Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros, atsakovės L. A. ir trečiojo asmens E. A. bei trečiojo asmens E. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei L. A. dėl civilinio turto konfiskavimo, tretieji asmenys E. A. ir E. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė konfiskuoti atsakovės L. A. nesąžiningai įgytą turtą:

1.1. 442 500 Eur vertės pastatą–gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini);

1.2. 6 111 Eur vertės žemės sklypą, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. 18 000 Eur vertės žemės sklypą, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.4. išieškoti iš atsakovės L. A. 84 174 Eur pinigines lėšas.

2. Nurodė, kad trečiasis asmuo E. A., atsakovės L. A. sūnus, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-316/2020 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestintomis prekėmis (iš viso 60 500 pakelių cigarečių, kurių vertė 182 858 Eur). Ieškovė, iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) gavusi informaciją apie tai, kad kaltu pripažintas trečiasis asmuo E. A. atitinka Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – CTKĮ) nurodytas sąlygas, pradėjo trečiojo asmens E. A. turto tyrimo procedūrą.

3. Atlikus trečiųjų asmenų E. A. ir jo sutuoktinės E. A. turto duomenų rinkimo bei vertinimo veiksmus už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad tretieji asmenys jokio turto savo vardu neturi, nors su nepilnamečiais vaikais faktiškai gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas trečiojo asmens E. A. motinos, atsakovės L. A., vardu. Leidimas statyti šį gyvenamąjį namą atsakovės vardu buvo gautas 2011 m. vasario 7 d., be to, šalia namo, pastatyto anksčiau atsakovės L. A. vardu įgytame žemės sklype, jos vardu 2018 m. kovo 14 d. ir 2020 m. liepos 20 d. buvo įgyti dar du žemės sklypai. Minėto tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovės L. A. finansinės galimybės tiriamuoju laikotarpiu neleido jai įgyti turto, kurį ieškiniu prašoma konfiskuoti, t. y. gyvenamojo namo ir dviejų žemės sklypų bendros 466 611 Eur (442 500 Eur + 6 111 Eur + 18 000 Eur) vertės.

4. Ieškovės teigimu, teisėtomis trečiųjų asmenų pajamomis gali būti pateisintos tik 24 087 Eur (iš 108 261,50 Eur) su gyvenamojo namo įrengimu susijusios išlaidos. Minėtą 108 261,50 Eur sumą sudaro sūkurinės vonios ir jos įrengimo (910 Eur), jūrinio akvariumo ir jo sumontavimo (14 473,50 Eur), įvairios buitinės technikos (11 330 Eur), baldų ir šviestuvų (27 766 Eur) įsigijimo išlaidos, taip pat kiemo trinkelių ir jų sudėjimo darbų (31 500 Eur), vaizdo stebėjimo kamerų ir jų sumontavimo (11 000 Eur), pirties paveikslo įrengimo (150 Eur), saulės elektrinės ir jos sumontavimo (11 132 Eur) išlaidos. Atitinkamai, neteisėtai įgytos lėšos, kurios turi būti išieškotos iš atsakovės, yra 84 174 Eur (108 261,50 Eur – 24 087 Eur).

5. Trečiasis asmuo E. A. neteisėtu būdu gautas 550 785 Eur (466 611 Eur + 84 174 Eur) lėšas perleido artimam giminaičiui, nesąžiningai įgijėjai – motinai L. A., kuri tas lėšas panaudojo gyvenamojo namo statybai, žemės sklypų pirkimui, taip pat kito su gyvenamuoju namu susijusio turto bei paslaugų įsigijimui. Todėl ieškovė prašo atsakovės nesąžiningai įgytą turtą konfiskuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį patenkino iš dalies: (1) nusprendė konfiskuoti atsakovės L. A. gyvenamąjį namą, kurio vertė 442 500 Eur, žemės sklypą, kurio vertė 6 111 Eur, žemės sklypą, kurio vertė 18 000 Eur, jūrinį akvariumą, esantį gyvenamajame name, o akvariumo nesant – priteisti iš atsakovės 14 473,50 Eur, gyvenamojo namo kiemo trinkelių dangą, o dangos nesant – priteisti iš atsakovės 12 000 Eur, saulės elektrines, o jų nesant – priteisti iš atsakovės 11 132 Eur; (2) nusprendė konfiskuoti atsakovės 39 851 Eur pinigines lėšas; (3) kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-645-330/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. spendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos šalių apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir, pakeisdamas faktinį ieškinio pagrindą, neužtikrino šalių dispozityvumo bei lygiateisiškumo principų įgyvendinimo, jų teisės į rungtynišką bylinėjimąsi, tuo pažeisdamas proceso teisės normas. Pažymėjo, kad pagal CTKĮ numatytas procedūras buvo atliekamas trečiųjų asmenų E. A. ir jo sutuoktinės E. A. turto tyrimas, tačiau netirtos ir neatliktos atsakovės turto tyrimo procedūros.

8. Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį patenkino iš dalies: (1) nusprendė konfiskuoti iš atsakovės L. A., kaip nesąžiningos įgijėjos, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 442 500 Eur vertės; (2) 53 369,50 Eur pinigines lėšas; (3) kitą ieškinio dalį atmetė; (4) priteisė iš ieškovės atsakovei 605,60 Eur, o trečiajam asmeniui E. A. – 50 Eur bylinėjimosi išlaidas; (5) priteisė valstybei iš ieškovės 11,12 Eur, o iš atsakovės – 100,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė L. A. yra trečiojo asmens E. A. motina, kuri nepaneigė CTKĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nesąžiningo turto įgijėjo prezumpcijos. Ir nors statant bei įrengiant gyvenamąjį namą dar nebuvo priimtas ir įsigaliojęs CTKĮ, vien ši aplinkybė neleido teismui padaryti išvados, kad atsakovė nežinojo arba neturėjo žinoti, jog ginčo turto perdavimo jai tikslas buvo trečiojo asmens siekis išvengti galimo to turto konfiskavimo. Teismas pažymėjo, kad asmens atsakomybė už turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijimą numatyta ne tik nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CTKĮ, bet buvo numatyta ir BK (pavyzdžiui, BK 72³ straipsnyje, 189¹ straipsnyje ir kt.), o trečiojo asmens E. A. atžvilgiu buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, iš jo vykdytas didelės skolos išieškojimas Vokietijoje. Šiuo atveju reikšminga dar ir tai, kad prašomas konfiskuoti turtas perduotas (įgytas) po 2010 m. gruodžio 10 d., o trečiasis asmuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 3 d.), jau įsigaliojus šiam įstatymui (CTKĮ 15 straipsnis). Praktika, kai asmuo, besiverčiantis neteisėta veikla, siekdamas išvengti turto konfiskavimo turtą perleidžia apie nusikalstamą veiką žinančiam trečiajam asmeniui (artimajam giminaičiui ar kt.), yra įprasta ir vis labiau plinta, todėl įstatymo leidėjas ir numatė CTKĮ 2 straipsnio 4 dalyje atitinkamas prezumpcijas.

