- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-227-951/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06255-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Sadauskas, Ilona Jakubėnienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- P. V.
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Alius Galminas, Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Sadausko, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti visiško sudėjimo būdu ir P. V. paskirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. V. paskirta bausmė - 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuspręsta paskirti P. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam K. B. 107 049,41 Eur turtinei ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš P. V. 3 000 Eur nukentėjusiajam K. B. išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. P. V. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, 2021 m. vasario 28 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje su penkiomis eismo juostomis, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, elgdamasis neatsargiai, važiuodamas antra eismo juosta, ženkliai viršydamas tame kelio ruože didžiausią leistiną važiavimo greitį 50 km/h ir važiuodamas apie 134,2 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, rodydamas pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, pakėlęs motociklo priekinę dalį ir važiuodamas ant galinio rato, nesuvaldė vairuojamo motociklo, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį A. T. bei apgadino V. M. priklausančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą. Eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis A. T., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 09.02 val. (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) 6 km 950 m, vairuodamas automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir, lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį AB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei neregistruotą asfalto frezą „Wirtgen“, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, ir, grįždamas į savo eismo juostą, kliudė asfalto frezą „Wirtgen“, kurią vairavo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. B., freza nuo smūgio apvirto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 136.5. punktuose numatytus reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio K. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: atviri skeveldriniai dešinio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiai, dešinės pakinklinės arterijos sužalojimas, dėl to buvo atlikta dešinės kojos amputacija šlaunies vidurinio apatinio trečdalio riboje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. V. gynėjas advokatas Alius Galminas prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendį iš dalies panaikinti ir P. V. pripažinti kaltu bei jam paskirti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, o pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą; remiantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti apimant arba iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu; panaikinti P. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metus.
3.1. Teigia, jog jo ginamasis P. V. su nuosprendžiu sutinka tik iš dalies, nes mano, kad jam paskirta labai didelė piniginė bausmė – bauda, taip pat nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus. Nurodo, jog P. V. dėl abiejų nusikalstamų veikų įvykdymo savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, viešai atsiprašė nukentėjusiųjų. Taip pat nurodo, kad jis pirmą kartą gyvenime padarė šias nusikalstamas veikas, dėl kurių labai gailisi, nurodo, jog daugiau gyvenime niekada nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šias nusikalstamas veikas įvykdė ne tyčiniais veiksmais, o dėl neapdairumo, dėl to labai gailisi.
3.2. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi P. V. teisme aiškiai nurodė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų įvykdymo bei nuoširdžiai gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusiųjų. Dėl to gynėjas mano, kad šias nurodytas aplinkybes teismas turėjo pripažinti kaip P. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
3.3. Teigia, jog visiškai nesuprantama, kodėl teismas už šias dvi netyčines nusikalstamas veikas P. V. paskyrė didesnes pinigines baudas, kurios yra aiškiai didesnės nei minimalios piniginės baudos. Nurodo, kad P. V. anksčiau niekada nebuvo teistas, kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, todėl mano, jog ir baudos turėjo būti paskirtos minimalios. Teigia, kad BK 47 straipsnyje yra numatytas 50 MGL baudos dydis už nesunkų nusikaltimą. Mano, kad šiuo atveju už kiekvieną nusikalstamą veiką teismas P. V. galėjo paskirti po 50 MGL dydžio baudą. Paskyręs po 50 MGL dydžio piniginę baudą, teismas jas privalo subendrinti apimdamas arba visiškai ar iš dalies sudėdamas. Visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių teismas nusprendė jas visiškai sudėti, o ne subendrinti apimant ar iš dalies sudedant. Dėl šių aplinkybių gynėjas skundu prašo P. V. paskirti minimalias pinigines baudas - po 50 MGL, jas subendrinti apimant ar iš dalies sudedant, o paskirtą galutinę baudą sumažinti vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį.
