji įgijusi automobilį iškart perleido į savo draugui be jokios sutarties, draugą nurodė L. V.. Nepaisant to, kad ji nurodė perleidusi automobilį be sutarties L. V., byloje yra pateikta 2023 m. liepos 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią G. D. neva pardavė šį automobilį už 2 800 Eur (duomenys neskelbtini) P. V., taigi ne L. V. kaip nurodė paaiškinime. Nors pagal abiejų sutarčių sudarymo datas automobilis parduotas po 3 dienų, pirmoje sutartyje nepažymėta jokių jo trūkumų, tuo tarpu antrojoje pažymėti visi galimi nurodyti trūkumai (stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo ir keleivių saugos sistemos, dujų išmetimo sistemos), nepaisant to per tris dienas jo vertė pakilo nuo 300 Eur iki 2 800 Eur. Akivaizdu, kad šios liudytojos parodymai absoliučiai neatitinka jos pateiktos sutarties turinio, taigi, arba negalima vertinti jos paaiškinimo kaip patikimo liudijimo, arba sutartyje akivaizdžiai užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš to darytina išvada, kad A. J. nepateikė jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima įrodinėti transporto priemonės perleidimo faktą kitam asmeniui.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo laikyti faktą, kad automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai vairavo ne A. J., paaiškėjusia nauja aplinkybe, kurios Institucija priimdama nutarimus negalėjo žinoti. Institucija ją galėjo žinoti, jei pareiškėjas būtų sąžiningai ir atsakingai laiku vykdęs ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinę pareigą. Be to, tai suponuoja, kad jau yra praėjęs ANK 660 straipsnyje nustatytas terminas paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-6-383/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-159-366/2024). Akivaizdu, kad pareiškėjas atsakingai ir sąžiningai šioje situacijoje nesielgė.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, laikytina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, iš esmės jam buvo žinomos jau 2023 m. gruodžio 12 d. ir galėjo tapti žinomos Institucijai, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Pareiškėjas ženkliai yra praleidęs ANK 660 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą teikti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. A. J. nepateikė jokių patikimų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių jam priklausančios transporto priemonės perleidimo faktą. Dėl to nėra teisinio pagrindo pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylas ROIK 23224437113 ir 23224458937. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224437113, ir vyriausiosios tyrėjos R. B. 2025 m. gegužės 7 d. sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224458937 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 661 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

A. J. (A. J.), atstovaujamo advokato padėjėjos Giedrės Daironės, skundus atmesti ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224437113, ir 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23224458937 palikti nepakeistus.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.