Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-87-576/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
II-87-576/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00133-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
M. N.
Advokatai
Tomas Jurgelionis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-87-576/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00133-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, Rasai Pladaitei, Olgai Saveljevai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. N., jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 10ANN-132102078-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis D. Š. surašė M. N. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-132100546-17 dėl to, kad M. N. 2017 m. lapkričio 29 d. 15.30 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs naudojosi mobilaus ryšio telefonu, neišjungęs variklio, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 20 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, atsakomybė už kuriuos numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis D. Š. 2017 m. lapkričio 29 d. 15.51 val. nutarimu Nr. 10ANN-132102078-17 M. N. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalis ir paskyrė administracines nuobaudas – 60 eurų baudą už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, 10 eurų už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, t.y., iš viso subendrintą 60 eurų baudą.

M. N. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 10ANN-132102078-17 ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, jam nepadarius aukščiau nurodytų administracinių nusižengimų. Dėl įvykio aplinkybių nurodė, jog 2017 m. lapkričio 29 d. M. N. važiuojant automobiliu Eišiškių plentu, ji sustabdė kelių policijos pareigūnas. M. N., stabdomas sustojo kelio šalikelėje, įjungė avarinio stovėjimo šviesas, bei užtraukė rankinį stabdį. Policijos pareigūnas, nenurodęs sustabdymo priežasties, paprašė M. N. pateikti dokumentus, M. N., vykdydamas policijos pareigūno nurodymą, padavė vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės techninį liudijimą, techninį apžiūros taloną ir, kadangi civilinės atsakomybės draudimą turėjo tik el. pašto dėžutėje, pasakė, kad tuoj jį ištrauks ir parodys telefone. Policijos pareigūnas, suprasdamas, kad M. N. pateiks transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo el. variantą, naudodamasis mobiliuoju telefonu, dėl to neprieštaravo, jokių nurodymų ar įspėjimų to nedaryti M. N. nepateikė. M. N. pateikė policijos pareigūnui mobilų telefoną, kuriame matėsi elektroninis transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas, apžiūrai, policijos pareigūnas M. Š. pasakė, kad toks variantas jam netinka, nes M. N. turi pateikti popierinę dokumento versiją. M. N. bandant sakyti, kad visi duomenys, susiję su transporto priemonės vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, yra viešai prieinami, ir kad, policijos pareigūnas gali juos patikrinti duomenų bazėje, bei, kad tiek Ministro pirmininko, tiek Vidaus reikalų ministro, tiek Seimo narių nuomone, nėra tikslo tokių dokumentų vežiotis, nes viską dabar galima patikrinti duomenų bazėje, todėl nėra pagrindo netikėti šiuo elektroniniu dokumentu. Tačiau policijos pareigūnas atsakė, kad jam yra neįdomūs nei Ministro pirmininko, nei Vidaus reikalų ministro nei duomenų bazės duomenys, nes įstatyme yra nurodyta, kad vairuotojas privalo pateikti draudimo polisą, todėl M. N. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tada M. N. bandė geranoriškai replikuoti, kad įstatyme nėra nurodyta, kad draudimo polisas turi būti popieriniame variante, todėl turėtų tikti ir elektroninis draudimo polisas, bei dar kartą parodė šį polisą, esantį jo el. pašto dėžutėje, policijos pareigūnui. Išgirdęs šį M. N. teiginį, policijos pareigūnas staigiai supyko, pradėjo reikalauti kreiptis į jį mandagumo forma „Jūs" ir pasakė, kad už tokias kalbas jis surašys protokolą ne tik už draudimo poliso nepateikimą, bet ir už tai, kad M. N., naudojosi mobilaus ryšio telefonu, esant užvestai transporto priemonei. M. N. dar bandė sakyti, kad transporto priemonė nevažiuojanti, ji sustabdyta policijos pareigūnų, o mobilus telefonas buvo panaudotas pateikti draudimo polisą policijos pareigūnui. Tačiau policijos pareigūnas nurodė, kad jam „yra neįdomu" ir nuėjo rašyti protokolą į tarnybinį automobilį, po ko buvo surašytas protokolas ir paduotas M. N. pasirašyti. M. N. bandant gilintis į paduotus dokumentus, ir bandant aiškintis situaciją, policijos pareigūnas spaudė jį kuo greičiau pasirašyti šiuos dokumentus, nes „ten viskas aiškiai surašyta" ir nieko čia papildomai aiškintis nereikia. Spaudžiamas policijos pareigūno, M. N., nenorėdamas aštrinti situacijos ir manydamas, kad savo nekaltumą galės įrodyti bylos nagrinėjime, pasirašė paduotus dokumentus ir tik vakare pamatė, kad kartu su protokolu jam yra pateiktas ir nutarimas, kuriuo jis jau pripažintas kaltu, be jokio bylos tyrimo, be jokių galimybių pasiaiškinti. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas yra priverstas gintis teikdamas skundą, nes apsiginti bylos nagrinėjimo metu jis net neturėjo galimybės, tokiu būdu grubiai pažeidžiant jam suteiktas pamatines teises.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendžiant dėl KET 16 punkto reikalavimo pažeidimo, teismas turėtų įvertinti, kokiu tikslu įstatymo leidėjas draudžia tam tikras veikas bei už jų pažeidimą numato atitinkamos atsakomybės taikymą. Taip pat būtina įvertinti administracinės atsakomybės politiką konkrečiu atveju. Šiuo atveju M. N. pateiktas kaltinimas, kad jis nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso. Įstatymas aiškiai ir imperatyviai nenurodo, kad draudimo polisas turi būti pateikiamas tik popieriniame variante. Nesant imperatyvaus reglamentavimo, visos abejonės dėl to turi būti taikomos M. N. naudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2016 m., o šiuo metu ir Vidaus reikalų ministerija, jos ministras išsako poziciją, kad vairuotojams nėra tikslo turėti KET 16 punkte reikalaujamų dokumentų, nes mobilūs patruliai yra aprūpinti technine įranga ir galimybe vietoje disponuoti duomenų bazėmis. Policijos pareigūnų veikla turi būti efektyvi, nukreipta į pagalbą žmogui, bet ne į represinių priemonių taikymą. Be to, kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, visa informacija apie transporto priemonės draudimą yra viešai prieinama ir patikrinama. Be to, M. N. tyčia nebuvo nukreipta į šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. N. tokį dokumentą turėjo, jis buvo elektroninėje laikmenoje, saugomas el. pašto dėžutėje, kuri sukonfigūruota M. N. mobiliame telefone. Taigi, jis de facto šį dokumentą turėjo ir jį pateikė policijos pareigūnui apžiūrai. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veikoje nėra šio pažeidimo sudėties būtinųjų elementų, todėl teisena šioje dalyje nutrauktina.

