- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-12
- Bylos Nr.
- 1-17-1037/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06255-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- P. V.
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Alius Galminas, Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis nevedęs, dirba, (duomenys neskelbtini), neteistas, 2021 m. spalio 28 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06255-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, P. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis, tačiau 2022 m. vasario 7 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06255-21 atnaujintas ir 2023 m. vasario 9 d. sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-37217-22, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. V. vairuodamas transporto priemonę 2021 m. vasario 28 d., apie 15.50 val., Liepų g., ties namu Nr. 77A, Klaipėdos m., P. V., vairuodamas motociklą "YAMAHA YZF-R6", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelyje su penkiomis eismo juostomis, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, elgdamasis neatsargiai, važiuodamas antra eismo juosta, ženkliai viršydamas tame kelio ruože didžiausią leistiną važiavimo greitį "50" ir važiuodamas apie 134,2 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, rodydamas pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, pakėlęs motociklo priekinę dalį ir važiuodamas ant galinio rato, nesuvaldė vairuojamo motociklo, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį A. T. bei apgadino V. M. priklausančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvorą. Eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis A. T., kuriam, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas
Taip pat 2022 m. rugsėjo 29 d., apie 09 val. 02 min., Telšių r., kelio Viešvėnai - Luokė - Upyna - Dirvonėnai, 6 km. 950 m., vairuodamas automobilį "VW Touran", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį AB (duomenys neskelbtini) automobilį "FIAT", valst. Nr (duomenys neskelbtini), 803, bei neregistruotą asfalto frezą „WIRTGEN“, identifikacijos Nr. 02.03.5000290141, neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, ir grįždamas į savo eismo juostą kliudė asfalto frezą „WIRTGEN“, kurią vairavo AB (duomenys neskelbtini) darbuotojas K. B., kuri nuo smūgio apvirto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) Kelių eismo taisyklių 9, 136.5. punktuose numatytus reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio K. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: atviri skeveldriniai dešinio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiai, dešinės pakinklinės arterijos sužalojimas, dėl to buvo atlikta dešinės kojos amputacija šlaunies vidurinio apatinio trečdalio riboje.
Kaltinamasis P. V. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Dėl pirmos nusikalstamos veikos nurodė, kad viskas vyko maždaug prieš tris metus, buvo vasario 28 d. popietė, važiavo pas seserį į Klaipėdą motociklu. Ne iš piktos valios viršijo greitį, o dėl to, kad buvo per daug galingas motociklas ir per daug jautrus gazas, tačiau su visomis aplinkybėmis jis sutinka, buvo susitaikyta su nukentėjusiaisiais. Pasak kaltinamojo, anksčiau važinėjo su silpnesnės galios motociklu, važiavo su šiuo motociklu, nes buvo susitaręs paruošti jį sezonui. Buvo labai geros sąlygos, buvo šilta, buvo vasario 28 d. ir jau kitą dieną būtų galėję važiuoti pagal taisykles. Kaip nurodė kaltinamasis, važiavo Liepų g. Klaipėdoje. Dėl antrosios nusikalstamos veikos nurodė, kad nuo pirmųjų jo duotų parodymų davimo niekas nepasikeitė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis suprato, kad dėl jo kaltės įvyko avarija ir jis turėjo įsitikinti, kad gali saugiai lenkti. Buvo rūkas, rytas, todėl, kaltinamojo vertinimu, reikėjo jam sustoti, įsitikinti, kad gali saugiai aplenkti. Kaip nurodė kaltinamasis, jis stabtelėjo prie ženklo, bet jam reikėjo labiau įsitikinti, kad nėra kliūties, reikėjo būti atsargesniam. Prieš pradedant lenkimą, sunkiasvorės transporto priemonės jis nematė, jį pamatė tik aplenkęs saugos automobilį ir pamatęs važiuojantį frezą. Pasak kaltinamojo, jo pasirinkimas buvo sukti į kairę, kur buvo miškas arba į dešinę- kur buvo pieva, jeigu būtų atidžiau važiavęs, stabtelėjęs prie lydinčio automobilio, būtų pamatęs vilkiką ir nelenkęs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių patvirtina specialisto išvada Nr. 11K-197 b(21), 11K-327(21), kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu motociklo „Yamaha YZF-R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimas viršijant didžiausia leistiną 50 km/h judėjimo greitį gyvenvietėse ir važiavimas pakėlus priekinį ratą nuo važiuojamosios dalies, kelia grėsmę eismo saugumui. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo „Yamaha YZF-R6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. V. veiksmai, - nesuvaldė vairuojamo motociklo ir pastarajam apvirtus išslydęs ant šaligatvio partrenkė pėsčiąjį A. T., apgadino tvorą (t. 1, b. l. 136-143).
