- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- A-1954-415/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01258-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Laimutis Alechnavičius, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Kameros buvo perpildytos, labai stipriai jautėsi erdvės trūkumas, kamerose nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo pelėsis, kameroje Nr. 19 buvo labai drėgna, nebuvo užtikrinta, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, per mažas tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas, nebuvo įrengtos virtuvėlės, maisto produktus turėjo laikyti ant palangės, tualetai nebuvo atskirti, tad jį visi galėjo stebėti, ventiliacija nepakankama. Drabužius reikėjo džiovinti kameroje. Dėl to jis patyrė nepatogumus, pasireiškė nemiga, agresija, vidinis diskomfortas. Patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu (b. l. 72–79) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių TI paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas įvairiose Šiaulių TI kamerose nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., jam teko nuo 3,65 iki 18,9 kv. m kamerų ploto. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji ar nuteistieji, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti ir įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Atsakovas neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimų. Nustatyta, jog kameroje Nr. 83 drabužių pakaba atitinka paskirtį. Kameroje Nr. 94 dirbtinis apšvietimas nuo 197 lx iki 258 lx, oro temperatūra 17,3 oC, santykinė oro drėgmė nuo 35,2 iki 64,8 proc. Rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių pagal jų pateiktus prašymus. Drabužių džiovinimas kamerose pagal teisės aktus nėra numatytas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (b. l. 85–91) pareiškėjo S. B. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo S. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas apgyvendinimo kamerose sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI įvairiais laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. kamerose Nr. 10, 19, 24, 25, 83, 94, 99, 101, iš viso 169 dienas, po 1–6 asmenis; pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 18,86 kv. m kameros ploto. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto vienam asmeniui, todėl Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas S. B. nesikreipė į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl laikymo su rūkančiais asmenimis ar sveikatos pablogėjimo.Teismas nustatė, kad visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai). Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, padengti lengvai valoma danga. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal higienos normų reikalavimus, tačiau dėl pačių nuteistųjų netinkamo elgesio, gadinant įrenginius, būna ir mažesnis. Švarą ir tvarką kameroje turi palaikyti patys suimtieji, valymo inventorius jiems išduodamas. Šiaulių TI apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas, neturint lėšų, viršutiniai rūbai kartą per mėnesį skalbiami nemokamai.Teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte nurodoma, kad kameroje Nr. 94 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, oro temperatūra per žema, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, ant sienų yra pelėsio. 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte nurodoma, kad kameroje Nr. 106 matosi pelėsis, nedideliuose plotuose lupasi dažai, reikalingas paprastasis remontas, dirbtinis dienos apšvietimas atitinka reikalavimus, dirbtinis naktinis apšvietimas per mažas. 2016 m. kovo 22 d. patikrinimo akte nurodoma, kad kameroje Nr. 83 drabužių pakaba saugi. 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nurodoma, kad rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių, pagal pateiktus prašymus; sudaryta galimybė kartą per savaitę perduoti skalbti apatinius rūbus.Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi dėl bėrimo, nemigos, motyvuodamas, jog nemiga susijusi su „straipsniu“, 2016 m. balandžio 26 d. vykusios apžiūros pas psichiatrą metu nusiskundimų neturėjo, kad susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. Pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, kad yra rūkantis, 2015 m. spalio 14 d. apklausos anketoje nurodė, kad sutinka būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis.Teismas sprendė, kad pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas pareiškėjui tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos kamerose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas nėra, jis iš dalies patvirtintas bylos medžiaga, nustatytas pelėsio buvimas, per žema temperatūra kameroje Nr. 94, tačiau šios sąlygos, išskyrus didelę drėgmę kameroje Nr. 19, yra visiškai nedetalizuotos. Teismas atmetė argumentą dėl vertimo pareiškėją, kaip nerūkantį, kvėpuoti tabako dūmais, kadangi jis pats išreiškė pageidavimą būti kameroje su rūkančiais asmenimis, atmetė argumentą dėl išskalbtų drabužių džiovinimo kameroje, nes duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl drabužių skalbimo į Šiaulių TI pareigūnus, ir ši paslauga nebuvo suteikta, nėra.Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis; byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo išskirtas iš kitų nuteistųjų ir buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas visą laiką būtų laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, todėl šios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Netinkamos kalinimo sąlygos Šiaulių TI iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Teismas vertino, kad pareiškėjui tam tikrą laiką galimai nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai kamerose ir kitose patalpose, atsižvelgė į teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, yra neapibrėžtas, nes jis skunde beveik nedetalizavo jo atžvilgiu padarytų pažeidimų, todėl negalima teigti, jog visą laiką visose kamerose buvo pažeidžiamos higienos normos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikas nėra ilgas, pareiškėjas neargumentavo, kodėl būtent tokio dydžio neturtinė žala priteistina. Teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų kamerose ir kitose Šiaulių TI patalpose pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas S. B. padavė apeliacinį skundą (b. l. 95–99), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti – priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes ginčo laikotarpiu kalėjo perpildytose kamerose, Šiaulių TI pateikti duomenys apie kalinčių asmenų skaičių buvo melagingi, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, dėl to kentė diskomfortą, tualete buvo atviras vamzdynas, sklido blogas kvapas. Teismas buvo šališkas, nebuvo nustatyti visi egzistavę pažeidimai, nebuvo išreikalauti reikalingi duomenys. Pareiškėjas teigė kreipęsis į Šiaulių TI dėl apgyvendinimo atskirai nuo rūkančių, tačiau raštiški prašymai nebuvo priimami, dėl to patyrė žalos sveikatai. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į administracinę bylą Nr. A-1722-858/2015 ir pripažinti, kad jo teisės buvo pažeistos.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 102–103) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovo atstovas nurodo, Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos, jo iš kitų laikomų asmenų neišskyrė, aplinkybių, jog kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pagal nuo 2010 m. gegužės 14 d. galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto vienam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal nutarties 20 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, taigi nėra teisinių pagrindų valstybės atsakomybei kilti.Pareiškėjo teiginiai, kad Šiaulių TI pateikti duomenys apie kalinčių asmenų skaičių buvo melagingi, o taip pat, kad jis kreipęsis į Šiaulių TI dėl apgyvendinimo atskirai nuo rūkančių, tačiau raštiški prašymai nebuvo priimami, dėl to patyrė žalos sveikatai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmestini.Byloje nustatyta, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams. 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte nurodoma, kad kameroje Nr. 94 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, oro temperatūra per žema, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, ant sienų yra pelėsio. 2016 m. kovo 22 d. patikrinimo akte nurodoma, kad kameroje Nr. 83 drabužių pakaba saugi. Kitos kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo tikrintos.Pirmosios instancijos teismas remiasi ir 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktu. Tačiau jis apima laikotarpį, neaktualų šiai bylai, todėl jame nustatyti faktai neturi reikšmės priimtam sprendimui. Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. EŽTT tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Todėl bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti), nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje O. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 21880/03), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje H. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03).Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams tenka institucijai (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje A. Ö. ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).Dėl nurodyto teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl įkalinimo sąlygų neatitikimo higienos normų reikalavimams, todėl pripažįstamas pareiškėjo nurodomų higienos normų reikalavimų pažeidimas kitose kamerose visą kalinimo nuo 2015 m. spalio 13 d. laikotarpį.Dėl privatumo pažeidimo. Nutarties 8 punkte nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu nepripažintas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.Atkreiptinas dėmesys į HN 76:2010 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).Pagal EŽTT praktiką privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. LVAT praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kameroje, kurioje kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, jog visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, taigi yra visos nutarties 19 punkte nurodytos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Dėl šio pažeidimo pareiškėjui priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas už visą kalinimo pažeidžiant privatumą laikotarpį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).Dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia (be kita ko) materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.Įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (LVAT 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokio ar panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikšmingų, tokių kaip sveikata ar net gyvybė, vertybių pažeidimą, nes žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 ir kt.). Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Nurodytų argumentų pagrindu vertindama visetą konstatuotų pareiškėjo teisių pažeidimų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui priteisiama 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui S. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.