Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, su vėlesniais patikslinimais, prašė ieškinį tenkinti (2 t. b. l. 39-45; 3 t., b. l. 2-10). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Atsakovo nuomone valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:76) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo;

3.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieškovo reikalavimus panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorį, neliktų dalies hipotekos objekto, t. y. suformuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:76) būtų išformuotas ir minėta teritorija taptų laisva valstybinė žeme. Atsakovo nuomone, reikalinga tenkinti visus keliamus ieškovo reikalavimus;

3.3. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Rokantiškių išskirstyto į vienkiemius kaimo teritoriją priskirtą Vilniaus miestui po 1995-06-01 Nacionalinė žemės tarnyba jau yra atkūrusi nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje žemę visiems turintiems teisę ir pateikusiems prašymus piliečiams. Buvusio Rokantiškių kaimo teritorijoje esantys laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-25 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-07-05 raštu Nr. S16-296. Vilniaus miesto skyrius 2013-02-25 rašte Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 nurodyta, kad atsižvelgdami į laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės trūkumą Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, siekdami paspartinti naujų žemės sklypų individualiai statybai projektavimą, perduodame Jums patikslintus ir papildomus duomenis apie laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, fondą, kuriame galėtų būti formuojami nauji žemės sklypai individualiai statybai. Paminėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai, perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, patenka į miško ir miškingąsias teritorijas bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad savarankiška savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose yra baigusi savo priskirtas teritorijų planavimo funkcijas Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorijoje, nes minėtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje nėra, kaip ir nėra jokių kitų prašymų (pvz. asmeninių ūkių suteikimo) pagal kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba galėtų naudoti ginčo teritoriją.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 23-27; 3 t., b. l. 14-18). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą;

4.2. Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant Nutarimo 2016-05-25 redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Vertinant ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar buvo laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų numatyto reguliavimo. Bendroji teisės akto taikymo laiko atžvilgiu taisyklė yra ta, kad administracinio akto teisėtumas, pagrįstumas, atitiktis teisės aktų, numatytų procedūrų reikalavimams yra vertinama pagal tą teisinį reguliavimą, kuris galiojo šio akto priėmimo metu, nebent buvo priimtas grįžtamąją galią turintis aktas. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamus administracinius aktus;

4.4. Civilinėje byloje pateiktas suvestinis skaitmeninis žemėlapis, iš kurio matyti, kad per ginčo teritoriją eina gatvių raudonosios linijos. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymo Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ 6.6. punktu, gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymo Nr. Dl-933 33 punktas numato, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius ir t.t.; 59 punktas numato, kad lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai ir apšvietimo tinklai yra sudėtiniai gatvės elementai ir projektuojami tarp gatvės raudonųjų linijų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad statyba tokiame žemės sklype galėtų būti labai ribojama arba net apskritai negalima, todėl funkcionalaus sklypo suformavimas ir racionalus jo naudojimas šiuo atveju negalimas. Atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją;

4.5. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Byloje yra duomenys, kad ginčo žemės plotas buvo parduotas už rinkos kainą. Ieškovas neturi jokių įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę nei rinkos kainą, nes yra įmanomos situacijos, kad aukciono metu, nesusirinkus pakankamai potencialių pirkėjų, sklypas gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kaina. Šiuo atveju ieškovas neturi jokių įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę kainą;

4.6. Jeigu ieškovas teigia, kad yra galimybė suformuoti atskirus racionaliai naudojamus sklypus ginčo teritorijoje, jis šią aplinkybę turėtų pagristi įrodymais (specialisto išvada ar pan.), tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodė.

5. Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (1 t., 55-67; 2 t., b. l. 190-199). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1. Žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusiu privačiu žemės sklypu (taip pat, bet ne tik ir Žemės sklypo) ir Stasio Lozoraičio gatvės, per kurios dali eina gatvės (Stasio Lozoraičio g.) raudonosios linijos. Toks minimo valstybinės žemės ploto išsidėstymas, atsakovo vertinimu, vienareikšmiai sąlygojo, jog jame formuoti savarankiškus, galimus racionaliai naudoti, žemės sklypus, nebuvo galimybės;

5.2. Pagal teisinį reguliavimą, gatvės raudonosios linijos nužymi žemės juostą, kuri skirta tik gatvės ir jos elementų (gatvių statinių, pėsčiųjų ir dviračių takų (šaligatvių), techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinių priemonių, visuomeninio transporto stotelių, automobilių stovėjimo vietų, techninių priemonių nuo taršos ir triukšmo, želdynų, apšvietimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, drenažo tinklų ir įrenginių ir kt.) tiesimui ir įrengimui. Tai lemia, kad dalyje minimo valstybinės žemės ploto jokia kita statyba, išskyrus gatvės ir jos elementų, yra negalima;

5.3. Pagal teisinį reguliavimą statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio paaukštėjimo kampas didesnis kaip 45°. Šį kampą sudaro 2 statmenos sklypų ribai linijos, prasidedančios bet kuriame žemės sklypų ribos žemės paviršiaus taške, kurių viena yra horizontali, o kita nubrėžta iki pastato ar inžinerinio statinio konstrukcijų aukščiausios dalies. Taigi, teisės aktuose nustatytų normatyvinių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos taikymas tai pat tiesiogiai įtakojo galimybę valstybinės žemės plote, siaura juosta įsiterpusiame tarp privačių žemės sklypų ir Stasio Lozoraičio g., formuoti savarankiškus, galimus racionaliai naudoti, žemės sklypus;

5.3. Aplinkybė, jog ginčo žemės sklypas suformuotas valstybinės žemės plote, siaura juosta įsiterpusiame tarp privačių žemės sklypų ir Stasio Lozoraičio g., lemia, kad sprendžiant dėl šio žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, nėra taikoma sąlyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu, o esamas žemės sklypas galėjo būti padidinamas iki 0.06 ha dydžio laisvos valstybinės žemės plotu. Taigi, egzistavo visos teisinės prielaidos formuojamą žemės sklypą padidinti iki 0.06 ha, tačiau šiomis teisinėmis ir faktinėmis galimybėmis pasinaudota nebuvo ir Žemės sklypas 2 suformuotas 0.0383 ha ploto;

5.4. Atsakovo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bei ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu ši sutartis sudaryta, taip pat kurių pagrindu suformuotas Žemės sklypas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms;

5.5. Ieškovas savo ieškinį (pagrindinius ir išvestinius reikalavimus) grindžia vieninteliu argumentu – neva žemės sklypas neatitinka teisės aktais nustatytų kriterijų ir sąlygų, pagal kurias valstybinės žemės plotas gali būti pripažįstamas įsiterpusiu ir parduodamas ne aukciono tvarka, t. y. taikant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu nustatytą išimtį. Todėl konstatavus šio ieškovo teiginio neteisėtumą, ieškinys netenkintinas visiškai;

5.6. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir jos sudarymo išdavoje priimti administraciniai aktai, kurių pagrindu suformuotas Žemės sklypas, neprieštarauja viešajam interesui ir jo nepažeidžia;

5.7. Atsakovei žemės sklypas yra parduotas už kainą, visiškai atitinkančią rinkos kainą, kurią atsakovė V. K. sumokėjo dar iki Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sumokėdama visas šios sutarties sudarymo išlaidas, taip pat išlaidas už valstybinės žemės sklypo daiktinių teisių į jį įregistravimą;

5.8. Lėšos, gautos už žemės sklypo pardavimą lygiomis dalimis buvo paskirstytos į Lietuvos Respublikos valstybės ir Savivaldybės biudžetus, kurios, tikėtina, buvo panaudotos viešojo intereso tenkinimui;

5.9. Be to, žemės sklypo perleidimu atsakovei V. K. iš esmės buvo tenkintas valstybės interesas, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykius reguliuoti taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę;