Aplinkybę, kad A. T. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina specialisto išvada Nr. G450/20221 (03) (t. 1, b. l. 170-171).
Liudytojai A. P., V. T. ir A. D. parodė, kad motociklo vairuotas važiavo ant vieno rato ir nesuvaldęs motociklo sukėlė eismo įvykį. (1 t., b. l. 197-199; 2 t., b. l. 3-5, b. l. 9-11).
Nukentėjusieji A. T. apklausos metu nurodė, kad eidamas matė, kad prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos stovi daug automobilių. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tarp automobilių išvažiavo motociklas, kuris Liepų g.-Šiaurės pr. sankryžoje pradėjo važiuoti ant galinio rato. Motociklas važiuodamas link jo, atsitrenkė į šaligatvio bordiūrą ir apvirto. Apvirtęs motociklas toliau slydo ar važiavo link jo ir jį partrenkė. Motociklas priekiniu ratu jam kliudė koją ir jis griūdamas susitrenkė galvą. Nukritęs gulėjo ant šaligatvio. Kur po smūgio liko motociklas ir motociklininkas, jis nematė (1 t., b. l. 146-148, 158-162).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad P. V., numatė, kad dėl jo pavojingo vairavimo gali būti nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms ir kitiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams numatytiems BK 281 straipsnio 1 dalyje, jis pripažintinas padaręs šią nusikalstamą veiką.
Taip pat kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Liudytojai K. G. Š. ir R. A. nurodė, kad kaltinamasis išvažiavęs į kitą eismo juostą automobiliu VW Touran lenkė jų darbinį automobilį "Fiat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o priekyje jų su freza važiavo K. B.. Staiga juos aplenkęs kaltinamasis metėsi į dešinę pusę ir atsitrenkė į asfalto frezą. Po smūgio automobilis VW Touran nuvažiavo nuo važiuojamos kelio dalies į dešinę pusę, o K. B. su asfalto freza apvirto ant dešinės pusės ir pats iškrito iš frezos.
Aplinkybę, kad eismo įvykį sukėlė kaltinamasis atsitrenkęs į asfalto frezą, iš kurios nuo smūgio iškrito nukentėjusysis K. B. ir nukrito ant dešiniojo kelkraščio, patvirtino taip pat liudytojais apklausti A. G. ir A. K..
Aplinkybę, kad dirbdamas su freza buvo sunkiai sužalotas ir jam buvo amputuota dešinės kojos dalis patvirtino nukentėjusiuoju apklaustas pats K. B..
(Duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje ir dokumentuose užfiksuota, kad 2022-09-29 kelyje Viešvienai-Luokė-Upyna-Dirvonėnai, 6 km 950 m. kelio ruože (duomenys neskelbtini) darbus (duomenys neskelbtini) (toliau bendrovė) vykdė pagal sutartį Nr. PAR20-733 su (duomenys neskelbtini) Nr. 4605. Išdaužų tvarkymą šiame kelyje Bendrovė vykdė pagal nustatytus defektus (defektiniai aktai 2022-06-13 ir 2022-09-19). Darbų atlikimui išduota Paskyra-leidimas Nr. 22-09, laikotarpiui 2022-09-24 iki 2022-11-30. Darbams vadovavo ir tinkamą darbų atlikimą užtikrino darbų vadovas I. K.. Darbo vieta buvo pažymėta ženklais, pagal įsakymu patvirtintą schemą "Keliai už gyvenamųjų vietovės ribų TES K II 16. Aptveriamas 1 km ruožas ir jame tvarkomos išdaužos. Konkreti vieta dengiama apsauginiu automobiliu pažymėtu LED rodykle ir ženklais. Eismo įvykis įvyko pervažiuojant nuo vienos sutvarkytos išdaužos prie kitos. Nelaimingo atsitikimo metu priedangos automobilyje "Fiat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R. A. važiavo . (duomenys neskelbtini) A. G., . (duomenys neskelbtini) A. K.. Su K. B. sudaryta 1997-12-05 darbo sutartis Nr. 237 su 2018-12-31 pakeitimais ir 2019-04-30 priedu prie sutarties (duomenys neskelbtini) pareigose, turintis Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. 0234446 (t. 3, b. l. 44-93).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotas priekine vaizdo kamera. Vaizdo įrašas 2022-09-29, 09:24, trukmė 01:10:02. Vaizdo įraše matomi kelio ženklai, informuojantys apie atliekamą kelio remontą: ant kelio dešinio kelkraščio pastatytas įspėjamasis kelio ženklas "Darbai kelyje", draudžiamasis kelio ženklas " Ribotas greitis 70", draudžiamasis kelio ženklas" Ribotas greitis 50" ir įspėjamasis kelio ženklas "Nelygus kelias", draudžiamasis kelio ženklas" Ribotas greitis 50" (t. 2, b. l. 113-115).
Lietuvos Teismo Ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-144(22) užfiksuota, kad nagrinėjamoje eismo situacijoje automobilio „VW Touran“ vairuotojo P. V. veiksmai,- lenkė/арvažinėjo dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje buvusias transporto priemones, važiuodamas nemažesniu kaip 61 km/h greičiu ir neįsitikinęs, kad lenkimo/apvažiavimo manevrui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir kad baigdamas manevrą, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas šioje eismo juostoje buvusioms transporto priemonėms, dėl to, vengdamas susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančia kita transporto priemone, nebaigęs manevro nusuko į dešinę ir atsitrenkė į dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje buvusią asfalto frezą,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „VW Touran“ vairuotojas P. V. važiavo keliu Viešvėnai-Luokė-Upyna-Dirvonėnai kryptimi link Luokės ir vykdė dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje buvusių transporto priemonių - AB (duomenys neskelbtini) automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkimą/apvažiavimą, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta. Nebaigęs aplenkti /apvažiuoti transporto priemonių, nusuko į dešinę, tikėtina, vengdamas susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančia kita transporto priemone (kaip nurodė pats P. V.) ir, būdamas prieš eismo įvykio vietos schemoje oranžine spalva pažymėtų jo vairuojamo automobilio „VW Touran“ pėdsakų pradžią, nemažesniu kaip 61 km/h greičiu priekinės dalies kaire puse trenkėsi į dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje buvusios asfalto frezos galinę dalį. Tikėtinos transporto priemonių padėtys grafiškais pavaizduotos 6 pav. Nuo smūgio asfalto frezą, sukdamasi prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį, buvo bloškiama į priekį ir į kairę, nuvirtusi ant dešiniojo šono sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje, o automobilis „VW Touran" slydo į priekį ir į dešinę sukdamasis prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį, į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio schemoje (t. 2, b. l. 123-129).
Valstybinė teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1683/2022(04) užfiksuota, jog K. B. nustatyti sužalojimai: atviri skeveldriniai dešinio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiai, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinės čiurnos sąnario panirimas, plėšinė žaizda dešiniajame pakinklyje su pakinklinės arterijos sužalojimu, dėl to buvo atlikta dešinės kojos amputacija šlaunies vidurinio apatinio trečdalio riboje, daugybinės plėštinės žaizdos dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje ir kairės ausies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. K. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 153-154).
Pripažinus kaltinamąjį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje jam skirtina bausmė. Pažymėtina, kad už nusikalstamas veiką numatytas BK 281 straipsnio 1 ir 3 dalyse gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, teisiamas pirmą kartą. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Dėl to kaltinamajam skirtina švelniausia bausmės rūšis numatyta sankcijoje bauda.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvas parenkant bausmės dydį įvertinti ne tik kaltininko asmenybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybė sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nepaisant to, kad kaltinamasis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, tačiau nuoširdžiai dėl jų padarymo nesigailėjo. Pirmosios nusikalstamos veikos atveju, jis pripažino patį faktą, tačiau savo poelgį teisino subjektyviai sugalvotomis aplinkybėmis, kaip naujo motociklo jautrų akseleratorių, jam neįprastą motociklą ir pan., nors faktinių aplinkybių visuma rodo itin pavojingą važiavimo stilių ir ženkliai viršytą greitį. Taip pat ir dėl antrosios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nuoširdžiai nesigailėjo. Priešingai jis ilgą laiką netgi nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltino darbus atlikusius kelininkus, prastas oro sąlygas ir pan. Nepaisant to, kad kaltinamasis vėliau ir atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nuoširdumo jame teismas neįžvelgė, tai buvo deklaratyvaus pobūdžio veiksmas, siekiant švelnesnės bausmės ir padarinių.
Vis dėlto teismas įvertinęs netyčinį nusikalstamų veikų pobūdį skiria kaltinamajam šiek tiek didesnes nei minimalus baudos kaip bausmės rūšies dydis bausmes. Skirdamas bausmę už pirmąją nusikalstamą veiką teismas įvertina, kad nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam pasitikėjimui kaip kaltės formai. Pats nusikalstamos veikos pobūdis padarymo aplinkybėmis yra itin pavojingas greitį viršijant daugiau nei dvigubai ir mieste važiuojant tokiu greičiu, kuris tuo sezono metu neleistinas net ir automagistralėje. Nepaisant to, kad itin sunkių pasekmių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, tačiau bausmės skyrimo kontekste pats veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės turi esminę reikšmę, todėl kaltinamajam skirtina už veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje 100 MGL dydžio baudą.
Skiriant bausmę už antrąją nusikalstamą veiką teismas įvertina ne tik kilusias pasekmes, tačiau kaltės formą, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Nepaisant to, kad iš esmės kaltinamasis padarė ir sunkesnę nusikalstamą veiką žvelgiant iš nusikalstamos veikos pasekmių pozicijų, tačiau jos padarymo aplinkybės savo pobūdžiu yra švelnesnės nei pirmosios nusikalstamos veikos. Dėl to ir bausmės dydis už šią nusikalstamą veiką yra mažesnis 80 MGL dydžio bausmė.
Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės prašė neskirti gynyba dėl kaltinamojo padėties, nes jis yra ūkininkas. Pasak gynybos pritaikius šią baudžiamojo poveikio priemonę būtų sužlugdytas iš esmės kaltinamojo ūkis ir jis negalės funkcionuoti. Teismas tokio pobūdžio gynybos argumentus vertina kaip manipuliatyvius, nes asmuo ūkio darbams atlikti gali samdyti žmones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymą iš esmės nulemia ne asmens padėtis ir jo interesai, nes atitinkami suvaržymai asmeniui visais atvejais turės neigiamų pasekmių. Tokia ir yra baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis per negatyvias pasekmes užtikrinti visuomenės interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei priverstų susimastyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis pirmąją nusikalstamą veiką padarė 2021 m. vasario 28 d. Nepaisant šios nusikalstamos veikos padarymo, kurią ir nulėmė greitis, kaltinamasis po kelių mėnesių ir vėl viršijo nustatytą greitį 34 km/h. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas dėl pirmosios nusikalstamos veikos buvo nutrauktas 2021 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – vairuoti transporto priemones trijų mėnesių laikotarpiui, jis 2022 m. balandžio 18 d. vėl nesilaikė kelių eismo taisyklių ir viršijo leistiną greitį 50 km/h. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą teisiamas ir dabar, jis taip pat padarė viršydamas greitį, t. y. važiuodamas ne mažesniu kaip 61 km/h greičiu, kai nustatytas greitis dėl kelio remonto darbų buvo 50 km/h. Šių aplinkybių visuma rodo, kad greičio viršijimas ir ignoravimas kelių eismo taisyklių yra pagrindinė priežastis, dėl kurių asmuo padaro nusikalstamas veikas. Esant šiai aplinkybei asmeniui privalo būti apribota teisė vairuoti transporto priemones ne tik tam, kad iš jo atitinkamą laiką būtų eliminuota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir dėl to, jog jis suvoktų savo žalingo elgesio pasekmes. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo negali nusverti asmens asmeniniai poreikiai ir interesai, priešingu atveju tai suponuotų asmens nebaudžiamumą ir lemtų teisingumo principo neįgyvendinimą. Nurodytų aplinkybių visuma (nuolatinis kelių eismo taisyklių pažeidimas sukeliantis skaudžias pasekmes) suponuoja išvadą, kad asmeniui turi būti apribota teisė vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui kaip prašė prokuroras.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas jas privalo subendrinti apimdamas jas arba visiškai ar iš dalies sudėdamas (BK 63 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas teismas bendrina jas taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą numatytą BK 63 straipsnio 3 dalyje ir skiria kaltinamajam 180 MGL dydžio baudą.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir byla užbaigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tai kaltinamajam paskirta 180 MGL dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu iki 120 MGL dydžio baudos (BK 64¹ straipsnis).
Rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą 2022 m. rugsėjo 30 d. prokuroro nutarimu palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 139 straipsnio 3 dalis).
Skaitmeninės laikmenos, esančios 4 tomo viršelio nugarinėje dalyje paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taip pat nukentėjusysis pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamojo priteisti solidariai 107 049,41 turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu reikalavimo solidariai priteisti žalą iš civilinio atsakovo ir kaltinamojo atsisakė, prašė turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą nukentėjusiojo ieškinį (rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė, kad su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu sutinka, tačiau su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo sutiko iš dalies. Pasak civilinio atsakovo, adekvati neturtinės žalos atlygintina suma ne didesnė kaip 28 000 Eur.
Įvertinus tai, kad civilinis atsakovas sutiko su nukentėjusiojo prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, teismas šį jo reikalavimą tenkina ir priteisia iš civilinio atsakovo 107 049, 41 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).
Vertinant pareikštą reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir civilinio atsakovo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant sunkiam sveikatos sužalojimui, teismas konstatuoja, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Kaip nustatyta iš šios bylos aplinkybių, nukentėjusysis per eismo įvykį neteko dalies kojos, ji jam buvo amputuota, nepaisant patirtų didžiulių išgyvenimų nukentėjusysis nebegalės grįžti visavertiškai į darbo rinką, jo gyvenimo kokybė ir kitose srityse dėl šio įvykio ženkliai pablogėjusi. Įvykio pasekmės bus jaučiamos iki jo gyvenimo galo, o įvertinus jo sąlyginai jauną amžių, tai yra ilgas laikas. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma įvertinus vidutinio darbo užmokesčio dydį už 2024 m. I ketvirtį sudaro tik trijų metų vidutinį darbo užmokestį (vieno mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis 2024 m. I ketvirtį sudarė 1333,10 Eur). Ši suma įvertinus patirtų sužalojimų pobūdį ir to nulemtas pasekmes nėra laikytina pernelyg didele. Dėl to priteistina iš civilinio atsakovo.
Iš kaltinamojo priteistinos 3 000 Eur išlaidos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL dydžio baudą (5 000 Eur baudą).
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 80 MGL (4 000 Eur baudą).
Paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti kaltinamajam P. V. 180 MGL (9 000 Eur baudą).
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
P. V. baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios
Paskirti P. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiojo K. B. naudai 107 049,41 turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš P. V. 3 000 Eur nukentėjusiojo K. B. naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Skaitmenines laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.