Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1902-967/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-03
Bylos Nr.: e2A-1902-967/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31757-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1902-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31757-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro J. R. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Swedbank“ bankas, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – notarė L. Š., notaras M. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras J. R., ginantis viešąjį interesą, (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:

1.1. Pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.2. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

1.3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;

1.4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“;

1.5. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;

1.6. Taikyti restituciją – grąžinti valstybei žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, sudarančią 0,0383 ha, kuri buvo parduota atsakovei V. K. pagal 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti atsakovei V. K. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 8 138,32 Eur;

1.7. Pripažinti negaliojančiomis sutartinės hipotekos sandorio (2008 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos lakštas, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos pakeitimo identifikavimo kodai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 4 d. perdavimo–priėmimo akto (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, susijusias su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0383 ha, hipoteka ir hipotekos teisės perleidimu, taip pat panaikinti šios hipotekos registraciją.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2016 m. gegužės 18 d. pradėjo tyrimą dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo perleidžiant fiziniams asmenims papildomus (valstybinės) žemės plotus prie jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 29 d. atlikus patikrinimus, paaiškėjo, kad teritorija, kurioje yra suformuoti (prijungti) papildomi žemės sklypai, neatitiko reikalavimų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu. Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sudarantis 0,0383 ha, kuris 2013 m. gruodžio 11 d. be aukciono buvo parduotas atsakovei V. K., pradedant jo formavimo ir pardavimo procedūrą, buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis, t. y. ribojosi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, šiame plote buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą ar jų daugetą. Be to, šis laisvos valstybinės žemės plotas savo dydžiu žymiai viršijo 0,04 ha, t. y. be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose. Vadinasi, atsakovei V. K. perleistas 0,0383 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neatitinka reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams, o 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo procedūrų atlikimu minėtam pardavimo sandoriui sudaryti ir parduotam žemės sklypui pertvarkyti, be to, turi būti taikoma restitucija natūra.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad valstybinis žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų. Patenkinus ieškovo reikalavimus ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus bei sandorį, neliktų dalies hipotekos objekto, t. y. suformuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), būtų išformuotas ir minėta teritorija taptų laisva valstybine žeme.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant nutarimo 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Vertinant ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar buvo laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų. Per ginčo teritoriją eina gatvių raudonosios linijos. Atsižvelgiant į tai, statyba tokiame žemės sklype galėtų būti labai ribojama arba net apskritai negalima, todėl funkcionalaus sklypo suformavimas ir racionalus jo naudojimas negalimas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Ginčo žemės plotas buvo parduotas už rinkos kainą. Ieškovas neturi įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę nei rinkos kainą. Jeigu ieškovas teigia, kad yra galimybė suformuoti atskirus racionaliai naudojamus sklypus ginčo teritorijoje, jis šią aplinkybę turėtų pagristi.

5. Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų ir S. L. gatvės, per kurios dalį eina gatvės (S. L. g.) raudonosios linijos. Toks žemės ploto išsidėstymas sąlygojo, jog jame formuoti savarankiškus, galimus racionaliai naudoti žemės sklypus, nebuvo galimybės. Atsakovei žemės sklypas yra parduotas už rinkos kainą. Net ir tenkinus ieškovo ieškinį dalyje, restitucija netaikytina. Jei būtų taikoma restitucija, atsakovės V. K. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, taikytiną administraciniams aktams ginčyti ir jis neprašo šio termino atnaujinti, įrodydamas, jog toks termino praleidimas gali būti pateisinamas. Bankas buvo sąžiningas įkeitimo teisės pirminis turėtojas, todėl grąžinus valstybei reikalaujamą žemės sklypo dalį, ji liktų įkeista bankui. Hipoteka žymiai mažina to daikto vertę, tad esamos situacijos išlaikymas labiau atitiktų viešąjį interesą.

6. Atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, kad bankas neturėjo pagrindo kvestionuoti galiojančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų dokumentų ir duomenų, juolab, kad jie buvo patvirtinti ir suderinti su visomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir pareigūnais. Tiek įgydamas, tiek ir perleisdamas sklypo hipoteką, bankas veikė kaip sąžiningas asmuo, o sąžiningo asmens interesai neturėtų būti pažeisti. Todėl nėra pagrindo atitinkamas ginčo sklypo hipotekos ir sklypo hipotekos perleidimo sandorio dalis pripažinti negaliojančiomis. Patenkinus reikalavimą grąžinti valstybei ginčo sklypo dalį, būtų pažeista imperatyvi įstatymo nuostata – valstybei būtų grąžintas hipoteka apsunkintas turtas.

7. Atsakovė AB „Swedbank“ bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimo argumentai iš esmės sutampa su atsakovo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas argumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir kasacinio teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovės V. K. naudai 1 857,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nutarė, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Pirmosios instancijos teismas, be kitų, nustatė tokias faktines aplinkybes:

9.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-123 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suplanuota, kad šio žemės sklypo plotas sudarys 1104 kv. m (0,1104 ha), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 383 kv. m (0,0383 ha) sklypą prie 721 kv. m (0,0721 ha) privataus žemės sklypo dalies.

9.2. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-139 nusprendė suformuoti 383 kv. m (0,0383 ha) žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą kadastro duomenų bylą. Šio sprendimo pagrindu minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

9.3. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 nusprendė nustatyti žemės sklypo kainą – 8 138,32 Eur (28 100 Lt) ir parduoti šį žemės sklypą atsakovei V. K.. Žemės sklypo kaina buvo nustatyta pagal 2013 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą rinkos vertę.

9.4. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir atsakovė V. K. 2013 m. gruodžio 11 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypas buvo parduotas atsakovei V. K. už pirmiau nurodytą kainą.

9.5. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 nusprendė pertvarkyti žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu ir patvirtinti šio (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą kadastro duomenų bylą. Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

10. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypas atitiko visas sąlygas, kurios būtinos, kad jis būtų laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 383 kv. m žemės sklypą, vadinasi, nebuvo viršytas maksimalus leistinas (0,4 ha) plotas. Buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovei V. K., ribojosi su jai priklausančiu žemės sklypu, atstumas nuo S. L. g. raudonųjų linijų iki jai priklausančio žemės sklypo sudarė 14,68 m iš pietinės pusės ir 14,79 m iš šiaurinės pusės, atstumas iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo – 12 m, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo – 15,40 m. Atstumas iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nenurodytas, tačiau kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad buvusi laisva valstybinė žemė, besiribojanti su privačių asmenų sklypais ir kelio raudonosiomis linijomis, nuo pietinės pusės link šiaurinės pusės sudarė siaurėjančią juostą. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai, galioję pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir administracinių aktų priėmimo momentu, nereglamentavo siauros juostos sąvokos, todėl kiekvienas atvejis vertintinas individualiai sprendžiant klausimą, ar priskirtas žemės sklypas atitinka siauros juostos sampratą.

11. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad priskirtas žemės sklypas neatitinka siauros juostos apibrėžimo ir galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir, svarbiausia, racionaliai panaudotas. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, kad priskirtas žemės sklypas ribojasi su kelio raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m ir siaurėja į šiaurinę pusę, teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį.

12. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus žemės sklypo plotą, teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio, vietinės reikšmės kelio apsaugos zonas, kuriose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius pastatus ir kt., nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo, tiek ir po jų priėmimo buvo skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, galėjo būti parduodamas aukcione ar buvo pretendentų atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo galimybė aptariamame valstybinės žemės plote formuoti savarankišką, galimą racionaliai naudoti žemės sklypą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už rinkos kainą, o lėšos, gautos už jį, lygiomis dalimis paskirstytos į valstybės ir savivaldybės biudžetus.

13. Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas konstatavo, kad žemės sklypo pardavimas nepažeidė viešojo intereso ir teisės aktų, įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punktą, reikalavimų.

14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-869-560/2018 nutarė ieškovo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės V. K. naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalys, kuriomis atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikintos ir priimtas naujas sprendimas – tenkinti šiuos ieškinio reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“; pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalis atmesti kitus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, panaikinta ir perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

16. Kasacinis teismas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalį – apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl kartu turėjo pripažinti šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Tas pats pasakytina ir apie prokuroro ginčijamų administracinių aktų likimą – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Apeliacinės instancijos teismas nustatė tokį prieštaravimą, todėl turėjo panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Teismas nepagrįstai sutapatino prokuroro reikalavimus panaikinti administracinius aktus ir pripažinti negaliojančiu sandorį su reikalavimu dėl restitucijos taikymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, todėl galėjo būti parduodamas be aukciono, yra nepagrįsta. Nėra pagrindo teigti, kad 383 kv. m ginčo sklypo vietoje kartu su kitais greta išsidėsčiusiais, taip pat kaip ir įsiterpę sklypai, suformuotais ir parduotais žemės plotais, nebuvo galima suformuoti ir racionaliai panaudoti kaip atskiro žemės sklypo (sklypų).

17.2. Ginčo žemės sklypo formavimo procedūrų pradžioje iš šiaurės ir pietų pusių jo gretimybes sudarė laisva valstybinė žemė. Vadinasi, sklypas faktiškai buvo didesnio vientisos laisvos valstybinės žemės ploto. O tokie žemės sklypai (plotai) neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos (nėra įsiterpę tarp kitų žemės sklypų), be to, bendro žemės ploto dydis viršija 0,04 ha.

17.3. Nėra pagrindo pritarti išvadai, kad ginčo teritoriją sudaro siaura juosta ir dėl to taikyti nutarimo 2.15 punkto išimtį, leidžiančią nepaisyti įsiterpusiam žemės sklypui keliamų 4 arų (0,04 ha) dydžio ir nesiribojimo su atskiru sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu reikalavimų. Tokio pločio (beveik 15 m) ir dydžio (apie 20 a) žemės plotas nėra per siauras ar per mažas įrengti atskirus žemės sklypus ar žemės sklypą.

17.4. Nors ginčo sandorio sudarymo metu siauros juostos apibrėžimas negaliojo, jame numatytas objektyvusis kriterijus – 10 m pločio neviršijimo reikalavimas – šioje byloje yra reikšmingas.

17.5. Nesant faktiškai įrengto vietinės reikšmės kelio, o tarp ginčo sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nesant įrašytos kelių apsaugos zonos, nėra pagrindo sprendimą grįsti apribojimais statybai, susijusiais su kelio apsaugos zona.

17.6. Nutarimo 2.15 punktas įsiterpusių žemės plotų lengvatinę pardavimo galimybę siedamas su negalimumu suformuoti atskirus žemės sklypus, nereikalauja, kad tie sklypai būtų skirti būtent gyvenamajai statybai.

18. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Bendrasis planas numato ir kitas teritorijos naudojimo galimybes, pavyzdžiui, rekreacinę. Žemės sklypas pietų ir šiaurės pusėse formavimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme. Sutiktina, kad administracinėje byloje nagrinėti administraciniai aktai nepatenka į civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, tačiau situacija vertintina kompleksiškai.

18.2. Išimtis dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu turi konkrečias sąlygas, t. y. ginčo teritorija turi būti įsiterpusi tarp teisės akte nurodomų vietovių. Žemės sklype nėra statinių, potencialios sklypo atlaisvinimo išlaidos nežymios. Taigi, viešojo intereso gynimas nesukels neproporcingai didelės žalos valstybei.

18.3. Viso bylos proceso metu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikė aktyviai, apdairiai ir rūpestingai, analogiško turinio bylose (e2-966-545/2017; e2-1687-816/2017) sudarė taikos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas išimtinai iš jos.

18.4. Įsigaliojus nutarimo 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai buvo sukonkretintos siauros juostos, šlaito ir griovio sąvokos, t. y. naujojoje redakcijoje pateikiami konkretūs matavimo vienetų dydžiai.

Atsiliepimas

19. Atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

20. Atsakovė AB „Swedbank“ banko atsiliepime į apeliacinius skundus prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad bankas laikytinas sąžiningu hipotekos turėtoju, iš kurio negali būti išreikalautas įgytas turtas.

21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Sąlyga, jog ginčo sklypas neturi ribotis su laisvos valstybinės žemės plotu, netaikytina, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. O tuo metu, kai buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, galiojusi nutarimo redakcija nenumatė siauros juostos sąvokos apibrėžimo.

21.2. Sklypo formavimo ir pardavimo metu negaliojusių teisės aktų nuostatų taikymas pažeistų principą Lex retro non agit.

