Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. B. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. B. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.

5. Teismo posėdyje A. B. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pagrįstai A. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti A. B. skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo A. B. pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 27 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios įstaigos atstovės L. F. paaiškinimais teismo posėdyje. Apygardos teismui nei L. F. paaiškinimai nei Komisijos išvados abejonių nekelia. Byloje nėra jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tiek L. F. kompetencija teikti teisingus duomenis apie ligoninėje gydomus pacientus, tiek ir Komisijos išvados pagrįstumu. Šiais bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo.

10. Komisijos išvadose nurodoma, kad A. B. psichikos būklė nepasikeitė, išlieka nepakankamai stabili: struktūruotoje aplinkoje stebimi elgesio sutrikimai, impulsyvumas, disforijos protrūkiai, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai. Jo mąstymas konkretus, emocijos labilios, primityvios, nuotaika disforiška, elgesys impulsyvus, dezorganizuojantis įprastą skyriaus veiklą. Savitvarkos įgūdžiai prasti - raginamas palaikyti higieną, tvarkyti daiktus, nenoriai tai daro. Interesai buitiniai. Jis familiarus, be distancijos. Dėl intelekto deficito pacientui reikalinga nuolatinė priežiūra. Iš anamnezės žinoma, kad nuo mažens stebėtas A. B. protinės raidos atsilikimas, dažnai gydytas psichiatrų dėl ryškių elgesio sutrikimų – agresijos, bėgimo iš mokyklos ir įvairių globos namų taisyklių pažeidimų, alkoholio vartojimo, savęs žalojimo. Stebimuoju laikotarpiu paciento elgesys įkyrus, epizodais dezorganizuojantis įprastą skyriaus veiklą, į medicinos personalo pastabas dėl elgesio reaguoja disforiškai, savo kaltės nepripažįsta, tik kaltina aplinkinius. Neatsiklausęs ima kitų pacientų daiktus, savo elgesiu išprovokuoja konfliktines situacijas. Užimtumo veiklose dalyvavimas ribotas bei nepastovus dėl intelekto deficito. Išlieka sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, savarankiškumo stoka, kasdieninės veiklos planavimo sunkumai, emocinis neadekvatumas, greitas dirglumas, disforinės reakcijos. Mąstymas konkretus, interesai buitiniame lygmenyje. Kritika būklės, gydymosi atžvilgiu dalinė. Socialiniai ryšiai riboti, teigia, kad palaiko ryšį su seserimi V. M. Vieta (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose nėra saugoma dėl buvusio netinkamo elgesio. Lapkričio mėn. buvo koreguotas medikamentinis gydymas. Dėl kritikos stokos, ambulatorinėmis sąlygomis užtikrinti gydymą kol kas sudėtinga. Pacientui neužtenka pralanguotų injekcijų, būtinas ir gydymas tabletėmis. Todėl Komisija rekomendavo tęsti A. B. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 3). Šios ligoninės atstovė L. F. pirmosios instancijos teisme pritarė Komisijos išvadoms ir papildomai paaiškino, kad pacientui vis dar išlieka elgesio sutrikimai, o tam, kad išvengti agresijos elgesyje kartojimosi, reikalingas nepertraukiamas tolimesnis medikamentinis gydymas, kadangi pagal šio paciento būsena vien prailginto veikimo leidžiamų vaistų neužtenka, reikalingas gydymas tabletine forma, tačiau dėl kritikos stokos, ambulatorinio gydymo sąlygomis sunku būtų užtikrinti gydymo tęstinumą. Taip pat parodė, kad nestruktūrizuotoje aplinkoje pacientas gali sukelti žalos sau ir aplinkiniams, ligoninėje jam saugesnė aplinka. Nevartojant medikamentinio gydymo impulsų kontrolė dar labiau paryškėtų, todėl didelė tikimybė, kad kartotųsi ankstesnio elgesio epizodai. Dėl intelekto deficito pacientui reikalinga nuolatinė priežiūra. Pacientas turi seserį, tėvus, bet šiai dienai mes neturime duomenų, kad kas nors prisiimtų jį prižiūrėti. Šiai dienai jis negali gyventi savarankiškai. Taigi iš to, kas aptarta, matyti, kad A. B. psichinė būklė išlieka nepakankamai stabili, jam reikalingas kompleksinis gydymas (pralanguotomis injekcijomis ir tabletėmis), savo susirgimą bei gydymąsi vertina nepakankamai atsakingai, todėl jo priežiūra pagal dabartinę psichikos būklę yra būtina ir reikalinga.

11. Apygardos teismas taipogi pažymi, kad sprendžiant dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo tikslingumo, teismas įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Nors nagrinėjamu atveju, A. B. tvirtina, kad stacionare jis gydomas ilgą laiko tarpą, jo būklė stabili, jis pasiruošęs gydytis savarankiškai, tačiau toks nesavikritiškas psichinės būklės vertinimas nepaneigia byloje esančių bei aukščiau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad A. B. savo psichinę būklę pripažįsta tik dalinai. Iš anamnezės žinoma, kad dėl ryškių elgesio sutrikimų dažnai gydytas psichiatrų. Ligoninės atstovė patvirtino, kad A. B. būtinas nepertraukiamas gydymas ne tik pralanguotomis injekcijomis, bet ir tabletėmis. Maža to, pagal pateiktą smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) žinoma, kad A. B. smurto rizika šiuo metu vertinama aukštesne už vidutinę, todėl ji dar gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui ar alkoholio vartojimui. Taigi visa tai leidžia vertinti, kad esant ligos paūmėjimui, A. B. gali kelti pavojų aplinkiniams, daryti nusikalstamas veikas. Nors A. B. pateiktame skunde taip pat nurodo, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žada vartoti jam paskirtus vaistus, tačiau tai nepaneigia jo kritikos ligos ir gydymosi atžvilgiu. Pažymėtina, kad A. B. yra sutrikusi emocinių impulsų kontrolė, išlieka disforijos protrūkiai, lapkričio mėnesį buvo koreguotas medikamentinis gydymas, o tai rodo, kad A. B. psichikos būklė nėra pakankamai stabili, o jo socialinis pavojingumas sumažėjęs ar išnykęs. Taigi, skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis, sprendžia, kad A. B. gydymasis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis dėl nepakankamos struktūruotos priežiūros nebūtų efektyvus ir, kad šiuo metu A. B. dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis bendro stebėjimo sąlygomis.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą A. B. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo taikyta minėto pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. B. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl A. B. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. B. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.