Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos bankroto byloje Nr. B2-996-372/2015 dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Raseinių melioracija“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, G. V. įmonė „Šoklys“, akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ ir A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų jį argumentai

Teismas be pagrindo atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl kreditorių komiteto nutarimo paduoti. Bankroto administratorius tik 2015-11-13 įgaliotu asmeniu paskyrė N. Č.. Ši aplinkybė yra esminė ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą, nes naujai paskirtas įgaliotas asmuo iš karto ėmėsi ginti administratoriaus interesus. Tuo tarpu teismas taikė ieškinio senatį vadovaudamasis suinteresuotų asmenų prašymu, nenurodydamas jokių esminių motyvų, pagrindžiančių senaties taikymo būtinybę.Teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškina, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas sietinas tik su sužinojimu / turėjimo sužinoti momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Naujas bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo apie skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą sužinojo tik 2015-11-13.Teismas neargumentuotai konstatavo, kad 2015-11-02 kreditorių komiteto nutarimas nepažeidžia pareiškėjo teisių. Be to, tokią išvadą teismas padarė spręsdamas dėl termino atnaujinimo. Teismas teisingai konstatavo, kad abiejų skundžiamų kreditorių komitetų nutarimai turėtų būti sprendžiami kaip visuma, tačiau jų sąsajos netyrė.

BAB „Raseinių melioracija“ bankroto administratoriumi nuo bankroto bylos iškėlimo iki šiol yra UAB „Bankroto administravimas“. Bankroto administratoriaus direktoriaus įsakymu nuo 2015-11-13 buvo atšauktas įgaliotas asmuo R. G. ir juo paskirtas N. Č., tačiau tai negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui dėl kreditorių komiteto nutarimo paduoti, nes įgaliotų asmenų keitimas yra juridinio asmens darbo organizavimo klausimas. Naujai administratoriaus įgaliotas asmuo turi užtikrinti bankroto proceso tęstinumą.Įstatyme įtvirtinti skundų padavimo terminai yra susiję su saugumo principo įgyvendinimu, kuriuo siekiama, kad asmuo savo teises gintų per pagrįstą ir protingą terminą.BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių komiteto susirinkimai buvo šaukiami ir klausimai juose nagrinėjami ĮBĮ, kreditorių susirinkimo patvirtinta tvarka.

Teismas motyvuotai ir objektyviai pasisakė dėl visų apelianto argumentų. Apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas. Teismas teisingai nurodė, kad bankroto administratorius yra juridinis, o ne fizinis asmuo, todėl jo įgaliotų asmenų pasikeitimas negali turėti įtakos bankroto proceso sklandumui.Teismas bankroto administratoriumi paskyrė juridinį asmenį, turintį visą organizacinę struktūrą, personalą ir ekonominius išteklius bei kvalifikaciją. Bankroto administratoriui kaip savo srities profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir teisinės kvalifikacijos reikalavimai. Dėl to kreditorių komiteto nutarimo ginčijimas praėjus 8 mėnesiams po jo priėmimo, atsižvelgiant į tai, kad jame dalyvavo ir pats bankroto administratorius, laikytinas piktnaudžiavimu proceso teisėmis.Bankroto administratorius nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam įstatymo nustatytu terminu realizuoti savo teisę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas, ar teismo paskirtam bankroto administratoriui (juridiniam asmeniui) bankroto procedūrų eigoje savo iniciatyva pakeitus savo įgaliotą fizinį asmenį kitu darbuotoju, turinčiu teisę teikti administravimo paslaugas, pastarasis vien dėl šio paskyrimo fakto įgyja teisę skųsti bankrutavusios bendrovės kreditorių komiteto nutarimus, kuriuose dalyvavo ir jų neskundė pirminis bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo.

Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Bankroto administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo (ĮBĮ 11 str. 1, 2, 13, 14 d.). Atsižvelgdamas į bankroto proceso tikslus, paskirtį, reikšmę viešajam interesui, įstatymų leidėjas specialiajame šiuos santykius reglamentuojančiame įstatyme (ĮBĮ) taip pat įtvirtino atvejus ir procedūras, dėl kokių aplinkybių ir kokia tvarka vienas teismo paskirtas bankroto administratorius bankroto procese gali būti pakeičiamas kitu (atstatydintas, nušalintas).

