- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- A-2380-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00506-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. D. su skundu (b. l. 4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 665 Eur neturtinei žalai atlyginti, išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK bylai išspręsti reikalingus įrodymus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. vasario 25 d. buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose Nr. 3 ir Nr. 4. Kameros plotas buvo apie 14,11 kv. m, joje gyveno 4 asmenys. Be to, dalį ploto užėmė baldai. Asmeniui turi būti skiriama kamerose ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, atskaičius baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Dėl kamerų perpildymo kildavo konfliktai su kitais kameroje laikomais asmenimis, skaudėdavo galvą. Kameroje yra atitvertas sanitarinis mazgas, kuriame yra tik skylė grindyse, nehigieniškas, surūdijęs, neuždengtas. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, emocinį nestabilumą bei kitus nepatogumus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 9–12) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK už rėžimo pažeidimus nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. vasario 25 d. atliko nuobaudas: nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas – 6,58 kv. m, vienam nuteistajam teko 6,58 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas – 14,78 kv. m, vienam nuteistajam teko 3,695 kv. m. gyvenamojo ploto. Minimaliai tenkanti vienam kaliniui kamerų tipo patalpose 3, 6 kv. m ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui tenkanti ploto norma nuolat kito dėl nuteistųjų rotacijos. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Į baldų ir įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimas. Sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Kameroje Nr. 1 ir Nr. 3 nebuvo rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos, todėl šiose kamerose nėra įrengti unitazai ar nerūdijančio plieno klozetai. Šiose kamerose sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros ploto iki lubų, turi atskirą nuo kamerų tipo patalpų oro šalinimo sistemą. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Nėra ir duomenų, jog pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagristą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas netutinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. vasario 25 d.
7. Teismas nurodė bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249, 6.271 straipsniai), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus Konvencijos 3 straipsnio taikymo kontekste.
8. Dėl pareiškėjui tenkančio ploto teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas nustatė, kad pareiškėjas už rėžimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas atliko: nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 1, kurioje įrengta viena miegamoji vieta, patalpos plotas 6,58 kv. m; nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 3, kurioje įrengta 4 miegamosios vietos, patalpos plotas - 14,78 kv. m, vienam asmeniui teko 3,695 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjo argumentus, jog kameros plotas buvo apie 14,11 kv. m ir joje gyveno 4 asmenys, teismas atmetė kaip nekonkrečius. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė kameros numerio, laikymo laikotarpio. Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų kamerų tipo patalpose nepaneigė. Atsakovo atstovo duomenis nepaneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl teismas jais vadovavosi ir sprendė, kad atsakovas nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkto nuostatų dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio ploto.
9. Dėl pareiškėjo argumento, kad jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali būti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieštarauja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada). Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
10. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo teismas pažymėjo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos), laisvės atėmimo kamerų tipo patalpose turi būti įrengta po vieną klozetą arba unitazą bei plautuvę. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius, 2012, 7-asis patais. ir papild. leid.) tualetas yra išvietė, o unitazas - tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir higienos norma HN 55:2001), 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Teismas darė išvadą, kad teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo, kad sanitariniai mazgai buvo nehigieniški, tualetas surūdijęs, tačiau šių aplinkybių nedetalizuoja, nenurodo, kokias neigiamas pasekmes tai jam sukėlė. Teismas vertino, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl prasto kameros inventoriaus, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę bei tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo tualeto, higienos, gali būti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esančiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisme 2017 m. birželio 14 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo ir liudytojų apklausos tikslu pasiruošti kalbai, atsikirsti į atsakovo atsiliepimo argumentus. Šį prašymą teismas atmetė, nes pareiškėjas atsakovo atsiliepimą ir teismo šaukimą gavo 2017 m. gegužės 8 d. Pažymėjo, kad žinodamas, jog teismo posėdis įvyks 2017 m. birželio 12 d. ir turėdamas daugiau nei mėnesį laiko pasiruošimui, pareiškėjas turėjo laiku teikti prašymus iki teismo posėdžio ir tai buvo pakankamas laikas pateikti teismui atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą bei kitus prašymus.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos pažymos duomenimis pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė.
14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - Pravieniškių PN-AK ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
III.
15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, sprendimą priėmė vadovaudamasis Pravieniškių PN-AK pateiktais melagingais duomenimis, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus atidėti teismo posėdį, apklausti byloje liudytojus, išreikalauti į bylą įrodymus. Teismo motyvai, jog tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, yra diskriminuojantys. Buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, o kamerų tipo patalpose 23 val. per parą. Pagal Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metams planą Pravieniškių PN-AK turėjo būti rekonstruotas, o po atliktos rekonstrukcijos vienam Pravieniškių PN-AK laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m, neįskaičius baldų užimamo ploto. Teismui tiksliai nurodė, kad buvo laikomas kameroje Nr. 4. Lietuvos Respublikos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-10808-484/2018) laikomasi pozicijos, kad baldų užimamas plotas turi įtakos skaičiuojant vienam asmeniui tekantį plotą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK psichologinę tarnybą, tačiau buvo atsakyta, jog tarnyba tokio pobūdžio problemų nesprendžia ir kalinimo sąlygų negerina. Be to, tarnybai teikė prašymus dėl psichologinės pagalbos suteikimo, tačiau pagalba nebuvo suteikta. Nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4207-423/2016).
Atsiliepimas
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 43–45) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas. Apeliaciniame skundė pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs procesinės ar materialinės teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo M. D. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, sprendimą priėmė vadovaudamasis Pravieniškių PN-AK pateiktais melagingais duomenimis, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus atidėti teismo posėdį, apklausti byloje liudytojus, išreikalauti į bylą įrodymus.
20. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.). Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., EŽTT 2016 m. sprendimą byloje Muršic prie Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) ir kt.).
22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui tiksliai buvo nurodęs, kad buvo laikomas kameroje Nr. 4., kad baldų užimamas plotas turėtų turėti įtakos skaičiuojant vienam asmeniui tekantį plotą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismo motyvai, jog tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, yra diskriminuojantys.
23. Vertinama minėtus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT 2017 m. spalio 17 d. paskelbė sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą, kuriame buvo vertinamos kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK. Nustatęs, kad pareiškėjai beveik 4 metus buvo laikomi mažesniame nei 3 kv. m plote, EŽTT konstatavo, jog toks pažeidimas negali būti laikomas trumpu ir atsitiktiniu ir konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
25. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie tai, kad kameros plotas buvo apie 14,11 kv. m ir joje gyveno 4 asmenys, nepakanka ir pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų kamerų tipo patalpose nepaneigė. Šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei tiesiog pritarė atsakovo paaiškinimams dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu, jų nenagrinėdamas.
26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis apie pareiškėjo apgyvendinimą ginčui aktualiu laikotarpiu, konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, teismas ignoravo teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, kad atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo detalizuotų duomenų apie kalinimo sąlygas, kartu su juo gyvenusių asmenų skaičių, pareiškėjui tekęs plotas skaičiuotinas remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis.
27. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, o taip pat sprendžiant dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, yra svarbu tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai ploto tam tikru laikotarpiu ar tam tikrą dieną teko vienam asmeniui kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
28. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, taip pat teigė, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).
30. Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).
31. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
32. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atskyrimas užtikrino privatumą juo naudojantis.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, svarbu nustatyti, kokį laikotarpį asmuo buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustačius ar paneigus atsakovo neteisėtus veiksmus, galima spręsti apie pareiškėjo realiai patirtą neturtinę žalą ir vertinti jos dydį.
36. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).
38. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.