10. Pasisakydamas dėl prašomo konfiskuoti gyvenamojo namo vertės, teismas visų pirma nurodė, kad pagal CTKĮ 2 straipsnio 6 dalį, įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę. Įgijimo momentas bendrąja prasme suprantamas kaip statinio užbaigimas, kai pateikiama statybos pabaigos deklaracija ir pastatas įregistruojamas kaip 100 proc. baigtas. Tačiau nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo užbaigimas nėra deklaruotas, todėl įgijimo momentu laikytina turto vertinimo diena. Ieškovė įrodinėjo, kad namo, kurio bendras plotas yra 475,47 kv. m, statybos baigtumas siekia mažiausiai 95 proc., o jo vertė 2022 m. sausio 17 d. buvo 442 500 Eur. Atsakovės ir trečiųjų asmenų teigimu, namo statybos baigtumas yra 52 proc., o jo rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo tik 259 000 Eur. Teismas įrodyta ir pagrįsta pripažino būtent ieškovės poziciją, konstatavęs, kad 2022 m. sausio 17 d. ginčo namo vertė buvo 442 500 Eur.

11. Teismo išvadą, kad namo statyba faktiškai yra užbaigta arba jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 95 proc., lėmė į bylą pateiktų įrodymų visuma, patvirtinančių, kad 2020 m. kovo 10 d. buvo nupirktas ir name sumontuotas jūrinis akvariumas, nupirkta ir sumontuota buitinė technika, pastatyti baldai, nupirkti šviestuvai, paklotos trinkelės, sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, įrengta saulės elektrinė. Trečiasis asmuo E. A. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarė sutartį su UAB „Bitė Lietuva“ dėl televizijos ir neriboto interneto tiekimo į ginčo namą, 2021 m. rugsėjo 29 d. užsisakė iš UAB „Metausta“ prekes, o apklaustas kaip liudytojas trečiojo asmens tėvas patvirtino, kad ginčo namo yra pastatyta apie 80–90 proc., namo statyba iš esmės užbaigta. Be to, aplinkybę, kad namo baigtumas yra didesnis kaip 52 proc., patvirtina ir į bylą pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d. antstolio D. Blizniko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš antstolio užfiksuotų aplinkybių teismas nustatė, kad namo virtuvėje yra sumontuota buitinė technika, skalbyklė, džiovyklė, unitazas; sumontuotos sieninės spintos, tik nuimtos jų durys; sumontuotos rozetės, tik neuždėti jų ir jungiklių rėmeliai; sumontuoti šviestuvai, tik kai kurios namo sienos nebaigtos dažyti; pastatyti lauko baldai, aplink namą pasodintos gėlės. Todėl teismas nusprendė vadovautis ne atsakovės, o ieškovės pateikta ginčo turto vertinimo ataskaita.

12. Dėl kitų su namu susijusių 84 174 Eur išlaidų, kurios nebuvo įskaičiuotos į jo rinkos vertę ir kurias ieškovė prašė priteisti piniginiu ekvivalentu, dydžio bei pagrįstumo teismas pažymėjo, kad CTKĮ 2 straipsnio 5 dalis numato vadinamąjį vertės konfiskavimą: kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, fiziniam ar juridiniam asmeniui ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma.

13. Teismas pripažino, kad ieškovės įvardytos 910 Eur sūkurinės vonios įrengimo ir 150 Eur tapinio ant pirties sienos išlaidos yra neatsiejama prašomo konfiskuoti ginčo namo dalis, todėl skaičiuoti jų vertę atskirai nuo namo vertės nebūtų protinga ir teisinga. Tik iš dalies pagrįstu bei įrodytu teismas pripažino ir reikalavimą dėl 31 500 Eur trinkelių įsigijimo bei jų paklojimo išlaidų priteisimo. Apklaustas kaip liudytojas R. G. nurodė, kad trečiasis asmuo E. A. jam sumokėjo 5 000 Eur už trinkelių išklojimą 1 000 kv. m ploto kieme prie ginčo namo, taip pat nurodė, kad trinkelės jau buvo nupirktos, jų kaina buvo apie 6 Eur/m². Trinkelių pirkimo bei apmokėjimo už jas dokumentai nepateikti. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių didesnes, nei nurodė minėtas liudytojas, išlaidas nepateikė. Todėl įrodytomis teismas pripažino 12 000 Eur išlaidas (5 000 Eur darbas, 6 000 Eur trinkelės, 1 000 Eur gruntas pagrindui). Ir nors trinkelių danga, išklota kieme prie ginčo namo, nėra paslėpta, sugadinta ar perleista, įvertinus tai, kad dėl kiemo dangos (trinkelių) ardymo tikėtina būtų patirtos neadekvačios sąnaudos, tikslinga konfiskuoti ne trinkeles, bet jų ir jų sudėjimui patirtų išlaidų vertę, t. y. 12 000 Eur. Be to, prokuroras neginčija, kad dalis pirktų daiktų ir (ar) darbų, kurie buvo panaudoti namo ir jo aplinkos įrengimui, gali būti pagrįsti trečiojo asmens teisėtomis pajamomis.

14. Tik iš dalies įrodytu teismas pripažino ir reikalavimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų ir jų sumontavimo 11 000 Eur išlaidų priteisimo. UAB „VS sistemos“ tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. pabaigoje ginčo name atliko vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo darbus, naudojo instaliacines medžiagas bei kabelius (pačios vaizdo kameros jau buvo nupirktos), o už darbus buvo sumokėta 755 Eur grynais pagal kasos čekį. Tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. B. nurodė, kad name pajungė stebėjimo kameras, tačiau kamerų skaičiaus, gamintojo ir kainų nepatvirtino, apmokėjimo pats negavo, nes užsakovai, anot jo, mokėjo biure. Užsakymo ar apmokėjimo dokumentų nepateikta. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad vaizdo stebėjimo kamerų kiekis ir kainos neįrodytos, todėl į konfiskuotino turto masę įskaičiuotini 755 Eur, sumokėti UAB „VS sistemoms“ už kamerų pajungimą.