Norint nubausti dėl Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimo, šį pažeidimą reikia vertinti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, apibrėžiančių vairuotojo ir transporto priemonės vairavimo sąvokas kontekste. Norint nubausti asmenį už naudojimąsi mobiliuoju telefonu reikia įrodyti šias aplinkybes: 1) kad asmuo yra vairuotojas pažeidimo padarymo metu; 2) kad asmens tyčia buvo nukreipta į veiksmą, kuris nesusijęs su transporto priemonės vairavimu ir trukdo tam, t.y. kad asmuo vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis. M. N. pagal bylos faktines aplinkybes negalėjo būti laikomas vairuotoju, nes - pirmiausia, tam, kad būti vairuotoju, asmuo turi ne tik sėdėti prie automobilio vairo, bet privalo atitikti antrąjį požymį - vairuoti transporto priemonę, t.y., atlikti veiksmus, kuriais valdoma transporto priemonė. M. N., sustabdytas sustojo, įjungė avarines šviesas, užtraukė rankinį automobilio stabdį. Po ko policijos pareigūnas jo paprašė pateikti dokumentus, M. N. pateikė policijos pareigūnui kitus KET 16 punkte nurodytus dokumentus ir nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimą turi elektroniniame variante, elektroninėje pašto dėžutėje, kuri sukonfigūruota jo mobiliame telefone, pasakė, kad tuoj pateiks mobilų telefoną apžiūrai. Policijos pareigūnas, išgirdęs tai nieko nesakė, jokių nurodymų nedavė. Po ko buvo pateiktas apžiūrai mobilus telefonas su jame atidarytu el. draudimo poliusu. Policijos pareigūnas paaiškino, kad jam netinka toks variantas - reikia popierinio, todėl rašys protokolą. Ši situacija jokiais būdais negali patvirtinti, kad M. N. atliko veiksmus, kuriais valdoma transporto priemonė. Transporto priemonė stovėjo, sustabdyta policijos pareigūno, o stovėjimo metu vairuotojas atliko ir kitus, su vairavimu nesusijusius veiksmus - ieškojo vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo ir pan, t.y. iš esmės atliko veiksmus, kurtuos draudžia atlikti Kelių eismo taisyklių 20 punktas „<..>Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų", tačiau visi šie veiksmai buvo atlikti vykdant policijos pareigūno nurodymus. Taigi ir mobilaus telefono padavimas pareigūnui negali būti laikomas draudžiamu veiksmu, nes nebuvo vairavimo fakto - vyko automobilio vairuotojo patikra ir vairuotojas vykdė policijos pareigūno nurodymus. Be to, policijos pareigūnas žinojo, kad vairuotojas ketina naudoti mobilųjį telefoną tam, kad pateiktų draudimo polisą. Jei policijos pareigūnas žinojo apie ketinimą padaryti pažeidimą, jis, turėdamas pareigą užkardinti pažeidimus, tokios pareigos nevykdė ir neįspėjo vairuotojo, ar nepareikalavo nesinaudoti telefonu, išlipti iš automobilio ar pan. Įstatymų leidėjas šiuo teisiniu reguliavimu siekė, kad vairuotojas, vairuojantis transporto priemonę, sutelktų dėmesį į eismą, ir nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu ši situacija visiškai nesusijusi su transporto priemonės vairavimu. Ši situacija labiau susijusi su policijos pareigūno principų nebuvimu. Policijos pareigūnas šiuo atveju iš esmės pats išprovokavo tam tikro veiksmo atlikimą, kurį jis vertina kaip pažeidimą ir už kurį nubaudžia. Šios išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad M. N. veikoje nėra Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimo sudėties, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Šalies argumentai

Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad priimant nutarimą buvo grubiai pažeistos jo procesinės teisės: ir administracinio nusižengimo protokolą surašė, ir nutarimą priėmė tas pats pareigūnas, tuo pažeidžiant principą, jog niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Be to, pareigūnas elgėsi šališkai, buvo iš anksto suinteresuotas M. N. nubaudimu, ką įrodo jo arogantiškas elgesys, apsisprendimas surašyti protokolą dėl KET 20 punkto pažeidimo. Dėl šių dviejų aplinkybių buvo pažeista M. N. teisė į nešališką teismą. Tarp protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo praėjo tik penkios minutės, per kurias nebuvo užtikrintos M. N. teisės perskaityti protokolą, pasirengti bylos nagrinėjimui, pasitarti su advokatu, pasirengti teisinius gynybos argumentus, paanalizuoti teisminę praktiką, pasidomėti Konstitucinio Teismo jurisprudencija, suformuluoti prašymus, pareikšti nušalinimus ir t.t. ir pan., todėl jokios kalbos apie teisingą bylos išnagrinėjimą negali būti. (b.l. 7-15)

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo netenkinti M. N. skundo. Atsakydami į skundo argumentus nurodė, kad naikinti nutarimo nėra pagrindo. 2017-11-29, 2018-01-05 policijos pareigūno D. Š. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, kad M. N. mobiliojo ryšio priemonę naudojo rankomis, neišjungęs sustojusio automobilio „VW Passat“ variklio. Pareiškėjas nurodo, kad telefoną naudojo norėdamas parodyti policijos pareigūnui draudimo liudijimą, be to automobilio tuo metu nevairavo ir Kelių eismo taisyklių 20 punkte įtvirtintas draudimas jam negalėjo būti taikomas. Byloje pakanka duomenų, jog M. N. automobilį „VW Passat“ vairavo. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūno reikalavimu M. N. buvo sustabdęs vairuojamą automobilį dokumentų patikrinimui ir telefonu naudojosi automobiliui stovint, nešalina asmens atsakomybės. Kaip matyti iš Kelių eismo taisyklių 20 punkto nuostatų, reikalavimas nenaudoti mobiliojo ryšio priemonės vairuotojui galioja ir transporto priemonei stovint su užvestu varikliu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalies nuostatas, aiškinančias transporto priemonės vairavimo sąvoką, įstatymų leidėjas susiejo transporto priemonės vairavimo ir vairuotojo sąvokas su transporto priemonės valdymu, o ne su transporto priemonės judėjimu. Užvedus variklį transporto priemonė pradedama valdyti, jos valdymas baigiasi tik užgesinus variklį. Pažymėtina, kad vairuotojai vairuodami automobilius dažnai neatlieka su transporto priemonės vairavimu susijusių veiksmų (pvz., stovėdami transporto priemonių grūstyje, laukdami, kol sankryžoje užsidegs leistinas šviesoforo signalas), tačiau tai nereiškia, kad Kelių eismo taisyklių 20 punktas vairuotojui negalioja. Minėtoje normoje aiškiai nurodyta, jog naudotis telefonu vairuotojui leidžiama tik išjungus stovinčios transporto priemonės variklį. Pagal M. Š. tarnybinius pranešimus, M. N. rinko numerį ir skambino neišjungęs automobilio variklio. Vilniaus apygardos teismas, kaip institucija įgaliota priimti galutinius ir neskundžiamus sprendimus administracinių nusižengimų bylose, ne kartą išsakė savo nuomonę dėl Kelių eismo taisyklių 20 punkto taikymo. Teismo nuomone, nebūtina nustatinėti, jog vairavimo metu buvo kalbama, užtenka tokių vairuotojo veiksmų, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, kurie nesusiję su vairavimu - tai gali būti telefono laikymas viena ranka, mygtukų spaudymas, SMS