3.4. Taip pat gynėjas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai P. V. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad ši priemonė yra nereikalinga bei perteklinė, nes P. V. padarytos nusikalstamos veikos nepatenka į pažeidimų kategorijas, kuriose yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - teisių atėmimas. Nurodo, jog P. V. vairavo transporto priemones būdamas blaivus, o įstatyme yra numatyti atvejai, kada asmeniui uždraudžiama naudotis specialiomis teisėmis vairuoti kelių transporto priemones, t. y., kai asmuo vairavo transporto priemones neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų; kai asmuo vairavo chuliganiškai ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui bei, kai asmuo sistemingai daro KET pažeidimus. Šiuo atveju P. V. veiksmai nepatenka nei į vieną kategoriją, todėl gynėjas skunde teigia, jog nėra pagrindo P. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisių atėmimą. Be to, nurodo, kad P. V. netyčia padarė šias nusikalstamas veikas ir tikrai jų nenorėjo padaryti. Teigia, jog vairuotojo pažymėjimas P. V. yra labai reikalingas, nes jis yra ūkininkas, jo pagrindinė darbinė veikla betarpiškai yra susijusi su vairavimu, tiek lengvaisiais automobiliais, tiek specialiąja technika, jis vienas pats dirba ūkyje ir, jam neturint vairuotojo pažymėjimo, sutriktų visa darbinė veikla, kadangi jis negalėtų vairuoti traktorių, kombainų, automobilių ir pan. Be to, P. V. turi daug įsipareigojimų (paskolų) bankams, kreditoriams, todėl, nebevykdydamas darbinės veiklos, negaus pajamų, nebus galimybės atsiskaityti su kreditoriais, dėl to bus priverstas bankrutuoti. Gynėjas skundu prašo netaikyti P. V. baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo P. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą nukentėjusiojo K. B. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašo nuteistojo P. V. gynėjo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendį bei priteisti iš nuteistojo P. V. 1 000 Eur nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4.1. Teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Nurodo, jog apelianto argumentai dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo yra nepagrįsti bylos medžiaga, nes nors nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę, tačiau tikrai nuoširdžiai nesigailėjo, kalbėdamas apie pirmąją nusikalstamą veiką, neigė tyčia važiavęs vos ne trigubai didesniu nei leistinas mieste greičiu, o ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus įtarimą dėl antros nusikalstamos veikos, savo kaltę neigė. Pažymi, kad nuteistasis iki šiol nuoširdžiai nėra atsiprašęs nukentėjusiojo, kuris dėl jo veiksmų neteko kojos, taip pat nėra atlyginęs jam patirtų atstovavimo išlaidų. Dėl to atstovas advokatas mano, jog teismo nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.
4.2. Taip pat teigia, kad nuteistajam paskirta 180 MGL dydžio bauda tikrai nėra per didelė, nes bauda paskirta, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis per nepilnus metus įvykdė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su KET pažeidimu, ir sukėlusias sunkias pasekmes. Pažymi, kad net žinodamas, jog atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, per metus laiko įvykdžius kitą nusikaltimą, ši byla gali būti atnaujinta, jis vėl viršijo leistiną greitį, nors šį kartą tik 11 km/h, neįsitikinęs saugumu, lenkė kitą transporto priemonę, tačiau šie jo veiksmai sukėlė daug sunkesnes pasekmes. Taip pat teismas, subendrinęs bausmes visiško sudėjimo būdu, tinkamai taikė BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas.
4.3. Atstovas atsiliepime nurodo, jog skundo argumentas, kad P. V. padarytos nusikalstamos veikos nepatenka į pažeidimų kategorijas, kuriose yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - teisių atėmimas, yra nepagrįstas, nes vien už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalis numato privalomą teisių atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių, o ANK 423 straipsnio 2 dalyje už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą numatytas teisių atėmimas nuo 1 iki 2 metų. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog P. V. veiksmai nepatenka nei į vieną įstatymų numatytą atvejį, kada asmeniui yra uždraudžiama naudotis specialiomis teisėmis vairuoti kelių transporto priemones, kadangi BK 67 straipsnyje tokios aplinkybės nenumatytos. Galimai apeliantas remiasi teismų praktika, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra numatyta galimybė taikyti minėtą poveikio priemonę ne tik tada, kai vairuotojas buvo neblaivus ar vairavo chuliganiškai, nors, kaip matoma iš pirmojo nusikaltimo, kaip tik taip ir vairavo nuteistasis, beveik tris kartus viršydamas leistiną greitį, sukėlęs pavojų ne tik dviem nukentėjusiesiems, bet ir kitiems asmenims, ėjusiems šaligatviu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra numatyta galimybė taikyti šią poveikio priemonę, kai šiurkščiai yra pažeidžiamos KET.
4.4. Apibendrindamas atsiliepime nurodytus argumentus, atstovas teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą, tinkamai motyvuotą bei teisėtą nuosprendį, todėl nėra pagrindo jį keisti. Nurodo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti priteistos nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 000 Eur.
5. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis K. B. ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl P. V. kaltės padarius jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 3 dalyje. Nuteistojo P. V. gynėjas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl P. V. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinka tik su jo ginamajam P. V. paskirtų bausmių dydžiais, bausmių bendrinimo būdu bei jo ginamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai ir neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs P. V. kaltę padarius BK 281 straipsnio 1 bei 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, jam paskyrė atitinkamai 100 ir 80 MGL dydžio baudas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo ginamajam P. V. paskirtos bausmės yra per griežtos, mano, jog už P. V. padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti paskirtos minimalios, t. y. 50 MGL dydžio, baudos.
7.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
7.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
7.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
7.5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. V. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.
7.6. Nuteistasis P. V. padarė du neatsargius nusikaltimus, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, t. y. 2021-02-28 vairuodamas motociklą bei 2022-09-29 vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykius, šios nusikalstamos veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. V. gynėjas teigia, kad P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog P. V. dėl abiejų nusikalstamų veikų įvykdymo savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, viešai atsiprašė nukentėjusiųjų.
7.7. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog P. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino tik iš dalies ir parodė, kad dėl pirmos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, o dėl antros nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažįsta (4 t., b. l. 123-125). Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis P. V., aiškindamas 2021-02-28 įvykusio įvykio aplinkybes, jas nurodė skirtingai, nes iš pradžių teigė, kad važiuojant motociklu, sustojus prie šviesoforo, jam pasidarė bloga – pradėjo permušinėti širdį, aptemo akyse, jis atsigulė ant motociklo, susmuko, bandydamas išsilaikyti ant motociklo, rankomis laikėsi įsikibęs į rankenas, galimai užspaudė greičio rankeną, ir motociklas pradėjo gazuoti (4 t., b. l. 72-74), o pirmosios instancijos teisme teigė, jog viršijo greitį ne iš piktos valios, o dėl to, kad motociklas buvo per daug galingas ir per daug jautrus jo „gazas“ (5 t., b. l. 123). Taip pat nuteistasis skirtingai aiškino įvykio aplinkybes ir dėl 2022-09-29 padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu P. V. teigė, jog važiavimo sąlygos buvo prastos (lijo lietus, buvo rūkas, asfalto danga šlapia), jis važiavo leistinu 50 km/h greičiu, nes kelio atkarpoje, kurioje vairavo automobilį ir įvyko eismo įvykis, vyko kelio remonto darbai, greitis buvo ribojamas iki 50 km/h, toje pačioje eismo juostoje, dalinai ant kelkraščio, dalinai ant važiuojamosios kelio dalies pamatė stovintį kelio darbus atliekantį automobilį, kuris buvo pažymėtas ryškiai geltonomis mirksinčiomis lemputėmis, ryškia mirksinčia rodykle į kairę bei kelio ženklu – kelio darbai, jokio lenkti draudžiančio kelio ženklo nebuvo, priešpriešinio eismo juosta buvo laisva, iš priekio atvažiuojančio automobilio nebuvo, todėl, įvertinęs visą situaciją bei būdamas įsitikinęs, kad gali atlikti lenkimo manevrą, dalinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, iš priekio atvažiuojančio vilkiko nematė dėl kelio nuokalnės bei rūko, pamatęs priešais atvažiuojantį vilkiką, norėjo grįžti į savo eismo juostą, bet tik tada priekyje pamatė judančią kelio darbų frezą, kuri buvo arčiau kelio skiriamosios juostos, t. y. kelio vidurio, o ne už kelio darbų automobilio, kaip turėtų būti; bandydamas išvengti susidūrimo su priešpriešinio eismo juosta atvažiuojančiu vilkiku ir asfalto freza, pabandė įvažiuoti į tarpą tarp stovėjusio kelio darbų automobilio ir asfalto frezos, siekdamas išvengti tiesioginio susidūrimo su asfalto frezos technika, priėmė sprendimą automobilį pasukti į kelkraštį, į dešinę pusę tarp stovinčio automobilio ir judančios asfalto frezos, tačiau automobilio priekinės dalies kairiu kampu kliudė asfalto frezą, kuri apvirto, o jis nuvažiavo į kelio griovį, jeigu priešais jį nebūtų buvusios judančios asfalto frezos, nebūtų ir eismo įvykio, jeigu asfalto freza nebūtų išvažiavusi priešais jo vairuojamą automobilį, o kelio darbus būtų atlikusi būtent už stovinčio kelio darbų automobilio, jis būtų galėjęs pravažiuoti savo eismo juosta, t. y. neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, mano, kad eismo įvykis įvyko dėl asfalto frezos vairuotojo neapdairumo, kadangi technika išvažiavo už stovėjusio kelių tarnybos automobilio į jo važiuojamąją kelio juostą, netinkamai buvo išdėlioti įspėjamieji kelio ženklai, jog vyksta kelio remonto drabai, nebuvo atitverta saugumo salelėmis, kuriose darbininkai atliko kelio remonto darbus, jei nebūtų pastatyto kelio darbų automobilio, kelio matomumas būtų buvęs geras ir būtų matoma kelio freza, su kuria dirbo kelio darbininkas (4 t., b. l. 115-116). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis dėl šios nusikalstamos veikos parodė, kad avarija įvyko dėl jo kaltės, nes jis turėjo įsitikinti, jog saugiai gali lenkti, kadangi buvo rūkas, rytas, todėl jam reikėjo sustoti, įsitikinti, kad saugiai gali aplenkti; jis stabtelėjo prie ženklo, bet jam reikėjo labiau įsitikinti, jog nėra kliūties, reikėjo būti atsargesniam, prieš pradėdamas lenkimą, sunkiasvorės transporto priemonės jis nematė, ją pamatė tik aplenkęs saugos automobilį ir pamatęs važiuojančią frezą (5 t., b. l. 123-125). Taigi, iš tokių nuteistojo P. V. parodymų matyti, jog jis nors ir pripažino patį nusikalstamų veikų padarymo faktą, tačiau savo poelgį bandė pateisinti, t. y. išsakydamas argumentus apie savo sveikatos būklę, naujo motociklo jautrų akseleratorių, jam neįprastą motociklą ir pan., kaltindamas kelio remonto darbus atlikusius darbininkus, prastas oro sąlygas, nors byloje surinktų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad 2021-02-28 nuteistasis važiavo itin pavojingu važiavimo stiliumi (ant vieno motociklo rato) ir ženkliai (beveik tris kartus) viršijo leistiną važiavimo greitį (nustatyta, jog važiavo apie 134,2 km/h greičiu, kai tame kelio ruože leistinas greitis 50 km/h (1 t., b. l. 136-143)), o dėl 2022-09-29 padarytos nusikalstamos veikos vertinama, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodymus davė verčiamas byloje surinktų įrodymų. Be to, paminėtos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo atsiprašymas nebuvo nuoširdus, t. y. išsakytas deklaratyviai, turint tikslą sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tuo pačiu pažymint, kad dėl 2022-09-29 padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis pradėjo gailėtis tik teisme, kai byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtino jo kaltę. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė P. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
7.8. Nuteistasis P. V. nevedęs, dirba, t. y. nuo 2021-01-01 vykdo individualią žemės ūkio veiklą, charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 13, 59), pagal 2023-03-17 administracinių nusižengimų registro išrašą P. V. administracine tvarka baustas 8 kartus už KET pažeidimus, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 49-54), anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad P. V. 2019-06-03 buvo teistas Portugalijoje už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą (4 t., b. l. 45-48).
7.9. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį (du neatsargūs nusikaltimai), nusikalstamų veikų padarymo laiką ir būdą (2021-02-28 nusikalstama veika padaryta dienos metu judrioje (duomenys neskelbtini) miesto gatvių sankryžoje, ženkliai viršijus leistiną važiavimo greitį, elgiantis chuliganiškai, rodant pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, nes nuteistasis važiavo pakėlęs motociklo priekinę dalį, važiavo ant galinio rato ir, nesuvaldęs motociklo, užvažiavo ant šaligatvio bei partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį ir apgadino svetimą turtą – namo tvorą; o 2022-09-29 nusikalstama veika buvo padaryta praėjus vos pusantrų metų po pirmos nusikalstamos veikos įvykdymo, buvo padaryta ankstyvą rudens rytą, esant prastoms eismo sąlygoms (rūkas, šlapia kelio danga), kai neįsitikinęs, jog lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį AB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir neregistruotą asfalto frezą, nesukels pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, lenkė šias transporto priemones ir, grįždamas į savo eismo juostą, kliudė asfalto frezą, kuri nuo smūgio apvirto), taip pat tai, jog dėl 2022-09-29 įvykdytos nusikalstamos veikos buvo sukelti sunkūs padariniai (nukentėjusiajam K. B. dėl atvirų skeveldrinių dešinio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžių, dešinės pakinklinės arterijos sužalojimo buvo atlikta dešinės kojos amputacija šlaunies vidurio apatinio trečdalio ribose, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, jog nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam P. V. parinko BK 281 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą.
7.10. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, jog bauda už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio (bausmės vidurkis būtų lygus 385 MGL dydžiui, t. y. 19 250 Eur). Apylinkės teismas, skirdamas P. V. bausmes už atskirus jo padarytus du neatsargius nusikaltimus, atsižvelgė į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į ankstesnius P. V. baustumus bei paskyrė bausmes, kurios savo dydžiais žymiai mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos vidurkis, t. y. tik kiek didesnes nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, skirtinas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam P. V. už abi nusikalstamas veikas skirti po 50 MGL dydžio baudą nėra pagrindo, nes, skyrus nuteistojo pageidavimus tenkinančias baudas, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti.
7.11. Nors nuteistasis pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jis turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, įsipareigojimų kitoms įstaigoms, įmonėms, o jo motinai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (6 t., b. l. 60-64, 67-84), tačiau minėti duomenys nepatvirtina, jog nuteistajam už jo padarytus du neatsargius nusikaltimus paskirtos baudos, kurios savo dydžiais ženkliai mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos vidurkis, turi būti mažinamos.
7.12. Nuteistojo P. V. gynėjas apeliaciniu skundu teigia, jog apylinkės teismas P. V. nepagrįstai bausmes subendrino taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, mano, kad bausmės galėjo būti subendrintos apėmimo būdu arba iš dalies jas sudedant. Šis prašymas yra nepagrįstas. Taikyti bausmių apėmimo principą ir nuteistajam P. V. paskirtas bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nėra pagrindo, nes nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties (nebuvo padarytos tuo pačiu metu tais pačiais nuteistojo veiksmais, nusikalstamas veikas skiria net pusantrų metų laikotarpis), be to, P. V. įvykdytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (abi nusikalstamos veikos priskiriamos neatsargių nusikaltimų kategorijai), taip pat nei už vieną iš P. V. padarytų nusikalstamų veikų nėra paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalis). Kokiu būdu bendrinti bausmes, t. y., ar taikyti dalinį bausmių sudėjimą ar visišką bausmių sudėjimą, pagal BK 63 straipsnio nuostatas sprendžia teismas. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sprendimo taikyti visišką bausmių subendrinimo būdą nemotyvavo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog P. V. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, nusikalstamas veikas nuteistasis padarė per palyginti trumpą (pusantrų metų) laikotarpį, 2022-09-29 nusikalstamos veikos metu buvo sukelti sunkūs ir neatstatomi padariniai, o 2021-02-28 nusikalstamos veikos įvykdymo metu nustatytas chuliganiškas nuteistojo elgesys (žymiai viršytas leistinas važiavimo greitis, važiavimas ant vieno motociklo rato), taip pat įvertinusi ir tai, kad nuteistasis per trejus metus administracine tvarka buvo baustas net 8 kartus už KET pažeidimus (daugiausiai už greičio viršijimą), o nuteistajam paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos vidurkis, skirtinas už neatsargų nusikaltimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam P. V. už jo padarytus du neatsargius nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą. Pažymėtina, kad nuteistajam visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta bausmė savo dydžiu taipogi yra žymiai mažesnė nei baudos, skirtinos už neatsargų nusikaltimą, vidurkis. Be to, apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, P. V. paskirtą subendrintą 180 MGL dydžio baudą sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 120 MGL dydžio baudą, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, todėl jos mažinti nėra pagrindo.
7.13. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. V. gynėjas prašo jo ginamajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones - panaikinti.
7.14. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad jo ginamojo padarytos nusikalstamos veikos nepatenka į kategorijas pažeidimų, už kuriuos gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – teisių atėmimas, yra nepagrįstas. Iš bylos matyti, kad P. V. neatsargius nusikaltimus padarė naudodamasis jam suteikta teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones – 2021 m. vasario 28 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motociklą „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 09.02 val. (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) 6 km 950 m vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
7.15. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Skundžiamu nuosprendžiu P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 metus. Taigi, nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonė paskirta minimaliam terminui.
7.16. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014). Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018, Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.). Taip pat pagal teismų praktiką, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.
7.17. P. V. anksčiau nebuvo teistas, pirmosios instancijos teisme pripažino nusikalstamų veikų padarymo faktą, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl 2022-09-29 įvykdytos nusikalstamos veikos neigė, nuoširdžiai nesigailėjo, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Šiuo metu nuteistasis dirba, ūkininkauja, charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 13, 59).
7.18. Nagrinėjamoje byloje P. V. nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje bei 3 dalyje, padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės – 2021-02-28 nusikalstama veika padaryta dienos metu, intensyvioje (duomenys neskelbtini) miesto gatvių sankryžoje, kai nuteistasis, rodydamas savo pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, pakėlęs motociklo priekinę dalį, važiavo ant galinio rato, žymiai viršijo leistiną važiavimo greitį (greitį viršijo beveik tris kartus), elgėsi chuliganiškai, nesuvaldęs motociklo, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį bei apgadino svetimą turtą – gyvenamojo namo tvorą, o 2022-09-29 nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį esant prastoms eismo sąlygoms (rytas, rūkas, šlapia kelio danga), neįsitikinęs eismo saugumu, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį AB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir neregistruotą asfalto frezą, dėl to, grįždamas į savo eismo juostą, kliudė asfalto frezą, kuri nuo smūgio apvirto, ir asfalto frezą vairavusiam nukentėjusiajam K. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po ko nukentėjusysis dėl dešinės kojos amputacijos šlaunies vidurinio apatinio trečdalio ribose tapo neįgalus. Šios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės rodo, kad P. V. padaryti KET pažeidimai yra pavojingi ir šiurkštūs, o tokie P. V. veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam nuteistajam, bet ir kitiems eismo dalyviams.
7.19. Be to, iš bylos matyti, jog nuteistasis per trejus metus administracine tvarka buvo baustas 8 kartus dėl KET pažeidimų, didžioji dalis baustumų už greičio viršijimą (4 t., b. l. 49-54). Pastebėtina, kad 2021-02-28 nusikalstamą veiką lėmė žymiai viršytas leistinas važiavimo greitis. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie P. V. baustumus matyti, jog po 2021-02-28 nusikalstamos veikos padarymo jis net tris kartus buvo baustas administracine tvarka, o iš jų du kartus už leistino greičio viršijimą (2022-04-18 leistiną 130 km/h greitį viršijo 50 km/h (ANK 416 straipsnio 5 dalis), o 2021-04-29 leistiną 50 km/h greitį viršijo 34 km/h (ANK 416 straipsnio 4 dalis)). Duomenys apie ankstesnius P. V. baustumus jį charakterizuoja kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, jog jo padaryti KET pažeidimai nebuvo atsitiktiniai.
7.20. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį P. V., taip pat įvertinus baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė P. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam šios poveikio priemonės taikymo terminui – vieneriems metams, tuo pačiu pažymint, jog pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis).
7.21. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo motinai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jis pats turi sveikatos problemų, turi finansinių įsipareigojimų kredito ir kitoms įstaigoms (6 t., b. l. 59-84), tačiau šie duomenys nepaneigia būtinumo nuteistajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, jog nors P. V. darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, o iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra jo pragyvenimo lėšos, tačiau pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės švelnesnės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistajam, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011), ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
7.22. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus yra per griežta, neatitinkanti nuteistojo asmenybės bei neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to P. V. gynėjo prašymas panaikinti jo ginamajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę yra nepagrįstas.
8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl P. V. paskirtų bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
9. Tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo K. B. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme už jo atstovavimą, apmokėti. Viso prašė priteisti 1 000 Eur. Šias nukentėjusiojo K. B. patirtas išlaidas patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta atstovo advokato 2024 m. liepos 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-07-08 AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas Nr. 26 (t. 6, b. l. 53).
9.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).
9.2. Ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo nuteistojo P. V. gynėjas prašė sumažinti paskirtą bausmę ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę. Nukentėjusiojo K. B. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis pateikė rašytinį atsiliepimą į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, taip pat nukentėjusysis K. B. ir jo atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išsakė savo nuomonę dėl pateikto apeliacinio skundo, kuri buvo tokia pati kaip ir išreikštoji atsiliepime. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, tai prašymas atlyginti nukentėjusiojo K. B. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas, išieškant iš nuteistojo 1 000 Eur nukentėjusiojo naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio.
Išieškoti iš nuteistojo P. V. nukentėjusiojo K. B. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.