15. Pagrįstomis ir įrodytomis teismas pripažino 14 473,50 Eur jūrinio akvariumo įsigijimo ir jo įrengimo, 27 766 Eur šviestuvų, čiužinių ir baldų įsigijimo išlaidas, 11 330 Eur buitinės technikos ir 11 132 Eur saulės elektrinės įsigijimo bei įrengimo išlaidas. Iš į bylą pateiktų sąskaitų, kasos pajamų orderių, pinigų priėmimo kvitų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad nurodytos išlaidos faktiškai buvo patirtos, jų dydis pagrįstas leistinais įrodymais. Nors nėra duomenų ir apie šio turto perleidimą arba išmontavimą, o ieškovė neginčija, kad dalis išlaidų gali būti pagrįstos trečiojo asmens teisėtomis pajamomis (kokia dalis turto buvo įsigyta teisėtu pagrindu gautomis lėšomis nėra galimybės nustatyti), teismas visgi padarė išvadą, jog ir šioje ginčo dalyje tikslingiau konfiskuoti ne patį turtą, bet jo ekvivalentą pinigais.

16. Kadangi bendra aptartų gerbūvio išlaidų suma yra 77 456,50 Eur (12 000 Eur + 755 Eur + 14 473,50 Eur + 27 766 Eur + 11 330 Eur + 11 132 Eur), o ieškovė pripažino, kad 24 087 Eur išlaidų dalis gali būti pagrindžiama trečiųjų asmenų teisėtomis pajamomis, teismas konfiskuotinomis išlaidomis, susijusiomis su konfiskuotinu gyvenamuoju namu, pripažino 53 369,50 Eur šių išlaidų dalį (77 456,50 Eur – 24 087 Eur).

17. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kurie leistų padaryti pagrįstą išvadą, kad gyvenamąjį namą faktiškai statė trečiasis asmuo E. A., namas pastatytas būtent jo ir jo šeimos poreikių tenkinimui, nors oficialiai yra valdomas per motiną L. A., kurios vardu buvo pastatytas bei įregistruotas viešajame registre. Trečiasis asmuo E. A. su šeima (sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais) faktiškai šiame name ir gyvena, o atsakovė L. A. gyvena kitame jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat ji turi dar vieną namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų apie atsakovės interesą savo reikmėms statytis dar vieną gyvenamąjį namą bei juo naudotis. Be to, būtent trečiasis asmuo E. A. ir jo sutuoktinė įsigijo įvairių statybinių medžiagų, organizavo bei apmokėjo namo stogo dengimo, grindų sudėjimo, pirties, baseino įrengimo darbus, organizavo trinkelių klojimo darbus, užsakė baldus, jūrinį akvariumą ir jo priežiūros darbus, iš UAB „Technoarka“ įsigijo buitinę techniką, o iš UAB „Interio Kaunas“ – baldus ir šviestuvus, prie gyvenamojo namo organizavo bei pasistatė saulės elektrinę. MB „GIKU“ vadovė V. G. patvirtino, kad dėl namo dizaino bendravo tik su E. A. ir jo sutuoktine E. A.. Liudytoja E. P. nurodė, kad E. A. neatlygintinai konsultavo dėl sklypo apželdinimo. Aplinkybę, kad būtent trečiasis asmuo E. A. iš esmės faktiškai vykdė namo statybą bei yra šio namo faktinis valdytojas bei naudotojas, patvirtina ir naudoti kriminalinės žvalgybos duomenys. Atsakovės paaiškinimus, kad sūnus jai tik padėjo statyti namą, tačiau nebuvo faktinis namo statytojas, teismas pripažino deklaratyviais ir prieštaraujančiais byloje esančių įrodymų visumai. Nors kai kurie daiktai namui buvo įgyti ir atsakovės vardu, tačiau tiek kriminalinės žvalgybos duomenys, tiek kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo E. A. iš esmės rūpinosi, kad kai kurios sąskaitos būtų išrašytos motinos vardu, perduodavo jai pinigus sąskaitoms apmokėti.

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neįrodė ir turėtų teisėtų pajamų ieškiniu prašomam konfiskuoti turtui įsigyti. Teismo pozicija, kad atsakovė neturėjo galimybių savo lėšomis pasistatyti ir įsirengti gyvenamąjį namą, grindžiama ieškovės į bylą pateikta 2023 m. gruodžio 21 d. turto tyrimo pažyma. Turto tyrimo metu buvo įvertintas visas atsakovės ir su ja bendrą ūkį vedančio E. A. (buvusio atsakovės sutuoktinio) turėtas turtas, lėšos, pajamos bei išlaidos. Ne mažiau nei 400 000 Eur vertės turto atsakovė pagrįsti gautomis pajamomis negalėjo. Tiriamuoju laikotarpiu (2011 m. sausio 1 d. – 2023 m. lapkričio 15 d.) atsakovės bendra piniginių lėšų ir gautų pajamų suma buvo 1 419 426,46 Eur, o išlaidų – 1 755 320,50 Eur, pinigų likutis (santaupos) grynaisiais pinigais, finansų įstaigų sąskaitose, indėliai tiriamojo laikotarpio pabaigoje – 66 550,62 Eur. Taigi, skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų – 402 444,66 Eur.

19. Teismo vertinimu, atsakovės įrodinėtos aplinkybės dėl gautų paskolų ar kitų pajamų, kurios neįtrauktos į 2023 m. gruodžio 21 d. turto tyrimo pažymą, iš esmės laikytinos nepagrįstomis. Nors atsakovė pateikė dvi sutarčių, sudarytų su M. S., kopijas, kuriose ji pareiškė 2010 m. vasario 2 d. grynaisiais gavusi 230 000 Lt, o 2011 m. balandžio 27 d. – 120 000 Lt, šių sutarčių originalai nebuvo pateikti. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo pateikta ir įrodymų, kad M. S. galėjo tokias sumas jai paskolinti. Paskolos sutartį, sudarytą su A. L. dėl 42 000 Lt paskolos, teismas tų pačių argumentų pagrindu pripažino nepakankamu įrodymu. Kiti įrodymai, t. y. 2011 m. gegužės 20 d. vekselis bei 2017 m. spalio 28 d. paskolos raštelis, nėra pasirašyti ir nepateikti jų originalai, todėl ir šiuos įrodymus teismas pripažino nepatikimais.

20. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo E. A., kuris buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, t. y. nuteistas už didelio masto pelningą nusikaltimą, savo vardu jokio turto Lietuvoje neregistravo, nors tiek iš namo pastatymui reikalingų kaštų, tiek ir jo įrengimui panaudotų išlaidų bei įsigytų daiktų, o taip pat kratos metu užfiksuotų aplinkybių akivaizdu, jog jis su šeima gyvena prabangiai. Trečiasis asmuo E. A., kaip ir jo motina, atsakovė L. A., nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis pats arba jo sutuoktinė, trečiasis asmuo E. A., turėjo teisėtai įgytų lėšų, kurios buvo naudojamos namo statybai bei jo įrengimui. Skirtumas tarp trečiojo asmens E. A. atsakovei L. A. (motinai) perduoto turto (gyvenamojo namo) ir kitų su juo susijusių išlaidų (namo gerbūvio išlaidos) bei teisėtu būdu gautų pajamų yra didesnis negu 100 000 Eur, todėl egzistuoja teisinis pagrindas turtą, t. y. gyvenamąjį namą, kurio vertė 442 500 Eur, ir 53 369,50 Eur pinigines lėšas konfiskuoti (CTKĮ 2 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškinio reikalavimo dalį konfiskuoti du šalia gyvenamojo namo su žemės sklypu esančius žemės sklypus, kurių bendra vertė yra 24 111 Eur (6 111 Eur + 18 000 Eur), teismas atmetė. Nurodė, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos notarine forma, o sutartis su pardavėjais sudarė pati atsakovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad šių žemės sklypų įsigijimui pinigines lėšas atsakovei perdavė jos sūnus. Tokie faktai, kad būtent trečiasis asmuo E. A. su šių žemės sklypų pardavėjais derino sandorių sąlygas ir dalyvavo jas sudarant, kad prieš sandorių sudarymą į atsakovės banko sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai, nelėmė teismo išvados, jog būtent trečiasis asmuo perdavė pinigines lėšas motinai (atsakovei), kad ši atsiskaitytų su pardavėjais.

22. Teismo nuomone, byloje nepakanka duomenų nuspręsti, kad piniginės lėšos, kuriomis buvo atsiskaityta už aptariamus žemės sklypus, buvo gautos būtent iš trečiojo asmens ir kad jis turėjo pakankamą interesą perduoti motinai pinigines lėšas bei jos vardu įgyti šį nekilnojamąjį turtą. Taip pat byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą, kad trečiasis asmuo E. A. buvo tikroji šių sandorių šalis, juo labiau kad atsakovė yra ūkininkė, o žemės sklypų naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti tarp nesusijusių asmenų, ne artimųjų giminaičių, todėl vien bendro pobūdžio ieškovės teiginiai nėra pakankami ieškinyje nurodytiems faktams pagrįsti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad trečiojo asmens E. A. panaudotos gyvenamojo namo įrengimui (prekių ir paslaugų įsigijimui) lėšos, kurios nėra įtrauktos į gyvenamojo namo vertę, sudaro 108 261 Eur, o trečiojo asmens teisėtai gautų ir panaudotų lėšų suma – 24 087 Eur. Prašoma konfiskuoti lėšų suma (84 174 Eur) ieškinyje buvo nurodyta kaip skirtumas tarp visos sumos (108 261 Eur) ir teisėtai įgytų lėšų (24 087 Eur). Taigi, 24 087 Eur suma priklauso nuo visos namo įrengimui panaudotos piniginių lėšų sumos dydžio, t. y. jeigu teismas nevertina dalies paslaugų ir prekių vertės, kurios įtrauktos į detalizaciją, atitinkamai mažėja ir namo įrengimui panaudotų teisėtai gautų pajamų dydis. Todėl teismui pripažinus, kad pagrįstos ir išieškotinos išlaidos sudaro 77 456,50 Eur, t. y. mažiau nei ieškinio reikalavimas, ši suma ir turėjo būti konfiskuota, iš jos dar kartą neatimant 24 087 Eur.

23.2 Teismas 24 087 Eur, kaip teisėtų pajamų dalį, nepagrįstai vertino ir išskaičiavo mažindamas trinkelių sudėjimo vertę ir dar kartą nustatydamas konfiskuotinų lėšų dydį.

23.3 Tai, kad du žemės sklypai buvo įsigyti ne iš atsakovės teisėtai gautų lėšų, patvirtina tokios aplinkybės, kad jie yra šalia konfiskuoto namo (su juo ribojasi), o sandoriai sudaryti pradėjus namo statybas. Žemė sklypų pardavėjai patvirtino, kad žemė sklypais domėjosi trečiasis asmuo E. A.. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai atsisakyti priimti rašytiniai įrodymai – išrašai iš atsakovės banko sąskaitų, iš kurių matyti, kad pinigai sandorių dėl žemės sklypų įsigijimo sudarymui buvo įnešti grynaisiais į atsakovės sąskaitą prieš pat šių sandorių sudarymą, patvirtina, kad ne atsakovė iš anksto planavo šiuos sandorius, o būtent trečiasis asmuo.

23.4 Nors teismas žemės sklypų įsigijimą sieja su atsakovės kaip ūkininkės statusu, tačiau tai tik formali aplinkybė, kuri palengvino sandorių sudarymą, tačiau nepatvirtina, kad atsakovė sklypus įsigijo savo kaip ūkininkės reikmėms. Ir pati atsakovė neteikė duomenų dėl sklypų naudojimo ūkinei veiklai ir tuo pagrindu žemės sklypų įgijimo savo nuosavybėn neįrodinėjo.

24. Atsakovė L. A. ir trečiasis asmuo E. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Atsakovė neatitinka nė vieno CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyto kriterijaus, kuriems esant preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu. Atsakovė nebuvo įtariama, kaltinama ar nuteista dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ji taip pat nėra įtariamojo, kaltinamojo ar nuteisto asmens sutuoktinė, netvarkė bendrai su juo ūkio.

24.2. Nėra įrodytos ir CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos turto konfiskavimui taikyti, t. y. kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad turto perdavimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo. Sužinoti, kad CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje išvardintus požymius atitinkantis turtas gali būti konfiskuotinas, objektyviai buvo galima tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus ir nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus CTKĮ. Todėl iki šio įstatymo paskelbimo iš esmės nei vienas asmuo negalėjo žinoti, kad toks turtas bus konfiskuotinas, net jei įstatymas yra taikomas teisiniams santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Atitinkamai, ir turtas galėjo tapti konfiskuotinu CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje įvardinta prasme tik nuo šio įstatymo priėmimo.

24.3. CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta įgijėjo nesąžiningumo prezumpcija taip pat gali būti taikoma tik teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po šios įstatymo įsigaliojimo. Todėl nagrinėjamu atveju ši teisės norma nėra aktuali ir teismo negalėjo būti taikoma.

24.4. Turtas nėra gautas neteisėtu būdu, turtas atitinka atsakovės teisėtas pajamas, todėl nesant įrodytoms CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms ieškinys neturėjo ir negalėjo būti patenkintas.

24.5. CTKĮ 15 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d., prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad asmuo negali būti baudžiamas už veiką, už kurią jos atlikimo metu pagal įstatymą nebuvo baudžiama, ji prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, saugumo, konstitucinio teisingumo principams. Be to, įstatymai negali turėti grįžtamosios galios. Todėl teismas neturėjo ir negalėjo taikyti CTKĮ 15 straipsnio 3 dalies.

24.6. Teismas nenustatė ir nenustatinėjo, kokiu būdu trečiasis asmuo E. A. tariamai perdavė savo turtą atsakovei. Skundžiamame sprendime nėra jokių argumentų, paneigiančių atsakovės poziciją, kad namą ji statėsi pati savo ir skolintomis lėšomis, niekas jai jokio turto neperdavė.

24.7. Ieškovė nereiškė reikalavimo konfiskuoti trečiojo asmens E. A. turto. Todėl teismas, be kita ko, konfiskuodamas name esančius daiktus, kurie buvo įsigyti iš trečiojo asmens E. A. lėšų, peržengė ieškinio ribas, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir dėl šios priežasties.

24.8. Teismo išvada, kad namo baigtumas yra 95 proc., nepagrįsta. Byloje esančių įrodymų visuma (K. V. konsultacinė vertinimo išvada, Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėjos 2022 m. lapkričio 30 d. išvada) patvirtina, kad namo baigtumas yra 52 proc. Ieškovė nepateikė šį faktą paneigiančių įrodymų. Teismas, nustatydamas namo rinkos vertę, turėjo vadovautis atsakovės, o ne ieškovės pateiktais įrodymais. Ieškovės pateikta UAB ,,Apus turtas“ konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumentui keliamų reikalavimų, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vertinimą atliko tam kvalifikaciją turintis asmuo.

24.9. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad namą ji pastatė ir įrengė iš teisėtai gautų lėšų. Atsakovė pateikė 2010 m. vasario 2 d., 2011 m. balandžio 27 d., gegužės 15 d., gegužės 20 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2017 m. spalio 28 d. paskolos sutartis, patvirtinančias, kad jai iš viso buvo suteikta 258 831,79 Eur paskola. Teismas be pagrindo šiuos įrodymus pripažino nepatikimais, nors atsakovė jais įrodė paskolos gavimo faktą. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad 2018–2022 metais ji gavo 79 472 Eur pajamas už parduotą metalo laužą, o 2013–2014 metais – 70 000 Lt už parduotą žemės sklypą. Teismo vertinta kriminalinės žvalgybos pažyma nepaneigia nurodytų įrodymų ir jų teisingumo.

24.10. Teismas selektyviai ir neteisingai interpretavo liudytojų paaiškinimus. Apklaustos kaip liudytojos E. P. bei V. G. nurodė, kad dėl sklypo apželdinimo, namo vidaus įrengimo bendravo su atsakove, o ne su trečiuoju asmeniu.

25. Trečiasis asmuo E. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. Ieškovei reiškiant reikalavimą CTKĮ 2 straipsnio 3 dalies pagrindu, iš atsakovės, kaip nesąžiningos įgijėjos, turtas galėjo būti konfiskuotas tik tokiu atveju, jei ji žinojo ar turėjo žinoti, kad šio turto perdavimo tikslas buvo siekis išvengi jo konfiskavimo. Iki CTKĮ priėmimo bet kuris asmuo, įgydamas turtą, objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas atitiks CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, t. y. kad šis turtas gali būti konfiskuojamas. Todėl iki įstatymo priėmimo nė vienas turto įgijėjas, įskaitant ir atsakovę, negalėjo žinoti, kad įgyja vėliau priimtame įstatyme įtvirtintus požymius atitinkantį turtą, kuris gali būti konfiskuojamas, ir tokiu būdu gali egzistuoti šio turto perdavimo (įgijimo) tikslas – išvengti turto konfiskavimo.

25.2. CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti taikoma tik teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po šio įstatymo priėmimo. Todėl nagrinėjamos bylos atveju ji nėra aktuali ir negali būti taikoma.

25.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad turtą atsakovė gavo iš trečiojo asmens E. A.. Teismas netyrė, nevertino ir nenustatė, kada ir kokį turtą konkrečiai trečiasis asmuo neva perdavė atsakovei. Be to, teismas konfiskavo ir daiktus, kuriuos iš savo lėšų įsigijo trečiasis asmuo E. A., todėl konfiskuodamas šį turtą teismas peržengė ieškinio ribas.

25.4. Neegzistuoja ir nebuvo įrodytos CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos turtui konfiskuoti. Namas įgytas teisėtu būdu – jį pagaminant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punktas).

25.5. CTKĮ 15 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d., prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, kurioje numatyta, kad asmuo negali būti baudžiamas už veiką, už kurią jos atlikimo metu pagal įstatymą nebuvo baudžiama, ji prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, saugumo, konstitucinio teisingumo principams. Be to, įstatymai negali turėti grįžtamosios galios. Todėl teismas neturėjo ir negalėjo taikyti CTKĮ 15 straipsnio 3 dalies.

25.6. Duomenų, kad atsakovė už jūrinį akvariumą ir jo įrengimą, šviestuvus, čiužinius, baldus, buitinę techniką, trinkeles, saulės elektrinę sumokėjo iš trečiojo asmens gautomis lėšomis, byloje nėra. Todėl ir šis turtas, teismui nustačius, kad už jį atsiskaitė atsakovė, neturėjo ir negalėjo būti konfiskuotas.

26. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į atsakovės L. A. ir trečiojo asmenes E. A. bei trečiojo asmens E. A. apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo tokius argumentus:

26.1. Turtą buvo prašoma konfiskuoti iš atsakovės ne kaip iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies subjekto, o kaip iš nesąžiningos įgijėjos, kuri turtą gavo iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyto asmens, t. y. iš savo sūnaus. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad CTKĮ nuostatos negali būti taikomos, nepagrįsti.

26.2. Trečiasis asmuo E. A. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus kriterijus, kuriems esant preziumuojama, kad turtas gautas neteisėtu būdu. Tai, kad trečiasis asmuo turėjo tikslą nenurodyti realių savo pajamų, patvirtina byloje esantys įrodymai, kad jo banko sąskaitos buvo tuščios, jis neturėjo registruoto turto, pinigai į sąskaitas įnešami tik konkretiems pavedimams atlikti, atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, namie laikomi dideli kiekiai grynųjų pinigų, disponuojama kitų asmenų vardu registruotu turtu (prabangiais automobiliais ir kt.). Be to, net ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo trečiasis asmuo galimai ir toliau vykdo nusikalstamą veiką, nes jo atžvilgiu yra atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00009-23.

26.3. Egzistuoja CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta įgijėjos, t. y. atsakovės, nesąžiningumo prezumpcija. Atsakovė turtą gavo iš subjekto, kuris jo įgijimo teisėtumo nepagrindė. Tai, kad atsakovei, trečiojo asmens motinai, buvo žinoma apie sūnaus atliekamas nusikalstamas veikas bei turto jai perleidimo tikslą, patvirtina ir tokios aplinkybės, kad iš atsakovės banko sąskaitų buvo vykdomi mokėjimai, ji kartu dalyvavo parduodant metalą, be to, atsakovei taip pat pareikštas įtarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00009-23.

26.4. Atsakovei buvo perduotas CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyto asmens turtas, kurio gavimo teisėtumo jis nepagrindė, skirtumas tarp šio asmens teisėtų pajamų ir turto viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (100 000 Eur). Ieškovė neginčija sandorių ar nuosavybės įregistravimo faktų, kuriais buvo įgytas konfiskuotinas turtas, tačiau įrodinėjo, kad turtas įgytas už trečiojo asmens E. A. teisėtas pajamas viršijančias lėšas.

26.5. Teismas teisingai nustatė konfiskuotino turto vertę, turto perdavimo (perleidimo) atsakovei formą. Konfiskuotino gyvenamojo namo vertė nustatyta jo vertinimo dienai, prekių (daiktų) vertė – pagal jų įsigijimo dokumentus, o paslaugų kainą – pagal dokumentus ir liudytojų paaiškinimus. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamąjį namą faktiškai statė trečiasis asmuo, namas buvo įrengtas ir jo gerbūvis sutvarkytas trečiojo asmens bei jo šeimos poreikių tenkinimui, faktiškai ir buvo jų naudojamas, tačiau oficialiai valdomas per motiną L. A., kurios vardu buvo pastatytas bei registruotas viešajame registre.

26.6. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad CTKĮ 15 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijai. Svarstant CTKĮ projektą, šios įstatymo 15 straipsnio 3 dalis buvo siejama su 2010 m. gruodžio 11 d. įsigaliojusia BK 72³ straipsnio norma, kuri numatė asmens (visų asmenų) pareigą gebėti pagrįsti turimą turtą teisėtomis pajamomis (tik vykdydamas šią pareigą asmuo po to, kai nuteisiamas dėl nusikaltimo, galėtų apsiginti nuo išplėstinio turto konfiskavimo taikymo). Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime jau yra pripažinęs, kad BK 72³ straipsnio 1 dalis bei jo 2 dalies 3 punktas neprieštarauja Konstitucijai, taip pat konstatavo, kad pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybės teisė nėra absoliuti. Todėl paisydamas bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti veiksmingą visos visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų veikų, gali nustatyti ir tokias teisinio poveikio priemones, kurias taikant iš asmens, padariusio turtinės naudos teikiančią nusikalstamą veiką, valstybės nuosavybėn gali būti paimamas turtas, įgytas nusikalstamu būdu.

26.7. Teismas pagrįstai į konfiskuotino turto masę įtraukė daiktus, kurie buvo įgyti trečiojo asmens E. A. sutuoktinės E. A.. Trečiojo asmens sutuoktinė lėšų atitinkamiems daiktams įsigyti neturėjo, jie buvo nupirkti iš trečiojo asmens E. A. gautų lėšų.

26.8. Turto vertinimo momentu gyvenamojo namo baigtumas buvo didesnis nei 52 proc. Tai patvirtino tiek fiksuotas namo išorės vaizdas, tiek faktas, kad šiame name gyvena trečiojo asmens E. A. šeima, tiek ir vėliau pačios atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad namas yra naudojamas pagal paskirtį, yra grindys, durys, langai, šildymo sistema ir pan. Todėl akivaizdu, kad registre nurodytas namo baigtumas neatitinka realios faktinės situacijos. Teismas, nustatydamas namo vertę, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu turto vertinimo aktu, kuris atliktas nustačius faktinį namo baigtumą.

26.9. Teismas išsamiai išanalizavo atsakovei galimai suteiktų paskolų realumą ir padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė neįrodė gavusi tokias pajamas. Turto tyrimo metu buvo atlikta atsakovės pajamų ir išlaidų analizė, o ikiteisminiame tyrime atliktas jos turto tyrimas patvirtino, kad atsakovė neturėjo finansinių galimybių ginčo turtui įgyti. Be to, teismas pagrįstai rėmėsi bei teisingai įvertino liudytojų parodymus.

27. Atsakovė L. A. ir trečiasis asmuo E. A. atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo ieškovės Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, nepriimti naujų rašytinių įrodymų, juos priėmus – bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o trečiojo asmens E. A. apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo tokius argumentus:

27.1. CTKĮ yra aiškiai išvardinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuojamas turtas, ir jis nėra siejamas tik su matematiniais skaičiavimais. Tam turi būti nustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma. Šiuo atveju sąlygų visuma nėra nustatyta, todėl nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai nustatytos konfiskuotinų lėšų sumos.

27.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad trečiasis asmuo E. A. būtų perdavęs (ar net turėjęs) ieškovės nurodytas pinigines lėšas. Visi byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad žemės sklypų savininke buvo ir iki šiol yra atsakovė. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį konfiskuoti žemės sklypus.

27.3. Pagrįsti trečiojo asmens E. A. apeliacinio skundo argumentai, kad jis jokio turto atsakovei neperdavė, o teismas netinkamai aiškino ir taikė CTKĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas.