žinučių siuntimas ir panašus veiksmai (pvz., Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. ATP-377-195/2011, ATP-78-533/2012, ATP-777-628/2013). Kelių eismo taisyklių 16 punktas nenumato reikalavimo dokumento formai, todėl M. N. transporto priemonės draudimo liudijimą galėjo parodyti ir telefone, tačiau prieš naudodamasis mobiliojo ryšio priemone privalėjo išjungti automobilio variklį. Neišjungęs variklio M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Draudimo liudijimo asmuo policijai neparodė ir vėliau, jo nepateikė ir prie skundo. Nutarimas Nr. 10ANN-132102078-17 skirti administracinę nuobaudą yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nutarimo nėra pagrindo. (b.l. 3-4)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad kelių policijos pareigūnai jį sustabdė 2017 m. lapkričio 29 d. Stabdymas buvo prieš viaduko tiltą, važiuojant link Vaidotų km. Pareigūnas jam parodė, kur sustoti su šviesą atspindinčiu atšvaitu. Jis sustojo šalikelėje, už ištisinės juostos prie pat kelio krašto. Ten yra dvi plačios važiuojamos juostos, ir šalikelės juosta. Nežino, ar visi automobiliai buvo stabdomi, nes tuo momentu, kada stabdė, prieš jį pravažiavo 3 automobiliai, kurių nestabdė, ir vienas stovėjo šalikelėje. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė dokumentus. Neturėjo atsispausdinęs draudimo poliso, todėl pasakė, kad turi jį tik elektroninės versijos telefone. Pareigūnas nesakė, kad negalima rodyti draudimo liudijimo telefone, kol užvestas automobilis. Jis ištraukė telefoną, pradėjo ieškoti draudimo poliso el. pašte. Jis kaip tik tą dieną parsiuntė draudimo liudijimą. Iki to laiko telefone jo neturėjo. Parodė el. pašte draudimą ir pareigūnas pasakė, kad jam toks netinka, kad reikia popierinio. Pasakė, kad pareigūnas gali pats patikrinti tuos duomenis, jie yra viešai prieinami, VRM ministras, premjeras yra pasakę viešai, kad tokių dokumentų neprivalu vežiotis. Pareigūnas pasakė, kad jam tai neįdomu, jeigu nepateiks popierinio varianto, jam surašys protokolą. Jis nurodė, kad pareigūnas galiausiai šiuos duomenis gali pasitikrinti duomenų bazėje, jei jam elektroninis variantas netinka. Pareigūnas pareikalavo kreiptis į jį forma „Jūs“ ir nurodė, kad eina rašyti protokolą. Paėjęs pora žingsnių, prišokęs dar pasakė, kad parašys ir dėl to, jog naudojosi telefonu esant užvestam varikliui. Jis argumentavo, kad tuo metu jis stovėjo šalikelėje, pas jį buvo užtrauktas rankinis stabdys, jis nesilietė nei prie vairo, nei prie pedalų, bėgių perjungimo ir pan. Jis patraukė sėdynę atgal. Atliko visus veiksmus, kurie nesusiję su vairavimu. Telefoną ištraukė vien tam, kad parodytų draudimo polisą. Pareigūnas atnešė protokolą ir nutarimą. Jis buvo susijaudinęs, nesuprato, kaip galima, turint visus privalomus dokumentus, surašyti protokolą. Jis nesinaudojo telefonu vairuodamas. Su policijos pareigūnu nekonfliktavo, neįžeidinėjo jo, o tik argumentavo savo nuomonę. Grįžęs namo pamatė, kad dar yra surašytas ir nutarimas. Bendravimas nuo sustabdymo iki dokumentų surašymo užtruko apie 25 min. Pats bendravimas su pareigūnu užėmė apie 10 min. Jis bendravo su pareigūnu D. Š., o vėliau paprašė pakviesti kitą vadovaujantį pareigūną, kurio paprašė įvertinti šį dalyką. Šis pareigūnas paklausė, ar turėjo telefoną rankose. Atsakė, kad taip, nes norėjo parodyti polisą. Šis pareigūnas pasakė, kad viskas tvarkoje, jis viską galės paaiškinti teisme. Vėliau ieškojo telefone medžiagos susijusios su ANK, kai pareigūnas grįžo su dokumentais. Tuo metu jau buvo išjungtas variklis. Variklį išjungė, kai pareigūnas nuėjo surašinėti protokolą dėl naudojimosi mobiliu telefonu. Kai jo prašė pateikti dokumentus, jis telefonu neskambino.