Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. birželio 28 d. teisme gautas dar vienas pareiškėjo I. B. skundas dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį pareiškėjas patikslino šalindamas teismo nustatytus trūkumus, ir iškelta administracinė byla Nr. I-2846-394/2016. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas administracines bylas pagal pareiškėjo I. B. skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo sujungė į vieną bylą, suteikiant bendrą numerį Nr. I-2834-394/2016.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu (44 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (29-35 b. l., byla Nr. I-2846-394/2016 – 54-58 b. l.), kuriuose prašė skundus nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su skundais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-08-10 iki 2015-11-05 skirtingose kamerose su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,4 iki 11,5 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, kad tik vieną dieną pareiškėjui teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta norma. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojamas į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Pareiškėjas I. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančios 2016-07-09 pažymos Nr. 69/09-25306 (8-10 b. l.) matyti, kad pareiškėjas I. B. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-08-10 iki 2015-11-05, viso 81 dieną. Pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 83 buvo laikomas nuo 2015-08-10 iki 2015-09-04 su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,84 iki 7,68 kv. m., kameroje Nr. 62 – nuo 2015-09-04 iki 2015-10-19 ir nuo 2015-10-28 iki 2015-11-02 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,25 iki 8,50 kv. m., kameroje Nr. 39 – nuo 2015-10-19 iki 2015-10-28 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,82 iki 4,58 kv. m., kameroje Nr. 43 – 2015-10-28 su dar 3-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 4,58 kv. m., ir kameroje Nr. 97 – nuo 2015-11-02 iki 2015-11-05 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,80 iki 6,33 kv. m.

Taigi iš pateiktos pažymos matyti, kad visas dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui vieną dieną teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta norma, tačiau iš pažymos (9-10 b. l.) matosi, jog 2015-11-02 pareiškėjas iš kameros Nr. 62 buvo perkeltas į 19,01 kv. m. kamerą Nr. 97, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, todėl tikėtina, kad kameroje Nr. 62 19.30 val., kada joje buvo užfiksuoti 5 asmenys ir vienam asmeniui teko tik 3,40 kv. m., pareiškėjo nebebuvo, tuo metu jis jau buvo kameroje Nr. 97.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2015-08-24 atlikęs Šiaulių TI patalpų operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę įvertinti gautuose pareiškėjų skunduose minimų faktų dėl sąlygų atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams (2015-08-27 patikrinimo aktas Nr. EP-354 – 14-17 b. l.), patikrino ir kamerą Nr. 43, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015-10-28, patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta kameroje atitiko higienos normos reikalavimus. Iš 2015-10-20 patikrinimo akto Nr. EP-460 (25-27 b. l.) matosi, kad 2015 m. spalio 16 d. operatyviosios kontrolės metu išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 97, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-11-02 iki 2015-11-05, nustatytas HN 76:2010 22 p. pažeidimas (dirbtinė apšvieta 114±19,7 lx), nurodyta, kad kameroje Nr. 97 yra pelėsis, metaliniai paviršiai surūdiję, nelygūs, yra aštrių vietų, gultų dalys, kur dedami čiužiniai, sulinkusios, nelygios, grindys betoninės, sunkiai plaunamos – kameroje reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiamas HN 76:2010 62 p. reikalavimas). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad visos gyvenamosios kameros, kuriose jis buvo laikomas Šiaulių TI, neatitinka higienos normų reikalavimų – šalta, drėgna, pelėsis, grybelis, šiuos jo teiginius iš dalies patvirtino Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuoti patikrinimo rezultatai kameroje Nr. 97. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kameros Nr. 97 patikrinimo rezultatų, į bylą pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti tik pareiškėjo laikymo kamerų Nr. 43 ir 97 patikrinimai, duomenų apie kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimus nepateikė, nors buvo įpareigotas pateikti visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų gyvenamųjų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – gyvenamosiose kamerose Nr. 83, 62, 39 ir 97 šalta, drėgna, pelėsis.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykus į Šiaulių TI etapu asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015-08-24 patikrinimo metu patikrintos ir kratos kameros, jose išmatuota oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė bei apšvietimas, pažeidimų neužfiksuota, nurodyta, jog kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos (14-17 b. l.). 2016 m. spalio 16 d. patikrinimo metu buvo įvertinta ir kratos patalpose naudojamų vonelių būklė, nustatyta, kad vonelės daiktams sudėti nesužymėtos, rekomenduojama rūbams ir avalynei sudėti naudoti atskiras voneles, jas sužymėti (25-27 b. l.). Taigi atliktų patikrinimų metu kratų atlikimo patalpoje higienos normos HN 76:2010 pažeidimų dėl oro temperatūros nebuvo užfiksuota, taip pat nepasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl purvo, be to, pareiškėjo teiginiai dėl kratų atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jam jo apžiūra buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kuo tas pasireiškė ir kada tai buvo padaryta, todėl nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kameros, kuriose laikomi atvykę į Šiaulių TI suimtieji, šaltos, įrengtos rūsyje, drėgnos, tamsios, laikosi fekalijų kvapas, kadangi čia pat įrengtas tualetas, neatskirtas nuo kameros, asmenys čia laikomi po 4-5 valandas, po to nuvedami į karantino kameras, kuriose sanitariniai mazgai neatskirti, didelė santykinė drėgmė, pelėsis, grybelis, sienos padengtos nelygia tinko danga, silpnas apšvietimas, nėra ventiliacijos, žema oro temperatūra. Atsakovas atsiliepimuose nurodo, kad visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas. Iš byloje Nr. I-2846-394/2016 esančios 2016-08-02 pažymos Nr. 60/09-27803 (41-43 b. l.) matosi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tris kartus buvo patalpintas į kamerą Nr. PK-5 (karantino kamerą), duomenų į kokią trumpalaikio laikymo kamerą buvo patalpintas pareiškėjas byloje nėra. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras laikino laikymo ir paskirstymo kameras tikrino 2015-08-24, patikrinimo akte Nr. EP-354 (14-17 b. l.) nurodyta, jog patikrinimo metu laikino laikymo bei paskirstymo kamerose išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas, laikino laikymo kameroje Nr. 2 dirbtinis apšvietimas nustatytas 11 ± 2,2 lx, paskirstymo kamerose – nuo 3 ± 1,3 lx iki 4 ± 1,3 lx – pažeidžiamas HN 76:2010 22 p. reikalavimas, nes mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta 200 lx, laikino laikymo, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję – pažeidžiamas HN 76:2010 54 p., laikino laikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, veidrodžių nėra – pažeidžiamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimas; kamerų įrengimas rūsio patalpose, langų dydis, oro šalinimo iš sanitarinių mazgų sistemos įrengimas, kanalizacijos sistemos įrengimas nevertinti, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais arba reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnai tris kartus buvo patalpinę pareiškėją į laikino laikymo kameras ir paskirstymo kamerą PK-5, neatitinkančias higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 str. prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI veiksmus.