5.10. Žemės sklypas naudojamas kaip vientisa teritorija, gyvenamajam pastatui eksploatuoti ir kitiems, su gyvenamuoju namu, jo eksploatacija bei gyvenamosios aplinkos perbūviu susijusiems statiniams ir įrenginiams statyti/įrengti ir eksploatuoti, ir šiuo metu nėra jokios žemės sklypo dalies, kuri nebūtų naudojama pagal paskirtį. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat vienareikšmiai patvirtina, kad visa žemės sklypo teritorija yra naudojama. Galiojančiu teisniu reguliavimu vienareikšmiai patvirtinamas valstybės interesas sudaryti fiziniams asmenims galimybę padidinti namų valdos plotą, jeigu tos žemės sklypo dalies nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Žemės sklypo dalis, apimanti ir buvusio Žemės sklypo 2 plotą, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, numatoma panaudoti individualiai statybai ar konkretiems visuomenės poreikiams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 5 punktas);

5.11. Sudarydama ginčijamą sandori, valstybė, atstovaujama NŽT, garantavo atsakovei V. K., kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjo nuosavybės teisėms į parduodamą turtą;

5.12. Atsakovės įsitikinimu, iš esmės, ne ginčijamas sandoris ir ginčijami administraciniai aktai, o ieškinio reikalavimai prieštarauja viešajam interesui, kadangi lemia papildomas ir nenumatytas išlaidas valstybei ir Savivaldybei, ir lėšos, kurios galėjo būtų panaudotos visuomenės interesams tenkinti, turės būti panaudotos šiam ginčui spręsti ar jo pasekmėms finansuoti. Turint omenyje, kad analogiškais ieškiniais yra ginčijami praktiškai visi įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, esančių teritorijoje tarp Džiaugsmo ir Stasio Lozoraičio gatvių, įsigijimo sandoriai, numatytina, kad šios išlaidos valstybei ir Savivaldybei gali būti itin reikšmingos. Juolab, kad visi asmenys, įsigiję sklypus, neišvengiamai patyrė išlaidas jų pritaikymui tinkamam naudojimui (žemės darbams; sklypus ribojančių statinių – tvorų perkėlimui; takų, laistymo sistemų, apšveitimo tinklų ir kitų kiemo statinių ir įrenginių statybai/įrengimui ir pan.);

5.13. Net ir tenkinus ieškovo ieškinį dalyje, restitucija netaikytina. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis);

5.14. Tuo atveju, jei šiuo konkrečiu atveju būtų taikoma restitucija, atsakovės V. K. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų:

5.14.1. Žemės sklypą, kaip vientisą teritoriją gyvenamajam pastatui eksploatuoti ir kitiems, su gyvenamuoju namu, jo eksploatacija bei gyvenamosios aplinkos gerbūviu susijusiems statiniams ir įrenginiams statyti/įrengti ir eksploatuoti atsakovė valdo, naudoja ir juo disponuoja jau daugiau kaip du metus. Tai itin ilgas laikotarpis, per kurį buvo suformuota Žemės sklypo, kaip vientisos teritorijos infrastruktūra, pastatyti ir įrengti gyvenamojo namo priklausiniai. V. K. Žemės sklypu naudojasi nepertraukiamai, kaip vienintelio gyvenamojo būsto teritorija, ją kuria ir puoselėja, formuodama aplinką ir „namų dvasią“. Todėl grąžinant žemės sklypo dalį, atitinkančią buvusio žemės sklypo plotą, atsakovei būtų padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Tuo tarpu valstybė, susigrąžinusi nuosavybėn žemės sklypo dalį, atitinkančią buvusio žemės sklypo plotą, ir grąžindama sumokėtą žemės sklypo 2 kainą, tokios žalos nepatirtų;