28. Trečiasis asmuo E. A. atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo ieškovės Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, nepriimti ieškovės rašytinių įrodymų, juos priėmus – bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o atsakovės L. A. ir trečiojo asmens E. A. apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo tokius argumentus:

28.1. Vien turto vertės nustatymas nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti šį turtą. Turtą įsigijo atsakovė savo lėšomis, jo niekada nebuvo įsigijęs trečiasis asmuo E. A.. Įstatyme yra aiškiai išvardinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuojamas turtas, ir jie nėra siejami tik su matematiniais skaičiavimais. Tam turi būti nustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma, o šiuo atveju sąlygų visuma nėra nustatyta. Todėl nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai nustatytos konfiskuotinų lėšų sumos.

28.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad trečiasis asmuo E. A. būtų perdavęs (ar net turėjęs) ieškovės įvardijamas pinigų sumas. Visi byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad žemės sklypų savininke buvo ir iki šiol yra atsakovė. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį konfiskuoti žemės sklypus.

28.3. Pagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens E. A. apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė neatitiko nė vieno iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų. Neegzistuoja ir CTKĮ įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išvardinti pagrindai, nes atsakovei turtas nebuvo perduotas ir ji objektyviai negalėjo žinoti, kad šio turto perdavimo tikslas išvengti jo konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinio turto konfiskavimo teisinio reglamentavimo ir šio instituto paskirties

29. Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta viena iš pamatinių Konstitucijos ir kitų teisės aktų saugomų asmens teisių į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99; 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04; 2016 m. birželio 7 d. nutarimas byloje Nr. 5/2014).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pasisakęs dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste, nurodydamas, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą (EŽTT 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją, pareiškimo Nr. 35179/97).

31. Vadinasi, tam tikrais išimtiniais ir aiškiai sureguliuotais atvejais konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą gali būti ribojama. Vienas iš tokių atvejų, kuris aktualus ir nagrinėjamoje byloje, yra nustatytas specialiame ir Lietuvos teisinėje sistemoje naujame teisės akte – CTKĮ, įtvirtinančiame civilinio turto konfiskavimo instituto taikymo sąlygas bei tvarką.

32. CTKĮ aiškinamajame rašte (aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-3214, XIIIP-3217) teigiama, kad šis įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadą, kuriai buvo pritarta Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 (toliau – išvada). Išvados 8.4.1.5 papunktyje pateiktas siūlymas parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įteisintas civilinio turto konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą darant nusikalstamas korupcines veikas. CTKĮ projekto parengiamuosiuose dokumentuose nurodyta, kad tokiu įstatymo projektu siekiama kovoti su sunkiu, organizuotu, taip pat intelektualiuoju nusikalstamumu, kartu pažymint, jog egzistuojančios įstatyminės galimybės baudžiamosios teisės priemonėmis (BK 72, 72³, 189¹ straipsniai) neteisėtai užvaldytam turtui paimti valstybės nuosavybėn nėra pakankamai efektyvios.

33. CTKĮ aiškinamajame rašte taip pat akcentuojama, kad moksliniai tyrimai ir užsienio valstybių patirtis rodo, jog siekiant kovoti su sunkiu, organizuotu, taip pat intelektualiuoju nusikalstamumu, vienas iš efektyviausių ilgalaikę perspektyvą turinčių užkardymo būdų – pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą, įdiegti visuomenėje principinę ,,nusikaltimai neapsimoka“ nuostatą. Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką kriminologinei situacijai ir korupcijos prevencijai, nes bus sukurtos teisinės prielaidos įpareigoti asmenis, kurie valdo, naudoja ar disponuoja turtu, neproporcingu jų teisėtoms pajamoms, deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas, o asmeniui nesugebėjus pagrįsti jo turimo turto teisėtumo – turtą konfiskuoti.

34. Taigi, kaip matyti, poreikį Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti ir sureguliuoti civilinio turto konfiskavimo institutą lėmė tiek siekis kovoti su visai visuomenei pavojingų ekonominių, korupcinių ir kitų nusikalstamų veikų darymu, tiek siekis sureguliuoti ir užtikrinti efektyvų turto, kurį yra įgiję tokias nusikalstamas veikas atlikę asmenys (ar buvo įtariami jas atlikę), ir kurio įgijimo jie negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, iš jų paėmimą (konfiskavimą). Siekiama atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą bei užtikrinti, kad joks asmuo negali gauti naudos iš neteisėtos veikos, buvo priimtas strateginį visuomenės saugumą turintis užtikrinti bei atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo CTKĮ.

35. Tai, kad civilinis turto konfiskavimas yra suderinamas su pamatiniais žmogaus teisių apsaugos principais, ne kartą savo praktikoje yra pasisakęs ir EŽTT. Kaip yra nurodyta EŽTT, egzistuoja bendri europiniai ir netgi pasauliniai teisiniai standartai, kurie skatina konfiskuoti turtą, susijusį su sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip korupcija, turto legalizavimas, su narkotikais susiję nusikaltimai ir kt., nesant prieš tai priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – EŽTK) leidžia valstybėms konfiskuoti ne tik įtariamųjų, bet ir jų šeimos narių bei artimųjų giminaičių turtą, kai yra manoma, kad jie turi nuosavybę formaliai ir valdo turtą įtariamųjų naudai, ar kitaip nėra sąžiningi turto valdytojai (EŽTT 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Sakartvelą, pareiškimo Nr. 36862/05).

36. Teisės doktrinoje, išnagrinėjus šiuo klausimu EŽTT priimtą praktiką bei ją apibendrinus, buvo padaryta tokia išvada, kad visose bylose EŽTT yra pabrėžęs, jog nuosavybės ribojimai buvo padaryti dėl svarbaus visuomenės intereso ir proporcingi siekiamiems tikslams. Buvo pažymėta, kad valstybės, lyginant su EŽTT, turi daug geresnes galimybes identifikuoti esmines, strategines problemas konkrečioje valstybėje ir turi plačią diskreciją nustatant strategines visuomenės saugumo užtikrinimo priemones, kurios anaiptol neprivalo apsiriboti baudžiamuoju procesu. EŽTT pripažino, kad EŽTK jokiu būdu nedraudžia gyvenimo logika paremtų, racionalių prezumpcijų, o bylos aplinkybės turi būti nustatomos remiantis labai konkrečiais duomenimis, o ne bendrojo pobūdžio prielaidomis (S. Bikelis, S. Mikšys. Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2018, p. 8–9).

