Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Autostaira“ atstovams direktoriui E. R., advokatui Vytautui Agintui,

atsakovo Klaipėdos socialinių paslaugų centro ,,Rytas“ atstovei advokatei Reginai Bertašienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Autostaira“ ieškinį atsakovui Klaipėdos socialinių paslaugų centrui ,,Rytas“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė MB „Autostaira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo Klaipėdos socialinių paslaugų centro ,,Rytas“ 3 331,29 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 2 656 Eur žala automobiliui, 124,88 Eur automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos, 250,41 Eur žalos įvertinimo išlaidos, 300 Eur už pretenziją; 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2023 m. kovo 17 d. įsigijo transporto priemonę „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su variklio defektu. Automobilis vėliau buvo sutvarkytas (padarytas kapitalinis variklio remontas) ir automobilio apžiūros metu variklis veikė puikiai, nekėlė jokių abejonių apie galimus gedimus. 2023 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos vaikų globos namų ,,Rytas“ globotinis J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pavogė automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. padarė tris eismo įvykius (2023 m. rugpjūčio 16 d. 22.05 val. registruotas įvykis (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), kitas įvykis 2023 m. rugpjūčio 16 d. 22.30 val. adresu, (duomenys neskelbtini), registruotas įvykis (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. 22.40 val. adresu, (duomenys neskelbtini), registruotas įvykis (duomenys neskelbtini)). Pavogtas automobilis rastas apgadintas 2023 m. rugpjūčio 17 d. 10.33 val. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. grąžintas savininkui. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‒ BK) 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesant vieno iš būtinojo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio – nusikalstamos veikos subjekto, ‒ kadangi J. B. nebuvo sukakę 14 metų.

3. Ieškovės teigimu, dėl pavogto ir apgadinto automobilio „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai padaryta 2 656 Eur žala, kuri apskaičiuota iš rinkos vertės (3 340 Eur) atėmus likutinę vertę (684 Eur). Taip pat patyrė 124,88 Eur išlaidų už automobilio nugabenimą ir saugojimą po įvykio, įskaitant pavedimų komisinius mokesčius bei 250,41 Eur išlaidų už žalos įvertinimą, įskaitant pavedimo komisinį mokestį ir 300 Eur išlaidų už pretenzijos parengimą. Dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į atsakovą su pretenzija.

4. Atsakovo globotinio J. B. atlikti neteisėti veiksmai (automobilio vagystė ir su juo padaryti trys eismo įvykiai, kurių metu apgadintas jai (ieškovei) priklausantis automobilis) ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (J. B. tiesioginiais veiksmais – neteisėtai, neatsargiai ir nerūpestingai pats valdydamas pavogtą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, jį apgadino eismo įvykių metu) buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo byloje, žala – pagal turto vertinimo ataskaitą, o atsakovo kaltė preziumuojama, kadangi atsakovas neužtikrino, kad globotinis nesukels kitiems žalos, netinkamai jį auklėdamas ir prižiūrėdamas. Taip pat pažymi, kad ji (ieškovė) patyrė 250,41 Eur išlaidų už žalos įvertinimą, 300 Eur išlaidų už pretenzijos parengimą. Ieškovės teigimu, jai turi būti priteistina 2 656 Eur suma už apgadintą automobilį, 124,88 Eur suma už automobilio transportavimą ir saugojimą, 250,41 Eur suma už žalos įvertinimą ir 300 Eur suma už pretenzijos parengimą, t. y. iš viso 3 331,29 Eur.

5. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, bei priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos vaikų globos namų ,,Rytas“ globotinis J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – ieškovei priklausantį automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo padaryti trys eismo įvykiai: 22.05 val. registruotas įvykis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 22.30 val. registruotas įvykis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 22.40 val. registruotas įvykis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pavogtas automobilis rastas 2023 m. rugpjūčio 17 d. 10.33 val. (duomenys neskelbtini) su apgadinimais ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. grąžintas ieškovei. J. B. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos subjekto, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu J. B. dar nebuvo sukakę 14 metų.

7. Atsakovas neginčija ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau yra įsitikinęs, kad už nepilnamečio globotinio padarytą žalą šiuo atveju nėra atsakingas, be to, akcentuoja, kad žalos atsiradimą lėmė ir pačios ieškovės neapdairūs veiksmai.

8. Atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad globos namuose J. B. buvo nepriežiūras/netinkamai prižiūrėtas, o jo (atsakovo) veiksmai ar neteisėtas neveikimas turėjo įtakos arba nulėmė žalos padarymą. J. B. apgyvendintas Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, 2023 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) šeimynoje, adresu (duomenys neskelbtini), likusio be tėvų globos statusu. Vaikui dar iki apgyvendinimo įstaigoje jau buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės dėl sudėtingų elgesio sunkumų, tačiau jos nebuvo veiksmingos. 2021 m. kovo 3 d. Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje J. B. nustatyti dideli ugdymo poreikiai, kompleksinis sutrikimas: (duomenys neskelbtini) sutrikimai. 2022 m. gruodžio mėn. Vilniaus Vaikų raidos centre vaikinas buvo tirtas ir jam rekomenduotas papildomas medikamentinis gydymas pagal vaikų ir paauglių (duomenys neskelbtini) konsultacijas(duomenys neskelbtini), paraginta įvertinti šeimos anamnezę, genetiką, rekomenduota nuosekli specialistų pagalba. J. B. pasireiškia delinkventinis elgesys: vagystės, bėgimas iš šeimynos, negrįžimai per naktis, jis yra linkęs įsitraukti į netinkamai besielgiančių jaunuolių grupes. Vaikinas visiškai nesilaiko bendruomeninių vaikų globos namų taisyklių: savavališkai pasišalina iš namų, vėluoja grįžti sutartu laiku ar visai negrįžta į namus per naktį ar net kelias paras. Nesusisiekiant su vaiku, ne kartą skelbtos jo paieškos, į šeimyną jis nuolat pristatomas policijos pareigūnų, nes vykdo vagystes, kitas nusikalstamas veikas. Nusikalstamas elgesys įžūlėja, daromų nusikaltimų mastas vis didėja. J. B. atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau dėl jo amžiaus priimami nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Taikomos drausminimo priemonės įtakos J. B. elgesiui visiškai neturi. Atsakovas teigia, jog dėjo visas įmanomas pastangas, kad J. B. elgesys pasikeistų: buvo sprendžiami negrįžimo į namus, netinkamo elgesio atvejai, užtikrintos intervencijos ir prevencijos procedūros; dėl netinkamo, nesaugaus elgesio, žalingų įpročių ir pagalbos priemonių plano sudarymo organizuoti prevenciniai pokalbiai su vyr. socialine darbuotoja, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, įstaigos psichologe; užtikrintos psichologinės sveikatos stiprinimo paslaugos; organizuotas psichologinės pagalbos teikimas; organizuotos reguliarios įstaigos psichologo konsultacijos; vaikinui buvo taikomas gydytojo psichiatro rekomenduotas medikamentinis gydymas; konsultuotas gydytojo psichiatro; įstaigoje nuolat užtikrinamas užimtumas; organizuojamos individualios ir bendros šeimynos veiklos, vykdoma užimtumo veiklų organizavimo stebėsena; vykdyti pokalbiai su Klaipėdos VTAS specialistais; bendradarbiauta su Klaipėdos miesto PK Bendruomenės pareigūnais, vykdyta prevencinė priemonė, inicijuoti pokalbiai su vaikais; dalyvauta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Bendro darbo su šeima Tarpinstitucinės grupės posėdyje; svarstytos ir priimtos pagalbos teikimo galimybės vaiko tėvams J. ir A. B. Nepaisant jo (atsakovo) ir kitų institucijų taikytų pagalbos priemonių, J. B. ydingai susiformavęs elgesys nesikeitė. Vaikinas ir toliau nuolat pasišalindavo iš šeimynos bei vykdė nusikaltimo požymių turinčias veiklas. Atsakovo teigimu, savo, kaip vaiką globojančios institucijos, pareigas atliko tinkamai, tačiau, dėl anksčiau susiformavusių J. B. elgesio ir charakterio savybių, užtikrinti, kad nekiltų jokių prielaidų žalai atsirasti, neturėjo objektyvių galimybių. Šiuo atveju, atsakovo manymu, nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtą Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ veiklą (veikimą ar neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp šios veiklos ir kilusios žalos, todėl ieškovės ieškinys jam dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.

9. Atsakovas pažymi, kad pati ieškovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o jos neatsargumas sąlygojo žalos atsiradimą. Automobilio vagystę lėmė pačios ieškovės protingumo ir sąžiningumo principus pažeidžiantys neatsakingi veiksmai. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad MB „Autostaira“ direktorius E. R. automobilį „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko neaptvertoje, nerakinamoje aikštelėje, į kurią laisvai gali patekti pašaliniai asmenys. Aikštelėje yra įrengta kamera, tačiau jos matymo laukas fiksuoja tik vaizdą priešais serviso pagrindinį įvažiavimą į aikštelę. Automobilis aikštelėje buvo paliktas atrakintas, o viduje buvo padėti automobilio rakteliai. Automobilis taip pat nebuvo draustas. Nusikaltimo padarymo dieną E. R. buvo informuotas, kad aikštelės teritorijoje laksto jaunimas ir landžioja po automobilius. Atvykęs į aikštelę E. R. pastebėjo, kad yra atidarytos „Subaru“ automobilio vairuotojo pusės keleivio durelės, išdaužtas automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo durų stiklas, atidarytas kapotas, sulaužytas akumuliatoriaus laikiklis. E. R. automobilį perstatė į kitą vietą po vaizdo kamera ir išvyko namo. Ieškovės atstovas net nepriėjo patikrinti, ar transporto priemonė „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra saugi, paliko ją aikštelėje ir toliau stovėti atrakintą su užvedimo rakteliais viduje. Policijai apie įvykį pranešta nebuvo. Apie tai, kad automobilis „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pavogtas, ieškovė sužinojo tik po savaitės (2023 m. rugpjūčio 23 d.), kai su E. R. telefonu susisiekė tyrėja. Ieškovė, žinodama, jog aikštelėje yra niokojami automobiliai, palikdama neapdraustą transporto priemonę atrakintą, su užvedimo rakteliais viduje, turi pati prisiimti savo neveikimo ir nerūpestingumo padarinius. Tuo tarpu, žalos priteisimas iš atsakovo neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

10. Teismo posėdyje ieškovės atstovas (direktorius) ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad buvo pavogtas ir apgadintas automobilis, todėl nori, kad būtų atlyginta žala. Automobilis buvo laikomas nuomojamoje aikštelėje, kuri nebuvo aptverta. Nurodė, jog automobilis buvo sutvarkytas ir paruoštas techninei apžiūrai, jį iš aikštelės po darbo turėjo paimti ir nuvaryti techninei apžiūrai jų darbuotojas. Kadangi jis turėjo atvažiuoti vėliau, automobilyje buvo palikti rakteliai. Automobilį pavogė ir apgadino J. B., todėl už žalą atsakingi J. B. prižiūrintys asmenys, nes buvo imtasi per mažai auklėjimo priemonių.

11. Teismo posėdyje ieškovės atstovas (advokatas) ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildė, kad teritorija, kurioje buvo saugomas automobilis, nebuvo aptverta, tačiau ji buvo saugoma, joje buvo kameros. Vaikas, J. B., pagrobė automobilį, todėl jį prižiūrėjęs asmuo turi atlyginti nuostolius ieškovei. Atsakovas turėjo imtis vaiko auklėjimo priemonių, neišleisti vaiko iš įstaigos.

12. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovas neturi tokių finansinių galimybių atlyginti žalą. Žalos dydžio neginčija, tačiau pažymi, kad ieškovė netinkamai saugojo transporto priemonę. Atsakovas globojo vaiką tik mažiau nei pusę metų, vaikas buvo sunkaus elgesio, todėl per pusę metų jo elgesio nebuvo galima pakeisti. Vaikas taip pat turi psichikos ir elgesio sutrikimų. Atsakovas neturėjo galimybės fiziškai sulaikyti vaiko. Įstaigoje iki tam tikro laiko durys nėra rakinamos, vaikai gali išeiti, kartais vaikai savavališkai patys pabėga. Akcentavo, kad žala atsirado ne dėl vaiko prižiūrinčių asmenų kaltės. Jei teismas nuspręs, kad atsakovas atsakingas už vaiko elgesį, prašė sumažinti priteistinos žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Bylos duomenimis, ieškovei nuosavybes teise priklauso transporto priemonė „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Iš 2023 m gruodžio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK registruotas E. R. pareiškimas reg. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. 21.47 val. atvykęs adresu: (duomenys neskelbtini), į savo įmonės teritoriją pastebėjo, kad yra išdaužtas jam priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklas, atidarytas variklio dangtis, sulaužytas akumuliatoriaus laikiklis. Taip pat galimai tuo pat metu iš įmonės teritorijos, kuri yra neaptverta, nerakinama, buvo pavogtas automobilis „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad su pavogtu automobiliu „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau 2023 m. rugpjūčio 16 d. padaryti trys eismo įvykiai (2023 m. rugpjūčio 16 d. 22.05 val. registruotas įvykis (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), kitas įvykis 2023 m. rugpjūčio 16 d. 22.30 val. adresu, (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. 22.40 val. adresu, (duomenys neskelbtini), registruotas įvykis reg. (duomenys neskelbtini)). Pavogtas automobilis rastas 2023 m. rugpjūčio 17 d. 10.33 val. (duomenys neskelbtini) su apgadinimais. 2023 m. rugpjūčio 25 d. grąžintas savininkui. Dėl pavogto ir apgadinto automobilio „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. R. padaryta 3 500 Eur žala. 2023 m gruodžio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių (automobilio vagystė). Nurodyta, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra BK 13 straipsnio 2 dalies veikų sąraše. Nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), padarė 2023 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu jam dar nebuvo sukakę 14 metų, todėl baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nėra galimas.

15. J. B., kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kaip likusiam be tėvų globos vaikui, 2023 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 17 d. nustatyta vaiko laikinoji globa, vaiko globėju skirta BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, nustatyta vaiko globos vieta – bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

16. 2024 m. sausio 5 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl atsakovo globotinio padarytos žalos atlyginimo, kuria prašė per 20 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos apmokėti visą jos patirtą turtinę žalą – 2 656 Eur už apgadintą automobilį, 250 Eur dydžio išlaidas už žalos įvertinimą ir 300 Eur pretenzijos parengimo išlaidas, iš viso 3 206 Eur.

17. Atsakovas dėl pretenzijos raštu atsakė ieškovei, kad su pateikta pretenzija nesutinka.

18. Atsakovui, nesutikus atlyginti jos globotinio padarytą žalą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl šios žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl ginčo esmės

19. Asmens teisė į patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisių garantija. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina). Civilinė atsakomybė grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

20. Atsakingas už žalą paprastai yra tas asmuo, kuris žalą padaro, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti – CK įtvirtintas ir netiesioginės civilinės atsakomybės institutas, t. y. atvejai, kai žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti kitas, ne pats žalą padaręs, asmuo. Byloje aktualus atsakomybės už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą institutas yra vienas iš netiesioginės atsakomybės atvejų; asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.5, 2.7 straipsniai), jis negali savo veiksmais sukurti civilinių teisių ar įgyti pareigų, taigi ir atsakyti pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

21. Prievolė atsakyti už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą kyla asmenims, kurie žalos padarymo metu turi teisinę pareigą prižiūrėti ir (ar) auklėti nepilnametį. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

22. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022).

23. Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakingų asmenų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.276 straipsnio 1, 2 dalys). Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jo kaltės, privalo įrodyti atsakovas. Taigi, jis gali būti atleistas nuo materialinės atsakomybės, įrodęs, kad jo kaltės nėra.

24. Pagal kasacinio teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

25. Minėta, kad tėvų/globėjų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui. Šiuo atveju atsakovas, neigdamas savo atsakomybę, į bylą pateikė nepilnamečio vaiko J. B. charakterizuojančią medžiagą bei duomenis, kokių priemonių, jis, kaip atsakovas ėmėsi, pakeisti nepilnamečio elgesį. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, jog atsakovas nebuvo pakankamai atsakingas globotinio priežiūros atžvilgiu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Iš atsakovo pateiktų duomenų – 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašto Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl informacijos teikimo pateikimo apie J. B., nustatyta, jog J. B. apgyvendintas Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, 2023 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) šeimynoje, likusio be tėvų globos statusu. Vaikui pasireiškia delinkventinis elgesys: vagystės, bėgimas iš šeimynos, negrįžimai per naktis, linkęs įsitraukti į netinkamai besielgiančių jaunuolių grupes. Su suaugusiais bendrauja nepagarbiai, vartoja necenzūrinius žodžius, į pastabas nereaguoja, susitarimų laikosi nenuosekliai, dažnai neįvykdo ką yra pažadėjęs. Vaikas visiškai nesilaiko bendruomeninių vaikų globos namų taisyklių: savavališkai pasišalina iš namų, vėluoja grįžti sutartu laiku ar visai negrįžta į namus per naktį ar net kelias paras. Nesusiekiant su vaikinu, ne kartą yra skelbtos jo paieškos, o jam grįžus į namus, atšaukiamos. Nuo 2023 m. birželio 22 d., grįžus iš (duomenys neskelbtini) ugdymo centro, J. birželio mėn. vėlavo grįžti į namus: 3 kartus (22, 25, 30 d.), negrįžo per naktį 4 kartus (23, 24, 27, 28 d.). Liepos mėn. vėlavo grįžti į namus 14 kartų (1, 2, 7, 8, 9, 10,11,14,19, 20, 22, 23, 27, 29 d.), negrįžo per naktį 14 kartų (3, 4, 5, 12, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 25, 26, 28, 30). Probleminis elgesys ypač pasireiškia už šeimynos ribų, kur J. laiką leidžia su draugais. Pastaruoju metu vaikas nuolat į šeimyną pristatomas policijos pareigūnų, nes vykdo vagystes, kitas nusikalstamas veikas, daromos didžiulės turtinės žalos nukentėjusiesiems. Nusikalstamas elgesys su kiekviena diena vis įžūlėja, daromų nusikaltimų mastas vis didėja. Jo atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau dėl mažo amžiaus priimami nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Taikomos drausminimo priemonės įtakos elgesiui visiškai neturi. Taigi, pats atsakovas pripažįsta, kad taikomos drausminės priemonės nepilnamečiam vaikui yra neveiksmingos. Remiantis bylos duomenimis, tokius duomenis atsakovas žinojo bei turėjo jau 2023 m. kovo 17 d., kai nepilnametis buvo apgyvendintas jų įstaigoje, tačiau pakankamai ilgą laiko tarpą nesiėmė priemonių, kad būtų sugriežtintos priežiūros priemonės J. B. Iš bylos duomenų, nepilnametis ir iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., kai pavogė ieškovei priklausančią transporto priemonę, buvo atlikęs nusikalstamas veikas (2023 m. liepos 20 d. pagalbos planas, 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo raštas dėl informacijos teikimo pateikimo). Pats atsakovas savo raštuose pripažįsta, kad J. B. nusikalstamas elgesys su kiekviena diena vis įžūlėja, daromų nusikaltimų mastas vis didėja. Vadinasi, atsakovas turėjo suvokti, kad dėl tokio progresuojančio neigiamo nepilnamečio elgesio, o ypač nusikalstamos veikos, kuria daroma žala kitų asmenų turtui, reikėjo imtis griežtesnių priežiūros priemonių. Iš atsakovo 2023 m. rugsėjo 18 d. ataskaitos nustatyta, kad atsakovas tik dar po eile nepilnamečio padarytų pažeidimų bei nusikalstamų veikų sprendė, kad minimalios priežiūros priemonės J. B. yra neveiksmingos ir prašė skirti vidutines priežiūros priemones. Pastebėtina, kad nors atsakovas teigia, jog per tokį laiką, nuo kurio nepilnametis buvo apgyvendintas jų įstaigoje, jis negalėjo pakeisti vaiko elgesio, tačiau, teismo vertinumu, atsakovas jau ilgą laiką iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., kai jo globotinis pavogė ieškovei priklausančią transporto priemonę, matydamas, kad švelnesnės priežiūros priemonės neveikia, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai taikė globinio priežiūros bei auklėjimo priemones, nesiėmė priežiūros priemonių griežtinimo, kas sudarė sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo kaltės prezumpciją (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.275 straipsnio 1 dalį).

26. Apibendrinant konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu, nepakankamu ir efektyviu globėjo valdžios bei priežiūros panaudojimu, kas sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp minėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovo turtui yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Dėl atsakovo teiginių, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir pačios ieškovės veiksmai, kadangi transporto priemonė neaptvertoje teritorijoje buvo palikta neužrakinta, automobilyje buvo paliktas raktas, pastebėtina, jog tokios aplinkybės iš esmės nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės. Ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad įmonės automobilis buvo paliktas įmonės teritorijoje, automobilis nebuvo užrakintas, užvedimo raktelis buvo įdėtas į automobilio dureles, kad jį kitas darbuotojas galėtų nuvežti į techninę apžiūrą, tačiau, teismo vertinimu, nepaisant to, kad automobilis buvo neužrakintas, tai niekaip nepateisina atsakovės globotinio elgesio pavogti svetimą turtą. Tai taip pat niekaip nepaneigia aplinkybės dėl atsakovo nepakankamos priežiūros globotinio atžvilgiu, kai jis, pasišalinęs iš ugdymo įstaigos, atliko nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad, kaip nurodė atsakovo atstovė teismo posėdyje, vaikai į ugdymo įstaigą turi grįžti iki 22 val. Bylos duomenimis, atsakovo globotinis nusikalstamas veikas atliko po 22 val., kas, teismo vertinimu, tik patvirtina nepakankamą ir neefektyvų globėjo valdžios bei priežiūros panaudojimą.

28. Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 3 331,29 Eur žalą. Atsakovas žalos dydžio neginčija. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas neturi finansinių galimybių atlyginti žalą, taip pat prašė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį.

29. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

30. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, kurių neginčija ir atsakovas, ieškovas pagrindė tikrąją ir realiai patirtą 3 331,29 Eur žalą, kurią lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Tuo tarpu atsakovas iš esmės nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas priteisti mažesnį už tikruosius ieškovės patirtus nuostolius žalos atlyginimą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais bei visiško nuostolių atlyginimo principu, darytina išvada, jog mažinti priteistinos žalos dydį, nėra pagrindo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CPK 6.251 straipsnio 2 dalis).

31. Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 3 331,29 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.275 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

32. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovo argumentų

33. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

34. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis bei 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Autostaira“ iš atsakovo Klaipėdos socialinių paslaugų centro ,,Rytas“ 3 331,29 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 331,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.