Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-732-372/2016 pagal pareiškėjos bankrutavusios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“ skundą dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtų nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“, A. B., mažoji bendrija „Skolpreka“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi AB „Raseinių melioracija“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotų administravimas“. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BAB „Raseinių melioracija“ bankroto administratorė UAB „Bankrotų administravimas“, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė: 1. panaikinti BAB „Raseinių melioracija“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BAB „Raseinių melioracija“ 2015 m. kovo 6 d. kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl atlyginimo administratorei ir administravimo išlaidų patvirtinimo“ naikinimo“ ir įpareigoti kreditorių komitetą tą nutarimą panaikinti; 2. panaikinti 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl dalinio antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo“ naikinimo“ ir įpareigoti kreditorių komitetą tą nutarimą panaikinti; 3. panaikinti 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės teritorijoje esančių atliekų, užteršto grunto ir teritorijos sutvarkymo“ ir įpareigoti kreditorių komitetą pavesti bankroto administratorei sutvarkyti pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (duomenys neskelbtini) buvusios BAB „Raseinių melioracija“ asfaltbetonio bazės teritorijoje esančias atliekas ir užterštą gruntą, taip pat sutvarkyti pagal Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus LAND 9-2009 (duomenys neskelbtini), buvusios BAB „Raseinių melioracija“ asfaltbetonio bazės teritorijoje esančią teritoriją. Vykdant LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros Privalomąjį nurodymą patirtas faktines išlaidas apmokėti iš BAB „Raseinių melioracija“ turimų lėšų.Bankroto administratorė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl kreditorių komiteto priimtų nutarimų pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorei dėl termino neatnaujinimo buvo užkirsta galimybė apginti pažeistas teises, kreditorių komiteto 2016 m. gegužės 13 d. posėdžiui buvo pateiktas projektas dėl 2015 m. kovo 6 d. kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl atlyginimo administratorei ir administravimo išlaidų patvirtinimo“ ir dėl 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl dalinio antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo“ panaikinimo. Kreditorių komitetas nutarė nurodytų nutarimų nenaikinti. Pareiškėjos nuomone, įmonės kreditorių komitetas nepagrįstai atsisakė panaikinti minėtus ankstesnius kreditorių komiteto nutarimus. Administratorės teigimu, kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas gali būti keičiamas ar naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos ir gali būti taikomas tik už ateityje administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas, o atgal negalioja. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ar pakeisti atlyginimo dydžio už praėjusiu laikotarpiu suteiktas paslaugas. Todėl nagrinėjamu atveju kreditorių komiteto 2015 m. kovo 6 d. bei 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei pažeidžia bankroto administratorės teises. Nurodė, kad kreditorių komitetas 2016 m. gegužės 13 d. posėdyje priėmė nepagrįstus, prieštaraujančius teisės normoms, teismų praktikos išaiškinimams bei bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams nutarimus, kuriais nutarta nenaikinti 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimų. Bankroto administratorė nurodė, kad kreditorių komitetas nepagrįstai atsisakė skirti įmonės lėšų tam, kad būtų įvykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros privalomasis nurodymas. Bankroto administratorė, neturėdamas lėšų, negali sutvarkyti buvusios BAB „Raseinių melioracija“ asfaltbetonio bazės teritorijoje esančių atliekų ir užteršto grunto, taip pat sutvarkyti buvusios BAB „Raseinių melioracija“ asfaltbetonio bazės teritoriją.Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė bankroto administratorei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad bankroto administratorė, prašydama panaikinti 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto posėdžiuose priimtus nutarimus, pateikė skundą, tapatų tam skundui, kurį teismas jau išnagrinėjo. Suinteresuoto asmens nuomone, kreditorių nutarimai gali būti teismo panaikinti tik konstatavus esminius procedūrinius jų pažeidimus, prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl 2016 m. gegužės 13 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu nurodė, kad administratorė buvo įpareigota pateikti reikšmingus duomenis apie BAB „Raseinių melioracija“ pareigą sutvarkyti atliekas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad bankroto administratorė, teikdama nepagrįstus skundus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo VSDFV Šilalės skyrius prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo iš naujo spręsti teismo jau išspręstus klausimus. Paaiškino, kad kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės trečiuoju klausimu nutarimas nebuvo priimtas, pritrūkus informacijos.Suinteresuotas asmuo VMI prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad klausimas dėl 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto nutarimų pagrįstumo bei teisėtumo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarimas bus priimtas bankroto administratorei pateikus trūkstamus duomenis. Suinteresuotas asmuo AB „ORLEN Lietuva“ prašė pareiškėjos skundą atmesti ir bankroto administratorei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl kreditorių komiteto nutarimų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais nurodė, jog iš esmės tapatūs administratorės reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi, o trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarimas bus priimtas susipažinus su papildomais duomenimis, kuriuos pateikti įpareigota bankroto administratorė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos BAB „Raseinių melioracija“ bankroto administratorės UAB „Bankrotų administravimas“ skundą dalyje dėl BAB „Raseinių melioracija“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu atmetė, o civilinę bylą skundo dalyje dėl kreditorių komiteto nutarimų, priimtų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorės skundo dalis dėl BAB „Raseinių melioracija“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo yra tapati bankroto administratorės 2015 m. lapkričio 18 d. skundui, kurį teismas atmetė 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, todėl bylą šių reikalavimų dalyje teismas nutraukė. Dėl kreditorių komiteto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas nepriėmė sprendimo, bet bankroto administratorei pavedė pateikti to klausimo nagrinėjimui būtinus duomenis. Teismas konstatavo, jog esant tokioms aplinkybėms, šio skundo reikalavimo nagrinėjimas beprasmis. Vertindamas suinteresuotų asmenų prašymą dėl baudos bankroto administratorei skyrimo teismas nusprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių administratorės siekį vilkinti bankroto procesą.

Pareiškėja BAB „Raseinių melioracija“ bankroto administratorė UAB „Bankrotų administravimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nagrinėjamos bylos dalies bei anksčiau išnagrinėtos bylos tapatumą ir tuo pagrindu nutraukė bylos dalį dėl kreditorių susirinkime pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo. Nagrinėjamoje byloje pareikšti skundo reikalavimai nėra tapatūs išnagrinėtoje byloje pareikštiems reikalavimams. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nurodė argumentus ir teismų praktikos išaiškinimus, patvirtinančius, jog 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimai, kuriuos dabar apskųstaisiais kreditorių komiteto nutarimais buvo atsisakyta panaikinti, yra neteisėti.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, nebuvo pakankamai aktyvus. Teismas tik formaliai konstatavo skundo reikalavimų tapatumą, tačiau neatsižvelgė į ginčo esmę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti kreditorių komiteto posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Kreditorių komitetas nepagrįstai atsisakė skirti lėšas, būtinas įvykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros privalomąjį nurodymą. Teismas šį skundo reikalavimą išnagrinėjo formaliai. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir bankroto administratorei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nagrinėjamos bylos dalies reikalavimų ir 2015 m. gruodžio 17 d. išnagrinėto administratorės skundo reikalavimų tapatumą. Aptariamu atveju šiose bylose sutampa šalys, ieškinio (skundo) dalykas ir pagrindas. Skunde pareiškėjos suformuluotas reikalavimas yra beprasmis, kadangi teismas negali įpareigoti kreditorių komiteto pakeisti savo valią vienu ar kitu išspręstu klausimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja negalėjo skųsti kreditorių komiteto nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, kol administratorė neįvykdė kreditorių komiteto pavedimų. Bankroto administratorė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl nepagrįstų jos pareiškimų vilkinamas bankroto procesas. Bankroto administratorei keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Administratorei žinomos nepagrįstų reikalavimų pareiškimo pasekmės. Tapačių reikalavimų pareiškimas laikytinas piktnaudžiavimo požymiu. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Šilalės skyrius prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dalies byloje pareikštų reikalavimų ir anksčiau išnagrinėto skundo tapatumą, o trečiuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas kreditorių sprendimas dėl klausimo esmės. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo pareiškėjos skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog šalių ir ginčo dalyko tapatumas yra akivaizdus, o kreditorių nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu apskritai nebuvo priimtas. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Orlen Lietuva“ prašo pareiškėjo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o bankroto administratorei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad teismo procesinis sprendimas nutraukti bylos dalį dėl tų pačių kitoje byloje jau išspręstų reikalavimų yra pagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo administratorės pareikštų reikalavimų tapatumą pirmiau teisme pareikštiems. Nurodė, kad administratorės reikalavimas įpareigoti kreditorių komitetą panaikinti jo priimtus nutarimus nesukeltų teisinių padarinių. Dėl skundžiamo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, suinteresuotas asmuo pakartojo pirmosios instancijos teisme nurodytus savo argumentus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos procesiniai veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl reikalavimų tapatumo bankroto byloje

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Galiojančiame ĮBĮ, be materialinio teisinio reglamentavimo, įtvirtinta ir nemažai procesinių teisinių nuostatų, kurios taikytinos nagrinėjant bankroto bylas teismuose. Bankroto bylų nagrinėjimas išsiskiria bene didžiausiomis procesinėmis ypatybėmis iš visų civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčo bylų. Šiuos ypatumus visų pirma lemia bankroto proceso paskirtis. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto byloje visus klausimus (išskyrus klausimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos) teismas išsprendžia priimdamas nutartis, kurios po įsiteisėjimo įgyja res judicata galią. Pareiškėja BAB „Raseinių melioracija“ bankroto administratorė UAB „Bankrotų administravimas“ pirmosios instancijos teismui anksčiau pateiktame skunde prašė panaikinti BAB „Raseinių melioracija“ 2015 m. kovo 6 d. kreditorių komiteto posėdyje ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl atlyginimo bankroto administratorei ir administravimo išlaidų patvirtinimo“ priimtą nutarimą. Tuo nutarimu buvo nutarta administratorei nustatyti 6 000 Eur plius PVM dydžio atlyginimą už visą bankroto procesą (t. y. nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro), taip pat kuriuo buvo nustatyta atlyginimo administratorei mokėjimo tvarka. Pareiškėja pateiktame skunde taip pat prašė panaikinti BAB „Raseinių melioracija“ 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl dalinio antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo“, kuriuo nutarta įpareigoti bankroto administratorę išmokėti J. A. 3 183,50 Eur, advokatui E. Z. – 4 000 Eur, rezervuoti UAB „Bankrotų administravimas“ 3 630 Eur, o iš likusios 90 976,88 Eur sumos išmokėti 90 000 Eur antros eilės kreditoriams ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (civilinės bylos Nr. B2-996-372/2015), o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-687-157/2016).2016 m. gegužės 13 d. įvykusiame BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių komiteto posėdyje buvo svarstomi klausimai „Dėl 2015 m. kovo 6 d. BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl atlyginimo administratorei ir administravimo išlaidų patvirtinimo“ panaikinimo“ (pirmasis posėdžio darbotvarkės klausimas) ir „Dėl 2015 m. lapkričio 2 d. BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl dalinio antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo“ naikinimo“ (antrasis posėdžio darbotvarkės klausimas). Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje konstatavo, kad bankroto administratorės skundo dalis dėl BAB „Raseinių melioracija“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo yra tapati bankroto administratorės 2015 m. lapkričio 18 d. skundui, kurį teismas atmetė 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, todėl bylą šių reikalavimų dalyje nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Pareiškėja (apeliantė) nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, tvirtindama, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti skundo reikalavimai ir anksčiau išnagrinėtoje byloje išspręsti skundo reikalavimai nėra tapatūs. Pareiškėja pateikė argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto posėdžiuose priimtų nutarimų neteisėtumą. Ji tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir pripažinti šių kreditorių komiteto nutarimų neteisėtumą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pagal bendrąją taisyklę, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimti keli teismo sprendimai, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Minėta, kad, atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis. Tokios teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą, ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeistas reikalavimas, kad toje pačioje byloje nebūtų įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties priimti ieškinio atsisakymą ar patvirtinti taikos sutartį, svarbiausia yra žinoti kriterijus, pagal kuriuos galima daryti išvadą, jog byla, dėl kurios nagrinėjimo