21.3. Ieškovas analizuoja kelio apsaugos zoną, tačiau taip ir nepateikia argumentų, įrodymų, paskaičiavimų, kurie pagrįstų galimybę formuoti racionaliai naudotiną sklypą ginčo teritorijoje.

21.4. Racionalaus panaudojimo gyvenamosios paskirties sklypo ginčo sklypo vietoje negalima suformuoti, tačiau sklype dar labiau neįsivaizduojami kitos paskirties sklypai.

21.5. Nenustatyta jokių atsakovų V. K. bei bankų neteisėtų veiksmų, žinojimo, kad jie elgiasi neteisėtai ar piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl lūkesčiai, kuriuos jie įgijo, yra teisėti, pagrįsti ir turi būti ginami.

22. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašė jį tenkinti kaip pagrįstą.

23. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad apeliacinį skundą palaiko.

24. Atsakovė V. K. atsiliepime apeliacinius skundus prašė juos atmesti, palikti pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Nurodė, kad ginčo žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo bei sandorio sudarymo metu teisės aktai nenumatė siauros juostos sąvokos, tad šis kriterijus buvo vertinamas kiekvienu atveju individualiai. Ta aplinkybė, kad faktiškai S. L. gatvė yra nebaigta statyti neturėjo įtakos prievolei laikytis galiojančių planavimo dokumentų sprendinių.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovas ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje neįrodė savo reikalavimų. Esamos situacijos išlaikymas labiau atitiktų viešąjį interesą nei ginčijamų administracinių aktų panaikinimas ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia.

24.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teisminis procesas buvo inicijuotas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų duomenų pagrindu, todėl ji turi sumokėti žyminį mokestį, priešingu atveju jos apeliacinis skundas nenagrinėtinas.

25. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų notarė L. Š. ir notaras M. K. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

28. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suplanuota, kad šio žemės sklypo plotas sudarys 1104 m² (0,1104 ha), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 383 m² (0,0383 ha) sklypą (toliau – žemės sklypas) prie 721 m² (0.0721 ha) privataus žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 49SK-( 14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, nuspręsta suformuoti 383 m² (0,0383 ha) žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą kadastro duomenų bylą bei pastarojo sprendimo pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“ nuspręsta nustatyti žemės sklypo kainą – 8 138,32 Eur (28 100,00 Lt), ir parduoti šį žemės sklypą atsakovei V. K.. Žemės sklypo kaina nustatyta pagal 2013 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17077/4 VAT_2013 MME KLAI nurodytą rinkos vertę 2013 m. gegužės 7 d. – 8 138,32 Eur (28 100,00 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

29. 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (toliau – pirkimo-pardavimo sutartis), patvirtinta notarės L. Š., Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė atsakovei V. K. žemės sklypą už 8 138,32 Eur (28 100,00 Lt), kuriuos atsakovė V. K. sumokėjo iki sutarties pasirašymo.

30. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje. Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu ir patvirtinti šio (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą kadastro duomenų bylą, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

31. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdama į prokuratūros 2016 m. gegužės 18 d. prašymą dėl patikrinimo atlikimo, 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1SD-3757-(9.3) informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, jog žemės sklypai, įskaitant ir ginčo žemės sklypą, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

32. Taigi, ginčas iš esmės byloje buvo kilęs dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – nutarimas) 2.15 punkto aiškinimo suformuoto žemės sklypo išsidėstymo kontekste.

33. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, nustatė, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo žemės sklypas siaura juosta nutarimo 2.15 punkto prasme nelaikytinas ir negalėjo būti traktuojamas įsiterpusiu tiek pagal ŽĮ, tiek pagal nutarimą, taigi, ir parduotas ne aukciono būdu, turėjo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, kartu panaikinant ginčijamus administracinius aktus.

34. Kasaciniam teismui panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“ ir pripažinus negaliojančia 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), byla perduota nagrinėti iš naujo dalyje dėl išvestinių ieškinio reikalavimų taikyti restituciją ir hipotekos, nustatytos ginčo žemei, sandorio ir išvestinių sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir hipotekos registracijos panaikinimo, todėl šių reikalavimų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą toliau pasisakyti.

Dėl restitucijos taikymo, taisant valstybės institucijų klaidas, padarytas perleidus valstybės turtą, ir kompensacijos išmokėjimo

35. Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).

36. CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Šio pagrindinio restitucijos būdo esmė – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas ir atitinkamai sandorio šalys nebūtų atlikusios veiksmų, sudarančių sandorio dalyką. Restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį.

37. Kita vertus, restitucijos taikymas, inter alia (be kita ko), suponuoja valstybės įsikišimą į subjektinės nuosavybės teisės sferą, todėl CK šeštosios knygos X skyriaus nuostatos turi būti sistemiškai taikomos su teisės normomis, garantuojančiomis teisę į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą. Nuosavybės teisė gali būti apribota (įskaitant ir kraštutinį jos ribojimo būdą, t. y. nuosavybės teisės objekto paėmimą), tačiau šios teisės ribojimams pagrįsti yra būtina trijų sąlygų visuma: 1) pats ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatymu; 2) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant užtikrinti visuotinai svarbius (viešuosius) tikslus; 3) turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra (proporcingumas) tarp ginamo (viešojo) ir ribojamo (asmeninio) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai nurodęs, jog kuo labiau varžoma subjektinė teisė į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, tuo reikšmingesnis turi būti ginamas viešasis interesas, kad toks varžymas būtų laikomas proporcinga ribojimo priemone.

38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu suformavo 383 kv. m (0,0383 ha) ploto valstybinės žemės sklypą ir patvirtino jo kadastro duomenis. Tas pats subjektas 2013 m. liepos 16 d. įsakymu nustatė žemės sklypo kainą (8 138,32 Eur) ir nusprendė parduoti jį (įsiterpusio sklypo statusu) atsakovei V. K.. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir V. K. 2013 m. gruodžio 11 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ginčo žemės sklypas buvo parduotas atsakovei V. K. už pirmiau nurodytą kainą.

39. Konstatavus, kad 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“ – naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisėms aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), restitucijos pirminė, būtinoji ir pagrindinė taikymo sąlyga – sandorio negaliojimas dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms – nustatyta. Vadinasi, restitucijos taikymas ad hoc (šiuo atveju) atitinka pirmąją ribojimo sąlygą – yra teisėtas (įstatyme nustatytas) nuosavybės teisės ribojimo pagrindas.

40. Pasisakant dėl antrosios ribojimo sąlygos, t. y. restitucijos taikymo būtinumo siekiant užtikrinti viešuosius tikslus, nurodytina, jog ginčo sandorio objektas – valstybinė žemė, o šis sandoris prieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius.

41. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

42. Įvertinus pirmiau išdėstytas nuostatas, konstatuotina, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybės turtą, inter alia, žemę, būtų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą. Todėl restitucijos taikymas, siekiant eliminuoti sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, teisinius padarinius ir grąžinti žemės sklypą valstybei, kad ši per savo institucijas įgyvendintų nuosavybės teisę į žemės sklypą taip, kad būtų užtikrintas pirmiau nurodytų, įstatymo leidėjo expressis verbis įvardytų tikslų įgyvendinimas, atitinka būtinumo kriterijų, kaip antrąją nuosavybės teisės ribojimo restitucijos taikymu sąlygą.

43. Trečiosios ribojimo sąlygos, t. y. restitucijos taikymo proporcingumo, vertinimas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme sietinas su patikrinimu, ar asmeniui, kurio nuosavybės teisę siekiama apriboti, neteks pernelyg didelė asmeninė našta. „Pernelyg didelė našta“ yra vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar restitucijos taikymas nereikš pernelyg didelės naštos asmeniui priskyrimo (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

44. Klausimas dėl restitucijos taikymo, kai pagrindas ją taikyti atsiranda dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, priklausomai nuo restitucijos objekto pobūdžio, padaryto pažeidimo, dėl kurio siekiama apriboti asmens nuosavybės teisę, pobūdžio ir reikšmingumo, restitucijos taikymu siekiamo apginti viešojo intereso pobūdžio ir reikšmingumo, klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmės, klaidos identifikavimo ir priemonių ją ištaisyti ėmimosi spartos ir kitų teisiškai reikšmingų kriterijų, gali būti sprendžiamas taip: 1) taikant restituciją natūra; 2) taikant restituciją alternatyviuoju būdu – sumokant ekvivalentą pinigais; 3) netaikant restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).

Žemesnės instancijos teismas

45. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio pirmąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir jokiais atvejais negali būti privačios nuosavybės objektai (CK 4.7 straipsnio 1–2 dalys), todėl restitucija natūra taikoma visais tokių objektų neteisėto perleidimo privačion nuosavybėn atvejais, nepriklausomai nuo kitų pirmiau išskirtų kriterijų. Be to, valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taip, kad būtų užtikrintas, inter alia, visuomeninės naudos ir efektyvumo principų įgyvendinimas. Restitucijos natūra taikymo galimybė egzistuoja tais atvejais, jeigu neteisėtai perleista žemė yra būtina konkretiems reikšmingiems visuomenės interesams tenkinti (viešasis interesas turi būti toks reikšmingas, kad nusvertų privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lūkesčių apsauga). Valstybė savo ruožtu privalo pagrįsti, kokiems konkretiems visuomenės interesams tenkinti yra būtina siekiama susigrąžinti žemė, be to, turi įrodyti ir ketinimų panaudoti žemę tokiais (viešaisiais) tikslais realumą.

46. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. gegužės 16 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2.S-290 „Dėl pozicijos pateikimo“ kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama pateikti motyvuotą poziciją bei papildomus duomenis, pagrindžiančius ginčo teritorijos būtinumą konkretiems reikšmingiems visuomenės interesams tenkinti bei ketinimų panaudoti žemę tokiais (viešaisiais) tikslais realumą.

47. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakydama 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. lSD-2630-(3.8E.) „Dėl pozicijos pateikimo“, informavo, kad teritorija prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniaus m. sav., patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini), išskirstyto į vienkiemius, kaimo teritoriją, priskirtą Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., tačiau pretendentų, pageidaujančių pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atgauti natūra turėtoje vietoje žemę, nebėra (nuosavybės teisių atkūrimas natūra yra užbaigtas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, taip pat gali būti atkuriamos ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-431-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintą eilę, Vilniaus mieste perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų pageidauja 2920 piliečių (nuosavybės teises liko atkurti į 2224 ha plotą), kuriems pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai. Šiuo metu Vilniaus mieste yra suformuoti 589 žemės sklypai, perduotini nuosavybėn neatlygintinai piliečiams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau šių žemės sklypų į minėtą eilę įtraukti piliečiai dar nėra pasirinkę. Dauguma iš šių žemės sklypų yra siūlomi piliečiams ne vienerius metus, tačiau dėl to, kad šie žemės sklypai nėra patrauklūs dėl vietovės, konfigūracijos ar kitų priežasčių, kurios lemia žemės sklypo vertę, piliečiai jų nesirenka. Taigi, žemės sklypų, perduodamų piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Vilniaus mieste stygius yra didžiulis ir Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama valstybės vardu, niekaip negali užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso, o tai lemia piliečių nepasitenkinimą dėl užsitęsusio proceso. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, pritaikius restituciją ir sugrąžinus ginčo žemės sklypą valstybės nuosavybėn, būtų suteikta galimybė atkurti nuosavybės teises didesniam piliečių, įtrauktų į minėtą eilę, skaičiui.

48. Ieškovo teigimu, valstybinės žemės panaudojimas šiems poreikiams, susijusiems su valstybės pareigos atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą žemę įgyvendinimu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, atitinka kasacinio teismo nurodytą visuomenės interesų reikšmingumo, pakankamo nusverti privačius interesus, kriterijų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste perduotinų nuosavybėn naujų lygiaverčių žemės sklypų laukia dar labai didelė piliečių eilė ir jaučiamas laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės trūkumas.

49. Viešasis interesas paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018) Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu yra pripažįstamas egzistuojantis išimtinis poreikis apsaugoti viešąjį interesą paimant ginčo žemės sklypą visuomenėms poreikiams tenkinti, paraleliai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos atsakovei V. K. priteisimo. Teisinga kompensacija už nuosavybės paėmimą nustatytina pagal bylos faktines aplinkybes, įvertinant įvairius teisiškai reikšmingus kriterijus, tokius kaip, pavyzdžiui, asmens sąžiningumas, laikotarpio, po kurio valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir ją ištaisė, trukmė, aplinkybė, ar paimamoje žemėje nėra suinteresuotam asmeniui priklausančių statinių, suinteresuoto asmens asmeninė ir socialinė padėtis.

