Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. B. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Teismo posėdyje A. B. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta A. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl tenkinti A. B. skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Įstatyme numatyti du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

9. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja A. B. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo A. B., pagrįstai rėmėsi Komisijos 2021 m. vasario 4 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. B. psichinė būsena nepakankamai stabili. Stebimuoju laikotarpiu būsena svyruojanti, be žymesnės teigiamos dinamikos, reikalinga medikamentinė stabilizacija, vis dar išlieka sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, neadekvačių emocijų, greitas dirglumas, disforinės reakcijos, pykčio afektai. Paciento elgesys egocentriškas, siekiantis atkreipti dėmesį į save, įkyrus, epizodais dezorganizuojantis įprastą skyriaus veiklą. Buvo fiksuota vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, dažni konfliktai su pacientais, jis linkęs šaipytis iš jų, elgesiu išprovokuoja konfliktines situacijas, apsistumdymus. Į medicinos personalo pastabas reaguoja priešiškai, grasina jiems susidorojimu, arba, kad apkaltins juos, jog muša pacientą, pats atsisakinėja valgyti, gerti vaistus. Jo mąstymas konkretus, interesai buitiniame lygyje. Kritika būklės, gydymosi atžvilgiu dalinė, formali. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. (b. l. 3).

10. Vertinant A. B. socialinį pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pacientas nepasiduoda verbalinei korekcijai, nesugeba laikytis vidaus tvarkos taisyklių, o personalo pastabas interpretuoja kaip priešišką nusistatymą prieš jį, piktybišką kenkimą. Maža to, jo emocinių impulsų kontrolė silpna, kartojasi disforinės reakcijos, neadekvataus ir neprognozuojamo elgesio epizodai, jis nekritiškas savo būsenai. Tai be kita ko patvirtina ir A. B. skundo turinys, kuriame jis ne tik teigia jaučiantis gerai, bet ir teigia, jog geria vaistus bei laikosi vidaus tvarkos taisyklių, o tai prieštarauja byloje esančioms išvadoms ir rekomendacijoms. Pažymėtina ir tai, kad iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties žinoma, kad A. B. būdamas globos namų - (duomenys neskelbtini) gyventojas iš pradžių adaptavosi, tačiau palaipsniui vis dažniau pradėjo veltis į konfliktines situacijas su kitais gyventojais, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, supykęs galėjo suduoti bet kam, pasišalindavo iš globos namų. Taigi minėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad A. B. sveikatos būklė ir jo pavojingumas pasikeitė į gerąją pusę tiek, kad galima būtų jį stebėti ambulatorinėmis sąlygomis.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą A. B. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo taikyta minėto pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė.

12. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. B. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl A. B. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.