- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- I-549-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01706-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos mėn., kamerose nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai, iš kurių pastoviai sklido nemalonus kvapas, kadangi jie neužpildyti vandeniu, tualeto vamzdynas sujungtas su kitomis kameromis, nemalonūs kvapai sklido ir iš kitų kamerų. Nemalonus kvapas laikydavosi ir tada, kai reikėdavo valgyti, o tai sukeldavo didelį pasišlykštėjimą, kartais dingdavo apetitas, maisto davinį tekdavo išmesti, dėl to jausdavosi alkanas. Sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo likusios kameros dalies, nors administracija galėjo juos atitverti, tai nėra susiję su pastato rekonstrukcija. Visą laiką būdamas kameroje jautėsi kaip tualete, buvo pažeistas jo privatumas. Taip pat kamerose nebuvo kur persirengti, nebuvo privataus kampelio, turėdavo persirenginėti prie kitų nuteistųjų, kas žeidė jo garbę ir orumą bei privatumą, o užsidengti gultus griežtai draudžiama ir administracija neleidžia to daryti, dėl to, kad užsidengė gultą, buvo nubaustas administracine tvarka. Jeigu atliekant kratas numatyta, kad turi būti užtikrinamas privatumas, tai ir persirengiant kamerose tas turėtų būti padaryta, nes koridoriuose vaikšto moterys pareigūnės.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (3 t., 46 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 178-181 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Pareiškėjo argumentai, kad tualetų nuleidimo bakeliai neužpildyti vandeniu abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, tokiu atveju pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti, nenurodytos jokios tikslinančios aplinkybės.
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Jokie teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti persirengimo vietas, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2013-01-31 iki 2017-07-31, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nuolat jautėsi nemalonus kvapas, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, gyvenamosiose kamerose neužtikrintas privatumas persirengiant.
2017 m. spalio 27 d. nutartimi teismas pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų už laikotarpį nuo 2013-01-31 iki 2015-05-01 atsisakė priimti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, priėmė už laikotarpį nuo 2015-05-02 iki 2017-07-31, o dėl neužtikrinto privatumo persirengiant priėmė už visą skunde nurodytą laikotarpį.
Iš byloje esančios 2017-11-02 pažymos Nr. 60/09-40281 (1 t., 183-184 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-05-25 iki 2015-08-27, nuo 2016-01-11 iki 2016-12-13 ir nuo 2017-02-07 iki 2017-06-23; 2015 metais kamerose Nr. 1, 3, 2016 metais – kamerose Nr. 2, 79, 3, 78, 69 ir 35, 2017 metais – kamerose Nr. 13, 23, 78, 77 ir 37, viso 66 dienas. Duomenų, kokiais laikotarpiais ir kokiose kamerose pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013-01-31 iki 2015-05-01, atsakovas nepateikė, nors 2017-10-27 nutartimi buvo įpareigotas tai padaryti.
Sanitarinių mazgų įrengimą tardymo izoliatorių gyvenamosiose kamerose iki 2015-11-01 reglamentavo ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Atsakovas atsiliepime ir 2017-12-07 rašte teismui (3 t., 13 b. l.) nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose kamerose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, kas atitinkamai užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumą. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (3 t., 14-15 b. l.) matosi, kokį plotą Šiaulių TI kamerose užima sanitariniai mazgai, iš kokios medžiagos pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija ir koks yra jos aukštis, tačiau nesimato, ar sanitariniai mazgai kamerose visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Atsakovas į bylą pateikė ir duomenis apie 2015 – 2016 metais Šiaulių TI atliktus remonto darbus (3 t., 16-24 b. l.), kur nurodyta, kad buvo remontuojami sanitariniai mazgai ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 1, 13, 3, 78 ir 35, remonto metu demontuotos tupyklos, sumontuoti nauji klozetai su nauju vamzdynu, įrengti aptvėrimai. Kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-05-25 iki 2015-08-27, sanitarinis mazgas buvo remontuojamas 2015 m. balandžio mėn., kameroje Nr. 13, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017-02-07, sanitarinis mazgas suremontuotas 2015 m. lapkričio mėn., kameroje Nr. 35, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-12-06 iki 2016-12-13, sanitarinis mazgas suremontuotas 2016 m. rugsėjo mėn., t.y. šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas jau po sanitarinių mazgų remonto darbų, pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu jau buvo sumontuoti klozetai su nauju vamzdynu, įrengtas sanitarinių mazgų aptvėrimas. Tačiau kameroje Nr. 3 sanitarinis mazgas buvo remontuojamas 2016 m. sausio mėn., kai pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2015-08-24 iki 2015-08-27, kameroje Nr. 78 – 2016 m. rugsėjo mėn., kai pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2016-06-27 iki 2016-06-29, t.y., akivaizdu, kad šiose bei kitose pareiškėjo laikymo kamerose, kurios 2015-2016 metais nebuvo remontuojamos (Nr. 2, 23, 37, 69, 77 ir 79), jo laikymo laikotarpiais sanitariniuose mazguose buvo įrengtos tupyklos, t.y., sanitariniai įrenginiai grindyse, nebuvo klozetų. Tą patvirtina ir atsakovo pateiktos fotonuotraukos (3 t., 28-43 b. l.), iš kurių akivaizdžiai matosi, kad kai kuriose kamerose yra tik tupyklos su vandens nuleidimo sistema, nors iki 2015-11-01 galiojusi higienos norma imperatyviai numatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengtas unitazas. Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) laikomas būtent HN 76:2010 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas nuo 2015-08-24 iki 2015-08-27 buvo laikomas kameroje Nr. 3 pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad naudojantis sanitariniais mazgais kamerose buvo pažeistas jo privatumas. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).
EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 - 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.) ir užtikrina minimalų privatumą.
Į bylą pateikta sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė (3 t., 14-15 b. l.), kurioje nurodyta, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose yra nuo 1,80 m iki 2,29 m. aukščio, t.y. sanitarinių mazgų sienelės yra aukštesnės kaip 1,5 metro. Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nuo likusios kameros erdvės ne tik atitverti atitvėrimo sienelėmis, bet ir atskirti durimis arba užuolaidomis (3 t., 28-43 b. l.), šias aplinkybes nurodo ir atsakovas, to neginčija ir pareiškėjas. Be to, iš 2017-11-02 pažymos Nr. 60/09-40281 (1 t., 183-184 b. l.) matosi, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2015-05-25 iki 2017-06-23 Šiaulių TI kamerose beveik visą laiką buvo laikomas vienas, tik 2016-12-13 dalį dienos ir 2017-02-07 dalį dienos kamerose Nr. 35 ir 13 kartu su pareiškėju buvo laikomas dar vienas asmuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad minimalus privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose buvo užtikrintas, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl nuolat gyvenamosiose kamerose buvusio nemalonaus kvapo, sklindančio iš netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, kurie nuo bendros kameros erdvės atitverti tik sienele, durimis ar užuolaida, ir kuriose nėra atskiros oro šalinimo sistemos. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte buvo numatyta, kad tardymo izoliatoriuose sanitariniai mazgai turi būti įrengti atskirose patalpose, jie turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Higienos normos HN 76:2010 2 punktą ir nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktą, kuriuose įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl Šiaulių TI, kuriame nei rekonstrukcijos, nei kapitalinio remonto darbai negalimi dėl įstaigos statuso (pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo sąrašą), įrengti sanitarinius mazgus atskirose patalpose ar įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, nėra galimybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo aptariamu aspektu.
Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos ir stalai paprastai būna sustatyti šalia sanitarinio mazgo, be to, kai kuriose pareiškėjo laikymo kamerose (Nr. 2, 3, 23, 37, 69, 77, 78 ir 79) nebuvo unitazų, tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017, 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017 ir kt.), pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir durys ar užuolaida, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, neužtikrina tinkamo vėdinimo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo kur persirengti, nebuvo privataus kampelio, turėdavo persirenginėti prie kitų nuteistųjų, kas žeidė jo garbę ir orumą bei privatumą.
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14 punktas, kuriame įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti langas, išorinės ir vidinės metalinės durys, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, elektros instaliacijos kištukiniai lizdai, vidinio ryšio sistema, sanitarinio mazgo patalpa, praustuvas, pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba, natūralus arba mechaninis vėdinimas, patalpos šildymo įranga. Taigi Taisyklės nenumato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose kamerose turėtų būti įrengta atskira patalpa ar atskirta jos dalis kamerose laikomiems asmenims persirengti, taip pat jokie teisės aktai neįpareigoja tardymo izoliatoriaus administracijos užtikrinti kamerose laikomų asmenų privatumą jiems persirengiant, išskyrus tai, kad į gyvenamąsias kameras turi būti talpinami tos pačios lyties asmenys. Įvertinęs šias aplinkybes teismas neturi pagrindo konstatuoti Šiaulių TI administracijos neteisėtus veiksmus. Be to, pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Šiaulių ir Panevėžio apygardos administraciniuose teismuose buvo išnagrinėtos administracinės bylos pagal pareiškėjo D. B. skundus atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI, tame tarpe ir už laikotarpius nuo 2013-01-31 iki 2017-07-31 (Nr. I-1675-362/2014, Nr. I-167-262-2015, Nr. I-1230-739/2015 ir kt.), teismų sprendimais įvertintos pareiškėjo laikymo sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose ir už šiuos laikotarpius jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taigi pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl netinkamų laikymo sąlygų jau buvo įvertinta. Nei viename iš anksčiau nagrinėtų skundų pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl privatumo pažeidimo persirengiant gyvenamosiose kamerose, nors asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys veiksniai, šiuos nepatogumus jis prisiminė tik pateikdamas skundą teismui 2017-10-20. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI kamerose už nurodytą laikotarpį jau įvertinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir iš naujo neturi būti vertinama.
Kita vertus, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, tam tikrą laikotarpį pažeidžiant higienos normos reikalavimą dėl sanitarinio mazgo įrengimo, pareiškėjas patyrė nepatogumus bei dvasinius pergyvenimus ir dėl nemalonaus kvapo, nuolat sklidusio iš sanitarinių įrenginių, pareiškėjui tokiomis sąlygomis teko valgyti ir miegoti. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 5 000 Eur, nes pareiškėjo patirti nepatogumai dėl nemalonaus kvapo truko tik 66 dienas, higienos normos pažeidimai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų nustatyti tik už 4 dienas, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017, 2017-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1954-415/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200,00 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.