Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, AB „Swedbank“, „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialui dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė L. Š., notaras M. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad išvada, jog ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, todėl galėjo būti parduodamas be aukciono, yra nepagrįsta. Nėra pagrindo teigti, kad 383 kv. m. ginčo sklypo vietoje kartu su kitais greta išsidėsčiusiais, taip pat kaip įsiterpę sklypai suformuotais ir parduotais žemės plotais, nebuvo galima suformuoti ir racionaliai panaudoti kaip atskiro žemės sklypo (sklypų).Nors teismas atmetė 2015-12-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015, prejudicinę reikšmę, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų santykio, kas yra aktualu.Ginčo žemės sklypo formavimo procedūrų pradžioje iš šiaurės ir pietų pusių jo gretimybes sudarė laisva valstybinė žemė. Vadinasi, sklypas faktiškai buvo didesnio vientisos laisvos valstybinės žemės ploto. O tokie žemės sklypai (plotai) neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos (nėra įsiterpę tarp kitų žemės sklypų), be to, bendro žemės ploto dydis viršija 0,04 ha. Nėra pagrindo pritarti išvadai, kad ginčo teritoriją sudaro siaura juosta ir dėl to taikyti Nutarimo 2.15 punkto išimtį, leidžiančią nepaisyti įsiterpusiam žemės sklypui keliamų 4 arų (0,04 ha) dydžio ir nesiribojimo su atskiru sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu reikalavimų. Tokio pločio (beveik 15 m) ir dydžio (apie 20 a) žemės plotas nėra per siauras ar per mažas įrengti atskirus žemės sklypus ar žemės sklypą.Nors ginčo sandorio sudarymo metu siauros juostos apibrėžimas negaliojo, jame numatytas objektyvusis kriterijus – 10 m. pločio neviršijimo reikalavimas – šioje byloje nėra nereikšmingas.Nesant faktiškai įrengto vietinės reikšmės kelio, o tarp ginčo sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nesant įrašytos kelių apsaugos zonos, nėra pagrindo sprendimą grįsti apribojimais statybai, susijusiais su kelio apsaugos zona.Nutarimo 2.15 punktas įsiterpusių žemės plotų lengvatinę pardavimo galimybę siedamas su negalimumu suformuoti atskirus žemės sklypus, nereikalauja, kad tie sklypai būtų skirti būtent gyvenamajai statybai.Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog šiuos aktus priėmusiems asmenims buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė.Bendrasis planas numato ir kitas teritorijos naudojimo galimybes (inter alia rekreacinę). Žemės sklypas pietų ir šiaurės pusėse formavimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme. Sutiktina, kad administracinėje byloje nagrinėti administraciniai aktai nepatenka į civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, tačiau situacija vertintina kompleksiškai.Išimtis dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu turi konkrečias sąlygas, t. y. ginčo teritorija turi būti įsiterpusi tarp teisės akte nurodomų vietovių. Žemės sklype nėra statinių, potencialios sklypo atlaisvinimo išlaidos nežymios. Taigi, viešojo intereso gynimas nesukels neproporcingai didelės žalos valstybei. Viso bylos proceso metu atsakovas veikė aktyviai, apdairiai ir rūpestingai. NŽT analogiško turinio bylose (e2-966-545/2017; e2-1687-816/2017) sudarė taikos sutartis. Tad teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas išimtinai iš NŽT.Įsigaliojus Nutarimo 2016-05-25 redakcijai buvo sukonkretintos siauros juostos, šlaito ir griovio sąvokos, t. y. naujojoje redakcijoje pateikiami konkretūs matavimo vienetų dydžiai. Atsakovas „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog bankas laikytinas sąžiningu hipotekos turėtoju, iš kurio negali būti išreikalautas įgytas turtas.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo juos atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Be to, kaip minėta, sąlyga, jog ginčo sklypas neturi ribotis su laisvos valstybinės žemės plotu, netaikytina, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. O tuo metu, kai buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, galiojusi Nutarimo redakcija nenumatė siauros juostos sąvokos apibrėžimo.Sklypo formavimo ir pardavimo metu negaliojusių teisės aktų nuostatų taikymas pažeistų principą Lex retro non agit.Ieškovas analizuoja kelio apsaugos zoną, tačiau taip ir nepateikia argumentų, įrodymų, paskaičiavimų, kurie pagrįstų galimybę formuoti racionaliai naudotiną sklypą ginčo teritorijoje. Racionalaus panaudojimo gyvenamosios paskirties sklypo ginčo sklypo vietoje negalima suformuoti, tačiau sklype dar labiau neįsivaizduojami kitos paskirties sklypai. Nenustatyta jokių atsakovų V. K. bei bankų neteisėtų veiksmų, žinojimo, kad jie elgiasi neteisėtai ar piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl lūkesčiai, kuriuos jie įgijo, yra teisėti, pagrįsti ir turi būti ginami.Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į atsakovo NŽT apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Nurodo, kad skundas pagrįstas.Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko.Atsakovė V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo bei sandorio sudarymo metu teisės aktai nenumatė siauros juostos sąvokos, tad šis kriterijus buvo vertinamas kiekvienu atveju individualiai. Ta aplinkybė, kad faktiškai S. L. gatvė yra nebaigta statyti niekaip neįtakoja prievolės laikytis galiojančių planavimo dokumentų sprendinių.Teismas teisingai vertino, kad ieškovas (ir NŽT) byloje neįrodė savo reikalavimų. Esamos situacijos išlaikymas labiau atitiktų viešąjį interesą nei ginčijamų administracinių aktų panaikinimas ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia.Teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teisminis procesas inicijuotas atsakovo NŽT pateiktų duomenų pagrindu. Atsakovas NŽT turi sumokėti žyminį mokestį, priešingu atveju jo apeliacinis skundas nenagrinėtinas.Tretieji asmenys notarė L. Š., notaras M. K. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-123 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suplanuota, kad šio žemės sklypo plotas sudarys 1 104 kv. m (0,1104 ha), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 383 kv. m (0,0383 ha) sklypą prie 721 kv. m (0,0721 ha) privataus žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-01-29 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-139 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, nusprendė suformuoti 383 kv. m (0,0383 ha) Žemės sklypą ir patvirtinti jo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą kadastro duomenų bylą bei pastarojo sprendimo pagrindu buvo įregistruotas Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre.NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-07-16 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-987 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pardavimo V. K.“ nuspręsta nustatyti Žemės sklypo kainą – 28 100,00 Lt, ir parduoti šį žemės sklypą V. K.. Žemės sklypo kaina buvo nustatyta pagal 2013-05-07 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17077/4 VAT_2013 MME KLAI nurodytą rinkos vertę 2013-05-07 dienai – 28 100,00 Lt (8 138,32 Eur).2013-12-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-557, patvirtinta notarės, Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, pardavė V. K. Žemės sklypą už 28 100,00 Lt, kuriuos V. K. sumokėjo iki sutarties pasirašymo.NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-02-24 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-340 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) , sujungimo būdu ir patvirtinti šio (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą kadastro duomenų bylą bei įregistruotas sklypas Nekilnojamojo turto registre.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

Ieškovo ir atsakovo NŽT teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, todėl galėjo būti parduodamas be aukciono, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais sutinka. ŽĮ (redakcijų, galiojusių nuo 2011-07-01 iki 2014-10-01) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Nutarimo (redakcija, galiojusi 2011-03-27 – 2014-03-27) 2.15 punktas nustatė, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Tame pačiame Nutarimo (redakcija, galiojusi 2016-06-01 – 2018-04-30) 2.15 punkte buvo įtvirtinta siauros juostos sąvoka, nustačius, jog jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra tokių sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015-03-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Taigi, nesant bet vienos iš identifikuotų sąlygų, žemės sklypas negalėjo būti parduotas ne aukciono būdu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-17 sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015, nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje, tačiau Vyriausiojo administracinio teismo pateiktas išaiškinimas ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo 2.15 punkto taikymo klausimais išlieka aktualiu. Vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje nurodė, jog Nutarimo 2.15 punktas detalizuoja įstatymo sąlygas aplinkybe „jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia aukštesnės galios teisės aktu, ŽĮ nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl pirmiausia turi būti paisoma įstatymo sąlygų, kad sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačių sklypų ir turi būti atitinkamo Vyriausybės nustatyto dydžio. Plačiau aiškinti Nutarimo 2.15 punkto sąlygos „jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“ nėra pagrindo. Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 383 kv. m. žemės sklypą. Šis sklypas ribojosi su atsakovei priklausiančiu žemės sklypu, atstumas tarp S. L. g. raudonųjų linijų ir jai priklausančio žemės sklypo sudarė 14,68 m. iš pietinės pusės ir 14,79 m. iš šiaurinės pusės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo atstumas – 12 m., (duomenys neskelbtini) – 15,40 m., (duomenys neskelbtini) atstumas nenurodytas. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo sklypas ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu, todėl yra aktuali Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinta išimtis –žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, laikomas įsiterpusiu vis tiek, jei tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bei administracinių aktų priėmimo metu teisės aktai nenumatė siauros juostos sąvokos, todėl sprendžiant klausimą, ar priskirtas žemės sklypas patenka į siauros juostos sampratą, vertintinas kiekvienas atvejis individualiai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pasinaudojo šia savo diskrecija bei nepagrįstai identifikavo ginčo žemės sklypą esant siaura juosta nagrinėjamo teisinio reguliavimo prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypo kraštinių parametrai neleidžia jo traktuoti siaura juosta. Be to, žemės sklypas yra vos mažesnis už leidžiamą maksimalų ne aukciono būdu parduotinų sklypų dydį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors siauros juostos apibrėžimas, įtvirtintas Nutarimo (redakcija, galiojusi 2016-06-01 – 2018-04-30) 2.15 punkte, šiuo atveju nėra ir negalėtų būti taikomas, nes turi būti laikomasi bendrojo teisės principo lex retro non agit, šiame apibrėžime nustatytas žemės sklypo pločio (iki 10 metrų) kriterijus yra racionalus ir gali būti pasitelkiamas kaip vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiamas sklypo priskyrimo siaurai juostai klausimas. Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypas šio kriterijaus neatitinka, kas yra papildomu motyvu, pagrindžiančiu išvados, jog ginčo žemės sklypas nėra siaura juosta Nutarimo 2.15 punkto prasme, teisingumą ir pagrįstumą.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nepaisant to, kad pirmiausia turi būti laikomasi ŽĮ nustatytų sąlygų (kad sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačių sklypų ir turi būti atitinkamo Vyriausybės nustatyto dydžio), o tik po to sprendžiama, ar atitinkamuose žemės plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, įskaitant jų racionalų panaudojimą, šiuo atveju ginčo žemės sklypas galėjo būti panaudotas ne tik gyvenamųjų namų statybai, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti su tuo susiję ribojimai nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualūs tik dalinai.Konstatavus, kad ginčo žemės sklypas nėra siaura juosta Nutarimo 2.15 punkto prasme, darytina išvada, kad jis negali būti traktuojamas įsiterpusiu tiek pagal ŽĮ, tiek pagal Nutarimą, o tai reiškia, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti parduotas ne aukciono būdu. Todėl ginčijami administraciniai teisės ir pirkimo – pardavimo sutartis yra priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti panaikinti, kas lemia, kad ir kiti ieškinio reikalavimai yra netenkintini. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, o šia nutartimi keičiami tik jo motyvai į aukščiau pateiktuosius.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ginčijami administraciniai teisės aktai, pirkimo – pardavimo sutartis bei atitinkami kiti sandoriai naikinami negali būti dėl kelių priežasčių. Pirma, byloje nėra duomenų, kad atsakovė V. K. ar bankai būtų atlikę kokius nors nesąžiningus veiksmus, kad įgytų ginčo žemės sklypą ar hipoteką į jį, tad jie yra sąžiningi įgijėjai, o teisė saugo jų teisėtus interesus. Antra, turi būti suderinti tiek viešasis, tiek partikuliarūs interesai, rastas jų balansas, kas šiuo atveju reiškia status quo išsaugojimą, pripažinus ir atskleidus teisės pažeidimus. Trečia, tenkinus ieškinį, kiltų nepagrįstai didelė žala. Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog panašiose bylose Nr. e2-966-545/2017, e2-1687-816/2017 buvo sudarytos taikos sutartys, jose pažymint, kad atitinkami administraciniai aktai ir sandoriai sudaryti pažeidžiant teisės aktus, bet lieka galioti, šalys nereikš viena kitai jokių pretenzijų, o byloje Nr. e2-966-545/2017 sudarytoje taikos sutartyje nurodyta, kad administracinių aktų ir sandorio naikinimas ir restitucijos taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus bei sukeltų šalims neproporcingos turtinės žalos.Pažymėtina, jog pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, kurioje metodologiškai konstruojama viešojo intereso samprata, paprastai ieškoma pusiausvyros tarp viešojo intereso ir partikuliarių interesų – grupinių ar individulių, juolab kad jie taip pat tampa tarsi vieši, nes yra ginami viešosios teisės priemonėmis. Žinoma, tokia pusiausvyra pateisinama tik tada, kai ne tik viešasis, bet ir partikuliarus interesas yra konstituciškai pagrįstas. Taigi viešajam interesui negali būti suteikiama pirmenybė visiškai ignoruojant konstituciškai pagrįstą partikuliarų interesą; jei tam tikras partikuliarus interesas negali būti konstituciškai pagrindžiamas, viešasis interesas su juo nėra „derinamas“. Konstitucinis Teismas pateikia universalų metodologinį viešojo intereso sampratos standartą, kartu siaurina neapibrėžtumą, leidžiantį bet kurį interesą aiškinti kaip bendrą, t. y. įtvirtina saugiklius: atitinkamas teismo žingsnis turi būti motyvuotas ir pagrįstas, o viešasis interesas turi būti siejamas, pirma, su santykinai didele visuomenės dalimi, ir, antra, su tam tikromis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis. Nubrėžti vienareikšmę takoskyrą tarp viešojo ir privataus intereso yra sudėtinga. Teismai tai atlieka vertindami konkrečias bylos aplinkybes. Viešasis interesas turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios dvi konstitucinės dimensijos negali būti supriešinamos ir turi būti užtikrinama jų teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13 nutarimai). Dažnai viešasis ir privatus interesai gali iš dalies arba visiškai sutapti (viešasis interesas gali būti personifikuotas), kitaip tariant, yra nemažai atvejų, kai asmens subjektinė teisė ar teisėtas interesas reikšmingas ir visuomenei ar jos daliai. Taigi riba tarp viešojo ir privataus intereso yra labai sąlyginė: remiantis teisminiu viešojo intereso gynimu gali būti ginami ir privatūs interesai. Tačiau ši riba išlieka, kai teismai taiko savo suformuluotus viešojo intereso nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro imperatyvių teisės normų, reguliuojančių valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius, laikymasis, tuo tarpu partikuliarius konstituciškai pagrįstus interesus – asmens nuosavybės teisių apsauga, sąžiningo įgijėjo teisėtų lūkesčių apsauga. Taigi, kaip minėta, turi būti ieškoma šių interesų balanso. Nesant atsakovės V. K. ir bankų neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl ginčo žemės sklypo ir hipotekos į jį įgijimo, vien dėl to, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, ieškovo reikalaujamos teisinės ir faktinės padėties modifikacijos šiuo atveju būti atliktos negali, nes tai šalims sukeltų neproporcingai didelę žalą. Apeliacinės instancijos pažymi, jog jokie kiti asmenys nereiškia jokių reikalavimų ar nenurodo turintys jokių teisių į ginčo žemės sklypą, tad dėl šios ir aukščiau įvardintų priežasčių, status quo išsaugojimas, išaiškinus atliktus teisės pažeidimus, labiausiai atitinka teisingo, protingumo ir sąžiningumo principus.Atsakovas NŽT nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė išimtinai iš jo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo NŽT veiksmų, kuriais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei sukurta ginčo situacija, todėl atsakovas NŽT ir privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ką pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo ir atsakovo NŽT apeliacinius skundus bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šių apeliacinių skundų motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Įvertinus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, yra pagrindas atsakovės V. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš atsakovo NŽT atsakovės V. K. naudai priteisiant 1 270,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės V. K. naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.