50. Vertinant laikotarpį, kuriuo buvo pastebėtas neteisėtas valstybės nekilnojamojo turto perleidimas, kaip jau buvo minėta šioje byloje, esminiai momentai yra šie: valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaryta 2013 m. gruodžio 11 d.; atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus patikrinimai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje, bei greta esančių papildomų (įsiterpusių) žemės sklypų atlikti laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. – 2016 m. birželio 29 d., kurių metu nustatyti pažeidimai; ieškovas informuotas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 1SD-3757-(9.3); ieškinys pareikštas 2016 m. rugpjūčio 31 d., o teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant atsakovei V. K. įgyvendinti savo nuosavybės teisę priimta 2016 m. rugsėjo 6 d. Taigi, nuo 2013 m. gruodžio 11 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymo momento, kada atsakovė V. K., įgijo teisėtą lūkestį, kad jos nuosavybės teisė bus gerbiama ir saugoma nuo kitų asmenų intervencijos, iki 2016 m. rugsėjo 6 d., kada ieškovui pareiškus ieškinį atsakovės V. K. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, praėjo ilgesnis negu dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpis pripažįstant atsakovės V. K. nuosavybės teisę ir suteikiant jai galimybę netrukdomai ją įgyvendinti, tačiau ši trukmė nelaikytina tokia, dėl kurios valstybės institucijų klaidos nebegalėtų būti taisomos taikant restituciją natūra.

51. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant atsakovės V. K. asmeninę ir socialinę padėtį, byloje nebuvo duomenų, leidžiančių spręsti, jog jai yra nustatytas neįgalumas, jos finansinė padėtis sunki, o žemės sklypą atsakovė V. K., pavyzdžiui, naudoja pagal ūkinę paskirtį, augindama jame atitinkamas kultūras, skirtas pardavimui, iš kurių gaunamos papildomos piniginės lėšos pragyvenimui. Taigi, ginčijamais administraciniais aktais įteisinus Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančią teisinę padėtį dėl išimtinės valstybės nuosavybės perėjimo asmeninėn nuosavybėn, teisėjų kolegija, įvertinusi klaidingai sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmę, klaidos identifikavimo ir priemonių ją ištaisyti ėmimosi spartą bei atsakovės asmeninę ir socialinę padėtį, konstatuoja, kad siekiant apginti viešąjį interesą ir visuomenei sukurti maksimalią naudą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatose, ginčo žemės sklypas turi būti perleidžiamas konkretiems visuomenės interesams tenkinti – atkurti nuosavybės teises didesniam piliečių, įtrauktų į eilę dėl Vilniaus mieste perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-431-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“, – nusveriantiems privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lūkesčių apsauga. Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant galimybės panaudoti ginčo žemės sklypo dalies minėtiems visuomenės poreikiams tenkinti, atsakovei V. K. neturėtų būti užkirstas kelias įsigyti valstybinės žemės sklypą laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ įtvirtintų procedūrų.

52. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė V. K., pagal pripažintą negaliojančia ab initio 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėjo išankstiniu pavedimu į ginčo žemės sklypo kainą įeinančią 53,94 Eur (186,24 Lt) sumą už ginčo žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir 8 084,38 Eur (27 913,76 Lt) likusią valstybės žemės sklypo kainą (2013 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 457698), iš viso – 8 138,32 Eur (28 100,00 Lt), kaip buvo nustatyta atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“. Į bylą pateiktas UAB „STATIKADA“ sudarytas suvestinis žemės sklypo planas (M 1:500), kuriame fiksuojami žemės sklype, įskaitant žemės sklypo ginčo dalį, esantys statiniai, įrenginiai, sodiniai ir kiti, tokiame dokumente galimi fiksuoti, žemės sklypo naudojimo, kaip vieno nedalomo žemės sklypo, objektai. Atsakovės V. K. teigimu, šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad žemės sklypo dalis, kurios įsigijimo iš valstybės teisėtumą kvestionuoja ieškovas, yra užstatyta ir naudojama. Kaip teigė atsakovė V. K., ji iš viso patyrė 8 675,58 Eur dydžio išlaidas z?eme?s sklypo ginc?o dalies pritaikymo naudoti darbams: 2 172,15 Eur išlaidas laistymo sistemos įrengimui; 6 129,36 Eur žemės sklypo dalies tvarkymo /formavimo / apželdinimo ir augalu? priežiūrai; 372,07 Eur tvoros perkėlimui / tvėrimui. Iš teismui pateiktų priedų matyti, jog atsakovė V. K. 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Lietaus meistrai“, įsipareigojusia įrengti laistymo sistemą ginčo žemės sklype. Patirtos išlaidos pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija LM Nr. 0000058 sudarė 2 172,15 Eur (7 500,00 Lt) ir buvo atsakovės V. K. apmokėtos 2013 m. rugsėjo 2 d. pagal kasos pajamų orderį Serija LM Nr. 19. Sprendžiant iš UAB „RUDISTA“ parengtų 2013 m. rugsėjo 10 d. atliktų darbų akto Nr. 2, pagal kurį išrašyta 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RUD Nr. 0003130 2 687,44 Eur (9 279,18 Lt) sumai, 2013 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų akto Nr. 1, pagal kurį išrašyta 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RUD Nr. 0003207 622,80 Eur (2 150,41 Lt) sumai, 2014 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 1, pagal kurį išrašyta 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RUD Nr. 0003355 567,58 Eur (1 959,75 Lt) sumai, 2014 m. gruodžio 10 d. atliktų darbų aktą, pagal kurį išrašyta 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RUD Nr. 0003547 1 220,14 Eur (4 212,89 Lt) sumai, 2016 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 1, pagal kurį išrašyta 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RUD Nr. 0004227 1 031,40 Eur sumai, atsakovei V. K. buvo suteiktos kompleksinės žemės sklypo tvarkymo, apželdinimo ir želdynų priežiūros paslaugos, už kurias ji, pagal į bylą pateiktus įrodymus, atsiskaičiusi sumokėdama – 579,24 Eur (2 000,00 Lt) (2013 m. gegužės 1 d. pinigų priėmimo kvitas Serija RUD Nr. 853657), 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) (2013 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderis Serija RUD Nr. 0000562), 1 572,52 Eur (5 429,59 Lt) (2013 m. lapkričio 29 d. kasos pajamų orderis Serija RUD Nr. 0000573), 115,85 Eur (400,00 Lt) (2014 m. balandžio 22 d. kasos pajamų orderis Serija RUD Nr. 0000607), 434,43 Eur (1 500,00 Lt) (2014 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymas), 1 237,44 Eur (4 272,64 Lt) (2014 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymas). Taigi, iš viso byloje esantys įrodymai pagrindžia atsakovę V. K. UAB „RUDISTA“ sumokėjus 5 097,96 Eur. Atsakovei V. K. neįrodžius viso jos nurodyto patirtų išlaidų žemės sklypo dalies tvarkymo, formavimo, apželdinimo ir augalų priežiūrai dydžio, t. y. 6 129,36 Eur, priteistinos tik byloje leistinais įrodymais pagrįstos išlaidos, iš viso – 5 097,96 Eur. Neturint duomenų apie turėtas 372,07 Eur išlaidas tvoros perkėlimui ir tvėrimui, kurias atsakovė V. K. išskiria, jų priteisimo klausimas byloje nesvarstytinas.

53. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikant restituciją natūra, šalys turi būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo, todėl kompensacija išmokama adekvačiai šalių dėl sandorio sudarymo turėtoms išlaidoms (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėtu išaiškinimu, atsakovė V. K. įpareigotina grąžinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, be teisėto pagrindo įgytą ginčo žemės sklypą, o Lietuvos Respublika, atstovaujama atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, – atlyginti atsakovės V. K. patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 8 138,32 Eur (28 100,00 Lt) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina ir 5 097,96 Eur ginčo žemės sklypo pagerinimui ir pritaikymui naudoti turėtų išlaidų, iš viso – 13 236,28 Eur.

54. Teisėjų kolegijai nusprendus taikyti restituciją natūra, naikintini atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

Dėl hipotekos, nustatytos ginčo žemei, sandorio ir išvestinių sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir hipotekos registracijos panaikinimo

55. Prokuroras ieškiniu be jau byloje nagrinėtų, buvo pareiškęs išvestinius reikalavimus pripažinti negaliojančiomis sutartinės hipotekos sandorio (2008 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos lakštas, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos pakeitimo identifikavimo kodai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 4 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, susijusias su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0383 ha, hipoteka ir hipotekos teisės perleidimu, taip pat panaikinti šios hipotekos registraciją.

56. Atsakovė AB „Swedbank“ bankas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodžiusi, kad hipotekos teisę į ginčo žemės sklypą įgijo 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 4 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Įgyjant hipotekos teisę, ginčo žemės sklypas ir nuosavybės teisė į jį buvo įregistruoti viešame registre, todėl atsakovė AB „Swedbank“ bankas hipotekos teisės įgijimo metu negalėjo ir neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai ir / ar kad atsakovė V. K. yra teisėta viso ginčo žemės sklypo savininkė, todėl ji yra laikytina sąžininga daiktinės teisės – hipotekos teisės turėtoja. Patenkinus apelianto Vilniaus apygardos prokuroro ginančio viešąjį interesą ieškinį ir pripažinus negaliojančiais atitinkamus administracinius aktus, valstybei kiltų prievolė atlyginti trečiųjų asmenų nuostolius. Be to, net ir grąžinus valstybei ginčo žemės sklypo dalį, toji liktų įkeista atsakovei AB „Swedbank“ bankui užtikrinant atsakovės V. K. įsipareigojimų atsakovei AB „Swedbank“ bankui tinkamą įvykdymą (CK 4.170. straipsnio 6 dalis, 4.197 straipsnio 6 dalis).

57. Atsakovė V. K., palaikydama atsakovės AB „Swedbank“ banko poziciją atsiliepime į apeliacinius skundus, nurodė, kad atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas buvo sąžiningas įkeitimo teisės pirminis turėtojas. Atitinkamai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo neigti atsakovės AB „Swedbank“ banko, kaip dabartinės žemės sklypo įkeitimo teisės turėtojos, sąžiningumo ir pripažinti 2015 m. gruodžio 9 d. sutartį dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 4 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais. Tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje ir grąžinus valstybei reikalaujamą žemės sklypo dalį, ji liktų įkeista atsakovei AB „Swedbank“ bankui, užtikrinant atsakovės V. K. įsipareigojimų atsakovei AB „Swedbank“ bankui tinkamą įvykdymą, nes perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Daikto hipoteka žymiai mažina to daikto vertę ir likvidumą, tad valstybei už mažesnės vertės ir likvidumo daiktą sąžiningam jo įgijėjui tektų grąžinti didesnę sumą, nei tas daiktas vertas, t. y. tiek, kiek už šį daiktą, neapsunkintą hipoteka, gavo iš atsakovės V. K.. Be to, net ir atgavusi žemės sklypo dalį, valstybė negalėtų juo laisvai disponuoti, nes hipoteka sektų paskui daiktą – žemės sklypo dalį (naikinti hipotekos pagrindų nėra). Atsakovei V. K. nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus atsakovei AB „Swedbank“ bankui, ši įgytų teisę savo reikalavimus patenkinti ir iš atsakovei AB „Swedbank“ banko įkeistos žemės sklypo dalies, grąžintos valstybei (CK 4.195 straipsnis). Esant nepaneigtam nei atsakovo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, nei atsakovės AB „Swedbank“ banko sąžiningumui, tenkinus kitus ieškovo reikalavimus, būtų pažeista minėta imperatyvi įstatymo nuostata – valstybei būtų grąžintas hipoteka apsunkintas turtas, nes, perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).

58. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas (CK 4.170 straipsnio 2 dalis).

59. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 panaikinus 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų normoms, laikytina, kad šis sandoris negalioja ab initio nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teigtina, jog sandorio negaliojimo konstatavimas turi retroaktyvų efektą tokio sandorio panaudojimo šalies interesams sukeliamoms teisinėms pasekmėms. Nagrinėjamu atveju, kaip galima spręsti iš VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus III juridinių faktų registravimo grupės 2014 m. balandžio 30 d. pranešimo Nr. H-143 apie duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, buvo išbrauktas 2008 m. rugsėjo 30 d. hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas objektas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., ir įrašytas šis – suformuotas bendras žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 pripažinta niekine ir negalioja nuo pat jos sudarymo momento, atsakovė V. K., neturėdama nuosavybės teisės į 0,0383 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negalėjo jo, prijungto prie 0,0721 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įkeisti pradiniam kreditoriui atsakovui „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės V. K. ir atsakovo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo atliktas sutartinės hipotekos pakeitimas prieštarauja tiek pačiai hipotekos sandorio esmei bei jo sudarymui nustatytam teisiniam reglamentavimui (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 4.170, 4.181, 4,185 straipsniai), tiek ir vienam pagrindinių, teisės sistemą pagrindžiančių teisės principų – asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur). Tokio sutartinės hipotekos sandorio pakeitimo palikimas galiojančiu, kai 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SU-(14.49.55.)-557, kuria pasinaudodama atsakovė V. K. įkeitė atsakovui „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui ginčo žemės sklypo dalį, pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio, reikštų, tinkamo prievolių atsakovei AB „Swedbank“ bankui, perėmusiai reikalavimo teises iš atsakovo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, nevykdymo atveju šios gautą naudą iš neteisėto bei niekinio sandorio.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės yra ginamos net ir tuo atveju, jeigu hipotekos sandoris būtų pripažintas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ir tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

61. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 28 d. atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas ir atsakovė V. K. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43 443,00 Eur dydžio kredito suteikimo buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybai / rekonstrukcijai. Atsakovės V. K. įsipareigojimų atsakovui „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui pagal 2003 m. lapkričio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymas užtikrintas atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje įkeitimu (hipotekos lakšto identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)).

62. 2004 m. kovo 18 d. tarp atsakovo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo ir atsakovės V. K. pasirašytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2003 m. lapkričio 28 d. UAB Sampo banko ir atsakovės V. K., dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo atsakovei V. K. papildomai suteiktas 20 853,00 Eur kreditas, kurio paskirtis – atsakovės V. K. nuosavų lėšų, sumokėtų už buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apdailos darbus bei įsigytas medžiagas refinansavimas. Atsakovė V. K. ir atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2004 m. kovo 25 d. pasirašė hipotekos lakšto, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimu padidinant atsakovės V. K. prievolės dydį.

63. 2005 m. gruodžio 21 d. atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas ir atsakovė V. K. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2003 m. lapkričio 28 d. tarp UAB Sampo banko ir atsakovės V. K., dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo atsakovei V. K. buvo papildomai suteiktas 28 962,00 Eur kreditas, kurio paskirtis – atsakovės V. K. nuosavų lėšų, sumokėtų už buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apdailos darbus refinansavimas. V. K. ir „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2006 m. sausio 6 d. taip pat pasirašė hipotekos lakšto, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimą padidinant V. K. prievolės dydį.

64. Atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas ir atsakovė V. K. 2007 m. spalio 5 d. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2003 m. lapkričio 28 d. tarp UAB Sampo banko ir V. K., dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo V. K. buvo papildomai suteiktas 144 810,00 Eur kreditas, kurio paskirtis – atsakovės V. K. nuosavų lėšų, sumokėtų už buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apdailos darbus refinansavimas ir namo su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje įsigijimas, bei iki 2021 m. lapkričio 21 d. buvo pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas. Atsakovė V. K. ir atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2007 m. spalio 12 d. taip pat pasirašė hipotekos lakšto, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimą padidinant atsakovės V. K. prievolės dydį.

65. Atsakovė V. K. ir atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2008 m. rugsėjo 30 d. pasirašė hipotekos lakštą, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovės V. K. įsipareigojimų atsakovui „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui pagal 2003 m. lapkričio 28 d. pasirašytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymas buvo užtikrintas V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ir jame esančio gyvenamojo namo įkeitimu.

66. Atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas ir atsakovė V. K. 2008 m. gruodžio 16 d. pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2003 m. lapkričio 28 d., dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo buvo pakeistos 2003 m. lapkričio 28 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos. Atsakovė V. K. ir atsakovas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2009 m. sausio 12 d. taip pat pasirašė hipotekos lakšto, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimą, kuriuo buvo atsisakyta aptariamu hipotekos lakštu įkeisto nekilnojamojo turto hipotekos.

67. Šiuo metu atsakovės V. K. negrąžinto kredito pagal 2003 m. lapkričio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 14 746,09 Eur, kreditas grąžinamas su nežymiais vėlavimais – 2019 m. buvo du, ne ilgesni nei 30 dienų, kredito dalinių grąžinimo įmokų vėlavimai.

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prievolių, kylančių iš 2003 m. lapkričio 28 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakovu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialu, įvykdymui užtikrinti, buvo pakankamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (hipotekos lakšto identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), o įsiskolinimo dydžiui pakitus iki 238 068,00 Eur, namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkeitimas (hipotekos lakšto identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)). Tik vėliau, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo, VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus III juridinių faktų registravimo grupės 2014 m. balandžio 30 d. pranešimo Nr. H-143 apie duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, neturint duomenų apie realų poreikį, 2014 m. gegužės 2 d. sutartinė hipoteka pakeista, įkeičiant vientisą ginčo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ sujungti į vientisą du žemės sklypus: 1) 0,0721 ha ploto žemės sklypą, kurio buvęs unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius ir 2) 0,0383 ha ploto žemės sklypą, kurio buvęs unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Manytina esant pagrindą paminėti, jog pagal 2003 m. lapkričio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su jos vėlesniais pakeitimas pradinis prievolės dydis buvęs 238 068,00 Eur. Atsakovė AB „Swedbank“ bankas bylos nagrinėjimo eigoje pati pateikusi duomenis, jog šiuo metu atsakovės V. K. negrąžinto kredito pagal 2003 m. lapkričio 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) likutis – 14 746,09 Eur. Prievolės įvykdymo terminas numatytas 2021 m. lapkričio 28 d. Kadangi kreditas nuo 2003 m. lapkričio 28 d. buvo grąžinamas tik su nežymiais vėlavimais – 2019 m. buvo du, ne ilgesni nei 30 dienų, kredito dalinių grąžinimo įmokų vėlavimai, egzistuoja maža tikimybė, jog atsakovė V. K., iki 2003 m. lapkričio 28 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos momento taptų nemokia, dėl ko atsakovei AB „Swedbank“ bankui kiltų poreikis tenkinti savo turtinio pobūdžio interesus imantis vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto.

