- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 2VP-13470-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08524-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rimvydas Rakauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: G. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja antstolė A. S. kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti privalomojo nurodymo nevykdymo klausimą ir teismo nuožiūra skirti suinteresuotam asmeniui G. V. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolei A. S. buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuriame nurodyta „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nugriauti naujai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir atstatyti stogo konstrukciją bei laikančias pastato konstrukcijas – sienas, perdangas pagal buvusią situaciją“. 2024 m. gegužės 16 d. antstolė gavo išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimą, kad, patikrinus privalomojo nurodymo (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymą, 2024 m. gegužės 13 d. surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog skolininkas G. V. privalomojo nurodymo neįvykdė. 2024 m. gegužės 27 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. V. (toliau – ir skolininkas) atsiliepime į antstolės pareiškimą prašo pareiškimo netenkinti ir neskirti baudos. Nurodo, kad dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių per Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą nespėjo gauti statybą leidžiančio dokumento bei atlikti reikiamų statybos darbų ir kt., jog galėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Skolininko teigimu, jis, patikintas pasamdyto architekto, kad viskas bus sutvarkyta iki pratęsto termino pabaigos, nepateikė teismui naujo prašymo dėl nustatyto termino pratęsimo. Skolininkas taip pat nurodo, kad prieš ir po Privalomojo nurodymo priėmimo ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius gaunant statybą leidžiantį dokumentą: 1) buvo užsiimta žemės sklypo formavimo procedūromis, kurios užtruko ilgiau nei ketverius metus; 2) pasamdė rekomenduotą architektą, kad šis parengtų reikiamus dokumentus bei būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, 2018 m. liepos 6 d. su mažąja bendrija „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta projektavimo paslaugų sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos (pašalinant savavališkos statybos padarinius) techninio projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo, o vėliau jos pakeitimas; 3) už savavališkos statybos įteisinimą buvo sumokėta įmoka; 4) ruošiant projektavimo dokumentus paaiškėjo, kad gretimo buto įgijėjai neperleidžia pagal preliminariąją sutartį sutartos parduoti buto dalies, dėl to kurį laiką vyko derybos tarp šalių mėginant surasti susitarimą, tačiau galiausiai buto dalis vis tiek nebuvo parduota, todėl projektinė dokumentacija turėjo būti atitinkamai pakoreguota; 5) iki šio atsiliepimo dienos architektas buvo parengęs projektinę dokumentaciją, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą bei pašalinti savavališkos statybos padarinius, ją (jos pakeitimus, papildomus paaiškinimus) kelis kartus pateikė į IS „(duomenys neskelbtini)“, atliko reikiamus pakeitimus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų nurodytas projektinės dokumentacijos pastabas; 6) po paskutinio pakoreguotos / papildytos projektinės dokumentacijos pateikimo, 2024 m. birželio 3 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo gautas atsakymas su naujomis pastabomis, pagal kurias suinteresuotas asmuo (padedamas architekto) privalo atlikti tam tikrus veiksmus / korekcijas ir pan. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad suinteresuotas asmuo ir toliau imsis aktyvių veiksmų (jau duotas pavedimas architektui atlikti reikiamas korekcijas, papildymus), kad Vilniaus miesto administracijos kompetentingos institucijos nurodyti veiksmai būtų atlikti, reikiama informacija būtų pateikta ir nesant trūkumų būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentą bei pašalinti savavališkos statybos padariniai. Skolininkas atkreipė dėmesį, kad jis neturi statinių projektavimui reikiamo išsilavinimo, neturi patirties ir neužsiima statinių projektavimu bei statybą leidžiančių dokumentų gavimu, dėl šios priežasties yra pasamdęs savo srities profesionalą, kuris užsiima projektinės dokumentacijos (jos koregavimų) rengimu, jos (ar reikiamų korekcijų) pateikimu kompetentingoms institucijoms ir pan. Tačiau dėl architekto užimtumo ar kitų priežasčių dokumentacijos parengimas vyksta ne taip greitai ir tenka nuolat raginti. Be to, pagal paskutines gautas Vilniaus miesto administracijos pastabas dėl projektinės dokumentacijos yra reikalingas bendraturčio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas. Pasak skolininko, šis juridinis asmuo nuo 2022 metų yra bankrutuojantis, todėl suinteresuotas asmuo, paprašęs sutikimo, gavo šios bendrovės nemokumo administratoriaus atsakymą, kad dėl vykstančio bendrovės paskolų portfelio pardavimo negali pateikti sutikimo. Taigi, pasak skolininko, šiuo atveju jis turės laukti (gali tekti laukti dar iki trijų mėnesių), kol bus informuotas apie paskolų portfelio perleidimą ir pakartotinai kreiptis dėl sutikimo gavimo į naująjį bendraturtį. Įvertindamas tai, kad jau yra nuveiktas labai didelis darbas (sutvarkyti žemės klausimai, paruoštas projektas bei atlikti kiti būtini veiksmai), suinteresuotas asmuo nurodo, jog neturi kitos išeities, kaip tik nepaisant atsiradusių naujų aplinkybių / priežasčių, sudarančių jam kliūtis greitai pateikti pakoreguotą projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, aktyviais veiksmais ir toliau spręsti iškilusius klausimus, siekdamas kuo greičiau atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Suinteresuoto asmens teigimu, atsiliepime išdėstytos aplinkybės ir su juo pateikti duomenys leidžia tvirtinti, jog jo nurodytos aplinkybės laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos. Jis aktyviai, kiek tai priklauso nuo jo, atlieka visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, tačiau savavališkų statybų įteisinimo procesas yra kompleksiškas, kuriame dalyvauja ne tik skolininkas, bet ir kiti asmenys (jo samdytas architektas, kompetentingos institucijos, kiti asmenys (bendraturčiai)), o tai sąlygoja jo ilgą trukmę. Skolininko nuomone, jam nereikia taikyti baudos, kad jis vykdytų veiksmus savavališkos statybos įteisinimui, kadangi jau iki šiol atlikti veiksmai ir pasiektas rezultatas pats sąlygoja siekį kuo greičiau atlikti likusius teisės aktų numatytus veiksmus bei įteisinti savavališką statybą.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir išieškotoja) atsiliepime į antstolės pareiškimą prašo antstolės pareiškimą tenkinti, skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 8 d. Privalomąjį nurodymą dieną skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 6 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai. Nurodo, kad išieškotoja atliko patikrinimą ir nustačiusi savavališkos statybos faktą statytojui (skolininkui) 2017 m. lapkričio 8 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog „Savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento atlikta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija (nugriauti du priestatai, pastatytas naujas priestatas, pakeista stogo konstrukcija, įrengtos patalpos palėpėje)“. Išieškotoja, atsižvelgdama į padarytą pažeidimą, skolininkui 2017 m. lapkričio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 5 d. ,,Nugriauti naujai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir atstatyti stogo konstrukciją bei laikančias pastato konstrukcijas – sienas, perdangas pagal buvusią situaciją.“. Išieškotojos teigimu, ji, nepasibaigus Privalomojo nurodymo terminui, gavo skolininko prašymą terminą pratęsti, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) terminas buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vėliau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) terminas pratęstas iki 2021 m. lapkričio 4 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) terminas pratęstas iki 2022 m. liepos 5 d. Išieškotoja nurodo, kad atlikusi Privalomojo nurodymo vykdymo patikrinimą, 2022 m. spalio 28 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl išieškotoja 2022 m. lapkričio 18 d. prašymu Nr. 2D-20907 kreipėsi į antstolę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo. Be to, išieškotoja, patikrinusi Privalomojo nurodymo įvykdymą, 2024 m. gegužės 13 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad skolininkas Privalomojo nurodymo neįvykdė. Išieškotoja 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2D-10486 informavo antstolę apie Privalomojo nurodymo neįvykdymą. Antstolė, gavusi informaciją dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo, 2024 m. gegužės 27 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Išieškotojos teigimu, nagrinėjamu atveju skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Priimto privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, kad yra pagrindas taikyti skolininkui baudą tol, kol Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos, kai suėjo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, t. y. nuo 2022 m. liepos 6 d., iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo.
5. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas palaikė procesiniame dokumente išdėstytą poziciją, prašė antstolės pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.
7. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
8. Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
9. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas įpareigotas iki 2018 m. gegužės 9 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti naujai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir atstatyti stogo konstrukciją bei laikančias pastato konstrukcijas – sienas, perdangas pagal buvusią situaciją.
10. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko prašymu terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.
11. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.
12. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. lapkričio 4 d.
14. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2022 m. liepos 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
15. Išieškotoja, atlikusi Privalomojo nurodymo vykdymo patikrinimą, 2022 m. spalio 28 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl 2022 m. lapkričio 18 d. prašymu Nr. 2D-20907 kreipėsi į antstolę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.
16. Išieškotoja, pakartotinai patikrinusi Privalomojo nurodymo įvykdymą, 2024 m. gegužės 13 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad skolininkas Privalomojo nurodymo neįvykdė.
17. 2024 m. gegužės 27 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkui baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną valstybės naudai.
18. Byloje nėra įrodymų, kad Privalomasis nurodymas, kuris yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, būtų įvykdytas. Terminas jam įvykdyti, nurodytas Privalomajame nurodyme – 2018 m. gegužės 9 d., ir paskutinį kartą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas iki 2022 m. liepos 5 d., yra suėjęs. Todėl Privalomasis nurodymas, tapęs vykdytinu dokumentu, skolininko privalo būti vykdomas, o skolininkui jo nevykdant – svarstytinas baudos už jo neįvykdymą skyrimo skolininkui klausimas.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).
20. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog Privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
21. Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.
22. Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį (ar šiuo atveju privalomąjį nurodymą).
23. Privalomojo nurodymo nevykdymas patvirtintas 2024 m. gegužės 27 d. antstolės surašytu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas daryti išvadą, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y. neišardė savavališkai pastatytų (įrengtų, sumontuotų ir pan.) ar perstatytų statinio dalių ir, jeigu būtina, nesutvarkė statybvietės, dėl objektyvių, nuo skolininko nepriklausančių priežasčių.
24. Nesutikimą su antstolės pareiškimu skolininkas motyvavo iš esmės tuo, kad visą šį laiką siekė įteisinti savavališką statybą, tačiau savavališkų statybų įteisinimo procesas yra kompleksiškas, jame dalyvauja ne tik skolininkas, bet ir kiti asmenys (jo samdytas architektas, kompetentingos institucijos, kiti asmenys (bendraturčiai)), o tai sąlygoja ilgą šio proceso trukmę. Skolininko teigimu, paskutinė atsiradusi kliūtis įteisinti savavališką statybą yra bendraturčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo nedavimas, dėl ko, anot skolininko, savavališkos statybos įteisinimo procesas vėl užtruks, kadangi dėl sutikimo nedavimo reikės inicijuoti naują teisminį procesą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad dėl skolininko nurodytų priežasčių, t. y. pastangų įteisinti neteisėtą statybą, skolininkui ne kartą buvo pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, paskutinį kartą teismo sprendimu iki 2022 m. liepos 5 d. Skolininkas iki teismo pratęsto termino savavališkos statybos neįteisino, dėl termino pratęsimo į teismą nesikreipė. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dieną Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas beveik dvejus metus nuo termino, kuriam jo įgyvendinimas buvo pratęstas, pabaigos ir daugiau kaip 6 metai nuo Privalomojo nurodymo surašymo dienos. Be to, anot skolininko, ir šiuo metu jis negali įteisinti neteisėtos statybos dėl bendraturčio sutikimo nedavimo, dėl ko skolininkas tik planuoja inicijuoti naują teisminį procesą, kas reiškia, kad savavališkos statybos įteisinimo procesas tampa apskritai neapibrėžtas laike ir be aiškios perspektyvos. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus ilgą Privalomojo nurodymo nevykdymo terminą, nėra pagrindo spręsti, kad suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (2022 m. liepos 5 d.), Privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių, nuo skolininko nepriklausančių priežasčių, o skolininko atlikti statybos įteisinimo veiksmai pateisina tokį ilgą Privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą.
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai į teismą kreipiasi antstolis prašydamas skirti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą baudą už kiekvieną nevykdymo dieną išieškotojo naudai ir pateikia Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, bauda skolininkui skiriama nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).
27. Dėl nurodytų aplinkybių baudos skyrimas nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-177-21187 surašymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 28 d., atitiktų ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir suformuotą teismų praktiką.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininkui skirtina 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Privalomąjį nurodymą, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171110-00105 įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
29. Pažymėtina, kad išieškotoja veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais, todėl bauda už įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą priteistina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant kodą 6804.
30. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad baudos paskyrimas ir mokėjimas neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), baudą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo valstybės naudai.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.
Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei A. S. vykdomąją bylą Nr. 0177/22/01896.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.