- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-1719-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09642-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-134-955/2018 pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. D., trečiajam asmeniui J. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. 2016 m. gegužės 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2016 m. gruodžio 5 d. su patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė teismo priteisti iš atsakovės G. D. 1 345,85 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog šalys 2014 m. rugsėjo 10 d. susitarė dėl statybos darbų atlikimo. Atsakovė nurodė kokie darbai yra atlikti ir ką reiks toliau atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame bute – (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo suderinta Darbų sąmata bei atlikti sąmatoje nurodyti darbai. Atsakovė iki šiol neatsiskaitė už atliktus darbus, į prašymus geruoju atsiskaityti nereaguoja. Patvirtino, jog gavo iš atsakovės 3 000 Lt avansą statybinėms medžiagoms pirkti. Atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikti šie darbai: virtuvėje pakeista santechnika (400 Lt), įrengta nauja elektros instaliacija (300 Lt), sumontuotas karkasas, sudėtos gipso kartono plokštės sienose (1 437 Lt). Iš viso virtuvėje buvo atlikta darbų už 2 137 Lt, kas atitinka 618,91 Eur. Vonios kambaryje buvo atlikti šie darbai: pakeista santechnika (600 Lt), įrengta nauja elektros instaliacija (200 Lt), sumontuota pertvara, sudėtos gipso kartono plokštės, pertvaroje (250 Lt), vonios lango angos didinimas (300 Lt), demontavimo darbai – t. y. vonios sienų, pertvarų griovimas, vonios grindų betoninio sluoksnio pašalinimas (1 000 Lt). Iš viso vonios kambaryje buvo atlikta darbų už 2 110 Lt, kas atitinka 611 Eur. Koridoriuje buvo atlikti šie darbai: elektros automatų spintos sumontavimas (400 Lt). Koridoriuje atliktų darbų suma – 400 Lt, kas atitinka 115,84 Eur. Atsakovei neatsiskaitant už atliekamus darbus, ieškovas juos sustabdė vykdyti 2014 m. lapkričio mėn. 2015 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, kuri pakartotinai išsiųsta 2015 m. spalio 12 d., tačiau į pretenzijas atsakovė nereagavo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. D. 2016 m. liepos 1 d. atsiliepimu į ieškinį ir 2016 m. gruodžio 28 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį, prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 2 500 Eur skirti atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, jog dėl statybos darbų su ieškovu tarėsi apytiksliai 2014 m. rugsėjo 1 d., kai ieškovas atvyko pas atsakovę apžiūrėti, ką tiksliai reikėtų atlikti. Darbai buvo pradėti nesudarius jokio raštiško susitarimo bei sąmatos, iš kurios būtu aišku, kokius remonto darbus ieškovas atliks ir kokia bus tų darbų atlikimo kaina. Ketinamų atlikti darbų sąmata buvo surašyta vėliau. Laikotarpyje maždaug nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. spalio 25 d. ieškovui periodiniais mokėjimais atsakovė sumokėjo 3 333 Lt už medžiagas. Ieškovas yra nesąžiningas, kadangi pateikė ieškinį grindžiamą tikrovės neatitinkančiais faktais bei aplinkybėmis. Atsakovė neneigia, jog tarp jos ir ieškovo buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, tačiau atsakovei, neišmanant statybos darbų ir jų atlikimo subtilybių, o ieškovui tai pastebėjus, buvo pasinaudota jos patiklumu. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo abstrakčiai sudaryta darbų atlikimo sąmata. Ieškovas nei pagal šalių susitarimą, nei pagal darbų sąmatoje nurodytus įsipareigojimus statybos remonto darbų neatliko, jų ieškovei neperdavė. Laikė, jog ieškovas jau iš anksto turėjo siekį pasipelnyti atsakovės sąskaitą, nes atsakovei jam sumokėjus avansu 3 000 Lt statybinių medžiagų pirkimui, ieškovas net negalėjo nurodyti, kam tuos pinigus panaudojo. Ieškovas ne tik, kad nesuremontavo ieškovės buto, jį suniokojo, taip padarydamas žalą atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo R. B. patikslintą ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės G. D. 1 345,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 345,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 632 Eur bylinėjimosi išlaidas, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui jo sumokėto 11,25 Eur žyminio mokesčio dalį.
6. Teismas nustatė, jog atsakovė G. D. ir trečiasis asmuo J. T. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai (1 t., b. l. 11–13). Ieškovas ir atsakovė susitarė žodžiu, o vėliau ir pasirašydami 2014 m. rugsėjo 10 d. Darbo sąmatą, jog ieškovas atliks buto esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei, remonto darbus. Darbų sąmatoje šalys susitarė, jog bendra visų remonto darbų, įskaitant medžiagas, kaina bus 13 385 Lt (3 876,56 Eur) (1 t., b. l. 7). Atsakovė medžiagoms pirkti davė ieškovui 3 000 Lt (868,86 Eur) (1 t., b. l. 8). Raštas, patvirtinantis, jog ieškovas gavo iš atsakovės 3 000 Lt, 2014 m. spalio 29 d. papildytas atžymomis kokios medžiagos pirktos (1 t., b. l. 38). Darbo sąmata, kurioje šalys susitarė, jog bendra visų remonto darbų, įskaitant medžiagas, bus 13 385 Lt abiejų šalių papildyta ir patvirtinta parašais 2014 m. spalio 29 d. (1 t., b. l. 39). Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad tarp šalių rašytinė sutartis dėl buto remonto darbų sudaryta nebuvo. Teismas sprendė, jog byloje esanti Darbų sąmata patvirtina, kad ieškovas su atsakove susitarė dėl virtuvės, vonios ir koridoriaus remonto darbų (1 t., b. l. 7). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis ir nors atsakovė byloje teigė, jog dalį darbų galimai atliko kitas asmuo, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė nurodė, jog nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. spalio 12 d. ieškovas atsakovės bute atliko eilę remonto darbų, tačiau už visus šiuos darbus buvo sumokėta. Pažymėjo, jog įrodymų apie faktą, jog atsakovė mokėjo ieškovui už atliekamus darbus byloje nepateikta. Šalių pasirašytoje Darbų sąmatoje nurodoma, jog 3 000 Lt atsakovė ieškovui sumokėjo ne už darbus, o už medžiagas. Teismas vertino, jog atsakovės į bylą pateiktos buto fotonuotraukos patvirtina, jog bute yra sumontuotas elektros skydelis, išvedžioti elektros laidai, nuardytos sienų plytelės, virtuvėje sumontuotos gipso kartono sienų plokštės. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo argumentu, jog iš atsakovės gautų pinigų buvo perkamos statybinės medžiagos buto remontui. Byloje duomenų, patvirtinančių apie atsakovės su ieškovu susitarimą dėl apmokėjimo už atskirai kiekvieną atliktą darbą, tų darbų apimtis ir kainas, teismas nenustatė. Todėl šią atsakovės aplinkybę laikė nepagrįsta. Taip pat teismas pripažino nustatytu, kad remonto darbų užsakovas buvo fizinis asmuo – atsakovė G. D., kuri remonto darbų rezultatą užsakė savo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t. y. suremontuoti butą, kuriame gyvena. Šios aplinkybės neginčijo nė viena bylos šalis. Remonto darbus atliko fizinis asmuo – ieškovas R. B.. Atsakovė nurodė, jog į ieškovą dėl remonto darbų kreipėsi kaip į profesionalą, remonto darbus atliekantį specialistą. Ieškovas byloje neneigė, jog atlieka statybos darbus, šia veikla užsiima, tačiau byloje duomenų, jog ieškovas būtų įsteigęs juridinį asmenį, turėtų verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovas nors formaliai ir nebuvo įgijęs verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, tačiau statybos darbais vertėsi kaip verslu. Todėl sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, nurodė, jog sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
7. Spręsdamas dėl atliktų darbų, jų apimties ir kainos teismas pripažino, kad atsakovė tik abstrakčiai teigė, jog ieškovo atlikti darbai atlikti nekokybiškai, konkrečiai kurie darbai, už kuriuos ieškovas prašo priteisti skolą, yra atlikti nekokybiškai, atsakovė neįrodinėjo, nurodė, jog, nors atsakovė teigė, kad ieškovas tariamai suniokojo butą, neįvykdė visų sutartų darbų, tačiau jokių reikalavimų ieškovui dėl tariamos žalos ar nuostolių atlyginimo, kainos sumažinimo, darbų trūkumų šalinimo nereiškė. Byloje esantis eksperto A. Z. 2016 m. spalio 21 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų statybos remonto darbų nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovei priklausančiame bute yra atlikti visi darbai, už kuriuos ieškovas prašo priteisti skolą (1 t., b. l. 113–117). Byloje ieškovas nuosekliai aiškino, jog statybos darbai buvo pradėti, buvo atlikti griovimo darbai, atlikta dalis Darbų sąmatoje numatytų darbų, tačiau atsakovei vis vengiant atsiskaityti už atliekamus darbus, ieškovui teko juos nutraukti. Byloje esanti 2017 m. kovo 16 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro išvada patvirtina, kad „<...> atsakovė teikia prieštaringą informaciją (pvz. melagingu laiko akto 3.1 papunktį ir čia pat patvirtina jame esančią informaciją, kad metalinis pertvaros karkasas iš vienos pusės aptaisytas gipskartonio plokštėmis)“, pažymėjo, jog „<...> ji neturi duomenų, kad teismui buvo pateikta kito kvalifikuoto specialisto atlikta šio nekilnojamojo turto ekspertizė, kuri paneigia A. Z. išvadą.“ (2 t., b. l. 6). Atkreipė dėmesį į tai, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro akte „Kad negalima pateikti išvados“ pažymėta, kad „<...> iki remonto darbų pradžios neužfiksavus situacijos remontuojamame bute ir, neparengus remonto projektinės dokumentacijos (nesuprojektavus laukiamo rezultato), vėliau nebelieka realios galimybės nustatyti, kokie darbai (kurie dar yra galimai nebaigti) ir kokia apimtimi yra atlikti remontuojamame bute.“ Institucija pažymėjo, jog ginčas šioje byloje kilo „<...> dėl skirtingo požiūrio į finansinius klausimus“; „<...> statybos specialisto konsultacija darbų atlikimo fakto nustatymo klausimu yra daugiau negu pakankama ir statybos teismo eksperto specialiosios žinios minėtam klausimui spręsti nėra reikalingos“ (2 t., b. l. 50–52). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė fakto, jog būtent ieškovas atliko remonto darbus atsakovei priklausančiame bute, todėl ieškovo ieškinio reikalavimą laikė pagrįstu.
8. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prieš ieškovui nutraukiant rangos sutartį, tam tikri darbai atsakovės bute buvo atlikti, nupirktos medžiagos, kurios buvo panaudotos atsakovės buto remontui, todėl atsakovė turėtų sumokėti darbų kainą, proporcingą atliktam darbui (CK 6.673 straipsnio 2 dalis). Laikė, jog visi remonto darbai nebuvo atlikti iki galo ir dėl atsakovės veiksmų – atsakovė nevykdė savo, kaip užsakovės įsipareigojimų apmokėti už dalimis atliekamą darbą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė prižiūrėjo darbų eigą ir nustačiusi darbų pažeidimus, reiškė pretenzijas ieškovui. Vertindamas iš esmės sutampančias šalių aiškinimų dalis, teismas pagal šalių susitarimą nustatė, kad statybos remonto darbus ieškovas pradėjo 2014 m. rugsėjo mėnesį, duomenų per kokį terminą ieškovas privalėjo juos atlikti šalys nepateikė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Darbo sąmatoje atsakovė yra pasirašiusi 2014 m. spalio 29 d., laikė, jog ieškovas statybos darbus atsakovės bute atlikinėjo apie du mėnesius. Iš byloje esančių darbų sąmatos ir fotonuotraukų teismas nustatė, kad buvo atliekami virtuvės, vonios ir koridoriaus remonto darbai. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ieškovui nereiškė. Ieškovas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus apie pusantrų metų nuo darbų pabaigos. Ieškovas siuntė atsakovei pretenzijas dėl skolos sumokėjimo, pateikė nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 12 d. registruotos pašto siuntos, skirtos atsakovei, siuntimo, registravimo pašte kvitus (t. 1, b. l. 9). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovę tenkino ieškovo atlikti darbai, jų apimtis ir kokybė (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas dėl darbų kainos teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio dydį grindė darbų sąmatoje nurodytomis kainomis. Atsakovė atliktų darbų kainų neginčijo, neįrodinėjo fakto, kad jos gali būti mažesnės nei nurodyta darbų sąmatoje. Darbų sąmatoje aptartos kainos atitiko tuometines statybos darbų rinkos kainas. Darbų sąmatos sudarymo metu atsakovė su nustatytomis darbų kainomis sutiko, tai patvirtino savo parašu. Byloje esantis aktas patvirtina, jog ieškovo nurodyti statybos darbai yra atlikti. Jokių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti apie darbų trūkumus, nenustatė, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė butu bei jame atliktais statybos remonto darbais naudojasi ir šiuo metu, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas, todėl jį tenkino.
9. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieškovas skaičiuodamas ieškinio kainą padarė aritmetinį apsirikimą. Ieškovas nurodė, jog atsakovės buto virtuvėje atliktų darbų vertė yra 618,91 Eur, vonioje – 611,00 Eur, koridoriuje – 115,84 Eur. Teismas sprendė, jog ieškovas pareiškė ieškinį dėl 1 345,75 Eur priteisimo, nors patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškinio kainą nurodė 1 345,85 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė G. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė prašo prie bylos medžiagos prijungti ieškovo R. B. pateiktą sutartį, kurią atsakovė atsisakė pasirašyti, nuotrauką.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino arba visiškai nevertino byloje esančius įrodymus, teismo sprendimu priteisė ieškovui sumas už darbus, kurie nebuvo realiai atlikti ir pabaigti (tik pradėti ar nė nepradėti), nesant byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovei iš viso buvo perduoti darbai, nesant jokių duomenų ir įrodymų apie atliktus darbų kiekius. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovei priklausančio buto būklė po tariamo remonto yra netgi pablogėjusi, butas nėra tinkamas gyventi.
2.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką suformuotą tokio pobūdžio bylose. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas tinkamai atliko darbus ir perdavė atsakovei darbų rezultatą, ir dėl to įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už darbus.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neaišku, kuo remdamasis sprendė, kad šalių sudaryta sąmata buvo patikslinta 2014 m. spalio 29 d. Nėra jokios patikslintos sąmatos, pirktų medžiagų prirašymo. Ieškovas tariamai dirbdamas pas atsakovę jokių medžiagų nepirko. Ieškovas nei teismui, nei atsakovei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių medžiagų pirkimą ir duoto avanso panaudojimą. Atsakovė viso proceso metu teigė, kad šalys sąmatą pasirašė 2014 m. spalio 29 d., o ne 2014 m. rugsėjo 10 d., kaip teigė ieškovas. Ką patvirtina ir ta aplinkybė, jog pasirašiusi sąmatą, atsakovė tą pačią dieną perdavė ieškovui 3 000 litų, kas patvirtinta kitoje sąmatos pusėje šalių parašais. 2014 m. spalio 29 d. ieškovui sumokėti pinigai turėjo būti naudojami medžiagų įsigijimui, darbų pradėjimui. Šalių sudaryta sąmata niekada nebuvo tikslinama, tiesiog ieškovas, siekdamas neteisėtai pasipelnyti, įrašė neteisingą atbulinę datą. Pažymi, jog ieškovo ir atsakovės pateiktos sąmatos yra identiškos, tik skiriasi nurodytos datos. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas atliko sąmatoje nurodytus darbus, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo. Pažymi, jos ginčas vyksta išskirtinai dėl darbų, kurie buvo pradėti, sudarius žodinę sutartį 2014 m. spalio 25 d. ir įforminti 2014 m. spalio 29 d. sąmata. Eksperto A. Z. paaiškinimai, duoti teisme, patvirtina, jog darbai nėra užbaigti, nekokybiški, pradėti daryti ir nepabaigti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas perdavė atsakovei jo atliktus darbus ar jų dalį, kad atsakovė naudojosi darbų rezultatu. Priešingai, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad dėl tariamai atliktų remonto darbų, kurie buvo tik pradėti, remontuojamomis patalpomis nebuvo galima naudotis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbai nėra užbaigti, buto remontas nebaigtas, todėl, nepabaigus darbų, nėra ir negali būti kokybiško darbų rezultato. Pareiga įrodyti atliktus darbus kilo pačiam ieškovui pareiškus ieškinį, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (2014 m. rugsėjo 9 d. elektroninis laiškas), jog dar iki sąmatos sudarymo ir jos pasirašymo ieškovas atlikinėjo darbus, už kuriuos atsakovė jam sumokėdavo grynaisiais pinigais, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo. Teismas ieškovo ieškinį tenkino šiam neįrodžius nei darbų atlikimo, nei perdavimo fakto, taip pat neįrodžius, kad darbai yra kokybiški ir ar išvis pradėti.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos bei rangos santykius. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad atsakovė, kaip užsakovė yra atsakinga už atliekamų darbų priežiūrą, tokie teismo motyvai prieštarauja vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančioms teisė normoms.
Atsiliepimas
12. Ieškovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės G. D. apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti 2018 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos nenukrypo, įrodymus vertino tinkamai, o teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliantės pateikiamas byloje pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti ir įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl už atliktus darbus atsakovė (apeliantė) turi ieškovui sumokėti. Teismas sprendime teisingai nurodė, jog atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos kreipimąsi į ieškovą reikalaujant ištaisyti darbų defektus ar tęsti remonto darbus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovę tenkino atlikti darbai, jų apimtis ir kokybė (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad prieš ieškovui nutraukiant darbus, tam tikri darbai atsakovės bute buvo atlikti, nupirktos medžiagos, kurios buvo panaudotos atsakovės buto remontui, todėl atsakovė turėtų sumokėti darbų kainą, proporcingą atliktam darbui.
14. Dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos, ieškovas nurodo, jog nauji rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė tyčia savo rizika neteikė rašytinių dokumentų dėl ginčo teisnių santykių, galimai siekdama suklaidinti teismą dėl ginčo esmės. Nėra logiška tik po bylos nagrinėjimo, kuris truko daugiau nei metus neteikti turimų rašytinių įrodymų, juos pateikti tik teismui priėmus sprendimą. Be to, atsakovė buvo atstovaujama kvalifikuotų advokatų, todėl pati savo rizika slėpė turimus dokumentus, kurie negali būti priimami apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės G. D. 1 345,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė atsakovės bute atliktais remonto darbais už kurių atlikimą atsakovė su ieškovu neatsiskaitė. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, pripažinęs, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, o atsakovė nepaneigė fakto, kad jai priklausančio buto remonto darbus atliko ieškovas. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priteisė ieškovui sumas už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti ir baigti.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – 2014 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbų sąmatą Nr. 1 ir nuotrauką, nurodo, jog šią sutartį atsakovė atsisakė pasirašyti. Taip pat 2018 m. rugpjūčio 20 d. teisme gauti atsakovės G. D. rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuose nurodoma, kad atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą yra dėstomos neteisingos aplinkybės, pateikiami paaiškinimai, pastebėjimai ir nesutikimai su jomis.
18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės prie apeliacinio skundo pridedamus naujus rašytinius įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, pripažindamas, kad tokius įrodymus, jei juos turėjo, atsakovė galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o rašytiniuose paaiškinimuose nurodomas aplinkybes, kaip apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, išdėstė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad būtinybė pateikti atsakovės su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus iškilo vėliau, kadangi pripažįsta, jog atsakovė šiuos rašytinius įrodymus turėjo galimybę pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, privalėjo būti maksimaliai dėmesinga ir kartu su teismui teikiamais procesiniais dokumentais pateikti visus turimus įrodymus, kuriais grindė savo nesutikimą su ieškovo pareikštais reikalavimais. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytų aplinkybių.
20. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai – vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
21. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
22. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai nepagrįstai ieškovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus vertino kaip pakankamus tarp ginčo šalių susiklosčiusiems santykiams pagrįsti ir taip pažeidė teisės aktuose nustatytas įrodinėjimo taisykles. Ieškovas turi pareigą pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu atsakovė, siekdama įtikinti teismą, kad tam tikros ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, privalo pateikti teismui jos poziciją pagrindžiančius įrodymus.
28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, ar tarp ginčo šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (ieškovas atliko atsakovei priklausančio buto remonto darbus), kurių pagrindu ieškovas reikalavo iš atsakovės atsiskaityti už atliktus darbus. Nesant rašytinės sutarties, teismas vertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus: šalių 2014 m. rugsėjo 10 d. pasirašytą darbo sąmatą, raštą, patvirtinantį jog ieškovas gavo iš atsakovės 3 000 Lt, 2014 m. spalio 29 d. rašto papildymu su atžymomis kokios medžiagos pirktos bei 2014 m. spalio 29 d. šalių parašais patvirtinta ir papildyta darbo sąmata. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovo atlikti darbai nekokybiški – neatlikti iki galo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas atsakovei priklausančiame bute remonto darbus atliko. Atsakovė dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų priešieškinio byloje nereiškė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog remonto darbų atlikimo eigoje, būtų reiškusi pretenzijas ieškovui dėl darbų atlikimo kokybės. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo atliktus remonto darbus atsakovei priklausančiame ginčo bute, kurių atlikimui ieškovas panaudojo atsakovės jam duotus pinigus. Aplinkybę, jog ieškovo atlikti remonto darbai atsakovei tiko, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji neatsiliepė į ieškovo jai 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 12 d. siųstas pretenzijas. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ji ieškovo siųstų pretenzijų dėl skolos sumokėjimo negavo, ar, kad po ieškovo atliktų remonto darbų, kreipėsi į jį reikalaudama tęsti remonto darbus. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovei nesiimant jokių aktyvių veiksmų dėl ieškovo neatliktų remonto darbų, laikyta, jog atsakovę tenkino ieškovo atlikti darbai, jų apimtis ir kokybė, ji jo atliktus darbus priėmė ir nuo šio momento atsakovei kilo pareiga sumokėti už juos.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sumokėjo grynaisiais pinigais ieškovui už darbus, nėra. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog darbus atsakovei priklausančiame bute atliko kitas asmuo.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vartojimo rangos teisinių santykių faktas negalėjo būti nustatytas, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nors vieną ieškovo atsakovės bute iki galo atliktą darbą už kurį atsakovė būtų skolinga ieškovui.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, atsižvelgiant taip pat į CK 6.58 straipsnio 2 dalį ir į vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Atsižvelgdamas į šį išaiškinimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą įvertino visus byloje esančius ir šios nutarties 28 punkte nurodytus įrodymus, sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo atliktus darbus atsakovei priklausančiame bute, konstatavęs, kad ieškovas atliko atsakovei priklausančiame bute remonto darbus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų ir nepriteisti ieškovui atlygio už atliktus remonto darbus atsakovei priklausančiame bute tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė teismui šalių pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, jog aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat neatitiktų šiame punkte nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovo bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių vartojimo rangos teisinių santykių suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame teisme, atlyginimą. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.14 punktu, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.