Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-10-739/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-11
Bylos Nr.: e2A-10-739/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32069-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“
Atsakovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Abepa“, uždarajai akcinei bendrovei „Žilinskis ir Co“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)

Civilinė byla Nr. e2A-10-739/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32069-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.39.; 3.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-436-465/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per Lietuvos filialą AAS „BTA Baltic Insurance Company“, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Abepa“, uždarajai akcinei bendrovei „Žilinskis ir Co“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno autobusai“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įvykį pripažinti draudžiamuoju, priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per Lietuvos filialą AAS „BTA Baltic Insurance Company“, (toliau – ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, ir atsakovas) 17777,30 Eur draudimo išmoką bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu 2018 m. birželio 19 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (toliau – ir Sutartis, ir Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 28 d. visų rizikų draudimu buvo apdraustas joje nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Paaiškino, kad Sutartimi buvo apdrausti ir troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai, esantys po žeme. Ieškovė nurodė, kad Draudimo sutarties galiojimo metu buvo pažeisti kabeliai (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sutriko troleibusų eismas, tačiau atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog Draudimo sutartimi apdrausti po žeme esantys kabeliai buvo sugadinti vykdant žemės kasimo darbus, kas nepatenka į draudžiamojo įvykio sąvoką pagal Sutartį. Ieškovė teigė, kad tokia atsakovo pozicija nėra teisiškai pagrįsta, prieštarauja Draudimo sutarties prasmei, nes sudarydama Draudimo sutartį ieškovė siekė apsaugoti savo turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti nuostolius. Nuostolių draudimo riziką pagal visų rizikų Draudimo sutartį perėmė atsakovas, suteikdamas draudimo apsaugą. Pasak ieškovės, kabeliai sudaro labai svarbią jos valdomo turto dalį, nes yra skirti užtikrinti troleibusų, kaip viešojo transporto, eksploatavimo Kauno mieste galimybę. Remiantis atsakovo pozicija, troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas, vykdant žemės kasybos darbus, nėra draudžiamasis įvykis, todėl susidaro situacija, kad iš esmės tokioje fizinėje padėtyje esančio turto atžvilgiu joks draudžiamasis įvykis negali įvykti. Pažymėjo, kad žala atsirado ne dėl pačios ieškovės veiksmų, o dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) nustatytų trečiųjų asmenų, vykdžiusių žemės kasimą, kaltės, kas atitinka Draudimo sutarties individualių sąlygų nuostatas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui laimėjus viešąjį pirkimą, su ieškove buvo sudaryta Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 152/LT- 4/07-12-2017-79, kuri buvo pratęsta 2018 m. gegužės 15 d. Susitarimu Nr. 116, bei kuri yra draudimo poliso, kurio galiojimo metu įvyko įvykis, neatskiriama dalis. Teigė, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai pagal viešojo pirkimo sąlygas apibrėžiami pagal draudiko parengtas standartines draudimo taisykles, kurių Specialiųjų sąlygų 4.1.3.p. numatyta, kad BTA nemoka draudimo išmokos, jei nuostoliai atsirado dėl vykdomų ar vykdytų statybos ir/ar montavimo darbų, sistemų bandymų, ar dėl sprogdinimo, kasimo, kasinėjimo darbų. Kadangi nuostoliai padaryti trečiojo asmens, jam vykdant žemės kasimo darbus, o tai, pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 Specialiųjų sąlygų 4.1.3 p. laikoma nedraudžiamuoju įvykiu, draudiko sprendimas įvykį laikyti nedraudžiamuoju laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Draudimo apsauga nėra absoliuti ir pagrindas draudimo išmokai išmokėti yra tik faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio draudimą. Atsakovo teigimu, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui delikto pagrindu. Taip pat pažymėjo, jog UAB „Abepa“ savo kaltę dėl kilusios žalos neigia bei nesutinka su ieškovės nurodyta įvykio data. Atsakovas dėl įvykio kreipėsi su užklausimais į ESO ir Kauno apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, kuriose nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės.

3. Trečiasis asmuo UAB „Abepa“ atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo kasinėjimo darbus vykdė, tačiau ne žalą sukėlusio įvykio dieną, o 2018 m. spalio 11 d., todėl negali būti laikoma įvykio kaltininke. Ieškovės duomenimis signalas apie pažeistą kabelį buvo gautas 2018 m. spalio 12 d., dėl ko nuo 9.30 val. iki 11.47 val. buvo sutrikdytas troleibusų eismas. Tą dieną UAB „Abepa“ jokių žemės kasimo darbų nevykdė. Trečiojo asmens teigimu, ESO operatyvinė brigada kabelių patikrinimo darbus vykdė būtent 2018 m. spalio 12 d. apie 9.23 val., o nuotraukoje yra užfiksuotas ESO operatyvinės brigados darbininkas, kuris su kastuvu perkirto ieškovo kabelį. Atsiliepime pažymėjo, jog ESO teikia klaidinančią informaciją, siekdama išvengti atsakomybės. ESO iškviesti UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojai, ieškodami ESO kabelio ir dirbdami be plano, be jokių saugumo priemonių, su kastuvu pažeidė ieškovei priklausantį kabelį. Teigė, kad UAB „Abepa“ atstovas dėl kabelio pažeidimo surašė pasiaiškinimą 2018 m. spalio 11 d., t. y. iki žalą sukėlusio momento. Nurodė, kad ieškovės į bylą pateikti žalos dydį grindžiantys įrodymai yra prieštaringi, ir neįrodo, kad žala yra susijusi su įvykiu.

4. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) atsiliepime paaiškino, jog pranešimą apie galimai pažeistą kabelį gavo 2018 m. spalio 11 d. apie 11.46 val., todėl buvo duota užduotis operatyvinei brigadai apžiūrėti situaciją objekte. Buvo nustatyta, jog trasoje eina 2 vnt. kabelių, vienas iš jų pažeistas. Operatyvinei brigadai nurodyta atlikti perjungimus. ESO teigimu, dėl kilusių padarinių pašalinimo kreiptasi į UAB „Žilinskis ir Co“, o 2018 m. spalio 12 d. ESO buvo pranešta apie objekte degančius kabelius. Operatyvinei brigadai nuvykus paaiškėjo, jog gedimas buvo ne bendrovės nuosavybės elektros įrenginiuose. Pažymėjo, kad abu pranešimus apie pažeistus kabelius (2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. spalio 12 d.) gavo iš UAB „Abepa“, kuri abi dienas vykdė žemės kasimo darbus ir į ESO dėl leidimo vykdyti šiuos darbus nesikreipė. Trečiojo asmens teigimu, ESO rangovai, gavę užduotį nustatyti kabelio pažeidimą ir atlikti remonto darbus, neieško pažeistos vietos atkasdami visą trasą, o tik suradus pažeistą vietą, atkasa kebelį.

5. Trečiasis asmuo UAB „Žilinskis ir Co“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendrovės darbininkai atvyko į (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. spalio 12 d. užsakymą ir kartu su užsakovo atstovu ieškojo kabelio pažeidimo vietos. Tvirtino, jog kabeliai jau buvo atkasti, jokie kasinėjimo ar žemės kasimo darbai nebuvo reikalingi atlikti, pažeidimo paieška buvo vykdoma nusemiant apibyrėjusias žemes nuo kabelių. Teigė, kad vizualiai pažeidimo vieta nebuvo nustatyta, todėl buvo iškviesta laboratorija, kuri patvirtino, jog nei vienas iš užsakovui (ESO) priklausančių elektros kabelių nebuvo pažeistas, todėl remonto darbų atlikti neprireikė. UAB „Žilinskis ir Co“ teigimu, UAB „Abepa“ darbuotojas suklydo nurodydamas kabelio savininką, tačiau nesuklydo dėl paties kabelio pažeidimo fakto. Be to, nurodė, kad perkirtęs 6 kV įtampos kabelį, kaip teigia UAB „Abepa“, darbininkas būtų patyręs žymius kūno nudegimus, o tokių duomenų byloje nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Kauno autobusai“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Abepa“.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė draudimo paslaugas pirko vykdydama viešąjį pirkimą, skelbdama viešąjį konkursą draudimo paslaugoms pirkti, pati ieškovė viešojo pirkimo sąlygose nurodė, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžiami pagal draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles (2.7.1 punktas), analogišką sutarties nuostatą pakartojo ir šalių pasirašytoje Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri kaip nurodoma Įmonių turto draudimo polise Nr. 083321, yra laikoma neatsiejama šios draudimo sutarties dalis. Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai.

8. Teismas nustatė, kad Įmonių turto draudimo polise buvo nurodytos draudžiamos rizikos, numatančios, jog atlyginami visi staiga ir nenumatytai atsitikę įvykiai, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus Įmonių turto taisyklių Nr. 004.1. ketvirtame skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“, o vienas iš tokių įvykių, kuomet draudikas atsisako atlyginti draudėjo nuostolius ir nemoka draudimo išmokos, tai vykdomi/ar vykdyti statybos ir /ar montavimo darbai, sistemų bandymai, sprogdinimo, kasimo kasinėjimo darbai (4.1.3 punktas).

9. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leido pagrįstai teigti, jog kabelių pažeidimas, kuris buvo fiksuotas ESO dispečerinėje 2018 m. spalio 12 d., įvyko būtent dėl žemės kasimo darbų, šias aplinkybes iš dalies patvirtino bendrovės UAB „Abepa“ direktoriaus P. B. paaiškinimai apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą bei ESO Paslaugų/darbų užsakyme Nr. EU 0TRTP-1807765 aprašytos užduoties informacija apie (duomenys neskelbtini) raunamą kelmą. Nepaisant to, jog leidimas atlikti tokio pobūdžio darbus elektros tinklų apsaugos zonoje nebuvo išduotas, įvykio vietoje žemė buvo atkasta, tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų bei UAB „Abepa“ pateiktos video medžiagos. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos dalyką, nepasisakė kieno veiksmais buvo padaryta žala ieškovės turtui, tačiau, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad ieškovei priklausantys elektros kabeliai buvo pažeisti trečiųjų asmenų, vykdant žemės kasimo darbus, kuriuos Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1, galiojusios įvykio metu, apibūdino kaip nedraudiminį įvykį (4.1.3 punktas).

10. Įvertinęs tai, kad pati ieškovė savo parengtose viešojo pirkimo sąlygose sutiko bei nurodė draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžti pagal draudiko galiojančias draudimo taisykles, teismas laikė, kad su jomis ieškovė buvo susipažinusi tinkamai. Be to, šią nuostatą įtraukė ir į Paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, tuo sutikdama su draudiko taisyklėse išvardintomis išimtimis, kurioms esant draudikas mokėti draudimo išmoką atsisako. Ieškovei pačiai išaiškinus savo tikruosius ketinimus ir lūkesčius, išreikštus Sutarties 2.7.1. punkte, ir atsakovui laimėjus konkursą nurodytomis sąlygomis, teismo vertinimu, ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad ši sąlyga vėliau bus aiškinama kitaip.

11. Teismas nusprendė nesivadovauti ieškovės nurodomu Papildomų išlygų 2 punktu, numatančiu draudimo išmokos mokėjimą tuo atveju, jei draudžiamais įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta (Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties 2.10.2.2 p.), nes sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, matyti, jog papildomos išlygos, išvardintos 2.10 punkte, reglamentuoja išmokų dydį bei franšizių taikymą skirtingais atvejais, ir pan., tačiau niekaip nepasisako apie išlygas mokėti draudimo išmoką, pripažinus įvykį nedraudiminiu. Konstatavo, kad šalių sudaryta Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis nedviprasmiškai ir be išlygų numatė, jog draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai apibrėžiami pagal Draudiko galiojančias taisykles (2.7.1 punktas).

12. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leido pagrįstai teigti, kad pagrindas nemokėti draudimo išmokos buvo įrodytas, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmoką negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

13.1. Apeliantė teigia, kad teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką – draudiko pareiga. Šiuo atveju savo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju atsakovas priėmė neištyręs draudžiamojo įvykio aplinkybių bei priežasčių ir tik vėliau, t. y. po šio sprendimo priėmimo, atsakovas ėmė aiškintis ieškovės apdrausto turto sugadinimo aplinkybes ir priežastis.

13.2. Pasak apeliantės, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog ieškovės apdrausti troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai iš tiesų buvo sugadinti vykdant kasimo, kasinėjimo darbus. Nurodo, kad kaip paaiškėjo šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas netgi nebuvo nuvykęs apžiūrėti įvykio vietos ir sugadinto ieškovei priklausančio turto. Dėl to mano, kad atsakovas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atskleistos draudžiamojo įvykio tyrimo sekos ir rezultato, t. y., kad pagal Draudimo įstatymą draudikas pirmiausiai privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis bei įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

13.3. Taip pat teigia, kad tuo metu, kai buvo sugadinti ieškovei priklausantys troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai, įvykio vietoje ieškovės atstovų nebuvo, todėl ieškovei nebuvo betarpiškai žinomos tikrosios įvykio aplinkybės, kadangi jos atstovai įvykio nematė, todėl ieškovė rėmėsi pirmine informacija, kurią buvo gavusi iš kitų asmenų. Tačiau atsakovas, kaip draudikas, gavęs pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, privalėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes.

13.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas pripažįsta buvus du įvykius dėl apdraustų kabelių, be to, patvirtina faktą apie kelmo rovimą, tačiau ieškovė nesupranta, kodėl teismas daro išvadą, jog kabelių sugadinimo priežastis buvo ne kelmo rovimas ir vėliau kilęs gaisras, o žemės kasimo darbai. Tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija nelaikytina pagrįsta, nes, viena vertus, apdraustų kabelių pažeidimo pirminė priežastis (pirmas įvykis) buvo kelmo rovimas (o ne žemės kasimas), o antra – apdrausti kabeliai buvo atkasti ieškant jų pažeidimo vietos. Taigi nėra pagrįsta teigti, kad kabeliai buvo pažeisti ne raunant kelmą, o vykdant žemės kasimo darbus, nes kabelio pažeidimo vietos ieškojimas yra pasekminis veiksmas, o ne priežastis.

13.5. Apeliantė mano, kad atsakovo 2018 m. spalio 24 d. sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju nėra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovas, kaip draudikas, neįrodė, jog apdraustas turtas buvo sugadintas vykdant kasimo, kasinėjimo darbus. Bylos duomenys liudija, kad apdraustas turtas buvo sugadintas dėl kelmo rovimo ir vėliau įvykusio gaisro.

13.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu atsakovas ir būtų įrodęs, kad žala apdraustam turtui iš tiesų buvo padaryta vykdant kasimo, kasinėjimo darbus, toks atsakovo sprendimas nebūtų teisėtas dėl jo prieštaravimo draudimo sutarties esmei ir tikslui. Apeliantės teigimu, draudimo sutartyje apskritai nėra apibrėžta, kas šios draudimo sutarties prasme yra kasimo, kasinėjimo darbai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo.

13.7. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo priimto sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju neteisėtumą bei nepagrįstumą liudija ir tai, kad ieškovė, sudarydama jos valdomo turto draudimo sutartį, siekė apsaugoti savo turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti nuostolius. Taigi nuostolių atsiradimo riziką pagal visų rizikų draudimo sutartį perėmė atsakovas, suteikdamas draudimo apsaugą.

13.8. Teigia, kad ieškovės, kaip viešojo transporto paslaugas Kauno mieste teikiančio subjekto, interesas, be kita ko, apdrausti ir jos valdomą troleibusų eksploatavimo infrastruktūrą (tame tarpe troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelius) yra akivaizdus. Ieškovės siekį draudimo sutartimi maksimaliai apdrausti savo turtinius interesus, susijusius su valdomu turtu, aiškiai liudija ne tik visų rizikų draudimo varianto pasirinkimas, apdraudžiamo turto pobūdis ir apimtis, draudimo suma, turto apdraudimas nauja atkuriamąja verte, bet ir individualios draudimo sutarties sąlygos. Jeigu po žeme esantys troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai nėra apdrausti nuo žemės kasimo darbų rizikos, tai tuomet galima aiškiai teigti, jog jie apskritai nėra apdrausti, nors konkrečiu atveju draudimo sutartimi yra apdrausti ir už tokią „draudimo apsaugą“ atsakovas yra gavęs draudimo įmoką. Jeigu atsakovas neketino suteikti po žeme esantiems troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliams draudimo apsaugos dėl žemės kasimo darbų, tuomet toks ieškovės turtas atsakovo neturėjo būti įtrauktas į draudimo sutartimi apdraudžiamo turto sąrašą ir už jį neturėjo būti imama draudimo įmoka.

13.9. Apeliantė mano, kad jeigu, remiantis atsakovo pozicija, troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas, vykdant žemės kasimo darbus, nėra draudžiamasis įvykis, tai iš esmės dėl tokioje fizinėje padėtyje esančio ir tokio pobūdžio turto joks draudžiamasis įvykis iš viso negali įvykti. Tačiau tai akivaizdžiai nesuderinama su draudimo esme bei tikslu (prasme). Be to, tai, jog draudimo sutartimi apdraustų troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas vykdant žemės kasimo darbus yra draudžiamasis įvykis, ieškovei nebuvo abejonių ir dėl to, kad draudimo sutarties individualiose sąlygose buvo numatyta (Papildomų išlygų 2 punktas), kad jei draudžiamasis įvykis atsitiko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas franšizes.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.

14.1. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės kabelių pažeidimas, kuris buvo fiksuotas 2018 m. spalio 12 d., įvyko būtent dėl žemės kasimo darbų, nes iš byloje esančių įrodymų (filmuota medžiaga ir nuotraukos) matyti, kad įvykio vietoje žemė yra atkasta, t. y. kabelių pažeidimas užfiksuotas toje vietoje, kurioje buvo atkasta žemė, dėl to akivaizdu, kad kabelių pažeidimo vietoje buvo atliekami kasimo, kasinėjimo darbai, kuriuos atliko UAB „Žilinskis ir Co“ arba ESO.

14.2. Dėl apeliantės teiginių, jog kabelių sugadinimą lėmė gaisras, atsakovas nurodo, kad elektros kabeliai nesant jiems fizinio poveikio, savaime neužsiliepsnoja, taigi netgi UAB „Kauno autobusai“ teigiant, kad žalos atsiradimo priežastis buvo gaisras – darytina išvada, kad jis galėjo kilti tik pažeidus elektros kabelio izoliacinį sluoksnį, kas šiuo atveju nutiko atliekant kasimo, kasinėjimo darbus.

14.3. Paaiškina, kad po sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, UAB „Kauno autobusai“ ir ją atstovaujantis brokeris prašė atsakovo, kad sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju būtų peržiūrėtas, nes anot jų, yra žinomas žalą sukėlęs asmuo – UAB „Abepa“, o tai reiškia, kad yra subjektas, į kurį draudikas turės teisę nukreipti regresinį reikalavimą, išmokėjęs draudimo išmoką. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovas jau po sprendimo priėmimo kreipėsi į UAB „Abepa“ dėl galimos regreso teisės įgyvendinimo. Šiuos argumentus patvirtina ir UAB „Abepa“ adresuotame paklausime esančių klausimų turinys, t. y., atsakovas teiraujasi ar UAB „Abepa“ yra apsidraudusi savo veiklos civilinę atsakomybę. Ir tik gavęs 2018 m. spalio 26 d. UAB „Abepa“ atsakymą į paklausimą su išdėstytomis aplinkybėmis (kurių UAB „Kauno autobusai“ atsakovui žalos bylos administravimo metu nebuvo nurodžiusi) dėl galimai neteisingai atsakovo paklausime nurodomos įvykio datos – atsakovas papildomai tikslino šias aplinkybes su paklausimais kreipdamasis tiek į ESO, tiek į Kauno apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą.

14.4. Atsakovo manymu, UAB „Kauno autobusai“ sutiko ir buvo susipažinusi su Įmonių turto draudimo taisyklių nuostatomis (šią aplinkybę taip pat patvirtina draudimo polise esantis sakinys – „patvirtinu, kad prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytu taisyklių sąlygomis buvau supažindintas, jas supratau ir taisyklių kopiją gavau“ – po kuriuo pasirašo draudėjas). Apeliantei, susipažinusiai su taisyklių nuostatomis, turėjo būti ir buvo žinomas taisyklėse aiškiai apibrėžtas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas. Aplinkybių, jog UAB „Kauno autobusai“ dėl draudiko kaltės ir/ar neveikimo nebuvo žinomos taisyklių nuostatos, apeliantė šioje byloje neįrodinėjo. Mano, kad UAB „Kauno autobusai“ nuomonė, jog troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai, esantys po žeme, gali būti sugadinti tik vykdant žemės kasimo, kasinėjimo darbus, kas anot apeliantės, reiškia, kad troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai apskritai nėra apdrausti, yra niekuo nepagrįsta.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Abepa“ prašo apeliacinio skundo dalį, susijusią su ginčo faktinių aplinkybių vertinimu, atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

15.1. UAB „Abepa“ nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde pateiktu žalą sukėlusio įvykio faktinių aplinkybių vertinimu (interpretavimu) – ieškovės teiginiai, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko dėl „kelmo rovimo darbų“ yra neteisingas ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde minimi „kelmo rovimo darbai“ vyko ne žalą sukėlusio įvykio metu, o 2018 m. spalio 11 d., t. y. dieną prieš žalą sukėlusį įvykį, todėl ieškovės minimi „kelmo rovimo darbai“ neturi jokio loginio / priežastinio ryšio su 2018 m. spalio 12 d. įvykusiu žalą sukėlusiu įvykiu ir jo priežastimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žalą sukėlęs įvykis (ieškovės kabelių pažeidimas), kuris buvo fiksuotas ESO dispečerinėje 2018 m. spalio 12 d., įvyko būtent dėl žemės kasimo darbų, nes įvykio vietoje žemė buvo atkasta, ką patvirtina UAB „Abepa“ pateikta video medžiaga ir nuotraukos.

15.2. Dėl ieškovės ir atsakovo pareigos rinkti su įvykiu susijusią informaciją, netinkamo vykdymo

trečiasis asmuo nurodo, kad nors UAB „Abepa“ iš karto po įvykio raštu informavo tiek ieškovę, tiek atsakovą apie tai, kad turi surinkusi video / foto medžiagą, taip pat pateikė tikslų su žalą sukėlusių įvykių susijusių faktinių aplinkybių aprašymą, nurodė asmenis, kurie gali turėti reikšmingos informacijos tiriant įvykį, nei viena iš šalių nesiėmė jokių veiksmų, kad iš karto po žalą sukėlusio įvykio būtų atliktas faktinių aplinkybių tyrimas, apklausti su įvykiu susiję asmenys. Mano, kad dėl ginčo šalių nenoro gilintis į žalą sukėlusio įvykio aplinkybes iš esmės yra sumažėjusi galimybė išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti įvykį, kai buvo sugadinti ieškovės apdrausti po žeme esantys kabeliai, draudžiamuoju ir priteisti iš atsakovo 17777,30 Eur draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovei priklausantys elektros kabeliai buvo pažeisti trečiųjų asmenų, vykdant žemės kasimo darbus, kuriuos Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1, galiojusios įvykio metu, apibūdina kaip nedraudiminį įvykį (4.1.3 punktas). Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl draudimo sutarties aiškinimo, kadangi ieškovė buvo susipažinusi su draudimo sutarties nuostatomis, todėl neturi pagrindo tikėtis, kad sąlyga dėl nedraudžiamųjų įvykių vėliau bus aiškinama kitaip.

19. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu teigia, jog teismas neteisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes. Apeliantės teigimu, atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovės apdrausti troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai buvo sugadinti vykdant kasimo, kasinėjimo darbus, o ne kelmo rovimo darbus, apeliantės manymu, atsakovas tinkamai neištyrė administruojamo įvykio ir nepagrįstai pirmiausia nusprendė dėl išmokos nemokėjimo, tik vėliau pradėdamas aiškintis įvykio aplinkybes. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčo draudimo sutarties nuostatos nepažeidžia sutarties esmės.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes (ginčo dėl jų byloje nėra): ieškovei vykdant viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu draudimo paslaugoms pirkti su atsakovu 2017 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 152/LT_4/07-12-2017-79 (ji 2018 m. gegužės 15 d. buvo pratęsta dar vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis), kuria apdraustas jos prieduose nurodytas ieškovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, išduoti draudimo polisai, Priede Nr. 1 nurodyti ieškovei priklausantys kabeliai. Ieškovės paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygose (patvirtintose 2017 m. kovo 27 d. Protokolu Nr. 89) buvo numatyta, jog draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai turto draudime bus apibrėžiami pagal draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles (II pirkimo objekto dalis, Turto draudimas, 2.7.1 punktas), Draudimo sutarties bendrosiose nuostatose numatyta, kad ieškovės turto draudimui taikomos Įmonių turto draudimo taisyklės 004.1 (1.1.1. punktas), o Sutarties 2.7.1. punkte numatyta, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžiami pagal draudiko galiojančias draudimo taisykles. Atsakovo į bylą pateiktose nuo 2015 m. birželio 10 d. galiojusiose Įmonių turto draudimo taisyklėse 004.1 nurodyta, kad vienas iš nedraudžiamųjų įvykių atvejų – kai nuostoliai atsiranda dėl kasimo, kasinėjimo darbų (Specialiųjų sąlygų 4.1.3. punktas), tokia pati nuostata įtvirtinta ir vėliau įsigaliojusiose ir šiuo metu galiojančiose atsakovo viešai skelbiamose Įmonių turto draudimo taisyklėse.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 11–12 d. prie to paties objekto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo fiksuoti du įvykiai dėl kabelio. Pirmasis fiksuotas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 11 d. pagal UAB „Abepa“ administratoriaus P. B. pranešimą, o antrasis - 2018 m. spalio 12 d. apie 9.30 val., kai UAB „Kauno autobusai“ dispečerinė gavo signalą apie pažeistą kabelį, dėl ko sutriko troleibusų eismas F6 ruože.

22. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.).

23. Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas ginčas kas pažeidė ieškovei priklausantį kabelį, t. y. nesiekiama nustatyti už įvykį atsakingų asmenų. Sprendžiant dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju, nustatinėjamos tik faktinės aplinkybės, susijusios su įvykio (kabelio pažeidimo) atsiradimo priežastimis. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas nesilaikė draudžiamojo įvykio tyrimo / administravimo tvarkos, nes pirmiau netenkino jos prašymo dėl išmokos mokėjimo ir tik vėliau pradėjo domėtis įvykio aplinkybėmis, visgi byloje nustatyta, kad pati ieškovė informuodama atsakovą apie įvykį nurodė vykusius kasimo darbus, kas leido atsakovui iš karto priimti atitinkamą sprendimą, kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, žr. 31 punktą). Be to, svarbu tai, kad didžioji dalis byloje esančių įrodymų apie įvykio aplinkybes yra pateikti būtent atsakovo arba trečiojo asmens, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nesiekė išsiaiškinti tikrųjų įvykio atsiradimo aplinkybių.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus: tiek rašytinius (ieškovės, trečiųjų asmenų teiktus įrodymus), tiek byloje trečiojo asmens UAB „Abepa“ teiktas nuotraukas bei vaizdo medžiagą, kurie visi nurodyti bei įvertinti skundžiamo sprendimo motyvuose, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei priklausantys elektros kabeliai buvo pažeisti trečiųjų asmenų, vykdant žemės kasimo darbus. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigta kelmo rovimo versija (tokia faktinė aplinkybė buvo nurodyta tik viename iš ESO vidaus dokumentų, tai yra Paslaugų/darbų užsakyme Nr. EU 0TRTP-1807765 buvo aprašyta užduoties informacija apie (duomenys neskelbtini) raunamą kelmą, nenurodant tokios informacijos šaltinio), kas, pasak ieškovės, nepatektų į nedraudžiamųjų įvykių sąvoką, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir darant prielaidą, kad įvykio vietoje galėjo būti raunamas kelmas, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad tuo tikslu nebuvo atliekamas žemės kasimas, atkasimas ir pan. Tuo tarpu visi byloje surinkti duomenys: įvykio vietos nuotraukos ir vaizdo medžiaga neabejotinai patvirtina, kad kabelio pažeidimo vietoje žemė buvo kasama, atkasta, kasinėjama, visose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matomos sukastos žemės krūvos, iškasta duobė ties kabeliais, o viename iš video įrašų (DOK-280684) šalia įvykio vietos stovi ekskavatorius su kaušu, pritaikytu žemės kasimo darbams. Be to, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, kuri nėra suinteresuota šios bylos baigtimi ar jos faktinių aplinkybių neatskleidimu, 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. TD2863714 pateikė duomenis, jog 2018 m. spalio 12 d. vyko į įvykio vietą ir nurodė apie ten vykusius kasinėjimo darbus. Ieškovės versija, kad žemė buvo kasama jau po įvykio, tam, kad būtų galima surasti pažeistus kabelius, nepagrįsta nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nei šalių paaiškinimais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visų byloje surinktų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad ginčo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, nes įvyko vykdant žemės kasimą, priešingų, tokias išvadas paneigiančių aplinkybių apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas.

25. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, kad Draudimo sutarties nuostata dėl nedraudžiamųjų įvykių, konkrečiai – jei įvykis įvyksta atliekant kasimo, kasinėjimo darbus, neprieštarauja sutarties esmei. Pasak apeliantės, draudimo sutartimi ieškovė apdraudė ir kabelius, kurie yra po žeme, todėl nustačius, kad draudimo išmoka nemokama, kai įvykis įvyksta kasant ar kasinėjant, draudimo sutartis praranda prasmę.

26. Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017, 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką draudimo sutarčių aiškinimo klausimais yra pažymėjęs, jog draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamųjų įvykių nustatymas draudimo sutartyje yra vienas būdų riboti prisiimtą draudimo riziką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).

28. Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), ne išimtis ir ginčo atvejis, nedraudžiamieji įvykiai numatyti atsakovo Įmonių turto draudimo taisyklėse 004.1, vienas iš jų – kai nuostoliai atsiranda dėl kasimo, kasinėjimo darbų (Specialiųjų sąlygų 4.1.3. punktas).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas).

30. Be to, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Draudimo sutartis sudaryta atsakovui laimėjus ieškovės skelbtą viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu draudimo paslaugoms pirkti. Viešojo pirkimo II-ojo objekto dalis buvo skirta turto draudimui, įmonės darbuotojų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ir keleivių draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Techninės specifikacijos II-ojo objekto dalyje nurodomas draudžiamas turtas, draudimo vertės, sumos, išskaitos ir pan., be to, numatytos ir papildomo išlygos, tarp kurių nuostatų apie papildomus draudžiamuosius įvykius, apie įvykius, susijusius su požeminiais kabeliai nėra, 2.7.1. punkte tik nurodyta, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai turto draudime bus apibrėžiami pagal draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ laimėjo viešąjį pirkimą II-jo objekto dalyje „Turto draudimas, įmonės darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų“, dėl ko tarp ieškovės ir atsakovo 2017 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios 2.7.1. punkte pakartota viešojo pirkimo konkurso sąlyga dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių – kad jie nustatomi pagal draudiko parengtas taisykles. Be to, draudimo liudijime / polise Nr. IT 083321, prie nekilnojamojo turto draudimo nurodyta, kad draudžiamos rizikos: visų rizikų draudimas, atlyginami visi staiga ir nenumatytai atsitikę įvykiai išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 4-ame skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“, liudijime / polise taip pat yra nuostata, kad draudėjas yra susipažinęs su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pati ieškovė nusistatė aukščiau aptartas viešojo pirkimo sąlygas, tiek viešojo pirkimo sąlygose, tiek Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje įtraukė nuostatą dėl nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo pagal draudiko parengtas standartines taisykles, todėl, gavus atsakovo pasiūlymą ir jį pripažinus viešojo pirkimo dalies dėl turto draudimo laimėtoju, bei sudarant Sutartį, ieškovei turėjo būti žinoma apie atsakovo Įmonių turto draudimo taisyklių nuostatas, ji ypač atidžiai ir rūpestingai turėjo įvertinti Specialiųjų sąlygų punktus dėl nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo, kadangi tai reiškė draudiko rizikos apimties sumažinimą. Be to, svarbu ir tai, kad 2017 m. sudarytą sutartį 2018 m. gegužės 15 d. ieškovė pratęsė tokiomis pačiomis sąlygomis, kas reiškia, jog sutarties sąlygos ją tenkino. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama didelę patirtį turtintis verslo subjektas, valdantis didelės vertės turtą, tiek nustatydama viešojo pirkimo taisykles, tiek pasirašydama turto draudimo sutartį, turėjo domėtis draudimo taisyklėmis ir rizikomis, kurių neprisiima draudikas, turėjo būti susipažinusi su turto draudimo taisyklėmis (kurios yra skelbiamos viešai), taikomomis draudžiam turtui, kadangi tai yra viena iš esminių turto draudimo sutarties dalių.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 4.1.3. nuostatą dėl kasimo ir kasinėjimo darbų, sprendžia, kad ji išreikšta pakankamai aiškiai ir suprantamai, ji nėra dviprasmiška ir abejonių dėl tokios sąlygos taikymo nekyla. Atlikti kasimo ar kasinėjimo darbai ieškovės turtinių nuostolių atsiradimo atveju yra vienareikšmiškai suprantami kaip nedraudžiamojo įvykio sąlyga, dėl to sutartyje sutikdama su tokia sąlyga ieškovė negalėjo protingai tikėtis, kad įvykus tokiam kaip ginčo atvejis ši sąlyga nebus taikoma. Nors ieškovė teigia, kad toks nedraudžiamasis įvykis prieštarauja sutarties esmei draudžiant po žeme esančius kabelius, ieškovės teiginiai dėl negalimumo įvykti jokiam kitam draudžiamajam įvykiui, susijusiam su požeminiais kabeliais, yra deklaratyvūs ir paremti spėlionėmis, ypač įvertinus aplinkybę, kad visas jos yra turtas apdraustas visų rizikų draudimu (draudimo sutarties 2.9. punktas, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius). Tai, kad sudarydama viešojo pirkimo konkurso sąlygas ieškovė nepasirūpino, jog būtų tinkamai apdraustas, kaip ji pati teigia, ieškovei itin svarbus ir didelės vertės turtas – požeminiai kabeliai, rodo pačios ieškovės aplaidumą, bet ne draudimo sutarties prieštaravimą draudimo ir sutartinius teisinius santykius reglamentuojančioms normoms.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog Draudimo sutartimi apdraustų troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas vykdant žemės kasimo darbus yra draudžiamasis įvykis, ieškovei nebuvo abejonių dėl to, kad Draudimo sutarties individualiose sąlygose buvo numatyta (Papildomų išlygų 2 punktas), kad jei draudžiamasis įvykis atsitiko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas franšizės. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ši išlyga dėl frančizės išskaitymo yra taikoma tik tuo atveju, kai įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju. Kodėl apeliantė nesutinka su tokiu Sutarties nuostatos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl savo teiginio dėl papildomų išlygų punkto taikymo ginčo atveju ieškovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias civilinės teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės UAB „Kauno autobusai“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Nors trečiasis asmuo UAB „Abepa“ teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė