Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas I. B. padavė teismui skundus, kuriais prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), po 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjo I. B. skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo sujungtos į vieną bylą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 7 000 Eur.Pareiškėjas skunduose nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. lapkričio mėn. perpildytose kamerose Nr. 83, 62, 35, 97, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų – šalta, drėgna, pelėsis, grybelis, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusios kameros erdvės, tik 1,5 m aukščio sienele, tačiau kamerose Nr. 62 ir 39 nebuvo nei durų, nei užuolaidų. Atvykstant etapu asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), kameros, kuriose laikomi atvykę į Šiaulių TI suimtieji, šaltos, įrengtos rūsyje, drėgnos, tamsios, laikosi fekalijų kvapas, kadangi tualetas neatskirtas nuo kameros, asmenys čia laikomi po 4-5 val. Po asmens ir daiktų apžiūros žmonės nuvedami į karantino kameras, kur taip pat tenka pralaukti po 2-3 val. Karantino kamerose rūsyje analogiški higienos normos pažeidimai, kaip ir paskirstymo kamerose, sanitariniai mazgai neatskirti, didelė santykinė drėgmė, pelėsis, grybelis, sienos padengtos nelygia tinko danga, silpnas apšvietimas, nėra ventiliacijos, žema oro temperatūra. Laikomas netinkamomis sąlygomis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimais į pareiškėjo skundus prašė skundus atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. skirtingose kamerose su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,4 iki 11,5 kv. m, tik vieną dieną pareiškėjui teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta norma. Nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 16 d. patikrino kamerą Nr. 97, užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas, kameroje reikalingas paprastasis remontas. Vadovavosi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu bei Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 2 punktu. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas dar iki Taisyklių ir Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl taikytinos tik tos nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba užuolaida. Visose gyvenamosiose kamerose yra baldai. Nurodė, kad asmens krata buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas, iš paskirstymo kamerų suimtieji (nuteistieji) į gyvenamąsias kameras paskirstomi tą pačią dieną. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose bei rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose neatitverti, yra šalto vandens tiekimo sistema, suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos normų reikalavimai taikomi tik asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jis nėra įpareigotas fiksuoti, kiek žmonių ir kuriam laikui buvo laikoma priėmimo-paskirstymo kamerose, tačiau visais atvejais laikosi įstatyme nustatytų laikymo terminų. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. PK-5, kurios pareiškėjo laikymo laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras netikrino. Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Prašė atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė I. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios 2016 m. liepos 9 d. pažymos Nr. 69/09-25306 nustatė, kad pareiškėjas I. B. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d., viso 81 dieną. Iš pateiktos pažymos buvo matyti, kad visas dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui vieną dieną teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta norma, tačiau iš pažymos matėsi, jog 2015 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas iš kameros Nr. 62 buvo perkeltas į 19,01 kv. m. kamerą Nr. 97, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, todėl tikėtina, kad kameroje Nr. 62 19.30 val., kada vienam asmeniui teko tik 3,40 kv. m, pareiškėjo nebebuvo, tuo metu jis jau buvo kameroje Nr. 97.Pareiškėjas nurodė, kad visos gyvenamosios kameros, kuriose jis buvo laikomas Šiaulių TI, neatitinka higienos normų reikalavimų – šalta, drėgna, pelėsis, grybelis, šiuos jo teiginius iš dalies patvirtino Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuoti patikrinimo rezultatai kameroje Nr. 97. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kameros Nr. 97 patikrinimo rezultatų, į bylą pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti tik pareiškėjo laikymo kamerų Nr. 43 ir 97 patikrinimai, duomenų apie kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimus nepateikė. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų gyvenamųjų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – gyvenamosiose kamerose Nr. 83, 62, 39 ir 97 šalta, drėgna, pelėsis.Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į Šiaulių TI etapu asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina). Atliktų patikrinimų metu kratų atlikimo patalpoje higienos normos HN 76:2010 pažeidimų dėl oro temperatūros nebuvo užfiksuota, taip pat nepasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl purvo, be to, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jam jo apžiūra buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kuo tas pasireiškė ir kada tai buvo padaryta, todėl nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant tvarką ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.Iš byloje Nr. I-2846-394/2016 esančios 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymos Nr. 60/09-27803 matėsi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tris kartus buvo patalpintas į kamerą Nr. PK-5 (karantino kamerą), duomenų, į kokią trumpalaikio laikymo kamerą buvo patalpintas pareiškėjas, byloje nėra. Šiaulių visuomenės sveikatos centras laikino laikymo ir paskirstymo kameras tikrino 2015 m. rugpjūčio 24 d., patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodyta, jog patikrinimo metu laikino laikymo bei paskirstymo kamerose išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas, laikino laikymo kameroje Nr. 2 dirbtinis apšvietimas nustatytas 11 ± 2,2 lx, paskirstymo kamerose – nuo 3 ± 1,3 lx iki 4 ± 1,3 lx – pažeidžiamas HN 76:2010 22 punkto reikalavimas, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję – pažeidžiamas HN 76:2010 54 punktas, laikino laikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, veidrodžių nėra – pažeidžiamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimas; kamerų įrengimas rūsio patalpose, langų dydis, oro šalinimo iš sanitarinių mazgų sistemos įrengimas, kanalizacijos sistemos įrengimas nevertinti, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais arba reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnai tris kartus buvo patalpinę pareiškėją į laikino laikymo kameras ir paskirstymo kamerą PK-5, neatitinkančias higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI veiksmus.Teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkto, Taisyklių 14.5. papunkčio nuostatomis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad sanitariniai mazgai jo laikymo kamerose buvo atskirti 1,5 m aukščio sienele, tačiau kamerose Nr. 62 ir 39 nebuvo nei durų, nei užuolaidų. Taigi byloje nebuvo ginčo, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atskirti nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau pareiškėjas nurodė, o atsakovas nepaneigė, kad sanitariniai mazgai kamerose Nr. 62 ir 39 nebuvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, todėl daryta išvada, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose Nr. 62 ir 39 pareiškėjo laikymo jose metu neatitiko Taisyklių 14.5. papunkčio reikalavimų.Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų sutriko jo sveikata – (duomenys neskelbtini). Iš byloje Nr. I-2846-394/2016 esančioje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje padarytų įrašų matosi, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI metu keletą kartų skundėsi (duomenys neskelbtini), jam buvo paskirtas gydymas, įrašų apie (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje nėra. Taigi negalima teigti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susirgo tik patekęs į Šiaulių TI, tačiau ta aplinkybė, kad jis buvimo izoliatoriuje laikotarpį turėjo sveikatos problemų, leido daryti išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti jo sveikatos pablogėjimą ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – higienos normų reikalavimų atitinkančių kamerų.Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 7 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžta, jog pareiškėjas dėl laikymo sąlygų nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

Pareiškėjas I. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais teiginiais, ypač dėl kameros ploto ir buvimo joje laiko. Pareiškėjo manymu, jis skunde konkrečiai įvardijo higienos normų pažeidimus, jų pobūdį ir reikšmę. Iš atsakovo pateiktų kamerų plotų nebuvo atimtas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Be to, kardomojo kalinimo kamerose įrengta daugiau gultų, nei, pasak atsakovo, gali būti kalinama asmenų. Teigia, jog sanitarinį mazgą skirianti sienelė ar užuolaida pašalina privatumo trūkumus, bet nešalina pažeidimo iš esmės. Nurodo, kad kamerų dirbtinis apšvietimas vykdomas seno pavyzdžio liuminescencinėmis lempomis, kurios, pareiškėjo teigimu, ardo akių tinklainę.Pirmosios instancijos teismas Šiaulių TI abstrakčius pažeidimų paneigimus nepagrįstai laikė kaip įrodymus paneigiant pažeidimų faktą. Teigia, kad pareiškėjo nurodyta neturtinės žalos suma yra pagrįsta, atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus ir realiai atspindi padarytos žalos dydį. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes.