Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi A. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., 187 str. 1 d., 284 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2015 m. balandžio 7 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi A. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., taip pat buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Skundžiama 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi apylinkės teismas šį teikimą tenkino ir pratęsė A. B. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. BK 98 str. 6 d. įtvirtinta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Iš esmės tokie patys reikalavimai nurodyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 ir 2 d.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2015 m. lapkričio 5 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 564 matyti, kad A. B. psichinė būsena gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili. A. B. skyriuje linkęs vagiliauti, konfliktuoti su kitais ligoniais. Jis epizodiškai nerimastingas, piktas. Pokalbio metu kontaktas neproduktyvus. Trumpai atsako į elementarius klausimus. Teigia, kad pavogė tik vieną telefoną, kitose vagystėse esą buvo „pakištas“. Pats savo iniciatyva nieko nepasakoja. A. B. emocijos labilios, primityvios, nuotaika kiek pažeminta, dėmesio koncentracija sutrikusi. Jis nekritiškas savo būsenai, nusikalstamai veikai. Atsižvelgusi į tai gydytojų komisija A. B. rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė apylinkės teisme sutiko su gydytojų komisijos išvada, ją palaikė ir patvirtino, jog per stebėjimo laikotarpį A. B. buvo labai nerimastingas, jo emocijos primityvios, stokojančios adekvatumo, mąstymas mažai produktyvus. Jis sunkiai sukaupia dėmesį ties viena tema. A. B. nepaisė drausminimų neimti kitų ligonių nuosavybės, neerzinti jų. Ligonis nėra kritiškas savo būklei. Jam buvo didinamos vaistų dozės. Duomenų apie besirūpinančius A. B. nėra. Jo ateitis – važiuoti gyventi į pensionatą. Pats A. B. teismo posėdyje išsakė norą ateityje gyventi globos namuose, tik negali apsispręsti kuriuose.

Pažymėtina, kad gydytojų komisijos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. B. nekeičia savo gyvenimo būdo (toliau vagiliauja), taip pat nesikeičia ir savo elgesio vertinimas, jis nekritiškas nei savo elgesiui, nei savo ligai. Nors, kaip nurodoma gydytojų komisijos išvadoje, A. B. psichikos būsena yra gerėjanti, tačiau tai leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą A. B. sveikatos būklės gerėjimą šiuo metu, kas tėra laikina ir nereiškia pasveikimo. Vien psichinės būklės gerėjimas nėra jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Be to, prieš tai pratęsdamas A. B. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, apylinkės teismas 2015-06-02 nutartyje konstatavo A. B. psichinės būklės nepagerėjimą. Todėl atsižvelgus į laikotarpį, praėjusį nuo šios nutarties priėmimo iki komisijos išvados pateikimo (2015-11-05), negalima konstatuoti, kad A. B. sveikatos būklė yra stabiliai pagerėjusi, dėl ko jam būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones, juolab kad ir gydytojų komisijos išvadoje nurodyta, jog A. B. psichinė būklė nėra pakankamai stabili. Taigi visi duomenys apie dabartinę A. B. psichikos būklę kol kas neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichikos būklė pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Todėl konstatuotina, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą A. B. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir A. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, A. B. skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundą atmesti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.