- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-277-483/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-5-00104-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Rokas Rudzinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Roko Rudzinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant galutinę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams – vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. P. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta išieškoti iš A. P. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 18000 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. P. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, jog jis veikdamas bendrininkų grupe su I. D. , M. D. ir N. B. (nuteisti 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) neteisėtai, dėl savanaudiškų paskatų gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną keturis neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius: N. D. D., N. V. A., C. X. T., L. D. K. (toliau – nurodyti užsieniečiai), taip pat, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai gabeno nurodytus užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sienos ir pasikėsino juos neteisėtai pergabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2015 m. rugsėjo 8-9 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlius jam (A. P. ) už 500 eurų atlygį neteisėtai gabenti iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sienos ir pergabenti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nurodytus užsieniečius, jis (A. P. ) 2015 m. rugsėjo 14 d. sutiko, ir 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 19.30 val., vykdydamas susitarimą, nurodytus užsieniečius pasiėmė nuo miško, esančio šalia Daugpilio, Latvijos Respublikoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, ir juos dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu RAB (duomenys neskelbtini) lydimas M. D. , važiuojančios priekyje automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. B. bei I. D. , važiuojantiems priekyje M. D. , automobiliu Volvo V70, valst. (duomenys neskelbtini), vairuojamu N. B. , o I. D. vykstant kaip keleiviui bei šiems asmenimis stebint ir rodant kelią ir nuolat palaikant ryšį I. D. telefonu su A. P. , jis (A. P. ), 2015 m. rugsėjo 15 d. 21.45 val. iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Smėlynės kaime, Zarasų r. sav., neteisėtai dėl savanaudiškų paskatų pergabeno keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius nurodytus užsieniečius, po ko šiuos užsieniečius, lydimas M. D. , važiuojančios automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. B. bei I. D. , važiuojant automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu N. B. , o I. D. vykstant kaip keleiviui, t. y. šiems asmenimis važiuojant priekyje, stebint ir rodant kelią ir nuolat I. D. palaikant ryšį telefonu su A. P. , kuris pagal susitarimą telefonu perspėdavo apie pareigūnus jį (A. P. ), jis (A. P. ) dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sienos, Smėlynės kaimo, Zarasų r. sav. iki Salaperaugio kaimo, Kalvarijos r. sav., tikslu pergabenti nurodytus užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2015 m. rugsėjo 16 d. 01.40 val., Salaperaugio k., Kalvarijos r. sav. jis kartu su nurodytais užsieniečiais bei I. D. , N. B. ir M. D. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės pareigūnų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas advokatas R. Rudzinskas prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendį dalyje dėl konfiskuotino turto - automobilio „Mercedes Benz CLS 320", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- vertę atitinkančios sumos (18 000 Eur) išieškojimo iš nuteistojo A. P. panaikinti arba sumažinti išieškotinos sumos dydį, nurodant, jog pinigų suma išieškoma solidariai su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą išieškoti 18 000 Eur dydžio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, netinkamai laikėsi baudžiamosios teisės normų nuostatų, reglamentuojančių turto konfiskavimą, be to, nukrypo nuo naujausios teismų suformuotos praktikos bylose dėl turto, pripažinto nusikalstamos veikos priemone, konfiskavimo.
2.2. Pasak apelianto, nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - pinigų sumos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, išieškojimas - pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant tiek į Lietuvos teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą. Apelianto teigimu, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokole Nr. 11. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 11 nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo. Pagal Konvencijos protokolo Nr. 11 reikalavimus turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
2.3. Apelianto teigimu, šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P. neteisėtai automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius dėl savanaudiškų paskatų, t.y. už šiuos veiksmus nuteistajam buvo pažadėta sumokėti 500 Eur. Tuo tarpu, teismas vadovaudamasis automobilio nuomos sutartyje nurodyta automobilio verte, nusprendė iš nuteistojo išieškoti 18 000 Eur, t.y. sumą, kuri net 36 kartus yra didesnė nei ta suma, kurią nuteistasis tikėjosi gauti darydamas nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, analogiškoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-425-148/2016, išaiškinta, kad automobilio konfiskavimas pažeistų aptartą proporcingumo principą, kadangi nebūtų išlaikyta pagrįsta pusiausvyra tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, toks sprendimas akivaizdžiai varžytų asmenį labiau nei reikia visuotinai svarbių tikslų pasiekimui.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vertinant konfiskavimo pagrįstumą tokio pobūdžio byloje būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis A. P. anksčiau nebuvo teistas; jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra; padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, sąlygota siekio pagerinti materialinę padėtį staiga susidūrus su finansiniais sunkumais netekus darbo. Taip pat, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, užsieniečiai per Lietuvos Respublikos sieną į Lenkijos Respubliką nebuvo pergabenti, nusikalstama veika buvo užkardyta dar Lietuvoje; valstybė dėl nuteistojo padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti didelės finansinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas kartu su I. D. , M. D. ir N. B. , kurie buvo nuteisti 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, tačiau, nepaisant to, nusprendė išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą tik iš nuteistojo, bet ne solidariai iš visų bendrininkų. Apelianto vertinimu, konfiskuotino turto vertė turi būti išieškoma solidariai iš visų bendrininkų. Tokią išvadą apeliantas daro atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-175/2015, kurio faktinės aplinkybės, pasak apelianto, sutampa su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
2.6. Apelianto manymu, yra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu tiksli automobilio rinkos vertė nebuvo nustatinėjama, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir ginčijamo turto vertė nustatyta remiantis išimtinai tarp RAB (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo 2015 m. rugsėjo 15 d. sudaryta automobilio nuomos sutartimi, iš kurios turinio matyti, kad konfiskuotino automobilio vertė yra 18 000 eurų. RAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir savininko E. K. apklausos protokole nurodyta, kad automobilio vertė yra 18 000 eurų ir kad šis automobilis buvo pirktas tik 2016 metų vasarą. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad RAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasarą įsigydami automobilį už jį sumokėjo nuomos sutartyje nurodytą sumą.
