Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-10-23 · Administracinė byla Nr. I1-4820-609/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-23Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
I1-4820-609/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01183-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas
D. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4820-609/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01183-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 3600 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė, Pataisos namai, įstaiga), jam priteisti 3600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 1-7) nurodo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Pravieniškių PN-AK 7 būrio 5 sekcijoje ir 6 būrio 2 sekcijoje jis buvo kalinamas nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis, dėl kurių patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie turėjo įtakos jo fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimui. Teigia, kad jis buvo apgyvendintas patalpoje, kurioje buvo 12 asmenų. Didelė dalis gyvenamųjų patalpų buvo užimta baldais, kurie mažino vienam asmeniui tenkantį laisvą kameros plotą. Mano, kad dėl mažo kameros ploto jis blogai miegojo ir jautė nuolatinį nuovargį. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK nėra laikomasi būtinųjų higienos normų: netvarkingi sanitariniai mazgai, nėra ventiliacijos, yra drėgna, veisiasi pelėsis, daugybė parazitų (blakės, tarakonai, pelės). Dėl blakių įkandimo jį kankino niežulys, kuris perėjo į alerginius odos išbėrimus, todėl teko vartoti vaistus. Teigia, kad maisto produktuose veisiasi tarakonai, maisto produktai apgriaužti pelių. Mano, kad parazitus naikinančios bendrovės paslaugomis nebuvo tinkamai naudojamasi. Nurodo, kad visi įstaigos langai netvarkingi ir nesandarūs, todėl patalpose šalta, jaučiasi skersvėjis. Tvirtina, kad tai, jog karštu vandeniu leidžiama naudotis tik vieną kartą per savaitę 15 minučių, neužtikrinami minimals žmogaus higienos poreikiai. Esant šaltam vandeniui, neįmanoma nusiskusti ir plauti galvą. Mano, kad dušai įrengti, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neužtikrinamas privatumas. Tvirtina, kad Pataisos namuose buvo teikiamas nemaistingas, nekokybiškas maistas, nes pavalgius didėjo rūgštingumas, dėl to jis jautė diskomfortą. Teigia, kad įstaigos parduotuvėje maisto produktų pasirinkimas ir kiekis yra ribojami, o daugumos produktų kainos ženkliai didesnės nei laisvėje. Nurodo, jog Pataisos namuose buvo nuolatinis triukšmas, nes pareigūnai nesirūpina ir nekontroliuoja nuteistųjų elgesio. Mano, jog visos šios gyvenimo sąlygos buvo nepriimtinos ir prilyginamos nežmoniškoms kalėjimo sąlygoms.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą ir papildomai (b.l. 13-20, 107-114) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog laikotarpiu iki 2019 m. gegužės 14 d. pareiškėjas buvo laikomas 3-čiojo sektoriaus 7-to būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 14,9 kv. m, ji skirta gyventi 3 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 4,97 kv. m. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 14 d. buvo perkeltas į 1-ąjį sektorių: laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo laikomas 7-to būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 56,99 kv. m, ji skirta gyventi 18 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,17 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 6-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 34,69 kv. m, ji skirta gyventi 12 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 2,89 kv. m.

Pažymi, kad Pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo teisė judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko nebuvo ribojama. Teigia, kad pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, todėl jam tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Akcentuoja, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Normos), patalpos buvo aprūpintos inventoriumi. Pabrėžia, jog savo gyvenamąsias patalpas turi prižiūrėti patys nuteistieji, jie yra aprūpinami valymo priemonėmis. Mano, kad pelėsio ar parazitų atsiradimas yra netinkamo patalpų valymo ir vėdinimo pasekmė. Pabrėžia, jog yra sudaryta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, darbai atliekami pagal sutartinius įsipareigojimus. Argumentuoja, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pabrėžia, jog teisės aktai nenustato pareigos kiekvieną dieną nuteistiesiems sudaryti sąlygas praustis duše. Nurodo, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra tiekiamas nuolat, o būrio prausykloje yra įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Nurodo, kad teisės aktuose nenumatyta pareiga įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, atsižvelgiant į tai, pertvaros dušinėse nėra įrengtos. Pažymi, kad įstaigos nuteistiesiems maitinimą teikia VšĮ „Bruneros“. Pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog buvo tiekiamas nekoloringas maistas, maistas tiekiamas, nesilaikant higienos reikalavimų. Akcentuoja, kad įstaiga negali įtakoti parduotuvėje nuteistiesiems parduodamų prekių kainų. Pabrėžia, jog Pataisos namų direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija, kuri 2 kartus per mėnesį tikrina kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pažymi, kad Pataisos namų administracija ėmėsi visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinamos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kainos įstaigos nuteistųjų parduotuvėse. Nurodo, kad Pataisos namų Pirmajame sektoriuje 6 ir 7 būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, langai yra tvarkingi, mediniai, šaltajam metų laikui sandarinami, langus galima atidaryti ir uždaryti. Įstaiga neturi licencijos verstis oro, oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiem yra išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pabrėžia, jog dėl psichologinės būklės pareiškėjas į specialistus nesikreipė. Mano, jog pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose sąlygų atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie turėjo įtakos jo fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimui.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, dėl netvarkingų sanitarinių mazgų, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio ir parazitų buvimo patalpose, netinkamo maitinimo, netvarkingų langų, netinkamos temperatūros, galimybės nusiprausti karštu vandeniu neužtikrinimo pagal poreikį, privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, pažeistų teisių, apsiperkant kalinimo įstaigos parduotuvėje, kitų bausmę atliekančių asmenų triukšmo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Bylos duomenimis (b.l. 23, 25-26, 107-109) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. gegužės 14 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-čiojo sektoriaus 7-to būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 14,9 kv. m., ji skirta gyventi 3 asmenims, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,97 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 7-to būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 56,99 kv. m, ji skirta gyventi 18 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 3,17 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 6-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 34,69 kv. m, ji skirta gyventi 12 asmenims, vienam asmeniui tekęs plotas 2,89 kv. m.

Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma neatitiko Taisyklių 11¹.1. punkto, nes atitinkamai trūko 0,21 kv. m.

Konstatuojama, jog viso 17 parų pareiškėjo teisė į vienam asmeniui turintį tekti minimalų gyvenamųjų patalpų plotą buvo pažeista.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl baldais užimamo ploto, dėl perpildytų kamerų, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.

Pripažinus, kad bendrabučio tipo patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintos Taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, buvo netvarkingi langai, drėgna ir netinkama temperatūra, veisėsi pelėsis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (13 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie nuteistojo laikymo sąlygas (b.l. 25-26, 111-112) patvirtina: pirmojo sektoriaus 6 ir 7 būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kurie yra mediniai, tvarkingi, šaltajam metų laikui sandarinami, langus galima atidaryti ir uždaryti; trečiojo sektoriaus 7 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje veikia rekuperacinė vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpa gali būti vėdinama per langą, sanitariniame mazge įrengti nauji, kokybiški ventiliatoriai.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės ir pelėsio patalpose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją.

Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kaip apskaičiuotas oro judėjimo greitis, leidžiantis daryti išvadą, kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais būdais pamatuota santykinė oro drėgmė, šiluma kameroje. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir kt. yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog buvo netvarkingi sanitariniai mazgai.

Pagal HN 134:2015 35 punktą, laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 (b.l. 58-60) patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Pagal minėtos tvarkos aprašo 5 punktą sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną, juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji, valymo metu plaunami tame tarpe ir sanitariniai mazgai (6, 10 punktai). Taigi šis teisinis reglamentavimas patvirtina, jog už tai, kad sanitariniuose mazguose būtų palaikoma tvarka ir švara, yra atsakingi nuteistieji, todėl atsakovės atstovės atsakomybė šioje dalyje negalima.

Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių, pelių).

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, blusų musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b.l. 54-57). 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. atliktų darbų aktai (b.l. 27, 114) patvirtina, kad 2019 m. balandžio 23 d. tame tarpe trečiojo sektoriaus 7 būryje buvo atlikti blakių ir tarakonų naikinimo darbai. Pagal minėtos sutarties 1.1 punktą kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pagal atsakovės atstovės duomenis, darbai yra atliekami tose patalpose, kuriose kenkėjai pastebėti. Duomenų, jog ginčo būriuose kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti 2019 m. vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, atsakovės atstovė nepateikė (jei kenkėjų naikinimo darbai nebuvo atlikti, nepateikė dokumentų pagal sutarties 3.2.9 punktą – kenkėjų stebėjimo forma, kenkėjų kontrolės žurnalas ir pan.), todėl pareiškėjui nurodžius, jog jis buvo sukandžiotas kenkėjų, patalpose buvo tarakonų, blakių, šios aplinkybės laikomos nenuneigtomis.

Pagal LVAT praktiką dėl pareigos pateikti reikiamus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, laikytina, kad ginčo laikotarpiu, galėjo būti pažeistas HN 134:2015 20 punkto reikalavimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Pravieniškių PN-AK turi pareigą laikytis nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Atsakovės atstovei nepateikus informacijos už visą ginčo laikotarpį dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog 2019 m. vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, t. y. buvo pažeistas HN 134:2015 20 punktas. Pareiškėjo nurodytos teisinės pasekmės – jo sveikatos būklės pablogėjimas dėl parazitų sukandžiojimo laikytinos neįrodytomis, nes asmens sveikatos istorijoje (b.l. 81-95) nėra duomenų patvirtinančių ginčo laikotarpiu pareiškėjo odos problemas, įtakotas parazitų sukandžiojimu.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovės veiksmų nesuteikus teisės nusiprausti šiltu dušu pagal poreikį.