5.14.2. Be to, kaip minėta, žemės sklypas ir jame esantis kitas, atsakovei V. K. priklausantis, nekilnojamasis turtas yra įkeistas kredito įstaigai. Todėl reikalaujamos restitucijos taikymas vienareikšmiai lemtų įkaito sumažėjimą ir sukeltų neigiamas pasekmes atsakovei V. K., kaip skolininkei (gali būti taikoma kredito sutartyje bei hipotekos sutartyje numatyta atsakomybė; atsakovei nepalankiai keičiamos kredito sutarties sąlygos ir pan.);

5.14.3. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, taikytiną administraciniams aktams ginčyti ir neprašo šio termino atnaujinti, įrodydamas, jog toks termino praleidimas gali būti pateisinamas. Prokurorui vieno mėnesio terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Kaip nurodoma, NŽT ieškovui informaciją apie tai, neva Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąlygų ir kriterijų pateikė 2016-07-28 raštu Nr. 1SD-3757-(9.3), o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-08-31. Taigi, formaliai vertinant tik šias aplinkybes, galima būtų teigti, kad ieškovui taikytinas vieno mėnesio terminas inicijuoti administracinių aktų ginčijimą nėra praleistas. Tačiau, net jei laikytume, kad ieškovas ginčą dėl administracinių aktų teisėtumo teisme inicijavo nepraleidžiant vieno mėnesio termino, pažymėtina, jog pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą yra faktas, jog nuo ginčijamo sprendimo priėmimo iki skundo (prašymo) pateikimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas;

Atsiliepimas

9. Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti (3 t., 35-38). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti galiojančiu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu dokumentų ir duomenų, juolab, kad jie buvo patvirtinti ir suderinti su visomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir pareigūnais, todėl bankas neprieštaravo klientų prašymui sujungti klientams priklausiusius bankui įkeistą žemės sklypą su niekam neįkeistu ginčo sklypu. Jokių abejonių ar įtarimų dėl parduodamo ginčo sklypo statuso ar jo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų teisėtumo nekilo ir pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusiam notarui. Pertvarkius sklypus sujungimo būdu, sklypo hipoteka apėmė visą iš minėtų sklypų naujai suformuotą sklypą, tad visas sklypas tapo įkeistu bankui, o tai patvirtinantys duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registruose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuotina, kad tiek įgydamas, tiek ir perleisdamas sklypo hipoteką, bankas veikė kaip sąžiningas asmuo, o sąžiningo asmens interesai teismo sprendimu neturėtų būti pažeisti. Teismų praktikoje pažymima, jog sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisės turi būti ginamos. Nei administracinio akto, nei bet kokio sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas, negali paveikti sąžiningo jgijėjo interesų. Tenkinus ieškovo prašymą, būtų pažeistos sąžiningai Banko įgytos teisės ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos;

9.2. Ginčo sklypo hipoteką bankas įgijo sąžiningai, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio, pagrindo ieškovo prašomą ginčo sklypo hipotekos dalį pripažinti negaliojančia. Kadangi sklypo hipotekos teisę bankas įgijo sąžiningai, tai galėjo savo nuožiūra laisvai ja disponuoti, todėl ir Sklypo hipotekos perleidimo sandoris yra visiškai teisėtas. Atitinkamai nėra nei teisinio, nei faktinio, pagrindo ieškovo prašomą sklypo hipotekos perleidimo sandorio dalį pripažinti negaliojančia;

9.3. Visuotinai pripažįstama, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti nuoseklūs, aiškūs, nuspėjami, nes tik tokiu atveju gali būti užtikrinamas stabilumas viešosios ir privaliosios teisės reguliuojamuose santykiuose. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucija ar pareigūnas priima tam tikrą teisės aktą, kurio pagrindu privačiam asmeniui atsiranda tam tikros teisės, tai privatus asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, jog tas aktas buvo teisėtas ir yra galutinis bei neatšaukiamas. Pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių ir teisinio aiškumo principai draudžia naikinti administracinius aktus, jeigu tokių aktų pagrindu privatus asmuo įgijo tam tikrų teisių ir šių įgytų teisių atėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Be to, kuo didesnis laiko tarpas yra praėjęs nuo prašomo panaikinti administracinio akto priėmimo, tuo didesnė svarba turi būti teikiama teisėtų lūkesčių apsaugai, nes per ilgą laiką gali būti susiklosčiusi daugybė įvairių teisinių santykių, kurie nebegali būti griaunami. Taigi, teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Patenkinus ieškovo ieškinį, būtų pažeisti banko teisėti lūkesčiai ir teisiniai interesai, nes negaliojančiais būtų pripažinti teisėtai banko sudaryti sandoriai;

9.4. Ieškinys šioje byloje pateiktas ginant viešąjį interesą. Patenkinus ieškovo reikalavimus šioje byloje, susiklostytų faktinė situacija, kad tretieji asmenys, kurie sąžiningai ir teisėtai įgijo nuosavybėn ginčo sklypą, įgytų teisę reikalauti jiems padarytų nuostolių atlyginimo. Kadangi galimi trečiųjų asmenų nuostoliai kiltų dėl atitinkamų neteisėtų valstybės ir (ar) savivaldybės administracinių aktų priėmimo, šie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo būtų nukreipti j valstybę. Taigi, ieškovui nuginčijus atitinkamus administracinius aktus, valstybei kiltų prievolė atlyginti trečiųjų asmenų nuostolius. Įvertinus šią situaciją, ieškovo reikalavimų tenkinimas iš esmės lemtų viešojo intereso pažeidimą, nes trečiųjų asmenų reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų būti tenkinami iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų, t. y. visų mokesčių mokėtojų sąskaita;

9.5. Net klientui ir grąžinus valstybei reikalaujamą sklypo dalį, toji sklypo dalis liktų įkeista atsakovui „Swedbank“, AB, užtikrinant kliento įsipareigojimų atsakovui „Swedbank“, AB, kylančių iš Kredito sutarties, tinkamą įvykdymą, kadangi perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Akivaizdu, jog daikto hipoteka žymiai mažina to daikto vertę ir likvidumą, tad valstybei už mažesnės vertės ir likvidumo daiktą sąžiningam jo įgijėjui tektų grąžinti didesnę sumą, nei tas daiktas vertas, t. y. tiek, kiek už šį daiktą, neapsunkintą hipoteka, gavo iš Kliento, jau nekalbant apie kitų nuostolių atlyginimą. Be to, net ir atgavusi ginčo sklypą, valstybė negalėtų juo laisvai disponuoti (Sklypo hipotekos sutartyje numatyta, kad [keičiamo daikto savininkas įsipareigoja be raštiško Kreditoriaus sutikimo įkeičiamo daikto niekam neperleisti, neįkeisti ir pan.). Be to, Klientui nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus atsakovui „Swedbank“, AB, pagal Kredito sutartį, atsakovas „Swedbank“, AB, įgytų teisę savo reikalavimus patenkinti iš atsakovui „Swedbank“, AB, įkeisto turto, įskaitant ir sklypo dalies, grąžintos valstybei (CK 4.195 straipsnis). Atsakovo įsitikinimu, tokia situacija nesuderinama su viešuoju interesu;

9.6. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės turtas negali būti įkeistas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir minėto įstatymo 16¹ straipsnio 10 dalyje. nustatytas išimtis. Ieškovas nepateikė duomenų, jog egzistuotų minėtose išimtyse numatytos aplinkybės. Vadinasi, patenkinus ieškovo reikalavimus grąžinti valstybei ginčo sklypo dalį, būtų pažeista minėta imperatyvi įstatymo nuostata – valstybei būtų grąžintas hipoteka apsunkintas turtas, nes perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą.

10. Atsakovas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti (3 t. b. l. 75-77). Atsiliepime nurodyti argumentai iš esmės sutampa su Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodytais argumentais, todėl teismas jų nekartoja.

Atsiliepimas

12. Teismo posėdžio metu atsakovų V. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, „Swedbank“, AB atstovai iš esmės palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus ir aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (3 t., b. l. 148-149; 150-151).