kreipiamasi, ir byla, kurioje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar pirmiau nurodytos nutartys, yra tos pačios (tapačios). Jau minėta, kad tokie kriterijai yra byloje dalyvaujančių asmenų, faktinio ieškinio pagrindo bei dalyko tapatumas. Analogiški kriterijai taikytini ir bankroto bylose reiškiamiems reikalavimams. Visi teismo veiksmai bankroto byloje laikytini teisingumo vykdymu, nes atliekami siekiant dėl bankroto teisinį statusą turinčios įmonės baigties priimti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Tai, kad dėl paties bankroto proceso specifikos ginčytini klausimai byloje sprendžiami priimant nutartis, o ne teismo sprendimą, savaime nereiškia, jog dėl tų pačių jau nustatytų faktų bei materialinių teisinių santykių gali būti priimamos kelios skirtingos savo turiniu nutartys. Aptariamu atveju tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog egzistuoja bent viena pareiškėjos ginčo reikalavimų tapatumo sąlyga – sutampa ginčo šalys. Taigi šioje situacijoje tokios sąlygos egzistavimo nėra būtinumo papildomai analizuoti. Lyginamoji pareiškėjos pateiktų teismui procesinių dokumentų (skundo, išnagrinėto įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, ir šioje byloje pareikšto skundo dalies, dėl kurios byla apskųstąja nutartimi nutraukta) analizė sudaro pagrindą konstatuoti ir ieškinio (reikalavimo) pagrindo tapatumą. Apeliantė, skųsdama teismui kreditorių komiteto 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimus, nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, tapačius teisinius argumentus, kuriais ir šioje byloje buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas. Skunde, kurį Šiaulių apygardos teismas atmetė 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pareiškėja išdėstė argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius kreditorių komitete priimtų nutarimų naujo administratorės atlyginimo nustatymo klausimu neteisėtumą. Tačiau ir nagrinėjamoje byloje pateiktame skunde pareiškėja atkartoja iš esmės tapačius argumentus, nukreiptus išimtinai tik į 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto nutarimų administratorės atlyginimo klausimu teisėtumo vertinimą, akcentuodama aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis skundą atmesti dėl skundo padavimo termino praleidimo užkerta kelia apginti pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad aptariamu atveju yra tapatus ir ieškinių (skundų) pagrindas. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio (skundo) dalyko tapatumo, kaip akcentuojama šios nutarties 21 punkte, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog ginčo dalyko neatitiktį patvirtina tai, kad pirmuoju atveju buvo tiesiogiai teismo prašoma panaikinti 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto posėdžiuose priimtus nutarimus, o antruoju atveju (nagrinėjamoje byloje) – panaikinti 2016 m. gegužės 13 d. nutarimus, kuriais kreditorių komitetas nutarė nenaikinti 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimų administratorės atlyginimo nustatymo klausimu, nelaikytina teisiškai reikšminga. Pažymėtina, kad apeliantė, teismo prašydama panaikinti 2016 m. gegužės 13 d. nutarimus, kartu prašo įpareigoti kreditorių komitetą panaikinti 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimus. Šiuo atveju akivaizdu, jog esminis pareiškėjos skundo dalykas – tai reikalavimas, nukreiptas ne tiek į kreditorių komiteto 2016 m. gegužės 13 d. nutarimų panaikinimą, kiek į 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimų panaikinimo tikslą, tačiau dėl pastarųjų nutarimų pareiškėjos – bankroto administratorės kelti reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog šioje byloje pateikto teismui skundo nagrinėjimo tikrasis objektas buvo kreditorių komiteto 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimų, susijusių su atlyginimo administratorei nustatymo klausimais, teisėtumo įvertinimas. Todėl sutikimas su apeliantės dėstoma pozicija reikštų, jog pirmosios instancijos teismas faktiškai turėtų dar kartą (pakartotinai) vertinti 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. kreditorių komiteto nutarimų administratorės atlyginimo klausimu teisėtumą, nors teismo procesinis sprendimas tuo klausimu buvo priimtas dar 2015 m. gruodžio 17 d. ir yra įsiteisėjęs. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi administratorės atlyginimo, nustatyto ginčytais kreditorių nutarimais, klausimas jau buvo išspręstas, todėl dar vienas pakartotinis to paties jau išspręsto klausimo teisminis nagrinėjimas nėra galimas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nevaržo kreditorių komiteto teisės keisti ginčytais nutarimais nustatytą bankroto administratorės atlyginimą, priimant naujus nutarimus ir jais nustatant kitą atlyginimo dydį ir (ar) jo apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos skundų dalies tapatumo ir su procesiniu sprendimu CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti BAB „Raseinių melioracija“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus.