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Liudytojas D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo vykdomos specialios priemonės, išstatyti Eišiškių pl. ribojimo ženklai ir stabdomas transportas, išaiškinti KET pažeidėjus - pirmiausia, tuos, kurie neblaivūs, be vairuotojo pažymėjimo ir kitus smulkius pažeidimus. Stabdė visus automobilius iš eilės. Pamatė juodos spalvos automobilį „VW Passat“, jį sustabdė, prisistatė. Vairuotojas paklausė jo, kas jis toks, liepė parodyti pažymėjimą. Jis pasakė, kad vykdoma policinė priemonė - reidas, parodė tarnybinį pažymėjimą. Vairuotojas norėjo jo pažymėjimą paimti, bet jis neleido. Paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir technikinį pasą. Jis paprašė pateikti privalomojo draudimo liudijimą ir transporto priemonės technikinės apžiūros dokumentus. Vairuotojas privalomojo draudimo poliso nepateikė, sakė, kad nepateikinės, liepė jam pačiam nueiti pažiūrėti duomenų apie draudimo polisą, kreipdamasis į jį „tu“. Jis atsakė, kad yra valstybės tarnautojas ir į jį negalima kreiptis tu. Jis turi galimybę patikrinti draudimo polisą, bet dar tokio įstatymo nėra. Nuo 2018 liepos mėnesio įsigalios įstatymas, kai vairuotojams nereikės nieko pateikinėti, tik asmens tapatybės kortelę. Vairuotojas nurodė, kad tuoj pasižiūrės ir pradėjo skambinėti telefonu. Jis paprašė telefonu nesinaudoti, nes variklis neišjungtas. Jis pasakė: „tu man neaiškink, aš žinau, ką darau“. M. N. pasakė, kad parodys draudimą telefone. Jis telefoną išsitraukė, kad parodytų draudimą, bandė rodyti draudimą telefone, o vėliau pradėjo skambinti telefonu neišjungęs variklio, telefoną buvo pridėjęs prie ausies. Vairuotojas kalbėjo telefonu dar iki surašant protokolą. Jis stovėjo prie M. N. kairio galinio sparno, kai vairuotojas skambino kažkam telefonu. Draudimą galima suklastoti, ištaisyti datą, jeigu tai elektroninis dokumentas, todėl reikalaujama popierinio varianto. Jis reikalavo pateikti privalomojo draudimo poliso popierinį variantą. Pasakė, kad vairuotojui bus surašytas protokolas, kad nepateikė dokumento ir už tai, kad naudojosi telefonu neišjungęs variklio. M. N. buvo labai įžūlus, replikavo dėl išvaizdos. Prie jo stovėjo 4 ar 5 pareigūnai, kurie matė, kad vairuotojas naudojosi telefonu neišjungęs variklio. Buvo priėjęs būrio vadas ir kiti pareigūnai. Bendravo ir būrio vadas V. P.. M. N. vis reikalavo paaiškinti, kodėl yra tas straipsnis, toks punktas, liepė parodyti Kelių eismo taisykles, bandė išprovokuoti pareigūną. Jie bendravo apie 10-15 minučių. Jis buvo su uniforma. Automobilis sustojo kelkraštyje, arčiau dešinio krašto, toje pusėje juostos buvo dvi. Jis sustojo per pusę juostos. Bendraujant automobilis stovėjo, kiek jis matė, nejudėjo. Toliau negalėjo važiuoti, nes stovėjo dar kitos mašinos. Buvo greičio ribojimo ženklai. „Stop policija“ ženklo nebuvo. 15.51 val. protokolas tik pradėtas rašyti. Protokolą įteikė maždaug apie 17 val. Jie apie 16.50 val. nuvažiavo nuo Eišiškių plento. M. N. susipažino su protokolu apie 50 minučių. Administracinis nurodymas nebuvo surašytas, nes sistema nedavė to padaryti. Tas pats pareigūnas gali surašyti protokolą ir nustatyti pažeidimą. Su protokolu M. N. buvo pateiktas kartu ir nutarimas. (b.l. 47-48)

