Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos – skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

trečiojo asmens – Švenčionių rajono socialinių paslaugo centro – atstovams Joanai Jurkevičienei, Miroslavui Lazdiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. Z. ir V. Z. dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo pratęsimo, trečiasis asmuo Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Išklausius nepilnamečių S. Z., Ri. Z. ir J. Z. nuomonę teismo posėdžio metu, vaikai nurodė, kad norėtų sugrįžti pas tėvus, norėtų gyventi kartu su jais. Paaiškino, kad su tėvais dažnai bendrauja telefonu, lanko juos. Matė, kad sutvarkytas pečius, įrengtas kambarys jiems, norėtų jame gyventi. Ri. Z. ir J. Z. paaiškino, kad maždaug dvejus metus gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, iš pradžių buvo sunku, bet dabar pasiprato, lankydamiesi pas tėvus nepastebėjo, kad tėvai vartotų alkoholį.

6. Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. G. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Su atsakovų šeima dirba nuo 2022 m. sausio 28 d., ilgą laiką laikė, kad tai jos pavyzdinė šeima, nes atsakovai R. Z. ir V. Z. vykdė visas pagalbos plane numatytas priemones, noriai bendradarbiavo, norėjo, kad vaikai kuo greičiau sugrįžtų į šeimą. Žino, kad V. Z. oficialiai niekur nedirba, dirba atsitiktinius darbus, turi skolų, kurias dengia R. Z., nes ji oficialiai dirba. Šeimoje yra glaudus ryšys, tiek tarp atsakovų (vienas kitam labai padeda ir palaiko), tiek atsakovų su vaikais. Šeimoje lankosi kartą per savaitę, apie apsilankymų laiką neperspėja iš anksto. Pastebėjo, kad 2022 m. spalio 27 d. buvo atkritis, nes apsilankius jų namuose rado atsakovę miegančią, pažadinus ji prisipažino, kad yra neblaivi, nes vartojo alkoholį susinervinusi dėl skolos už planšetę. Namai buvo tvarkingi, namuose nebuvo tuščių alkoholio butelių. Atsakovė labai atsiprašinėjo, matėsi, kai jai buvo nemalonu, jog ji pamatė ją neblaivią. Atsakovas buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) centrą, vartojo jam išrašytus medikamentus, tačiau receptas baigėsi dar gegužės mėn., o naujo nebuvo nuvažiavęs išsirašyti. Buvo keli atvejai, kai jautė alkoholio kvapą, sklindantį nuo atsakovo. Paklaustas ar vartojo alkoholio, atsakovas prisipažindavo vartojęs alaus, bet tai buvo senokai. Atsakovas du kartus lankėsi anoniminių alkoholių užsiėmimuose, o atsakovė tik kartą. Atsakovė nevartoja alkoholio dėl savo sveikatos būklės (geria medikų jai paskirtus vaistus dėl aukšto kraujospūdžio). Ji pati organizuoja įvarius užsiėmimus, kuriuose šeimos gali dalyvauti su vaikais, atsakovai noriai juose dalyvauja su vaikais. Atsakovai neteikia teismo nustatyto išlaikymo vaikams, tačiau jiems nuperka maisto ir kitų daiktų. Mano, kad atsakovams nutraukus atvejo vadybą vieniems patiems būtų sunku pasirūpinti vaikais, nes juos reikia paraginti, paskatinti. Padėjo atsakovams 2022 m. rugsėjo mėn. kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tam, kad būtų panaikintas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Advokatui paprašius pateikti papildomus dokumentus, padėjo juos gauti, bet pokalbio su atsakovais metu, atsakovai išreiškė abejonę, ar jie yra pasirengę, kad į šeimą sugrįžtų vaikai, todėl daugiau jų neberagino kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Ji pati padėjo atsakovams sprendžiant klausimus dėl krosnies remonto, paaiškino, kur reikia kreiptis ir pan., tai užtruko daugiau nei pusmetį, kol pečius buvo sutvarkytas. Atsakovai stengiasi gerinti buitines sąlygas, išsprendė problemas dėl pečiaus, gražina namus, vasarą uogavo, o uogas pridavė į supirktuvę, tam turėtų pinigų susitvarkyti virtuvę taip, kaip jie nori. Nori tikėti, kad atsakovai gali pasirūpinti vaikais, nes paskutinio pokalbio metu atsakovai aiškiai įvardijo norintys susigrąžinti vaikus. Atsakovai išsprendė pagrindines problemas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 32 punktas). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

8. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/20222009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

9. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EĘŽTT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu (1989 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 11373/85, 71 punktas; 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 2), peticijos Nr. 13441/87, 90 punktas; kt.). Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi apsaugoti geriausius vaiko interesus. EŽTT praktikoje geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas). Spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Taigi, turi egzistuoti kitos aplinkybės, pagrindžiančios tokios griežtos priemonės būtinumą, pavyzdžiui, šeimoje vaiko patiriamos psichinės, fizinės sveikatos problemos, mokymosi sutrikimai, emociniai sutrikimai dėl tėvų piktnaudžiaujančio elgesio ar seksualinės prievartos, tėvų psichinė būklė, kelianti nerimą, ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 28–30 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nurodyti šeimos gyvenimo bei geriausių vaiko interesų apsaugos standartai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo pratęsimo.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo pratęsimo būtina įvertinti ir aplinkybės, kuomet tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą tėvų valdžios apribojimo panaikinimo turi būti įvertinta, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, todėl geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015), nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 31–33 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad atsakovai R. Z. ir V. Z. yra trijų nepilnamečių vaikų J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Ri. Z., gim. (duomenys neskelbtini) S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (1 t., b. l. 9, 10, 11). Civilinėje byloje Nr. e2-8673-1156/2021 nustatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-285 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos auklėjant vaikus. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikinta socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita, todėl šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos, pagrindine šeimos problema įvardijamas alkoholio vartojimas, bet atsakovai atsisako gydytis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5699-405/2021 leista paimti vaikus J. Z., Ri. Z., S. Z. iš jų tėvų, motyvuojant, kad abu vaikų tėvai dažnai vartoja alkoholį, todėl negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, iškilo pavojus nepilnamečių saugumui, sveikatai ir gyvybei, nustatytas apsaugos poreikis. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nuo 2021 m. gegužės 26 d. vaikams buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) namuose. 2021 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8673-1156/2021, kuriuo buvo tenkintas ieškinys, terminuotai (vieneriems metams) apribota atsakovams R. Z. ir V. Z. tėvų valdžia nepilnamečių vaikų: J. Z., Ri. Z. ir S. Z. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų J. Z., Ri. Z. ir S. Z. gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) namuose, priteistas iš atsakovų R. Z. ir V. Z. išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (1 t., b. l. 12–18). 2022 m. balandžio 2 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2YT-2559-617/2022, kuria nustatyta J. Z. ir Ri. Z. nuolatinė rūpyba, o S. Z. nuolatinė globa, J. Z., Ri. Z., S. Z. nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) centras, J. Z., Ri. Z., S. Z. gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) namuose (1 t., b. l. 19–21). Taigi procesiniai sprendimai dėl vaikų paėmimo iš jo tėvų bei tėvų valdžios apribojimo buvo priimti nustačius, kad atsakovai dažnai vartoja alkoholį ir todėl negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos.

12. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovų šeima, E. G. patvirtino, kad atsakovai vykdo pagalbos plane numatytas priemones, per šį laikotarpį yra tik kelis kartus pajutusi nuo atsakovo sklindantį alkoholio kvapą, atsakovas paklaustas ar vartojo alkoholio, prisipažindavo, kad yra vartojęs alaus. Nors atsakovas nenuvyko į (duomenys neskelbtini) centrą prasitęsė recepto, liudytoja pastebėjo, kad atsakovas turėdamas darbų nevartoja alkoholio, o per visą darbo su šia šeima terminą tik vieną karta atsakovę matė neblaivią, t. y. 2022 m. spalio 27 d. Per ilgesnį nei pusantrų metų laikotarpį nustatyti keli alkoholio vartojimo atvejai rodo, kad atsakovams pavyko išspręsti pagrindinę priežastį, dėl kurios buvo apribota jų kaip tėvų valdžia, t. y. alkoholio vartojimą. Kreipdamasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ieškovė pateikė vaikų nuomonės išklausymo aktus, kuriuose nurodoma, kad J. Z., Ri. Z. ir S. Z. norėtų gyventi su tėvais, bet ten nėra tinkamų gyvenimo sąlygų: šalta, o užkūrus krosnį dūmai veržiasi į vidų, smirdi dūmais, sunku kvėpuoti (1 t., b. l. 68, 69, 70), teismas pažymi, kad krosnis buvo sutvarkyta 2023 m. balandžio mėn. Šią atsakovų nurodytą aplinkybę patvirtino liudytoja E. G. bei UAB „Pabradės komunalinio ūkio“ elektroninis laiškas (1 t., b. l. 167). Šiuo metu, kai krosnis yra sutvarkyta, atsakovai gali namus šildytis krosnimi, todėl namuose yra šilta, be to, atsakovai suremontavo virtuvę, įrengė vaikų kambarį, turi ateities planų, ką norėtų dar sutvarkyti. Teismo posėdyje apklausti nepilnamečiai J. Z., Ri. Z. ir S. Z. patvirtino norintys gyventi kartu su tėvais, matė tėvų jiems įrengtą kambarį ir norėtų jame gyventi. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) namuose yra visi patogumai, skirtingų lyčių vaikai turi atskirus kambarius, o atsakovų gyvenamojoje vietoje nėra centralizuoto vandentiekio bei kanalizacijos ir visi trys atsakovų vaikai gyventų viename kambaryje, savaime suteikia pagrindo riboti jų kaip tėvų valdžią. Pagal teismų praktiką, vien faktas, kad vaikai gali būti atiduoti į jo ugdymui palankesnę aplinką, negali pateisinti vaiko paėmimo iš biologinių tėvų globos (EŽTT 2009 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Amanalachioai prieš Rumuniją, peticijos Nr. 4023/04, 86 punktas; 2006 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Wallova and Walla prieš Čekiją, peticijos Nr. 23848/04, 71 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 30 punktas). Liudytoja E. G. nurodė, kad atsakovų namuose tvarkinga, vaikams įrengtas kambarys, jame yra visi vaikams būti daiktai, tokie lova, spinta, stalas.

13. Vien aplinkybės, kad pareiškėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 91 punktas; 2016 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13, 119 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 30 punktas), todėl tai, kad atsakovas turi skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, jis oficialiai niekur nedirba, negali būti priežastis riboti tėvų valdžią. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė dirba (1 t., b. l. 192), atskaičius visus mokesčius ir išskaitas, atsakovės pajamos svyruoja nuo 379,344 Eur iki 514,01 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 190–191). Atsakovų teigimu, šių lėšų jiems užtenka, užtrenktų ir jei vaikai gyventų kartu su jais, be to, atsakovas dirbamas pavienius darbus taip pat prisideda prie šeimos pajamų.

14. Atsakovai pripažįsta, kad jie gera valia neteikia teismo nustatyto išlaikymo vaikams, mokėdavo mažiau, tačiau antstolis daro atitinkamas išskaitas iš atsakovės darbo užmokesčio, susijusias su vaikų išlaikymu. Nors pagal teismų praktiką vienkartinis drabužių ar kitų daiktų nupirkimas negali būti prilyginamas materialiniam išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1095/2002), teismo vertinimu, atsakovų elgesys, kai jie sutinka vaikams nupirkti tam tikrus daiktus, kurių jiems reikia, rodo, kad atsakovai rūpinasi vaikų poreikiais, stengiasi juo užtikrinti.

15. Taigi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovai pakeitė savo gyvenimo būdą, sprendžia problemas, susijusias su alkoholio vartojimu (baigė mokymus, pagal galimybes lankosi anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, kreipėsi į medikus dėl priklausomybės alkoholiui gydymosi, nenustatyta tokių alkoholio vartojimo atvejų, kurie būdavo fiksuojami iki tėvų valdžios apribojimo), atsakovai nuosekliai gerina savo buitį, siekdami sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas. Net ir apribojus tėvų valdžią, atsakovai ir toliau palaikė ryšį su vaikais, nuolat su jais bendrauja telefonu, susitinka, bendrauja su ugdymosi įtaiga, nevengia prisiimti atsakomybės už žalą, kuri kilo dėl jų vaikų (atsakovė įsipareigojo atlyginti sūnaus Ri. Z. padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad karantino metu jis atsisiuntė įvairių žaidimų mokyklos planšete). Glaudų vaikų ir tėvų bendravimą pažymi ir vaikų mokymosi įstaiga (1 t., b. l. 22–23, 24–25), liudytoja E. G. bei vaikai. S. Z. nurodyta aplinkybė, kad tėvams negali taip dažnai paskambinti kaip norėtų, nes ne visada telefono sąskaitoje turi pakankamai pinigų, rodo jo glaudų ryšį su tėvais. Atsakovų norą auginti vaikus rodo ir atsakovų procesinis elgesys, nes viso proceso metu atsakovai, neneigdami buvusių problemų, pasakojo ko ėmėsi norėdami susigrąžinti vaikus į šeimą, kokius kuria ateities planus, dėl kokių priežasčių nesikreipė į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kodėl mano esantys jau pasirengę tinkamai vykdyti savo kaip tėvų pareigas. Ne mažiaus svarbu pažymėti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimu tėvų valdžia buvo apribota terminuotai, aiškiai įvardijant tėvų valdžios apribojimo terminą – vieneri metai, tačiau į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo pratęsimo buvo kreiptasi tik 2023 m. gegužės 29 d., t. y. pasibaigus 2021 m. spalio 6 d. sprendimu nustatytam tėvų valdžios apribojimo terminui. Po to, kai vaikai buvo paimti iš tėvų, t. y., nuo 2021 m. gegužės 26 d., vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, nuolat lanko tėvus jų gyvenamojoje vietoje, bendrauja su jais telefonu. Tai rodo, kad ir patys vaikai nenori prarasti ryšio su savo tėvais (atsakovais), o vaikų noras gyventi kartu su tėvais paskatino ir atsakovus keistis, siekiant pašalinti priežastis, dėl kurių vaikai buvo atskirti nuo jų. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tęsti tėvų valdžios apribojimo, todėl ieškinys atmestinas.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus sprendimais atsakovai 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 123–124, 127–128), todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 13,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 350 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už teisinę pagalbą atsakovei (2 t., b. l. 44–45, 46–48), 265 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už teisinę pagalbą atsakovui (2 t., b. l. 63, 64–66), nepriteistinos iš atsakovų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.