Dėl kreditorių komiteto 2016 m. gegužės 13 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu

ĮBĮ 21 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Apeliantė nurodė, kad kreditorių komiteto 2016 m. gegužės 13 d. posėdyje buvo iškeltas svarstyti klausimas (trečiasis darbotvarkės klausimas) dėl įmonės teritorijoje esančių atliekų, užteršto grunto ir teritorijos sutvarkymo. Paaiškino, kad 2016 m. kovo 17 d. administratorė gavo Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros privalomąjį nurodymą sutvarkyti pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus Raseinių rajone Antvejų kaime, buvusios BAB „Raseinių melioracija“ asfaltbetonio bazės teritorijoje esančias atliekas ir užterštą gruntą. Pasak apeliantės, kreditorių komitetas nepagrįstai atsisakė skirti įmonės lėšų tam, kad būtų įvykdytas Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros privalomasis nurodymas. Bankroto administratorė, neturėdama lėšų, negali privalomojo įpareigojimo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodytu posėdžio darbotvarkės klausimu kreditorių komiteto nutarimas nebuvo priimtas ir tuo pagrindu pareiškėjos skundo reikalavimą atmetė. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus savo argumentus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad BAB „Raseinių melioracija“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių komiteto posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas „Dėl įmonės teritorijoje esančių atliekų, užteršto grunto ir teritorijos sutvarkymo“. Iš teismui pateikto kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad trečiojo darbotvarkės klausimo svarstymas buvo atidėtas iki kito posėdžio, o bankroto administratorė įpareigota komiteto nariams pateikti VĮ Registrų centro duomenis apie bendrovei priklausančią teritoriją, žemės nuomos sutartis, duomenis apie nurodytoje teritorijoje vykdytą veiklą, užterštą teritoriją, kitą būtiną informaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarimas nebuvo priimtas, yra pagrįsta. Teismas neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos skundo argumentų dėl kreditorių komiteto atsisakymo skirti lėšų užterštos teritorijos sutvarkymui pagrįstumo, kadangi toks atsisakymas komiteto posėdžio protokole nėra užfiksuotas. Šiuo atveju net nėra pagrindo tokį kreditorių komiteto posėdžio protokole užfiksuotą pavedimą administratorei pateikti būtinus duomenis klausimo išsprendimui (iš esmės – procedūrinio pobūdžio kreditorių sprendimą) skųsti teismui, kadangi joks nutarimas dėl svarstyto klausimo esmės nebuvo priimtas.Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl baudos skyrimo

Suinteresuoti asmenys A. B. ir AB „Orlen Lietuva“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė pareiškėjai paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad pareiškėja pateikė aiškiai nepagrįstą procesinį dokumentą (skundą), kuriuo iš esmės siekiama teismine tvarka pakartotinai įvertinti bendrovės kreditorių komitete priimtus nutarimus administratorės atlyginimo klausimu, nors šių nutarimų teisėtumas jau buvo įvertintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Akcentavo aplinkybę, jog bankroto administratorei keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliantė, kaip bankrutavusio juridinio asmens administratorė, turi įstatyme numatytą teisę skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus bei teikti skundus dėl, jos nuomone, abejonių keliančio teismo procesinio sprendimo, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia apeliantės teisė įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Šiuo atveju objektyvių, patikimų duomenų, kad apeliantė, pateikdama skundą dėl kreditorių komitete priimtų nutarimų, ar paduodama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Šioje nutartyje patvirtinta, kad dėl tam tikrų kreditorių komiteto nutarimų pareiškėja pateikė skundą, tapatų jau išnagrinėtam, tačiau skundų tapatumas nėra toks akivaizdus, kad leistų dar skundo priėmimo šioje byloje metu konstatuoti šalies procesinį nesąžiningumą.Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti apeliantui baudą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.