Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. sausio 8 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. V. P. atžvilgiu nutraukta;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis J. K. 2012 m. gruodžio 28 d. surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-12-28 17.01 val., Kauno g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes – Benz 313, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis ir šiais savo veiksmais, pažeidė Kelių eismo taisyklių 21 p. reikalavimus.

2013 m. sausio 8 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviems) mėnesiams.

Nesutikdamas su tokiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu V. P. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. gegužės 17 d. nutarimu V. P. skundą patenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai – policijos pareigūnai J. K. ir R. B. parodė, kad jie akivaizdžiai matė, kaip vairuotojas dešinėje rankoje laikė telefoną, telefono su kitu daiktu nesupainiojo, nes teisės pažeidimą užfiksavo 1 - 1,5 metro atstumu. Surašant protokolą asmuo pripažino, jog laikė telefoną rankoje, vėliau, pirmosios instancijos teisme, policijos pareigūnams anksčiau duotus parodymus pakeitė ir nurodė, kad telefonu nesinaudojo.

Pažymima, jog teisės pažeidimo padarymo vietoje V. P. liudytojų nenurodė, jų asmuo nenurodė. A. G. ir G. K. pirmosios instancijos teismui duoti parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, neišsiaiškinta kiek laiko ir kurioje tiksliai vietoje vairuotojas buvo liudytojų stebimas.

Pabrėžiama, kad duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdę policijos pareigūnai pasielgė neteisėtai ir išgalvojo tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinusi institucija nenustatė. Policijos pareigūnai V. P. asmeniškai nepažinojo ir neturėjo tikslo asmenį nepagrįstai apkaltinti. Be to, pareigūnų parodymai neprieštaravo priminei bylos medžiagai, jie buvo nuoseklūs, atitiko surinktų rašytinių įrodymų visumą. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo šiais įrodymais nesirėmė.

Teigiama, jog V. P. inkriminuotos formalios sudėties teisės pažeidimo konstatavimui pakako nustatyti, jog asmuo laikė telefoną rankoje. Pokalbių išklotinių ir V. P. turimų telefono skaičiaus nustatymas šiuo atveju nebuvo būtinas. Pokalbių išklotinė neparodo, koks telefonas buvo laikomas rankoje. Be to, V. P. galėjo turėti ir svetimą telefoną.

Nurodoma ir tai, kad asmuo yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už šių taisyklių nesilaikymą baustas dešimt kartų.

Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutarime, konstatavo, jog pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta vairuotojo V. P. versija, sprendžiant klausimą, ar jis iš tikrųjų naudojosi mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas transporto priemonę. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo netikėti nuosekliais V. P. paaiškinimais, kuriuos patvirtino ir kartu važiavusios keleivės A. G. ir G. K..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. nutraukta nenustačius V. P. veiksmuose jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigiant, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. nuostatas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, padarytas asmens, vežančio keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba (ir) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių.

Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl Kelių eismo taisyklių 21 punkto pažeidimo, neturi reikšmės tai, ar vairuotojas kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu. Pažeidimo konstatavimui pakanka tokių vairuotojo veiksmų, kai rankomis naudojamasi mobiliojo ryšio priemone – tai gali būti telefono laikymas viena ranka, mygtukų spaudymas, SMS žinučių siuntimas ir pan. (žr. pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-377-195/2011, ATP-78-533/2012, ATP-876-195/2011). Iš to seka, kad atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę laikė rankose vairuodamas automobilį.

Iš 2012 m. gruodžio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. P. (b. l. 9), matyti, kad pastarasis vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliąja ryšio priemone rankomis. Pažeidimas padarytas asmens, vežančio keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos policijos pareigūnas R. B. savo tarnybiniame pranešime, parodė, jog 2012 m. gruodžio 28 d., dirbant kartu su patruliu J. K., Kauno g., buvo pastebėtas mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. P. rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. V. P. su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jis telefonu nekalbėjo, o tik laikė jį rankoje. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pastarasis nuo parašo ir paaiškinimo atsisakė. Analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes R. B. paaiškino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Pats V. P. tiek savo pirminiais paaiškinimais, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, nurodydamas, kad vairuodamas mikroautobusą, telefonu jis nekalbėjo.

Kaip matyti iš 2013 m. sausio 8 d. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 11), 2012 m. gruodžio 28 d. jis važiavo maršrutu, apie 17.00 val. prie „Spartos“ sustojo antroje kelio juostoje, tuo tarpu pirmojoje - sustojo policijos automobilis, kuris vairuotojui signalizavo. V. P. pažiūrėjo į policijos pareigūnų pusę, tačiau nesupratęs ko jie nori, nuvažiavo toliau. Pravažiavęs Algirdo g. sankryžą, pastarasis sustojo išleisti keleivės, tuomet iš dešinės pusės priėjo pareigūnas ir pakvietė vairuotoją išlipti iš automobilio. Pareigūnas pastarajam paaiškino, kad jis šnekėjo telefonu vairuodamas automobilį, tačiau V. P., su tuo nesutikdamas, paaiškino, kad telefonu jis nekalbėjo, o jo telefonas yra prijungtas prie „Bluetooth“, kuris tuo metu buvo vairuotojui ant ausies. Tačiau, policijos pareigūnas juo nepatikėjo ir pareikalavo nuvažiuoti iki stoties. Ten vairuotojas dar bandė paaiškinti, jog telefonu jis nešnekėjo, nurodė, kad jo vairuojamame mikroautobuse buvo keleivių, kurie gali tai patvirtinti, tačiau vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Šias V. P. aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – A. G. ir G. K., nurodydamos, kad V. P., vairuodamas mikroautobusą, kuriuo tuo metu pastarosios važiavo, telefonu nekalbėjo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, pažymi, jog situacijoje, kai iš skirtingų asmenų gaunama skirtinga informacija, būtina išsiaiškinti, kurių asmenų parodymai objektyvūs.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P., tiesiogiai matė daromą pažeidimą. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnas R. B. paaiškino, jog tarnybiniu automobiliu stovėdamas greta minėto mikroautobuso tiesiogiai matė, kaip mikroautobuso vairuotojas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, laikė jį rankoje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamos liudytojos A. G. ir G. K. mikroautobuse sėdėjo keleivio vietoje, t.y. mikroautobuso vairuotojui už nugaros, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo nematyti to fakto, jog mikroautobuso vairuotojas laiko mobiliojo ryšio telefoną rankoje, ar kalbasi juo.

Byloje pateikta V. P. priklausančio telefono numerio pokalbių išklotinė taip pat negali paneigti šios aplinkybės, kadangi iš jos matyti (b. l. 41-42), jog šiuo telefono numeriu nagrinėjamo įvykio metu buvo skambinta 16.31 val., tačiau nenurodyta, kokia buvo pokalbio trukmė, todėl kategoriškai tvirtinti, jog nagrinėjamo įvykio metu, t.y. 17.01 val. šis telefoninis pokalbis jau buvo baigtas, negalima.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į vieningai formuluojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad V. P. pripažintinas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. Byloje įrodyta, kad jis 2012-12-28 17.01 val., Kauno g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes – Benz 313, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis ir šiais savo veiksmais, pažeidė Kelių eismo taisyklių 21 p. reikalavimus.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, į V. P. asmenybę – ankščiau buvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą, už tai jam buvo paskirta piniginė administracinė nuobauda, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skiria jam Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkį be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą byloje:

pripažinti V. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 6 d., ir skirti jam 400 (keturių) šimtų litų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 7300, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, sąskaitos Nr. LT 122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6020.

Nutartis neskundžiama.