HN 134:2015 44 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas skunde pripažįsta turėjęs galimybę kartą per savaitę 15 minučių pasinaudoti šiltu dušu. Tokios galimybės sudarymas pripažįstamas tinkamu HN 134:2015 44 punkto užtikrinimu. Teisinis reglamentavimas nenustato pareigos atsakovės atstovei užtikrinti nuteistųjų teisę kasdien nusiprausti šiltu dušu. Sanitariniuose mazguose yra praustuvės, todėl akivaizdu, jog jeigu pareiškėjui kilo didesnis poreikis praustis, jis turėjo galimybę tai padaryti ir praustuvės pagalba. Dėl šių priežasčių nenustatyti neteisėti atsakovės atstovės veiksmai šioje dalyje.

Pagal HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovės atstovės duomenimis (b.l. 13-20) bendrojo sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra tiekiamas nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris), nors teisės aktai nenumato užtikrinti karšto vandens tiekimo būrio sanitariniuose mazguose. Dėl šių priežasčių skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovės veiksmų, jam neužtikrinus privatumo naudojantis dušu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija), kurios nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Tokiu būdu teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-442/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovei nurodžius, jog pirmojo ir trečiojo sektoriaus dušinėse nėra įrengtos pertvaros, laikytina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. (30 kartų) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu ir tuo buvo pažeistos jo teisės.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog maistas buvo nekokybiškas ir nemaistingas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai kaip minėta, reiškiant reikalavimą priteisti neturtinę žalą, turi būti nurodytos neteisėtų veiksmų sukeliamos teisinės pasekmės. Šioje apimtyje pareiškėjas deklaratyviai išvardijo, kad pavalgius jam sustodavo skrandžio veikla, didėjo rūgštingumas, kankino nemalonus diskomforto jausmas, tačiau duomenų, kad kreipėsi į administraciją, o administracija nesiėmė priemonių problemą išspręsti, byloje nėra. Todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundžiasi pažeistomis teisėmis, nes Pravieniškių PN-AK parduotuvėje buvo aukštos kainos.

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, 2019 m. vasario 19 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. V-118 yra sudaryta komisija, tikrinanti kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir lyginanti jas su Pravieniškių kaime veikiančia parduotuve. Iš byloje esančių 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. birželio 11 d. nuteistųjų parduotuvių sektoriuose netikėto patikrinimo aktų (b.l. 30-53) nustatyta, kad tam tikrų prekių kainos viršijo leidžiamus 10 procentų antkainius. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus atsakovės atstovė UAB „Pontem“ direktoriui teikė 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. birželio 14 d. pretenzijas (b.l. 29, 38, 44, 48) su prašymu sumažinti kainas. Atsižvelgiant į nustatytas faktinės aplinkybes laikytina, kad pareiškėjo teisės šioje apimtyje galėjo būti pažeistos, tačiau įvertinus tai, kad atsakovės atstovė nustačiusi tam tikrus trūkumus sistemiškai teikė pretenzijas UAB „Pontem“ direktoriui, laikytina, kad ji tinkamai atliko nuo jos priklausančius veiksmus. Dėl šių priežasčių nenustatyti neteisėti atsakovės atstovės veiksmai šioje dalyje.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK buvo triukšminga ir pareigūnai nekontroliavo nuteistųjų asmenų elgesio. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kada būtent ir kokie pareigūnai nereagavo į nuteistųjų asmenų triukšmą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nurodytų veiksmų kreipėsi į atsakovės atstovės administraciją. Pabrėžtina, kad bendrabučio tipo patalpose, esant vienoje patalpoje atitinkamam skaičiui nuteistųjų asmenų, pareigūnams sudėtinga būtų kontroliuoti suaugusių asmenų kalbos garsą, tai priklauso nuo pačių nuteistųjų asmenų suvokimo dėl tinkamo elgesio. Teismo vertinimu, nurodytas argumentas dėl triukšmo yra abstraktus ir deklaratyvaus pobūdžio, ir neteisėti atsakovės atstovės veiksmai šioje dalyje nenustatyti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl nustatytų pažeidimų – minimalaus ploto neužtikrinimo (17 parų), 30 kartų privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir kenkėjų kontrolės tinkamo neužtikrinimo ginčo laikotarpiu, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK būtų vykdžiusi teisės aktų reikalavimus.

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į pažeidimo trukmę (17 parų) pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, beveik viso ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, sprendžia, jog atsakovės atstovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Objektyvių duomenų, jog pareiškėjui dėl atsakovės atstovės veiksmų buvo sukelti skunde nurodyti sveikatos sutrikimai, nėra pateikta.

Kadangi byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 3600 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui D. T. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė