Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-647-1207/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-25
Bylos Nr.
1-647-1207/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39649-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
Kaltinamasis
V. F.
Civilinis ieškovas
G. P., Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-647-1207/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39649-2023-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,kaltinamajam V. F., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P.,nedalyvaujant civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turtintis 35 proc. darbingumą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. F. 2023 m. spalio 14 d. apie 18.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė G. P. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, bei nukentėjusiajam skambinant pagalbos numeriu 112, kairės rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį į veidą, padarydamas muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, t. y. nukentėjusiajam G. P. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis V. F. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, priekyje buvo automobilis, kuriame sėdėjo nukentėjusysis. Išleido jį išvažiuoti, bet jis sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Turėjo pasitraukti, kad nukentėjusysis neįvažiuotų, o už jo (kaltinamojo) stovėjo dar keli automobiliai. Tas automobilis sustojo ir vėl įvažiavo į stovėjimo vietą. Pro šalį važiuodamas pasukiojo pirštą prie smilkinio, norėjo pasakyti, kad jis daro nesąmones taip važiuodamas. Tada tas asmuo parodė nepadorų gestą – vidurinį pirštą. Susinervino, sustojo ir priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, įvyko konfliktas. Įvykis buvo 2023 m. spalį, prieš kaltinamojo gimtadienį (gimęs (duomenys neskelbtini)). Viskas vyko vakare, aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo prieš tai nepažinojo. Kai priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir pro dureles pradėjo aiškintis, nukentėjusysis keliu įspyrė į pilvą, o jis trenkė į veidą. Pripažįsta, kad sudavė du smūgius dešine ir kaire ranka. Serga cukralige, o kai susinervina ir pakyla cukraus kiekis, neprisimena, ką darė. Nenorėjo, kad taip įvyktų, gailisi, nėra konfliktiškas žmogus. Su nukentėjusiuoju po įvykio buvo susitikę policijoje. Atlygino žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Žino, kad nukentėjusysis yra pareiškęs 4000 Eur civilinį ieškinį. Pripažįsta, kad žala buvo padaryta, sužalojo nukentėjusįjį, bet suma labai didelė. Negalės tiek sumokėti. Turi stuburo išvaržą, koja operuota, serga cukralige, širdies nepakankamumu. Nukentėjusiojo atsiprašė prieš posėdį ir dar kartą atsiprašo. Siūlė susitaikyti, bet jis nesutiko.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis V. F. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo G. P. pareiškimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. spalio 14 d. apie 18.41 val. jis automobiliu Mercedes-Benz C200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Suradęs stovėjimo vietą, automobilį pradėjo parkuoti atbuline eiga į stovėjimo vietą. Kuomet parkavo automobilį, matė, jog už jo stovi dar ir kitas automobilis. Jam prisiparkavus automobilį, priekyje jo privažiavo kitas automobilis, šiuo metu pasakyti markės ir modelio negali, nes nepamena, kurio vairuotojas atsisukęs į jį rankomis kažką pradėjo gestikuliuoti. Jis taip pat jam ranka pamojo, jog jis važiuotų. Tuomet V. F. išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie jo automobilio, buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo ant jo šaukti bei rankos kumščiu trenkė į jo automobilio stiklą bei bandė atidaryti jo automobilio dureles. Tuomet jam išlipus iš automobilio, V. F. iškart iš dešinės rankos kumščio trenkė jam į veido sritį. Po smūgio iškart pajuto stiprų skausmą veido srityje ir jog jam pradėjo svaigti galva. Tuomet iškart pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kol skambino bendruoju pagalbos telefonu, V. F. pradėjo ant jo šaukti jog „ką aš čia jam rodau, jog jis yra išėjęs iš zonos ir t.t.“ ir tada vėl iš kairės rankos kumščio trenkė jam į veido sritį. Po smūgio vėl pajuto stiprų skausmą veido srityje, taipogi pajuto, jog iš jo lūpos pradėjo bėgti kraujas. Po smūgių vyras visą laiką ant jo tik šaukė ir aiškino, jog tai jis jį užpuolė ir jog niekam nesiskustų, nes jis pažįsta visus policininkus. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba bei policijos pareigūnai. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį pristatė į ligoninės priėmimo skyrių. Jam būnant priėmimo skyriuje, medikai jam susiuvo lupą, taipogi nustatė jog yra nuskeltas dantis. Jis dar ir dabar jaučiasi blogai, jaučia skausmą galvoje bei jį pykina. Kuomet jį išleido iš ligoninės priėmimo, jokio išrašo dėl sužalojimų negavo. Jis mano, jog vyras jį užsipuolė todėl, jog turėjo luktelti, kol jis priparkuos savo automobilį. Papildomai apklaustas G. P. parodė, kad duotus parodymus pirmoje apklausoje pamena, juos tvirtina, tik nori papildyti, kad įvykio metu buvo strese ir kai jį apklausinėjo, jis nepaminėjo, kad įvykio metu tas pats asmuo buvo suėmęs jam už kaklo ir jį spaudė stumdamas prie automobilio. Būdamas strese turbūt iškart nejuto skausmo, bet naktį pajuto, kad kažkas yra negerai ir jaučia gerklėje, ryjant seiles, skausmą. 2023 m. spalio 16 d. ryte iš karto nuvyko į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Ten jam darė įvairius tyrimus, taip pat padarė tapografinį tyrimą, bet didelių pažeidimų nenustatė. Nori paminėti, kad skausmą kakle jautė dar kelias savaites po įvykio. Po įvykio iš karto kreipėsi telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Medikai jį pristatė apžiūrai į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam buvo nustatytas lūpos sumušimas, žaizda, prakirsta lūpa buvo susiūta, iki šiol likęs ties lūpa dešinėje pusėje sukietėjimas ir randas. Paskui dar teko kreiptis dėl gumulo gerklėje, kurį pradėjo jausti vėliau, tą patį vakarą. Tai smaugimo pasekmės. Gumulą gerklėje jautė apie kokius du mėnesius laiko. Dabar to jau nebejaučia. Dėl šių sužalojimų po to daugiau niekur nesikreipė. Gydėsi pats ambulatoriškai. Apie kokią savaitę laiko vaikščiojo su ištinusia dešinės pusės lūpa, kuri ištino nuo suduoto smūgio. Taip pat nuo suduoto smūgio buvo nutrupintas ties ta vieta, kur prakirsta lūpa, viršutinis dantis. Dėl nutrupinto danties niekur nesikreipė, niekur nesigydė. Gydydamasis ambulatoriškai vartojo tik vaistus nuo skausmo, vartojo „Ibuprofen“ vaistus, kuriuos turėjo namuose. Kitų išlaidų, susijusių su gydymusi, neturėjo. Taip pat buvo kruvini įvykio metu vilkėti rūbai, kurie buvo sutepti nuo bėgančio iš lūpos kraujo. Kraujas bėgo stipriai. Rūbai išsiskalbė (t. 1, b. l. 10–13, 23–26, 27–29, 30–33);

2.3.2. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilių stovėjimo aikštelėje ant asfalto grindinio yra matomos rusvos spalvos dėmės. Dėmės išsidėsčiusios 0,5x1 m plote, jų dydis iki 3 cm skersmens. Centrinėje dalyje yra daugiausiai rusvos spalvos dėmių, todėl spec. tampono pagalba šioje vietoje padaroma dėmių nuoplova ir supakuojama į voką (t. 1, b. l. 16–18, 19–20);

2.3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1002/2023 (05), iš kurios matyti, kad: G. P. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 74);

2.3.4. akistatos tarp G. P. ir V. F. protokolu, kur G. P. parodė, kad atvyko į aikštelę, atbulomis varė automobilį. Iš galo stovėjo V. F. automobilis. Pasignalino. Įvažiavo į aikštelę. Pamatė, kad jis kažką iš savo automobilio grūmoja, kažką rodo. Parodė jam ranka, kad jis važiuotų toliau. Jis (V. F.) užstatė savo automobilį jam iš priekio, išlipo iš savo automobilio ir atėjo prie jo automobilio. Atėjo iš vairuotojo pusės, prie durelių ir trenkė stipriai kumščiu į šoninį vairuotojo durelių stiklą, automobilio durelės buvo uždarytos, sėdėjo automobilyje. Tada pradėjo plėšti dureles, atidarė dureles ir pradėjo jį tempti už striukės į lauką. Išlipo betempiamas iš automobilio. V. F. iš karto trenkė jam kumščiu į veidą, pradėjo smaugti už kaklo spausdamas jį prie automobilio. Jam trūko oro. Spaudė ilgai. Buvo beprarandantis sąmonę. Pavyko jį atstumti. Jis sakė: „Ką tu čia man rodai. Aš tik ką grįžęs iš zonos ir ką tu čia man rodai?“. Po to iš karto pradėjo skambinti policijai, žengė į šoną žingsnį, kad pažiūrėtų jo automobilio numerį, kad pasakytų policijai. Jis prisiartinęs vėl iš kumščio trenkė jam (G. P.) labai stipriai į veidą, buvo prakirsta lūpa, nuskeltas dantis. Atvyko pareigūnai, medikai. Visas įvykis vyko prie jo automobilio vairuotojo durų. V. F. parodė, kad atsakymą suprato. Su atsakymu nesutinka. Jis važiavo, matė, kad žmogus nori išvažiuoti. Nusprendė išleisti. Jis įjungė atbulinį ir pradėjo važiuoti atbulai link jo (V. F.) automobilio. Net nestojo. Jis signalizavo. Kiti žmonės irgi pavažiavo atgal. Jis įvažiavo į tą pačią vietą, iš kurios išvažiavo. Važiuodamas priekyje automobilio, ranką pridėjo prie smilkinio ir pasukiojo. Jis jam (V. F.) parodė vieno piršto gestą. Jis sustojo. Apėjo aplink savo automobilį. Priėjo prie jo automobilio. Jis (G. P.) kaip tik pradėjo lipti iš automobilio. Sutrenkė ranka per vairuotojo durelių stiklą ir paklausė, ką jis daro, ką rodo. Pasakė, kad jis ne iš kokios zonos grįžęs yra, kad jam rodyti tokius gestus. Paėmė jam (G. P.) už striukės apykaklės viena ranka ir pakėlė apykaklę aukštyn. Jis (G. P.) jam pasakė, kad prisidirbo, pasakydamas, kad įkiš atgal į zoną. Išvadino necenzūriniais žodžiais. Paėmė ir paskambino į policiją. Girdėjo, kaip atsiliepė, buvo prie pat. Paklausė, ar yra nukentėjusiųjų. Jis atsakė, kad nėra. Pareigūnai pasakė, jei nėra nukentėjusiųjų, tai nevažiuos. Kuomet pasakė, kad neatvažiuos, jis iš atidarytų durelių stūmė link jo. Tuo metu jis (V. F.) stovėjo tarpe tarp atdarų durelių. Paskui jis (G. P.) jam spyrė iš kelio į pilvą, pataikė jam į tą vietą, kur buvo operacija atlikta. Sukėlė jam skausmą. Nuo skausmo laikėsi susirietęs už atdarų durelių. Laikėsi kaire ranka. Tada iš inercijos kairės rankos delnu sudavė jam į veidą, jį atstūmė ranka. Niekad kumščiais nesimuša. Tada jis (G. P.) telefonu policijai pasakė, kad įvyko incidentas. Ką pasakė, negirdėjo, nes vaikščiojo aplinkui. Dar jis (G. P.) jam pasakė, kad jam nuskėlė dantį. Tai pasakė po skambučio pareigūnams. Po to atvyko medikai, kurie apžiūrėjo G. P. (t. 1, b. l. 48–52);

2.3.5. liudytojo T. D. parodymais, kad 2023 m. spalio 14 d. dirbant ekipaže kartu su vyr. patruliu G. V. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kad pranešėją užpuolė nepažįstamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo kitas ekipažas, kurio šiuo metu nepamena, kurie nurodė, jog pranešėją išsivežė GMP į ligoninės priėmimo skyrių, o kitas dalyvis, kurio pavardės nepamena, yra vietoje. Buvo bendrauta su vietoje buvusiu vyriškiu, kuris paaiškino, jog priekyje jo važiavo automobilis, kuris sustojo ir pradėjo judėti atbuline eiga ir prisiparkavo į stovėjimo vietą. Kuomet jis prisiparkavo, jis privažiavo iš priekio ir jie vienas kitam pradėjo gestikuliuoti. Kaip aiškino šis asmuo, jis priėjo prie automobilio ir automobilio vairuotojas, darydamas dureles jį kliudė. Tuomet šis jam trenkė. Ar ant šio asmens veido buvo kokie sužalojimai, nepamena. Kad jis kuo būtų skundęsis, taip pat nepamena. Tik pamena, kad bendraujant su juo, jis sėdėjo automobilyje, iš kurio nelipo, sakydamas, kad turi invalidumą. Taip pat vėliau buvo bendrauta ir su pranešėju, pavardės nepamena, kurį atsivežė iš ligoninės. Šis paaiškino, jog jam prisiparkavus automobilį kito automobilio vairuotas pradėjo jam kažką rankomis rodyti po to išlipo ir automobilio ir priėjo prie pranešėjo automobilio, ir kumščiu trenkė į stiklą, pranešėjui išlipus iš automobilio, nepažįstamas vyras jam trenkė į veido sritį, tuomet po kurio laiko trenkė dar vieną kartą. Nori pasakyti, kad būnant įvykio vietoje, kad būtų apgadintas pranešėjo automobilis, nesimatė. Automobilį apžiūrėjo kartu su pranešėju. Tik šalia automobilio buvo kraujo, kuris buvo galimai pranešėjo, nes matėsi, kad jam buvo praskelta lūpa. Taip pat buvo nustatyta, kad stovėjimo aikštelė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau jų peržiūrėti nebuvo galimybės, nes nebuvo atsakingo asmens (t. 1, b. l. 55–58);

2.3.6. liudytojos G. V. parodymais, kad 2023 m. spalio 14 d. dirbant ekipaže kartu su tyrėju T. D. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kad pranešėją užpuolė nepažįstamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo spec. paskirties pareigūnų ekipažas, kurie nurodė, jog pranešėją išsivežė GMP į ligoninės priėmimo skyrių, o kitas dalyvis, kurio pavardės nepamena, yra vietoje. Buvo bendrauta su vietoje buvusiu vyriškiu, kuris šis paaiškino, jog priekyje jo važiavo automobilis, kuris sustojo ir pradėjo judėti atbuline eiga ir prisiparkavo į stovėjimo vietą. Kuomet jis prisiparkavo, jis privažiavo iš priekio ir jie vienas kitam pradėjo gestikuliuoti. Kaip aiškino šis asmuo, jis priėjo prie automobilio ir automobilio vairuotojas, darydamas dureles jį kliudė. Tuomet šis jam trenkė. Ar ant šio asmens veido buvo kokie sužalojimai, nepamena. Kad jis kuo būtų skundęsis, taip pat nepamena. Tik pamena, kad bendraujant su juo, jis sėdėjo automobilyje, iš kurio nelipo, sakydamas, kad skauda kojas. Taip pat vėliau buvo bendrauta ir su pranešėju, pavardės nepamena, kurį atsivežė iš ligoninės. Iš šio vyro priėmė pareiškimą. Šis vyras paaiškino, jog jam prisiparkavus automobilį, kito automobilio vairuotas pradėjo jam kažką rankomis rodyti, po to išlipo ir automobilio ir priėjo prie pranešėjo automobilio, kumščiu trenkė į stiklą, pranešėjui išlipus iš automobilio, nepažįstamas vyras jam trenkė į veido sritį, tuomet po kurio laiko trenkė dar vieną kartą. Kad būtų apgadintas pranešėjo automobilis, nesimatė. Automobilį apžiūrėjo kartu su pranešėju. Tik šalia automobilio buvo kraujo, kuris buvo galimai pranešėjo, nes matėsi, kad jam buvo praskelta lūpa. Taip pat buvo nustatyta, kad stovėjimo aikštelė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau jų peržiūrėti nebuvo galimybės, nes nebuvo atsakingo asmens (t. 1, b. l. 61–64);

2.3.7. liudytojo J. V. parodymais, kad 2023 m. spalio 14 d. dirbo ekipaže kartu su kolega J. P. Pamena, kad buvo gautas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) pranešėją užpuolė nepažįstamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje du vyrai, kurių vienas nurodė, kad kilo konfliktas su kitu vyriškiu, kuris irgi laukė vietoje, dėl parkavimosi automobiliais, ko pasekoje antrasis vyriškis pirmajam sudavė smūgį į veido į sritį. Pamena, kad pirmajam vyrui, kurio duomenų nepamena, ant veido matėsi kraujo žymės, smulkiau nepamena. Kadangi nukentėjusysis skundėsi sveikatos stoviu, todėl jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri jį išsivežė į ligoninę. Taip pat ant žemės prie nukentėjusiojo automobilio buvo matyti kraujo lašų. Ar kuo skundėsi antrasis vyriškis, nepamena. Ar ant šio vyriškio veido buvo kokie sužalojimai, taip pat nepamena. Šio vyriškio duomenų taip pat nepamena. Į įvykio vietą buvo iškviestas Reagavimo skyriaus ekipažas, kurie perėmė tolimesnį tyrimą, todėl jų ekipažas išvyko (t. 1, b. l. 67–70);

2.3.8. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo T. D. tarnybiniu pranešimu, kad dirbant ekipaže P1105, kartu su vyr. patruliu G. V. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kad pranešėją užpuolė nepažįstamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo ekipažas P1192, kurie nurodė, jog pranešėją išsivežė GMP į ligoninės priėmimo skyrių, o kitas dalyvis V. F. yra vietoje. Buvo bendrauta su V. F., šis paaiškino, jog priekyje jo važiavo automobilis, kuris sustojo ir pradėjo judėti atbuline eiga ir prisiparkavo į stovėjimo vietą. Kuomet jis prisiparkavo, jis privažiavo iš priekio ir jie vienas kitam pradėjo gestikuliuoti. Kaip aiškino, V. F. priėjo prie automobilio ir automobilio vairuotojas, darydamas dureles jį kliudė, tuomet jis jam trenkė. Buvo bendrauta ir su pranešėju G. P., kuris paaiškino, jog jam prisiparkavus automobilį kito automobilio vairuotas pradėjo jam kažką rankomis rodyti po to išlipo ir automobilio ir priėjo prie pranešėjo automobilio, ir kumščiu trenkė į stiklą, pranešėjui išlipus iš automobilio, nepažįstamas vyras jam trenkė į veido sritį, tuomet po kurio laiko trenkė dar vieną kartą. Būnant įvykio vietoje, jog būtų apgadintas pranešėjo automobilis nesimatė, tik šalia jo buvo kraujo, kuris buvo galimai pranešėjo, nes jam buvo praskelta lūpa. Aikštelė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau jų peržiūrėti nebuvo galimybės, nes už kameras atsakingas asmuo bus darbe tik pirmadienį, įvykio vietoje liudytojų taipogi nepastebėjo. Atliekant pranešėjo apklausą, jis skundėsi, kad jam dar vis skaudą galvą ir jį pykina, ir pakartotinai jam buvo kviesta GMP. Filmuota T. D. kūno kamera (t. 1, b. l. 75–76);

2.3.9. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 24.46 min. Vaizdo įraše matyti į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuojantis šviesos spalvos Mercedes-Benz automobilis. Jo vairuotojas priekiu įvažiuoja į stovėjimo vietą, kuri yra už ženklo pažymėto ,,P“ raide. Sustoja ir iš karto atbuline eiga išvažinėja iš minėtos stovėjimo vietos. Kol automobilis išvažinėja atbuline eiga, prie jo, iš galo privažiuoja tamsios spalvos automobilis ir sustoja, kad jį praleistų. Mercedes-Benz automobilis išvažiavęs iš stovėjimo vietos atbuline eiga pradeda važiuoti į priekį ir sustojęs pradeda vėl važiuoti atbuline eiga. Už Mercedes-Benz stovėjęs tamsios spalvos automobilis taip pat pradeda važiuoti atbuline eiga. Matomas vaizdas kaip Mercedes-Benz automobilio vairuotojas atbuline eiga pasistato automobilį į tą pačią stovėjimo vietą, kurioje buvo ir prieš tai. Ankščiau minėtas tamsios spalvos automobilis pavažiuoja į priekį ir sustoja. Iš tamsios spalvos automobilio išlipa asmuo ir prieina prie Mercedes-Benz automobilio. Iš vaizdo įrašo sunku suprasti, kas vyksta prie Mercedes-Benz automobilio, kadangi vaizdo įrašo kokybė prasta, stringa, ir patį vaizdą užstoja Mercedes-Benz automobilis, kelio ženklas, pažymėtas ,,P’’ raide, po juo esantys ženklai (t. 1, b. l. 80, 81–84);

2.3.10. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai, paimti iš kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Vaizdo įrašas patvirtina J. V., J. P. nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 84–87, 88, 89–91);

2.3.11. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas pagalbos skambutis. Pranešėjas nurodo, kad jį užpuolė, smurtauja prieš jį prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės Panevėžyje, fone girdisi ir kitas asmuo. Pranešėjas nurodo įvykio aplinkybes, fone taip pat girdėti kito asmens pasisakymai (t. 1, b. l. 96–99).

2.4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis V. F. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. P., sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Veika kvalifikuota tinkamai.

3. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

3.1. BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.2 Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. F. pareiškė prašymą susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis G. P. nurodė nenorintis susitaikyti su kaltinamuoju, be to, baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, susitarimo dėl žalos atlyginimo nėra, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

4. Bausmės skyrimas

4.1. Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, t. y. atlygino vieną iš pareikštų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. F., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai), į padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 145–150), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 140–142), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (135–136, 137–138, 139), byloje nėra duomenų apie lankymąsi pas psichiatrą, priklausomybės ligų specialistą (t. 1, b. l. 133, 134), į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, svarbias kaltinamojo V. F. atsakomybės individualizavimui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri atsižvelgus tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, skirtina artima minimaliai. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusikaltimas – smurtinio pobūdžio, skirtinas įpareigojimas kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

2. Civilinis ieškinys

5.1. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

5.2. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 143,08 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl G. P. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 102–105). Kaltinamasis V. F. padarytą žalą atlygino – teismui pateiktas AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitas, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas.

5.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 10 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

5.4. G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Jį reiškia tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Patyrė didelę žalą – mėnesį nedirbo, negalėjo išeiti į žmones, sutriko miegas, patyrė psichologinę traumą. Buvo nuskeltas dantis ir susiūta lūpa. Ant lūpos po traumos liko randas, susiformavo kietas darinys. Konsultavosi su gydytojais, jie sakė, kad gali tekti operuoti. Iš pradžių guzas buvo didelis, sutinęs. Paskui jis sumažėjo, bet vis tiek liko. Buvo brutaliai užpultas. Gėrė tik vaistus nuo skausmo, kitų vaistų nevartojo. Po įvykio neturėjo nedarbingumo, nes tuo metu nedirbo, mokėsi, mokymus lankė.

5.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą.

5.6. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis). Toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

5.7. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Virš 1 000 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui.

5.8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, nežymiai sutrikdyta sveikata. Neabejotina, kad nukentėjusysis įvykio metu, tiek ir po įvykio patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir stresą – po įvykio buvo pristatytas į medicinos įstaigą, gėrė vaistus nuo skausmo, nurodė iki šiol patiriantis nepatogumų dėl sukietėjimo sugijusios žaizdos vietoje, ateityje jam gali būti reikalinga operacija.

5.9. Teismas neabejoja nukentėjusiojo išgąsčiu bei nerimu dėl įvykio, patirtų sužalojimų, tačiau, nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į teismų praktikoje priteisiamas sumas bei į kitas faktines aplinkybes, civilinės atsakomybės kriterijus. Sutiktina, kad prieš nukentėjusįjį pavartotas fizinis smurtas vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė nukentėjusiojo sveikatai, emocinei būsenai, saugumo jausmui, kita vertus, byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų viršyti teismų praktikoje priteisiamas sumas už tokio tipo sužalojimu padarytą neturtinę žalą, nukentėjusysis nepateikė įrodymų apie ilgalaikes sužalojimo pasekmes.

5.10. Taigi nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (suduoti du smūgiai), pasekmes (konstatuota muštinė žaizda, buvo siūta lūpa, nuskeltas dantis), kaltininko kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir patirtus nepatogumus. Taip pat nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis – kaltinamasis V. F. nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 35 proc. darbingumas, turi įvairių sveikatos problemų. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. prašoma priteisti 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė jo patirtiems nepatogumams kompensuoti, nes paprastai teismų praktikoje kelių tūkstančių suma priteistina nesunkaus sveikatos sužalojimo atveju, o šiuo atveju nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiojo G. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus dėl sugijusios žaizdos lūpoje, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį bei tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiai / nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-88-581/2021, Nr. 1A-173-334/2022, Nr. 1A-123-334/2022, Nr. 1A-192-879/2022).

5.11. G. P. taip pat prašo priteisti jam 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Atsižvelgus į tai, teismas priteisia iš kaltinamojo V. F. nukentėjusiajam 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

3. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamajam V. F. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama (t. 1, b. l. 193–196).

6.2. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokas su rusvos spalvos dėmės nuoplova, paimta įvykio vietos apžiūros metu, nutarimu perduota saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyrių (2024 m. balandžio 24 d. aktas Nr. PD-00000035756, t. 1, b. l. 120–122), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

6.3. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. F. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 143,08 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų aštuonių centų) civilinio ieškinio nutraukti.

G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. F. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

V. F. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Voką su rusvos spalvos dėmės nuoplova, paimta įvykio vietos apžiūros metu, nutarimu perduota saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė