Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-12-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovei Z. S. J. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvaus reikalavimo nutraukti panaudos sutartį, trečiasis asmuo A. J.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu, patikslinusi reikalavimus, prašė:1) pripažinti (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) teismui netenkinus šio reikalavimo, nutraukti (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

80. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo(-ų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

81. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas.

83. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti tiek (duomenys neskelbtini) žemės panaudos sutartį, tiek trečiojo asmens vaizdo įrašo atvaizdą, o VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centro (toliau ir VIC) raštas gautas po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės, todėl jo pateikimas šiam teismui nebuvo galimas.

84. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su naujų įrodymų prijungimu prie civilinės bylos medžiagos. Atsakovė pažymėjo, kad panaudos sutartyse esantys prierašai yra visiškai skirtingi, kaip ir pačių bylų ratio decidendi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė prijungti sutartį. Video įrašas nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje atsakovas yra kitas asmuo, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo ir neneigė, jog sudaro įvairaus pobūdžio sutartis, įskaitant ir nuomos. VIC raštas patvirtina, kad atsakovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus dėl pagaminto žolinio pašaro produkcijos pardavimo, tačiau iš šių dokumentų neįmanoma identifikuoti kokia dalis šieno yra parduota iš ginčo panaudos sutartimi perduoto atsakovei žemes sklypo.

85. Apeliantės nuomone, (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartis, sudaryta tarp A. J. ir A. B. bei P. S., Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018, pripažinta negaliojančia dėl apgaulės, yra identiška ginčo sutarčiai. Kas įrodo, kad panaudos sutarčių sudarymas, asmeniui žadant finansinį atlygį, kuris faktiškai nėra mokamas, yra trečiojo asmens A. J. nesąžiningo elgesio modelis, siekiant apgaulingai sudaryti sandorį. O vaizdo įrašas patirtina viešą trečiojo asmens ofertą brangiai išsinuomoti žemę.

86. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimti į bylą (duomenys neskelbtini) žemės panaudos sutartį ir trečiojo asmens patalpinto vaizdo įrašo atvaizdą, nenustačius šių duomenų reikšmingumo bylos išnagrinėjimo rezultatui ir sąsajumo su ginčo klausimu, nėra procesinio pagrindo, todėl apeliantės argumentai dėl šių įrodymų reikšmės ginčo klausimui atmestini kaip nepagrįsti ir prašymas prijungti šiuos įrodymus prie bylos medžiagos netenkinamas.

87. Atsižvelgus į tai VIC rašto gavimo laiką, į tai, kad jame fiksuota informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, ieškovės įrodinėjama atsakovės gauta nauda iš ginčo sklypo, teisėjų kolegija kliūčių priimti šį įrodymą ir vertinti kitų bylos duomenų kontekste nenustatė. Atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos galimybės dėl šio įrodymo pasisakyti, tad jo prijungimas prie bylos medžiagos ir vertinimas civilinės bylos proceso neužvilkins.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

88. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Ž. B. (panaudos davėja) ir atsakovės Z. S. – J. (panaudos gavėja) (duomenys neskelbtini) sudaryta Privačios žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,1600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 3,000 ha, neatlygintinio naudojimosi. Sutarties terminas 10 metų, t.y. iki (duomenys neskelbtini) m. Panaudos davėja perdavė panaudos gavėjai žemės sklypą augalininkystės, gyvulininkystės veikloms vykdyti (4 punktas). Sutarties 5 punktu panaudos davėja sutiko, kad panaudos gavėja turi teisę be rašytinio jos sutikimo nuomoti arba subnuomoti gautą daiktą, nepažeidžiant sutartyje numatytų terminų ir kitų naudojimo sąlygų. Sutarties 7 punkte aptartos panaudos davėjos, nesikreipiant į teismą, sutarties vienašališko nutraukimo sąlygos. Be kita ko, šiame punkte numatyta, kad panaudos davėja bet kada turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį prieš tai informavusi panaudos gavėją raštu prieš tris mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo ir tokiu atveju turi atlyginti panaudos gavėjui visus nuostolius ir negautas pajamas, taip pat sumokėti po 261 Eur už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą netesybų. Sutartis VĮ Registrų centre įregistruota tą pačią dieną. Ž. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal įstatymą yra priėmusi dukra M. R..

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

89. Reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia ieškovė grindė jos prieštaravimu imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnis) - CK 5.59 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą; ir kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) bei reiškė alternatyvų reikalavimą Panaudos sutartį nutraukti dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis).

90. Kadangi apeliacinio skundo argumentai grindžiami Civilinio kodekso 1.91 ir 6.228 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu dėl sandorių negaliojimo ir sutarčių pabaigos, tai teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertina būtent šiais aspektais.

91. Ginčijamo teismo sprendimo turinys leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas VĮ Registrų centre įregistruotą ir pas atsakovę esančią Panaudos sutartį iš nustatytų bylos aplinkybes, vertintino kaip atitinkantį Ž. B. valią, t.y. būtent sudaryti neatlygintinę žemės panaudos sutartį.

92. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria ir pažymi, kad apeliantės kritinio pobūdžio argumentai teigiant, kad teismas neišsiaiškino esminių aplinkybių dėl Ž. B. ketinimų sudarant ginčo sutartį – kad ji siekė turtą išnuomoti ir gauti už tai atlygį, atmestini kaip nepagrįsti.

93. Sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagrindas įtvirtintas CK 1.91 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis) .Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, dėl apgaulės sudarytas sandoris yra nuginčijamas (CK 1.78 straipsnio 2 dalis), o jo nuginčijimo pagrindas – vienos iš sandorį sudariusių šalių valios trūkumas.

94. Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius nesąžiningus, tiek aktyvius veiksmus, tiek nutylėjimą, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Pagal kasacinio teismo aiškinimą, jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

95. Pirmiau aptartų duomenų išsiaiškinimui yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (LAT 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

96. Apeliantė nebuvo ginčijamo sandorio šalis, reikalavimą į atsakovę ji reiškia kaip sandorio, kuris jos vertinimu pažeidė šalies – Ž. B., ir atitinkamai pažeidžia jos, kaip Ž. B. įpėdinės, interesus. Kadangi sandorio viena iš šalių yra mirusi, akivaizdu, kad jos valios ir ketinimų sudarant panaudos sutartį įrodinėjimas yra apsunkintas. Tačiau ir tokia susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro prielaidų nesivadovauti įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis.

97. Pabrėžtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

98. Tad tai, kad pirmosios instancijos teismas sandorio šalies (ieškovės motinos) valinį aspektą vertino ir pagal bylos duomenis iš kurių galima spręsti ar ji suvokė tikrąją sandorio esmę ir ar panaudos sutartį sudarė gebėdama tai padaryti savarankiškai ar tam tikrų asmenų poveikyje, nepagrindžia apeliantės argumentų dėl tokio vertinimo netinkamumo, ar, kad teismas nusprendė dėl aplinkybių, kurių ji neįrodinėjo.

99. Apeliantė savo teiginius, kad jos motiną suklaidino atsakovės sūnus – į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas A. J., grindė tuo, kad pastarasis ją buvo įtikinęs, jog žemės sklypas yra perduodamas naudotis atlygintinai, ką jos nuomone patvirtina ant Ž. B. panaudos sutarties egzemplioriaus esantis jos rankraštinis įrašas, kurį, kaip galima suprasti iš ieškovės pozicijos, ji vertino kaip susitarimo dėl žemės sklypo nuomos kainos įrodymą.

100. Teisėjų kolegija pritarti tokiai apeliantės pozicijai pagrindo neturi. Kaip ir pasisakė pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Ž. B. sudarydama ginčo sandorį buvo tokio amžiaus, kuris nesuponuoja vertinimo, kad ji nesuvokė ar neturėjusi galimybių tinkamai įvertinti, atsižvelgiant ir į gyvenimišką patirtį, to kokį sandorį ji sudaro. Duomenų, kad jos valios išraiškai galėjo turėti tam tikros sveikatos problemos, išsilavinimo trūkumas, į bylą nėra pateikta.

101. Juolab, kad ieškovė neneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad jos motina suprato kalbą, kuria sudarytas sandoris, kad tinkamai įgyvendindavo nuosavybes teises į turimą nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėdama ir aptarnaudama, o pačiame sandoryje sąlygų, kurios leistų spręsti apie sandorio atlygintinumą, apart pačios Z. B. prierašo nėra.

102. Apeliantė neteikė teismui duomenų, kurie leistų spręsti, kad jos motina kokiu nors būdu buvo priklausoma nuo trečiojo asmens ar nuo atsakovės, kad pastarųjų buvo jų neleistinai įtakojama dėl savo galimai sudėtingos finansinės padėties ir pan. Pažymėtina, kad įkalbinėjimai, siūlymai, prašymai sudaryti sutartį, nedaro įtakos jos galiojimui, jeigu nėra nustatomi tyčiniai nesąžiningi tai atliekančių asmenų veiksmai (apgaulė). Apeliantės argumentai dėl sutarties sudarymo būdo apskritai tik sustiprina vertinimą, kad sutarties šalys apskritai nepalaikė kokių nors asmeninių santykių, kad galėtų daryti kokią nors pobūdžio įtaką viena kitai.

103. Taip pat reikšminga ir tai, kad įrodymų, jog ieškovės motina faktiškai buvo gavusi, kad ir sutartyje neaptartą nuomos mokestį, juo labiau ieškovės akcentuojamą rankraštiniame įraše nurodytąjį, byloje nėra. Vien apeliantės spėjimų, hipotetinio pobūdžio vertinimų, kad toks susitarimas galimai buvo, sandorio pripažinimui negaliojančiu, ieškovės įrodinėjamu pagrindu, nepakanka.

104. Nepateikta įrodymų, kad Ž. B. nuo sutarties sudarymo iki pat savo mirties būtų reiškusi pati ar per kitus asmenis pretenzijas atsakovei ar jos interesus atstovavusiam asmeniui, reikalavusi atlygio, modifikuoti šalis siejusius sutartinius santykius ir pan., nėra. Duomenų, kad ji būtų nesutikusi, jog atsakovė asmeniškai ar per kitus asmenis nesinaudotų pagal Sutarties sąlygas ginčo sklypu taip pat nėra, kaip ir nėra duomenų, kad Ž. B., būtų siekusi nutraukti sutartį, ar ją nuginčyti.

105. Primintina apeliantei, kad sutartyje turi atsispindėti jos šalių valia ir pritarimas sutarties sąlygoms. Jokie vienos šalies atlikti ir su kita šalimi neaptarti taisymai, papildymai šiuo atveju vienašališkas įrašas (nepatvirtintas atitinkamai kitos šalies), kuris, beje, net nėra konkretus, negali suponuoti kitos šalies teisių ar pareigų apimties pagal sutartį pokyčių. Aplinkybė, kad sudariusi žemės sklypo panaudos neatlygintinį sandorį, atsakovė pati ar per trečiąjį asmenį, naudodamasi sklypu – deklaruodama ar parduodama atitinkamą produkciją, gavo iš jo finansinės naudos, bei tikimybė, kad per šį laikotarpį tam tikros finansinės naudos, pavyzdžiui deklaruodama žemės ūkio naudmenas galėjo gauti ir panaudos davėja, savaime nesudaro pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės.

106. Teismas kiekvienos bylos ginčo situaciją vertina individualiai, tad tai, kad trečiojo asmens (atsakovės sūnaus) atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai dėl panašių sandorio (-ų) nuginčijimo, yra baigti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, konstatavus ieškovės siekiamo sandorio negaliojimo pagrindą, savaime neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir negali lemti jos išnagrinėjimo rezultato.

107. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šiais apeliantės argumentais, nes aplinkybių, sudarančių pagrindą nuginčyti sandorį kaip sudarytą dėl apgaulės, ji neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl ginčo sandorio sąlygų vertinimo pagal CK 6.228 straipsnį

108. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.

109. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant šią normą pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Sprendžiant ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties bei tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (LAT 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019). Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (LAT 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Taip pat būtina atsižvelgti į sutarties prigimtį ir tikslą (LAT 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

110. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, neturi pagrindo vertinti, kad Panaudos sutarties 2 punkte nustatyta sąlyga dėl sutarties galiojimo termino - 10-čiai metų (iki (duomenys neskelbtini)) ir 5 punkte įtvirtina sąlyga leidžianti be panaudos davėjo sutikimo nuomoti ar subnuomoti turtą, įtvirtina esminę šalių nelygybę, dėl ko būtų pagrindas šiuo aspektu sutartį nutraukti.