Ne kartą teismai yra nurodę, kad bankroto paslaugų teikimas yra verslas, o juridiniam asmeniui, užsiimančiam bankroto administravimo verslu ĮBĮ numato papildomus specialius reikalavimus, pvz., toks juridinis asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti bent vieną darbuotoją, kuriam suteikta teisė teikti administravimo paslaugas, teisę teikti tokias paslaugas privalo turėti ir juridinio asmens vadovo pareigas einantis asmuo ir kt. (ĮBĮ 11² str. 4 d.). Atitinkamai įstatyme taip pat įtvirtintas privalomas reikalavimas administratoriui juridiniam asmeniui užtikrinti savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis ĮBĮ bei kitų teisės aktų reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 14 d.). Paminėtina, kad įstatymas nenustato ypatumų kaip turi būti organizuojama tokio pelno siekiančio juridinio asmens (bankroto administratoriaus) darbo vidaus tvarka (pvz., keičiant įgaliotus asmenis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi AB „Raseinių melioracija“ iškeldamas bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“. Skirdamas šį asmenį, teismas nurodė, kad juo pasitiki net 40 kreditorių – darbuotojų, atsižvelgė į jo buveinės vietą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, kuriais buvo ginčijamas paskirto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ tinkamumas administruoti BAB „Raseinių melioracija“, 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo nutartimi paskirtą administratorių (civilinė byla Nr. 2-813/2013). Byloje nėra pateikta duomenų, kad šis administratorius būtų nušalintas / atstatydintas ĮBĮ nustatyta tvarka.

Dėl paminėto apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismu, kad šią įmonę nuo pat bankroto bylos iškėlimo administruoja juridinis asmuo – bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimas“, o ne konkretūs fiziniai asmenys (administratoriaus darbuotojai), kuriuos bankroto administratorius įgaliojo atlikti tam tikrus veiksmus. Dėl to būtent bankroto administratorius – juridinis asmuo – privalo užtikrinti ĮBĮ numatytų reikalavimų laikymąsi.

Kadangi bankroto administratorius dalyvavo 2015-03-06 kreditorių komiteto susirinkime, tačiau jame priimtų nutarimų neskundė, teismas teisingai sprendė, kad toks administratoriaus elgesys paduodant skundą praėjus 8 mėn. nuo skundžiamo nutarimo priėmimo, neatitinka šią veiklą vykdančio asmens standartų ir nesudaro pagrindo atnaujinti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino (CK 1.131 str.). Vien tai, kad įvyko juridinio asmens darbuotojų kaita, nepaneigia teismo paskirto bankroto administratoriaus įstatyminių pareigų tinkamo vykdymo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog bankroto administratorius – vienas svarbiausių asmenų bankroto procese, kurio teisinis statusas yra ypatingas, nes nuo jo veiksmų sąžiningumo aktyvumo priklauso bendrovės ir jos kreditorių interesų apgynimas. Šiam savo srities profesionalui yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji principai, todėl atstovaudamas kreditorių interesams jis turi veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, nes būtent nuo to priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad bankroto procese taip pat galioja ir dispozityvumo principas, kuris leidžia pačiam bankroto administratoriui apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises, ar ne, pasirinkti jų gynimo būdą (CPK 13 str.). Tačiau šios teisės bankroto procese gali būti įgyvendinamos tik nepažeidžiant specialaus įstatymo nuostatų ir tikslų (laikantis bankroto proceso operatyvumo, efektyvumo, bendrovės ir kreditorių apsaugos principų).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susidarytų netoleruotina situacija, jei bankroto administratorius – juridinis asmuo – pats netinkamai įgyvendinęs turimas procesines teises – nekontroliuodamas savo įgalioto asmens, jį pakeitęs bankroto proceso metu (nagrinėjamu atveju bendrovė jau 2013-06-17 pripažinta bankrutavusia) įgytų teisę praėjus itin ženkliam laiko tarpui skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus, su kuriais pirmiau sutiko. Taigi tuo atveju, jeigu bankroto administratorius laiko, kad dėl jo įgalioto asmens netinkamo savo pareigų atlikimo / jų neatlikimo jam atsirado nuostoliai ar kt., ši teismo nutartis neužkerta kelio kelti klausimą dėl tokio asmens atsakomybės (materialinės, kt.).

Dėl paminėto apeliacinis teismas sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo bankroto administratoriui atnaujinti praleistą ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą skundui dėl kreditorių komiteto 2015-03-06 nutarimo paduoti (CPK 263 str., 329 str. 1 d.).

Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas nemotyvuotai atmetė jo skundą dėl kreditorių komiteto 2015-11-02 nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta dėl 90 000 Eur lėšų paskirstymo. Atmesdamas šiuos apelianto skundo argumentus, apeliacinis teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas įvertino bankroto administratoriaus pradiniame skunde nurodytą faktinį pagrindą – tai yra tai, kad bankroto administratoriaus nuomone, šiuo nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai nutarta įmonės sąskaitoje esančią 90 000 Eur sumą išmokėti kreditoriams, nes, anot jo, pirmiausia lėšos turėjo būti skirtos jo atlyginimui, kuris yra prioritetinis – bei pripažino, kad jis nepažeidžia bankroto administratoriaus teisių. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Be to, teismas pripažino, kad šis nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių, o apeliantas atskirajame skundą nenurodė jokių šią išvadą paneigiančių argumentų (CPK 176, 178, 185 str.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirojo skundo netenkina, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.