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Dėl LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo.

M. N. patrauktas pagal administracinėn atsakomybėn LR ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 29 d. 15.30 val. sustabdytas policijos pareigūnų nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis nelaiko privalomu vežiotis ir turėti civilinės atsakomybės draudimo dokumento, kadangi policijos patruliai yra aprūpinti technine įranga ir gali patys patikrinti duomenis, ar automobilis yra privalomai draustas šios rūšies draudimu, tokia yra valstybės šiuo metu vykdoma politika, minėtoji KET nuostata vykdant šią politiką nuo 2018 m. liepos 1 d. neteks galios. ANK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Taigi, nei vykdoma politika, nei planuojami teisės aktų pakeitimai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis šiuo metu dar galiojančių Kelių eismo taisyklių nuostatų.

Kelių eismo taisyklių 16 punktas nustato jog „Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau - privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis <...>. Analogiškas įpareigojimas numatytas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte. Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykio dieną galiojusių šių teisės normų redakcijos nustato pareigą vairuotojui pateikti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentą, o ne pareigūnui tikrinti draudimo galiojimo faktą duomenų bazėje.

Liudytojas D. Š. tarnybiniuose pranešimuose ir pareiškėjas M. N. skunde bei duodamas parodymus teisme vienodai nurodė įvykio aplinkybes, kad M. N. nepateikė atspausdinto popieriuje privalomojo civilinio atsakomybės draudimo dokumento, tik pasiūlė pareigūnui pasižiūrėti į elektroninę šio dokumento versiją, atsiųstą vairuotojui į jo el.paštą, mobiliajame telefone. Abi šalys skirtingai vertina šį veiksmą teisine prasme. Pareiškėjas laiko, kad pateikęs pareigūnui elektroninį dokumentą apžiūrai jis tinkamai įvykdė KET 16 punkte numatytą pareigą, tuo tarpu tikrinantis pareigūnas laiko, kad tai nėra tinkamas reikalaujamo dokumento pateikimo būdas KET 16 punkto prasme. Byloje esanti LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo kopija patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 27 d. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomas civilinės atsakomybės draudimas galiojo. Pagal minėtus duomenis, draudimo liudijimas buvo išduotas 2017 m. vasario 21 d. (b.l. 24).

Pagal teismų praktiką, atsižvelgiant, jog įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai, dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014). Tai, kad asmuo neturi draudimo poliso originalo, laikytinas menkaverčiu ir vertintinas, kaip formalus tvarkos nesilaikymas, tačiau elektroniniu būdu pateiktas dokumentas nesukelia esminio įstatymo reikalavimo nesilaikymo fakto. Dokumento pateikimas elektroninėje erdvėje iš esmės atitinka KET reikalavimus ir nesiekia administracinės atsakomybės ribų. (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. ATP-519-166/2015) Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pati atsiliepime nurodė, kad vairuotojas galėjo transporto priemonės draudimo liudijimą parodyti telefone, kadangi KET 16 punktas nenumato reikalavimų pateikiamo dokumento formai, taigi iš esmės pripažįsta, jog M. N. atliko KET 16 punkte numatytą pareigą tinkamai.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad M. N. veiksmuose nėra LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl KET 16 punkto nuostatų pažeidimo jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl LR ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo.

M. N. taip pat patrauktas pagal administracinėn atsakomybėn LR ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 29 d. 15.30 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs naudojosi mobilaus ryšio telefonu, neišjungęs variklio, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 20 punktas nustato, kad „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų."

Tiek M. N. tarnybiniuose pranešimuose, tiek liudytojas D. Š. duodamas parodymus teisme vienodai nurodė aplinkybę, kad kai pareiškėjas bandė pateikti draudimo liudijimo elektroninį dokumentą, esantį jo mobiliajame telefone, automobilio variklis nebuvo išjungtas. Taigi, gramatiškai aiškinant KET 20 punktą yra abi sąlygos atsakomybei dėl KET 20 punkto pažeidimo kilti: stovinčio automobilio variklis neišjungtas, ir vairuotojas rankomis naudojasi mobiliojo ryšio priemone – ieško joje informacijos, teikia telefoną pareigūnui.

Pareiškėjas nurodė skunde, kad jis ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė, kadangi nors automobilio variklis buvo neišjungtas, tačiau jis buvo sustabdęs automobilį pareigūno reikalavimu, stovėjo šalikelėje, įjungęs rankinį stabdį, avarinius signalus, tuo metu jokių automobilio valdymo veiksmų neatliko, taigi jo nevairavo, bet to tik atlikinėjo veiksmus, kurių reikalavo pareigūnai - pateikti draudimo liudijimą. Policijos pareigūnas D. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad sustabdytas patikrinimui automobilis „VW Passat“ stovėjo šalikelėje.

Vertinant LR ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų požymių buvimą M. N. veiksmuose atsižvelgtina į KET 20 punkto reikalavimo tikslą – užtikrinti eismo saugumą, kad vairuotojo dėmesys būtų skirtas tik eismui, tinkamam transporto priemonės valdymui, ją valdant abiem rankomis. Šiuo atveju, kaip ir nurodė pareiškėjas, esant tokioms pat sąlygoms, stovint automobiliui neišjungtu varikliu, jis atliko eilę kitų veiksmų, kuriuos jį įpareigojo atlikti KET kitų straipsnių nuostatos - surasti reikalaujamus dokumentus, pateikti juos pareigūnui, bendrauti su pareigūnu, tai yra, jo dėmesys ir rankos jau buvo atitrauktos nuo automobilio valdymo kitais veiksmais iki telefono pateikimo pareigūnui. Pareiškėjas skunde teisingai nurodė, kad visi šie veiksmai vertintini kaip kiti su transporto priemonių vairavimu nesusiję veiksmai, savo esme yra panašūs į mobilaus ryšio telefono naudojimą rankomis, tačiau šiuo atveju jie nelaikytini KET nuostatų pažeidimu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju KET 20 punkto nuostatos turėtų būti aiškinamos ne gramatiniu metodu, o teleologiniu, t.y., įstatymui leidėjui turint omenyje tuos atvejus, kai automobilis sustabdomas jam dalyvaujant eisme. Manytina, jog įstatymo leidėjas automobilio stovėjimą išjungtu varikliu apibrėžia kaip požymį, jog transporto priemonė nebedalyvauja eisme. Šiuo atveju mobilaus ryšio telefono paėmimas, informacijos suradimas ir pateikimas pareigūnui, kai transporto priemonė sustabdyta šalikelėje policijos pareigūno patikrinimui, o ne trumpam sustabdyta eismo sraute vairuotojui vykdant manevrą, pvz., prieš vykdant persirikiavimą, posūkį, degant raudonam šviesoforo signalui, gali būti prilyginama automobilio stovėjimui išjungtu varikliu jo pavojingumo prasme. Šiame kontekste mobilaus telefono panaudojimas rankomis nėra pavojingas ir keliantis grėsmę eismo saugumui veiksmas, nes kiti su vairavimu nesusiję vairuotojo veiksmai taip pat nevertinti kaip tokie. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad mobilaus ryšio telefonas buvo paimtas ne vairuotojo asmeninių poreikių tenkinimui, o siekiant įvykdyti KET 16 punkto reikalavimą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į ypatingas automobilio stovėjimo aplinkybes, kad automobilis stovėjo šalikelėje, kol atliekamas patikrinimas, jo nemobilumas buvo užtikrintas techninėmis priemonėmis (rankiniu stabdžiu), kai buvo naudojamas telefonas, tuo metu vairuotojas atlikinėjo dar ir kitus veiksmus, nukreipiančius jo dėmesį nuo transporto priemonės valdymo, teismo vertinimu, M. N. veiksmuose nėra LR ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įvykio ir sudėties, todėl byla jo atžvilgiu dėl nusižengimo nutrauktina.

Dėl procesinių teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, kadangi administracinio nusižengimo protokolą surašė ir nedelsdamas nutarimą dėl jo nubaudimo priėmė tas pats pareigūnas, tokiu būdu būdamas kaltintoju ir teisėju viename asmenyje, be to jis buvo šališkas, nes įsižeidęs dėl vairuotojo bendravimo formos.

LR ANK 615 straipsnio 1 dalis nustato, kad Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taigi reikalavimas, kad administracinio nusižengimo protokolą surašytų ir bylą nagrinėtų skirtingi pareigūnai, nėra absoliutus. Kelių patrulių rinktinė paprastai yra būtent ta institucija, kurios struktūra ypatinga, ji neturi administracinės veiklos skyriaus. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 48 punktas numato, jog Policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas. Tada policijos patrulis surašo pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą (gali būti surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei administracinis nurodymas (dokumentai pildomi Administracinių teisės pažeidimų registre) ar šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, teisės aktų nuostatos tam pačiam pareigūnui surašius administracinio nusižengimo protokolą ir priėmus nutarimą nebuvo pažeistos.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis pašė teisiškai situaciją įvertinti ir kito patrulio, su kuriuo jis nebuvo sukonfliktavęs, šis M. N. veiką kvalifikavimo taip pat. Atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjo teisė į teisingą teismą buvo realizuota, nagrinėjant jo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltina pareigūną nešališkumu dėl to, kad jis padarė pastabą pareiškėjui dėl nemandagios bendravimo formos, kreipiantis „tu“. Pareiškėjas savo skunde tai vertina kaip pareigūno arogancijos apraišką. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Piliečio bendravimas su valstybės tarnautoju turi būti pagrįstas abipuse pagarba ir vykti visuomenės moralės normas atitinkančiu būdu iš abiejų pusių, todėl pareigūno pastaba, kad jam nemaloni familiari kreipimosi forma, negali būti vertinamas kaip išankstinis nusistatymas nepagrįstai nubausti asmenį.

Pareiškėjas kaip pareigūno nešališkumą patvirtinančią aplinkybę nurodo tai, kad pareigūnas apsisprendė surašyti jam protokolą dėl KET 20 punkto nuostatų pažeidimo tik bendravimo eigoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto nuostatose nurodyti objektyvieji veiksmai buvo padaryti tik viduryje tikrinimo, taigi pagrindas inkriminuoti šio nusižengimo požymius atsirado ne iš karto, o tik po tam tikro laiko. Tai kad pareigūnas neignoravo formalaus KET 20 punkto nuostatų pažeidimo negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu jo šališkumą. Be to, kaip minėta aukščiau, šio nusižengimo buvimą M. N. veiksmuose įžvelgė ir kitas patrulis, kurio tai įvertinti paprašė pats pareiškėjas savo iniciatyva, ir su kuriuo šis dar nebuvo sukonfliktavęs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. N. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 10ANN-132102078-17 nusižengimo naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 10ANN-132102078-17 ir administracinio nusižengimo teiseną M. N. atžvilgiu nutraukti.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A. V.)Teisėja Nida Vigelienė2018 m. balandžio 9 d.