111. Tokiu pat pagrindu apeliantė įrodinėja, jog sutarties nutraukimo galimybes ir pasekmes numatančios 7-ame ir 10-ajme punkte įtvirtintos sutarties sąlygos yra vienpusiškai nepalankios panaudos davėjui, dėl ko jos nuomone yra pagrindas nutraukti Panaudos sutartį.

112. Sutarties 7 punkte yra numatyta, kad sutartį panaudos davėjas, nesikreipiant į teismą, įgyja teisę nutraukti vienašališkai prieš terminą, jei (a punktas) panaudos gavėjas naudoja Žemės sklypus, pažeisdamas Sutartyje nustatytus reikalavimus ar ne pagal tikslinę sklypų naudojimo paskirtį. Tokiu atveju panaudos davėjas, norėdamas nutraukti sutarties galiojimą, privalo informuoti apie tai panaudos gavėją prieš 1 mėnesį iki jos nutraukimo. Sutarties šalys taip pat sutinka, kad tokiu atveju derlius lieka panaudos gavėjui. Visais kitais atvejais, jei panaudos davėjas sutartį nutraukia vienašališkai, apie Sutarties nutraukimą jis privalo informuoti panaudos gavėją raštu prieš 3 mėnesius iki numatomos Sutarties nutraukimo dienos. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą panaudos davėjo reikalavimu, derlių nusiima panaudos gavėjas. Taip pat panaudos davėjas atlygina panaudos gavėjui su sutarties nutraukimu, susijusius visus nuostolius ir negautas pajamas, taip pat po 261 Eur už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą netesybų.

113. Sutarties 10 punktu šalys pareiškė, jog šios Sutarties 7 punkte nustatyta nuostolių ir negauto pelno atlygintina suma yra laikoma protinga bei pagrįstai ir sutinka, kad ji nebūtų mažinama nepriklausomai nuo to ar dalis prievolės įvykdyta. Šalys taip pat pripažįsta, kad minėtas nuostolių ir negauto pelno dydis yra laikomas minimalia suma, kurią Sutartį pažeidusi šalis turi kompensuoti dėl Sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Nuostolių negauto pelno ir ar delspinigių sumokėjimas neatleidžia Šalies nuo Sutarties nuostatų tinkamo vykdymo.

114. Apeliantės ginčijama Sutarties 7 punkto sąlyga leidžia spręsti, kad panaudos davėjas net ir esant įstatymu įtvirtintos panaudos gavėjo pareigos naudoti panaudos davėjo perduotą daiktą pagal paskirtį (CK 6.637 straipsnis) pažeidimui, ne tik, kad turi įspėti daiktą netinkamai naudojantį panaudos gavėją prieš mėnesį iki sutarties nutraukimo, bet ir sudaryti sąlygas gauti naudą – pasiimti derlių, nepaisant tokio esminio pažeidimo. Sankcijos už Sutarties sąlygų pažeidimą tokiu atveju panaudos gavėjui apskritai nėra numatytos.

115. Kai panaudos davėjas, norėdamas vienašališkai nutraukti sutartį, pagal kurią kita šalis turtu naudojasi neatlygintinai, turi leisti pasiimti derlių ir padengti visus panaudos gavėjo nuostolius, sutartyje neapibrėžiant, kokia forma ir pagal kokius dėmenis nuostoliai turėtų būti apskaičiuoti, bet dar ir įtvirtina sąlygą, kad panaudos davėjas privalo atlyginti negautas panaudos gavėjo pajamas ir sumokėti 261 Eur už kiekvieną hektarą netesybų.

116. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų dėl sutartį sudariusios Ž. B. klaidinimo, apgaulės ar jos abejotinų galimybių suprasti sandorio esmę, tačiau pirmiau aptartų sutarties sąlygų analizė visgi suponuoja abejonę dėl sutarties šalių prievolių proporcingumo atitikties, nes panaudos sutarties nutraukimas panaudos davėjai yra neproporcingai, atsižvelgiant į kitos šalies įsipareigojimus, apsunkintas.

117. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, kurių teisingumo iš esmės nepaneigė atsakovė, ji, neatlygintinai naudodamasi ginčo sklypu, gauna finansinę naudą (kurios dydžio pagal pateiktus į bylą ir naujai priimtus įrodymus tiksliai identifikuoti negalima). O sutarties prieš terminą nutraukimo atveju, ji papildomai įgytų teisę iš panaudos davėjo be netesybų, reikalauti ir nesukonkretintų nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo, kurių dydžio pagal Sutarties 10 punkto nuostatas, panaudos davėjas iš esmės net negali kvestionuoti. Vienok, kol sutartis panaudos davėjo iniciatyva nenutraukta, netesybų (261 Eur už kiekvieną hektarą) mokėjimo, nuostolių atlyginimo klausimas dar neaktualus, todėl šioje stadijoje nėra pagrindo spręsti ar tokių netesybų, ar nuostolių mokėjimo gali ir turi būti pagrįstai reikalaujama.

118. Teisėjų kolegijos vertinimu, Panaudos sutarties 7 ir 10 punktų turinio analizė leidžia spręsti, kad šios konkrečios sutarties sąlygos panaudos gavėjai galimai suteikia perdėtą pranašumą.

119. Tokio tikėtino vertinimo nekeičia argumentai, kad ir sklypo savininkai gauna naudą iš sutarties, kuri pasireiškia nemokamu sklypo sutvarkymu, ar, kad atsakovė, vykdydama savo ūkinę veiklą sklype, turėjo tam tikrų investicijų, pavyzdžiui įgyti technikos ir pan.

120. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia teisę sutarties šaliai iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; ar reikalauti pakeisti sutartį. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

121. Apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija spręsti, kad visa apimtimi Panaudos sutartis įtvirtina esminę šalių nelygybę, kad panaudos pagrindais žemės sklypo perdavimas atsakovei, savaime pažeidė panaudos davėjos interesus, pagrindo neturi. Tuo tarpu reikalavimas pakeisti sutarties sąlygą (-as) ieškiniu nėra suformuluotas. Teismas yra varžomas šalies suformuluoto ieškinio dalyko (kaip ir pagrindo) ir negali savo iniciatyva nuspręsti dėl pačios šalies nesuformuluoto reikalavimo, nes viešojo intereso šiame ginče neįžvelgta. Nenusprendus tiek dėl visos sutarties, tiek dėl atskirų jos sąlygų neteisėtumo ieškinio alternatyvus reikalavimas – teismui nutraukti (duomenys neskelbtini) Privačios žemės panaudos sutartį irgi negali būti tenkinamas.

122. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais Civilinio kodekso straipsniais, įskaitant ir apeliantės minimą CK 6.228 straipsnį.

123. Sudarydamos sutartį šalys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

124. Taip pat svarbu paminėti, kad vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu, tačiau pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

125. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė.

126. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

127. Nagrinėjamu atveju, ieškiniu suformuluotų reikalavimų turinys, nesudaro teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva keisti konkrečias sutarties sąlygas, juo labiau, kad ieškovė nėra realizavusi savo procesinės teisės ikiteismine tvarka inicijuoti konkrečių Sutarties sąlygų pakeitimą CK 6.223 straipsnio tvarka, kas yra būtina net ir ieškovės įrodinėjamu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

128. Esant aptartai procesinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

129. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

130. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

131. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

132. Atsakovė pateikė įrodymus (prašymą su paslaugų detalizacija, sąskaitą ir (duomenys neskelbtini) atlikto mokėjimo pavedimą) apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pažymos (prašymo) apie suteiktas teisines paslaugas parengimą -94 Eur.

133. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalų dydį (8.11 punktas), įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, jog šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nevertintinos kaip per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

134. Rekomendacijų 8.11 punktas numato galimybę priteisti iš kitos šalies ir už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą. Nors nurodoma, kad už atsakovės atstovo parengtą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, ji patyrė 94 Eur išlaidų, nepaisant to, kad tokia suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, prašymo parengimas neturėjo pareikalauti iš atsakovės atstovo didelių laiko sąnaudų, todėl laiko tikslinga šias išlaidas sumažinti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai už šio prašymo parengimą 30 Eur. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei naudai priteisiama 1 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.

135. Trečiasis asmuo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškė, tačiau įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-12-16 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 630 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt eurų), apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.