69. Sprendžiant dėl atsakovės AB „Swedbank“ banko sąžiningumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši, 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 4 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais įgijusi hipotekos teisę į ginčo žemės sklypą, galėjo ir turėjo įvertinti, atsižvelgdama į ginčo žemės sklypo įgijimo aplinkybes ir buvusį jos pobūdį (valstybinė), ar nėra akivaizdžių aplinkybių bei teisinių trūkumų, galinčių nulemti 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 ginčijimą ateityje ir jos pripažinimą negaliojančia. Jeigu atsakovė AB „Swedbank“ bankas būtų buvusi pakankamai aktyvi ir neapsiribojusi tik viešo registro duomenų patikrinimu, o kaip juridiniam asmeniui, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, pasidomėjusi, pavyzdžiui, ar iš viešai prieinamų duomenų nėra informacijos apie vykstančius teisminius ginčus dėl panašių valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tikėtina, jog būtų sužinojusi apie aplinkybes, kurioms esant būtų iškilęs ginčo žemės sklypo dalies, kaip hipotekos objekto, galimumo ir jo likvidumo klausimas.

70. Kaip jau minėta, sąžiningu kreditorius gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei jis ne tik faktiškai nežinojo dėl galimų hipotekos negaliojimo pagrindų, bet ir negalėjo žinoti, t. y. buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi visų jam prieinamų priemonių išsiaiškinti visą reikšmingą informaciją tiek apie skolininką, jo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, tiek apie patį hipotekos objektą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kaip nustatytos šioje byloje, atsakovės AB „Swedbank“ banko elgesys – iš esmės tik viešų registrų duomenų peržiūra, perimant hipotekos teisę, negali būti vertinamas kaip pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai reiškia ir sąžiningas hipotekinio kreditoriaus interesų gynimo kontekste, nes, kaip pažymima teismų praktikoje, nepagrįstas neveikimas taip pat vertintinas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015; kt.).

71. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos nustatytas bylos faktines aplinkybes, spręstina, kad taikius ginčo atveju restituciją natūra, pagrindo vadovautis sąžiningo hipotekinio kreditoriaus interesų gynimo institutu nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir dėl šios bylos dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis sutartinės hipotekos sandorio (2008 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos lakštas, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos pakeitimo identifikavimo kodai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 4 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, susijusias su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0383 ha, hipoteka ir hipotekos teisės perleidimu, taip pat panaikinti šios hipotekos registraciją tenkinti, pripažįstant negaliojančiu 2014 m. gegužės 2 d. sutartinės hipotekos pakeitimą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), atliktą VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus III juridinių faktų registravimo grupės 2014 m. balandžio 30 d. pranešimo Nr. H-143 apie duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre pagrindu, būtent pagal kurį buvo įkeistas vientisas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), prijungus 0,0383 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 4 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, susijusias su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0383 ha, hipoteka ir hipotekos teisės perleidimu, o minėtų sutartinės hipotekos sandorių pakeitimų registraciją naikinti (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 7 dalis; CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Negaliojant 2014 m. gegužės 2 d. sutartinės hipotekos pakeitimui ir nesant pagrindo taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalį ir 6.153 straipsnio 3 dalį, atmestinas ir atsakovų argumentas, kad hipoteka seka paskui daiktą.

72. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

75. Kadangi teisėjų kolegija nusprendė naikinti skundžiamą pirmosios intancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl: 1) restitucijos taikymo natūra ir ginčo žemės sklypo dalies grąžinimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o atsakovei V. K. – kompensacijos išmokėjimo; 2) atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ panaikinimo; 3) 2014 m. gegužės 2 d. sutartinės hipotekos pakeitimo (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 4 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, susijusių su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0383 ha (buvęs unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), hipoteka ir hipotekos teisės perleidimu pripažinimo negaliojančiais ir minėtų sutartinės hipotekos sandorių pakeitimų registracijos panaikinimo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 priimė sprendimą tenkinti šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. pardavimo V. K.“; 2) pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-12937), visumoje ieškovo patikslintas ieškinys tenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose nepatyrė, o atsakovės V. K. atsiliepimas į apeliacinius skundus buvo atmestas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76. Patikslintą ieškovo ieškinį, kurį palaikė atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinus visiškai, naikintinas pirmosios instancijos sprendimas dalyje dėl 1 857,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovės V. K. naudai ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-869-560/2018 dalyje dėl 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovės V. K. naudai priteistimo iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

77. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,98 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš šalių, jas paskirstant proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

tenkinti apeliacinius skundus iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1694-934/2017, dalį, kuria atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinio reikalavimai:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;

4) taikyti restituciją – grąžinti valstybei žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, sudarančią 0,0383 ha, kuri buvo parduota atsakovei V. K. pagal 2013 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-557 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));

5) pripažinti negaliojančiomis sutartinės hipotekos sandorio (2008 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos lakštas, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), sutartinės hipotekos pakeitimo identifikavimo kodai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 4 d. perdavimo–priėmimo akto (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, susijusias su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0383 ha, hipoteka ir hipotekos teisės perleidimu, taip pat panaikinti šios hipotekos registraciją,

panaikinti ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir:

4) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovę V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, be teisėto pagrindo įgytą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, sudarančią 0,0383 ha (buvęs unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), o Lietuvos Respubliką, atstovaujamą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, – atlyginti atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patirtus 13 236,28 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų ir dvidešimt aštuonių euro centų) nuostolius;

5) pripažinti negaliojančiu 2014 m. gegužės 2 d. sutartinės hipotekos pakeitimą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), atliktą VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus III juridinių faktų registravimo grupės 2014 m. balandžio 30 d. pranešimo Nr. H-143 apie duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre pagrindu bei 2015 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl verslo dalies perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 4 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, susijusias su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 0,0383 ha (buvęs unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), hipoteka ir hipotekos teisės perleidimu, o minėtų sutartinės hipotekos sandorių pakeitimų registraciją panaikinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-869-560/2018 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjos Loreta BujokaitėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė