Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) E. J. skundą dėl antstolio veiksmų dėl turto įkainojimo ir turto arešto masto, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Navasta“, E. R., P. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Teigia, kad antstoliui nurodė, jog reiškia prieštaravimą dėl turto įvertinimo, nes turto arešto akte turtas neįvertintas, nenurodyta viso areštuoto turto vertė, tuo tarpu nustatytas turto arešto mastas – 46 000 Eur. Mano, kad turto arešto aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl šis dokumentas naikintinas.

6.2. Nurodė, kad vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teigia, kad santuoką su V. J. sudarė 2012 m. liepos 25 d. Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 142), tuo tarpu turto arešto akte nurodytą sklypą įsigijo 2014 m. liepos 10 d., o namą įregistravo 2017 m. lapkričio 20 d. Ir šis turtas buvo įregistruotas kaip sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, kad antstolė turto arešto akte nurodė, kad turto arešto mastas 1/1, kuris neatitinka įstatymo nuostatų, nes pagal anksčiau nurodytą CK straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl mano, kad antstolė neturi teisės areštuoti jo sutuoktinei priklausančios turto dalies, nes dėl jos jokie išieškojimai šioje vykdomojoje byloje nėra vykdomi.

6.3. Mano, kad antstolis elgiasi neteisėtai, nes neatliko jokios turto vertinimo ekspertizės, todėl teigia, kad nėra aišku, kokia yra turto vertė. Pažymi, jog nežinant, kokia yra turto vertė, turto arešto mastas neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo kaip skolininko ir jo sutuoktinės, kaip turto savininkės, interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolio priimtą turto arešto aktą teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolė I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0051/21/00038 pagal Plungės rajono 3-iojo notarų biuro notarės A. V. 2018 m. birželio 6 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 3382 dėl 26 322,97 Eur skolos, 5 361,23 Eur palūkanų ir 112,36 notaro išlaidų išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojai UAB „Navasta“. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0051/18/00620 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2021 dėl 16 254,40 Eur žalos ir nuostolių atlyginimo, 1 759,04 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojams E. R. ir P. S.. Vykdymo proceso metu nustačius, kad išieškojimui nepakanka skolininko turto, taip pat, kad skolininkas 2012 m. liepos 25 d. yra sudaręs santuoką su V. J., 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko E. J. sutuoktinės V. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1186 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad turto arešto mastas – 46 000 Eur.

13. CPK 675 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog antstolės priimtas turto arešto aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi turto arešto akte turtas neįvertintas, nenurodyta viso areštuoto turto vertė, tuo tarpu nustatytas turto arešto mastas – 46 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodoma: kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktu areštavo pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, turto arešto akte nurodydamas turto arešto mastą – 46 000 Eur – bei tai, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Šios aplinkybės rodo, jog antstolė, areštuodama pareiškėjui bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą bei negalėdama nustatyti areštuojamo turto vertės, minėtame turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tai reiškia, jog skundžiamas turto arešto aktas atitinka CPK 678 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

15. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, kad areštuotas turtas įregistruotas kaip sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, kad antstolė turto arešto akte nurodė, kad turto arešto mastas 1/1, kuris neatitinka įstatymo nuostatų, nes preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, antstolė neturėjo teisės areštuoti jo sutuoktinei priklausančios turto dalies, nes dėl jos jokie išieškojimai šioje vykdomojoje byloje nėra vykdomi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. CPK 690 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.

16. Vykdomųjų bylų Nr. 0051/21/00038 bei Nr. 0051/18/00620 duomenys patvirtina, kad antstolis, siekdamas nustatyti skolininko turto dalį, kuri priklauso skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, 2021 m. spalio 20 d. areštavo bendrąjį turtą (nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), taip pat 2021 m. spalio 28 d. pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip, kaip tai numato CPK 667 straipsnis, kurį pateikė skolininkui kartu su 2021 m. spalio 28 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko E. J. prašymą. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkas ar jo sutuoktinė būtų pateikusi antstoliui susitarimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Taigi, nesant nustatytos skolininkui priklausančios turto, kuris buvo įgytas santuokoje, dalies, antstolis turėjo teisę areštuoti pareiškėjos santuokoje įgytą turtą, tačiau tik tokios vertės, kokia yra apytikriai lygi išieškomai sumai.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą, ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

18. Akcentuotina jog turto arešto aktu nustatytas turto arešto mastas yra 46 000 Eur. Taip pat nustatyta, jog skolos likutis šio patvarkymo priėmimo dieną bendrai vykdomosiose bylose yra 47 269,62 Eur. Tai reiškia, jog antstolio areštuoto turto suma neviršija bendros likusios skolos dalies, todėl laikytina, jog įstatymo nustatyti reikalavimai dėl turto arešto nebuvo pažeisti. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstolei turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolė arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (turto vertintojas). Darytina išvada, jog klausimas dėl realios areštuoto turto vertės vykdomosiose bylose dar neišspręstas.

19. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Pažymėtina, jog pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas bei paremtas analogiškais argumentais, kurie jau buvo dėstyti pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktų, kurie kvestionuotų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas tinkami nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai ir pagrįstai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.