2.7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tame pačiame RAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir savininko apklausos protokole nurodyta, kad automobilis buvo pirktas 2016 m. vasarą (kurį konkrečiai mėnesį nenurodyta), o nuteistasis nusikalstamą veiką, panaudodamas automobilį kaip priemonę, padarė rudenį, t.y. 2016 m. rugsėjo 15 d. Taigi nuo automobilio įsigijimo iki nusikalstamos veikos padarymo galėjo praeiti keturi su puse mėnesio. Pasak apelianto, automobilis yra turtas, kuris gan greitai nuvertėja, o ypatingai tais atvejais, kuomet jis yra tiesiogiai naudojamas komercinėje-ūkinėje veikloje, kaip kad šiuo atveju - nuomojamas tretiesiems asmenims. Be to, apelianto teigimu, pasižiūrėjus automobilių pardavimo skelbimus aiškiai matyti, kad rinkoje šiuo metu analogiškas automobilis kainuoja gerokai pigiau.
3.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. P. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
4.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija A. P. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau prašo netaikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos (18 000 Eur) išieškojimo – arba sumažinti išieškotinos sumos dydį, nurodant, jog pinigų suma išieškoma solidariai su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais. Šį prašymą nuteistojo gynėjas grindžia tuo, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, konfiskuotino turto vertė nustatyta nepagrįstai, o ją atitinkanti pinigų suma turėtų būti išieškoma solidariai iš visų nusikalstamą veiką padariusių bendrininkų.
4.2. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nenustatyta specialių turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotina pinigų suma yra įrodinėtinos baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose numatytų įrodinėjimo priemonių ir būdų, pavyzdžiui, gauti kelias specialisto išvadas, skirti ekspertizę ar net kelias ekspertizes, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
4.3. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, kad nurodytą automobilį, kuriuo neteisėtai buvo gabenami užsieniečiai, konfiskuoti nėra pagrindo, kadangi jis nuosavybės teise nepriklauso A. P. , jo savininkė yra RAB (duomenys neskelbtini), kuri minėtą automobilį pagal nuomos sutartį buvo išnuomavusi A. P. . Duomenų, kad RAB (duomenys neskelbtini) vadovas žinojo ar galėjo žinoti, jog įmonei priklausančiu automobiliu bus vykdoma nusikalstama veika, byloje nėra, todėl nurodytas automobilis grąžintas jo savininkei, kurios buveinė yra Latvijos Respublikoje. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė iš kaltininko išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir ją nustatydamas rėmėsi 2015 m. rugsėjo 15 d. tarp A. P. ir RAB (duomenys neskelbtini) sudaryta automobilio ,,Mercedes Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi, iš kurios vertimo į lietuvių kalbą matyti, jog šalių sutarimu nustatyta automobilio vertė yra 18 000 Eur (1 t., b. l. 39).
4.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog konfiskuotinu turtu pripažinto automobilio ,,Mercedes Benz CLS 320“ vertė nustatyta nepagrįstai, remiantis vien minėta 2015 m. rugsėjo 15 d. tarp A. P. ir RAB (duomenys neskelbtini) sudaryta automobilio nuomos sutartimi, tačiau bylos medžiagoje yra ir daugiau duomenų, pagrindžiančių šio automobilio vertę. 2015 m. rugsėjo 17 d. RAB (duomenys neskelbtini) valdybos nario E. K. pareiškime nurodyta, kad automobilio ,,Mercedes-Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 18 000 eurų (1 t., b. l. 49). Tokią pat automobilio vertę E. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. rugsėjo 23 d. apklaustas kaip liudytojas. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių E. K. būtų suinteresuotas melagingai nurodyti automobilio vertę, ją padidinti. Ikiteisminio tyrimo metu automobilio savininkė RAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, įmonė A. P. šioje byloje nepareiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.
4.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, pagrįstai rėmėsi 2015 m. rugsėjo 15 d. tarp A. P. ir RAB (duomenys neskelbtini) sudaryta automobilio nuomos sutartimi. Pasirašydamas šią sutartį A. P. sutiko su joje nurodytomis sąlygomis ir pripažino, jog sutarties sudarymo metu automobilis buvo vertas 18 000 Eur. Taigi, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo tirti, už kokią pinigų sumą išnuomotą automobilį įsigijo jo savininkė RAB (duomenys neskelbtini), nes automobilio vertė buvo nustatyta laisva nuomos sutarties šalių valia. Bylos duomenimis, neteisėtai gabenti užsieniečius išnuomotu automobiliu A. P. pradėjo 2015 m. rugsėjo 15 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta jo nuomos sutartis, ir buvo sulaikytas 2015 m. rugsėjo 16 d. 01.40 val., Salaperaugio k., Kalvarijos r. sav. Ši aplinkybė rodo, jog nusikalstama veika buvo padaryta iš esmės nepraėjus nė parai po to, kai šalių susitarimu nustatyta automobilio vertė. Byloje nenustačius, kad po automobilio nuomos sutarties sudarymo (kartu ir po jo vertės nustatymo) A. P. ilgesnį laiko tarpą juo naudojosi teisėtais tikslais ir tik vėliau padarė nusikalstamą veiką, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl jo vertės.
4.6. Apeliantas skunde nurodo, jog šiuo metu toks pats automobilis, kokį A. P. panaudojo nusikalstamai veikai padaryti - ,,Mercedes-Benz CLS 320“ - rinkoje kainuoja gerokai pigiau. Toks argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Kaip minėta, A. P. ir RAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutartimi nustatyta automobilio vertė sutarties sudarymo metu. Nuo tada iki apeliacinio skundo šioje byloje surašymo, t. y. 2016 m. spalio 17 d., praėjo daugiau nei vieneri metai. Savo ankstesniuose argumentuose nurodydamas, jog automobilis yra turtas, kuris greitai nuvertėja, ir teigdamas, jog per keturis su puse mėnesio šis nuvertėjimas gali būti žymus, apeliantas vėliau pats sau prieštarauja lygindamas šioje byloje aptariamo automobilio vertę su daugiau kaip vieneriais metais senesnių automobilių verte.
4.7. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Šiuo atveju neginčijamai nustačius, jog automobilis „Mercedes Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonė, transporto priemonės vertė, kuri gerokai viršija pinigų sumą, kurią nuteistasis tikėjosi gauti iš nusikalstamos veikos padarymo, savaime nepripažįstama besąlyginiu pagrindu jos nepripažinti konfiskuotinu turtu ir iš nuteistojo neišieškoti jos vertę atitinkančios pinigų sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. automobiliu specialiai pasinaudojo vien tam, kad įgyvendintų sumanymą neteisėtai gabenti užsieniečius. Be šios transporto priemonės A. P. nebūtų galėjęs neteisėtai gabenti keturių užsieniečių. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.
4.8. Pagrįsdamas argumentą, kad nuteistajam A. P. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-425-148/2016, teigdamas, jog minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tačiau iš apelianto nurodytos nutarties turinio matyti, jog minėtoje byloje sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taikytą automobilio „VW Phaeton“ konfiskavimą buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis nebuvo nusikalstamos veikos priemonė. Byloje nustatyta, kad neturintys kelionės dokumentų, vizų ar leidimo gyventi šalyje asmenys neteisėtai per valstybės sieną buvo gabenami kitu automobiliu, iš kurį vairavusio nuteistojo buvo išieškota šios nusikalstamos veikos priemonės, t. y. konfiskuotino automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis A. P. užsieniečius neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes Benz CLS 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuotinu turtu, o nustačius, jog jis priklausė tretiesiems asmenims, nieko nežinojusiems apie A. P. ketinamą padaryti nusikalstamą veiką, pagrįstai nutarta išieškoti jo vertę atitinkančią sumą iš nuteistojo.
4.9. Apeliaciniame skunde nurodomas prašymas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma išieškoti solidariai iš visų nusikalstamą veiką padariusių bendrininkų, yra nepagrįstas. Pagal BK 320 straipsnio 1 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. A. P. padarytos nusikalstamos veikos bendrininkai I. D. , M. D. ir N. B. pripažinti kaltais ir nuteisti 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-175/2016. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Byla dėl A. P. buvo išskirta 2016 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi siekiant proceso greitumo ir operatyvumo, kadangi bylos nagrinėjimo metu A. P. buvo suimtas užsienio valstybėje. Ši byla nagrinėjama tik pagal A. P. gynėjo apeliacinį skundą, todėl patikrinti ją dėl kitoje byloje nuteistų asmenų nėra teisinio pagrindo.
4.10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.