- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- I-1230-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01575-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.21Bylos dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas D. B. į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (II t., 16-17 b. l.).
Pareiškėjas skunde (I t., 2-3 b. l.) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 2 000,00 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI kamerose, atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014-10-02 iki 2015-05-01 buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose buvusios laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Paaiškino, kad kameroje Nr. 2 ir Nr. 35 sienos ir lubos buvo padengtos drėgmei neatsparia medžiaga, kaupėsi pelėsis, nebuvo galimybės nuvalyti sienų ir lubų, kadangi byrėjo dažai, tinkas. Kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kadangi langų angos nuo apačios iki pusės grotų buvo užmūrytos plytomis. Kameroje Nr. 69 langas buvo aptrauktas metaliniu tinklu, dėl kurio į kamerą negalėjo patekti dienos šviesa. Atvykus į Šiaulių TI, vakarienė būdavo pateikiama paskirstymo patalpose, kuriose nėra stalų ir kėdžių, tualetai neatitverti nuo likusio patalpos ploto, todėl tokiomis sąlygomis nebuvo įmanoma valgyti. Teigė, kad tokios laikymo sąlygos prilygo kankinimui, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 29 straipsniai bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis. Taip pat paaiškino, kad nebuvo sudarytos sąlygos nemokamai išsiskalbti apatinius ir viršutinius drabužius ir juos išdžiovinti, todėl tekdavo dėvėti neplautus drabužius. Nurodė, kad 2015-04-08 kreipiantis dėl stomatologo konsultacijos, ji nebuvo suteikta. Paaiškino, kad ir 2015-04-09 kreipėsi į Šiaulių TI gydytoją prašydamas nukreipti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau gydytojas prašymo netenkino, todėl 2015-04-10 pareiškėjas raštu kreipėsi į Šiaulių TI direktorių prašydamas nukreipti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ir šis pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, todėl pareiškėjui teko kentėti skausmą. Pareiškėjo nuomone, tokios laikymo sąlygos sukėlė depresiją, dvasinius išgyvenimus, didžiulius nepatogumus, skausmą, dėl ko jis prašo atlyginti neturtinę žalą pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta ABTĮ nustatyta tvarka, teismo šaukimu (II t., 18 b. l.). Šiaulių TI atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., 9-18 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-05-28 kamerose: Nr. 5, Nr. 2, Nr. 81, Nr. 69, Nr. 35, Nr. 1. Teigė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13 punktas nustato, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, tačiau minėtųjų taisyklių 2 punkte nustatyta, jog taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) taip pat taikytinos veikiančioms laisvės atėmimo vietoms ir tik tų šios higienos normos reikalavimų, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atžvilgiu (2 punktas). Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas ir įrengtas iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo, todėl, atsakovo teigimu, analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos HN 76:2010 56-60 punktų nuostatas, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio. Pažymėjo, kad teisės aktuose nustatyta imperatyvi pareiga patiems kamerose laikomiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Šiuo tikslu, esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas. Mano, jog kamerų būklė pirmiausia priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsakovo teigimu, jis negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Taip pat paaiškino, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Teigė, kad Higienos normoje HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, todėl nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Pažymėjo, kad atsakovas tinkamai vykdė teisės aktus dėl suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo valgyti dėl priėmimo paskirstymo kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas, gavęs maitinimą, turėjo teisę maisto nevalgyti, tačiau tai nepriklauso nuo Šiaulių TI pareigūnų veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už jų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas, todėl negalima teigti, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinių drabužių. Paaiškino, kad pareiškėjas 2015-04-08 ir 2015-04-09 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, teikė prašymą nuvesti pas įstaigoje dirbantį stomatologą dėl danties skausmo. 2015-04-09 jį apžiūrėjo Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas. Pareiškėjui buvo skirti nuskausminamieji ir jis buvo etapuojamas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo D. B. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 5 nuo 2014-09-29 iki 2014-10-02; kameroje Nr. 2 nuo 2014-11-17 iki 2014-11-24, nuo 2015-01-12 iki 2015-01-22; kameroje Nr. 81 nuo 2014-11-25 iki 2014-11-27; kameroje Nr. 69 2015-04-07; kameroje Nr. 3 nuo 2015-04-08 iki 2015-04-10; kameroje Nr. 35 nuo 2015-04-16 iki 2015-04-28 (toliau – ir ginčo laikotarpis) (I t., 20-21 b. l.).
Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, higienos reikalavimų
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo užtikrinti higienos normos reikalavimai, t. y. nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, kaupėsi pelėsis.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija: pavyzdžiui, EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendime Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08, pabrėžė, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi; nuostata, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais atspindi EŽTT 2009 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 22/03, 2010 m. liepos 1 d. sprendime byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04.
Reikalavimus laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimui, jų valymui ir priežiūrai nustato Higienos normos HN 76:2010 nuostatos. Pagal Higienos normos HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Be to, pagal minėtųjų Higienos normų HN 76:2010 56 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Akcentuotina, kad kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės (58 punktas), tačiau pareiga sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką Šiaulių TI laikomiems asmenims tenka atsakovui (6 punktas).
Atsakovo pateiktoje 2015-07-24 pažymoje Nr. 62/08-751 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (I t., 26 b. l.) nurodyta, kad Šiaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamąsias patalpas skiriami šiose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena, t. y. valyti patalpų paviršius, grindis, tualetus, langus ir t. t. Tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. Vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, t. y. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. surašytame patikrinimo akte Nr. EP-406 nustatytais patikrinimo rezultatais, matoma, kad pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; vedamas gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras; taip pat nurodyta, jog bendro naudojimo patalpas, kietąjį inventorių valo suimtieji; kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms, tikrinimo metu buvo remontuojamos trys kameros (I t., 140-141 b. l.). Iš atsakovo pateikto 2014 m. birželio 17 d. patikrinimo akto Nr. EP-239, kuriame užfiksuoti operatyvios kontrolės metu atlikti higienos normų patikrinimo rezultatai, matoma, kad kameroje Nr. 5, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, reikalingas paprastasis remontas: sienų ir lubų danga vietomis aptrupėjusi (I t., 149 b. l.).
Kitų duomenų, susijusių su kamerų Nr. 2 ir Nr. 35 būkle, ir jų atitikimu higienos normų reikalavimams atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad kameros Nr. 2 ir Nr. 35 atitiko higienos normos reikalavimus tenka atsakovui, tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjui Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas, todėl buvo priverstas būti aplinkoje, kuri nėra saugi sveikatai, dėl ko patyrė diskomfortą, nepatogumus.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kadangi langų angos nuo apačios iki pusės grotų buvo užmūrytos plytomis. Kameroje Nr. 69 langas buvo aptrauktas metaliniu tinklu, dėl kurio į kamerą negalėjo patekti dienos šviesa.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus (1 punktas). Vadovaujantis minėtųjų taisyklių 14.1 punktu, kamerose turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pagal minėtųjų taisyklių 14.3. punktą, kamerose taip pat turi būti dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %.
Šiaulių TI pateiktoje 2015-07-24 pažymoje apie laikymo sąlygas Nr. 62/08-751 (I t., 25 b. l.) nurodoma, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai, kiekvienoje kameroje įrengta po du šviestuvus, kuriuose įstatytos 2-4 dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W). Taip pat pažymėta, jog Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, tame tarpe ir gyvenamosiose kamerose neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad kameroje Nr. 2 lango anga nėra užmūryta plytomis. Tai, kad Šiaulių TI kamerose langų angos būtų užmūrytos plytomis, nenustatė ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras atlikdamas periodines ir operatyvias patikras Šiaulių TI apgyvendinimo kamerose (I t., 139-142, 148-151 b. l.). Priešingai, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikdamas operatyvųjį patikrinimą, kurio metu be kitų buvo tikrinta ir kameros Nr. 5 dirbtinė apšvieta, pažeidimų, susijusių su apšvietimu, nenustatė (I t., 149 b. l.).
Be to, kaip minėta, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas numato galimybę kamerų langų stiklą aptraukti metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl to, kad kameroje Nr. 69 langas aptrauktas metaliniu tinklu yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi toks lango įrengimas atitinka teisės aktų nuostatas.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu apšvietimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.
Dėl maitinimosi užtikrinimo paskirstymo patalpose
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su aplinkybe, jog etapavus į Šiaulių TI, vakarienę tekdavo valgyti paskirstymo patalpose, kurių sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 11 punkte numatyta, jog priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal minėtųjų taisyklių 19 punktą, toks pat trumpalaikis, t. y. ne ilgesnis nei dviejų valandų, asmenų laikymas trumpalaikio laikymo kamerose yra privalomas iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo. Atsakovas atsiliepime paaiškino, jog po kratos atlikimo konvojuoti suimtieji (nuteistieji) nuvedami ir uždaromi į rėžiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrūsyje esančias kameras, kuriose asmenims yra siūlomas šiltas maistas, likęs nuo pietų, ir tik neužtekus tokio maisto, yra duodamas sausas davinys. Tai pat atsiliepime pažymėjo, kad visi į Šiaulių TI konvojuoti asmenys yra pamaitinami pietumis ir atskira šio maitinimo apskaita nevedama.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija, jog maitinimas nebuvo užtikrintas, teigia, kad valgymas patalpose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, prilygo kankinimui. Tačiau nagrinėjamu aspektu paminėtina, kad Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (ginčui aktuali redakcija 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-87 redakcija) (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Atitinkamai, pagal Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-356 patvirtinto Sauso davinio išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima buvo užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę (I t., 32-34 b. l.), tvarkos aprašo 6 punktą, asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas pagal valgiaraštį paruoštas ir nuo pusryčių, pietų, vakarienės likęs maistas, o tokio nesant, išduodamas atitinkamas sausas davinys.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. 62/08-751 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad Higienos normoje HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Papildomai nurodė, kad vienvietėse trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinių mazgų nėra. Kitose kamerose, taip pat ir priėmimo paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai įrengti bendroje patalpoje, neatitverti. Kamerose yra tik metaliniai pritvirtinti prie grindų suoliukai ir gultai (I t., 26-27 b. l.). Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. EP-406 matoma, kad atliekant periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo nustatyta, kad naujai įrengtos išvykstančiųjų apžiūros patalpos yra tvarkingos (I t. 140-141 b. l.).
Taigi, nagrinėjamu aspektu vertintina, kad pareiškėjo teisė į maitinimą buvo užtikrinta, pareiškėjas turėjo galimybę pavalgyti sėdėdamas ant prie grindų pritvirtinto suoliuko, tačiau tai, kad pareiškėjas nusprendė pateikto maisto nevalgyti, reiškia jo pasirinkimo būdą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, sprendžiama, kad prastos sąlygos priėmimo paskirstymo patalpose iš dalies paneigiamos atliktu Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimu, be to, pareiškėjo laikymas minėtomis sąlygomis negali būti laikomas ilgalaikiu, todėl pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai negalėjo sukelti tokio masto pakenkimus, kurie turėtų būti atlyginti priteisiant neturtinę žalą.
Dėl galimybės nemokamai išsiskalbti drabužius
Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad buvo pažeistas Higienos normos HN 76:2010 64 punktas, kadangi nebuvo sudaryta galimybių nemokamai išsiskalbti bei išsidžiovinti viršutinius ir apatinius drabužius.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 64 punktą, laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Akcentuotina, jog Šiaulių TI yra kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bei laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga, pasižyminti specifiniu pobūdžiu, kuri, vykdydama teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, nėra saistoma pareigos teikti kitas, nei yra reglamentuojama, nemokamas paslaugas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Šiems argumentams pagrįsti, atsakovas pateikė Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (toliau – ir Viršutinių asmeninių drabužių skalbimo tvarkos aprašas), kuris reglamentuoja suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo organizavimo bei apmokėjimo už skalbimo ir cheminio valymo paslaugas tvarką (I t., 129-132 b. l.). Tuo tarpu Šiaulių TI suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos patalynės ir rankšluosčių, darbo rūbų bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės (toliau – ir asmeniniai skalbiniai) skalbimo (skalbinių priėmimo, pristatymo į skalbyklą ir grąžinimo savininkui) tvarką nustato Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (toliau – ir Apatinių drabužių skalbimo tvarkos aprašas) (I t. 133-135 b. l.).
Viršutinių asmeninių drabužių skalbimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viršutinių rūbų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Aprašo 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedūrą, jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sąskaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Pagal Apatinių drabužių skalbimo tvarkos aprašo 5 punktą, asmeniniai skalbiniai skalbiami nemokamai.
Vertinant byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad asmeninius drabužius suimtieji ir nuteistieji gali skalbti kamerose patys, šiam tikslui išduodamos vonelės ir ūkinis muilas (I t., 28 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius ar apatinius drabužius, tai pat nėra duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius ar apatinius drabužius, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo drabužius, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Iš „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių“ (I t., 35-36 b. l.) laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2014-12-31 ir nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31 matyti, kad pareiškėjo sąskaitoje buvo pinigų, todėl pareiškėjo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbus atmestini.
Dėl stomatologo paslaugų suteikimo
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl reikiamos savalaikės stomatologinės pagalbos nesuteikimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-04-08 ir 2015-04-09 kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnyba, tačiau 2015-04-08 ir 2015-04-09 pareiškėjui odontologo pagalba nebuvo suteikta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl gydytojo odontologo didelio darbo krūvio ir dėl pagal patvirtintą Šiaulių TI darbo grafiką – nedarbo dienos (I t., 24 b. l.). 2015-04-10 pareiškėjas pateikė prašymą Šiaulių TI direktoriui, kuriuo prašė nukreipti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (I t., 22 b. l.). 2015-04-10 pareiškėjui buvo skirti nuskausminamieji vaistai, tą pačią dieną jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių, kur jam rekomenduota kreiptis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybą (I t., 23-24 b. l.).
Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suėmimo vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172. Minėtųjų taisyklių 100 punktas nustato, jog kiekvienam atvykusiam į tardymo izoliatorių naujam suimtajam turi būti suteikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šioje įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas; 101 punkte detalizuota suimtųjų priėmimo pas medicinos specialistus tvarka, nustatant, jog suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Tokią tvarką numato ir Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 (toliau – ir Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašas) (I. t., 136-138 b. l.) 6 punktas, pagal kurį suimtieji ir nuteistieji priėmimui pas gydytoją registruojami iš anksto pagal pateiktus prašymus, kuriuose nurodoma kreipimosi priežastis. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad jeigu suimtajam ar nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyba negali suteikti, ji turi būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant tokių asmenų apsaugą. Jeigu įstaigoje reikiamo sveikatos priežiūros specialisto nėra, sprendimą dėl suimtojo ar nuteistojo, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, etapavimo priima įstaigos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą.
Byloje pateikti duomenys, patvirtina, kad pareiškėjas 2015-04-08 ir 2015-04-09 kreipėsi dėl danties skausmo į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau šios paslaugos nebuvo suteiktos dėl darbo krūvio ir gydytojo odontologo nedarbo dienos. Ir tik 2015-04-10 pareiškėjui buvo skirti nuskausminamieji vaistai. Byloje pateiktas 2015-05-11 išrašas iš asmens sveikatos istorijos (II t., 11 b. l.) patvirtina, kad pareiškėjui skaudėjo dantį, vaistai iškritę. Minėtieji įrodymai patvirtina, kad sveikatos priežiūros paslauga pareiškėjui Šiaulių TI buvo suteikta, tačiau teismas pažymi, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas, su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau ja dar gali pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu( ABTĮ 103str.1p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (29 paras), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50,00 eurų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 2000,00 eurų neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą toje dalyje, kuria pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo kildinamą iš netinkamų ir nekokybiškų gydymo paslaugų suteikimo, palikti nenagrinėtą.
Priteisti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 eurų (penkiasdešimt eurų nulis euro centų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.