37. Be to, EŽTT savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad civilinio turto konfiskavimas (in rem) (pastaba: in rem yra lotyniškas terminas, reiškiantis „prieš daiktą“, kuris reiškia teismo galią spręsti bylas, nukreiptas prieš nuosavybę), kuris nesiejamas su kaltės nustatymu, nelaikomas bausme, bet yra nuosavybės kontrolės priemonė EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme. Civilinio turto konfiskavimo proceso in rem tikslas nėra asmens kaltumo klausimo išsprendimas ir jo nubaudimas, jo tikslas yra nusikaltimų prevencija ir status quo (esama padėtis), buvusio iki nusikaltimų padarymo, atkūrimas, t. y. kompensacija (restitucija) (EŽTT 1986 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Agosi prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 9118/80; 2001 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Arcuri ir kiti prieš Italiją, Nr. 52024/9; 2002 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Butler prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 41661/980).

38. Kaip nurodyta teisės doktrinoje, prevencija ir restitucija, konfiskuojant neteisėtai įgytą turtą iš asmenų, susijusių su sunkiais organizuotais, korupciniais nusikaltimais, įgyvendinama ne tik surandant ir paimant tokį turtą (užtikrinant, kad turtas būtų paimtas iš neteisėto valdymo ir kartu mažinant motyvaciją daryti savanaudiškus nusikaltimus), bet ir efektyviai jį realizuojant, taip suteikiant apčiuopiamą materialinę naudą valstybei ar konkrečioms bendruomenėms, asmenų grupėms (S. Bikelis, S. Mikšys. Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2018, p. 70).

39. Aptartiems tikslams pasiekti Lietuvoje buvo priimtas specialus įstatymas – CTKĮ, kurio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. CTKĮ nuostatomis yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje ieškovės Kauno apygardos prokuratūros atsakovei L. A. pareikštas reikalavimas dėl neteisėtu būdu gauto turto konfiskavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, kuriais yra grindžiamas nesutikimas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu (ieškovė nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas konfiskuoti du žemės sklypus ir išieškoti 30 804,50 Eur lėšas, o atsakovė ir tretieji asmenys – su sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas, konfiskuojant 442 500 Eur vertės gyvenamąjį namą ir 53 369,50 Eur pinigines lėšas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis), toliau pasisakys dėl to, ar teismas pagrįstai ir tinkamai pritaikė civilinio turto konfiskavimo institutą.

Dėl civilinio turto konfiskavimo sąlygų ir pagrindų

40. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra siekė įrodyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CTKĮ 2 straipsnio 1–3 dalyse, 4 dalies 1 punkte bei 5 dalyje nustatytų sąlygų visuma, pagal kurią gali būti konfiskuojamas turtas ne iš paties asmens, kuris yra nuteistas dėl atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo, bet iš nesąžiningai jį įgijusio trečiojo asmens. Ieškinį ieškovė grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad turtas, kurį prašoma konfiskuoti (gyvenamasis namas, jo pritaikymui gyventi skirta įranga, baldai ir kt., taip pat su juo besiribojantys du žemės sklypai, kurių viename yra įrengta namą aptarnaujanti elektrinė), buvo įgytas ir (ar) sukurtas (pastatytas) iš trečiojo asmens E. A. lėšų, kurios nėra gautos teisėtu būdu – tokio dydžio pajamų gavimo teisėtumo nei trečiasis asmuo, nei atsakovė pagrįsti negalėjo. Trečiasis asmuo E. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisėto disponavo akcizais apmokestintomis prekėmis (BK 199² straipsnis), tačiau jokio savo ir (ar) sutuoktinės vardu registruoto turto neturi. Nors prašomo konfiskuoti turto savininke viešame registre yra nurodyta atsakovė, trečiojo asmens E. A. motina, tačiau faktinis ginčo turto savininkas, valdytojas ir naudotojas buvo pats E. A. ir jo sutuoktinė. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama artima trečiojo asmens E. A. giminaite (motina), žinojo arba turėjo žinoti, kad turtas jos vardu buvo registruojamas siekiant išvengti galimo jo konfiskavimo.

41. Byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma kelia CTKĮ taikymo galimybės atsakovei klausimą. Atsakovė ir tretieji asmenys laikosi vieningos pozicijos, kad atsakovė L. A. neatitinka įstatyme numatyto subjekto, kurio turtas gali būti konfiskuotas, vieno iš požymių, t. y. ji nebuvo nei įtariama, nei kaltinama ar, juo labiau, nuteista už korupcinio ir (ar) ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios išvardytos CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl net ir dalies ieškinio reikalavimų patenkinimui sąlygų nebuvo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

42. Pagal CTKĮ 2 straipsnio 1 dalį turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą (toliau – ir BBND). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, atitinkamai, įstatyme numatytas 2 000 BBND sudaro 100 000 Eur. CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti asmenys, kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų, be kita ko, BK 199² straipsnyje padarymą. Taigi, pagal tokį teisinį reguliavimą tam, kad turtas būtų konfiskuotas, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) yra pagrindas manyti, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu; 2) turto bendra vertė neatitinka įtariamo, kaltinamo ar nuteisto asmens teisėtų pajamų; 3) skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų viršija 2 000 BBND, t. y. 100 000 Eur.

43. Viena iš aptartų būtinųjų sąlygų – pagrindas manyti, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu – pagal CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą konstatuojama tada, kai asmuo yra įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl vienos iš tame punkte išvardintų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjo valia gali būti konfiskuojamas ne tik asmens, kuris buvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl tiesiogiai CTKĮ išvardintų nusikalstamų veikų, turtas. CTKĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtintos sąlygos bei pagrindai, kuriuos nustačius gali būti konfiskuojamas ir kitus šio teisės akto specialiuosius reikalavimus atitinkančių asmenų turtas. CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad konfiskuojamas taip pat gali būti ir šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas ar jo dalis, kurį šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (civilinio turto konfiskavimo tiesioginis subjektas) perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo (toliau – ir nesąžiningas įgijėjas). Kitoms sąlygoms, t. y. teisėtų pajamų dydžiui ir jo skirtumui su faktiškai valdomu turtu, nustatyti CTKĮ II skyriuje yra įtvirtina turto tyrimo procedūra, kurios metu yra surenkama informacija apie asmenų turtą, jo įgijimo bei perleidimo aplinkybes.

44. CTKĮ 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos kelios sąlygos turto įgijėjo nesąžiningumui preziumuoti. Nagrinėjamu atveju aktuali CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad įgijėjas yra nesąžiningas, kai turtas perleidžiamas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens artimiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams). Todėl tokie apeliacinių skundų argumentai, kad atsakovė L. A. iš viso neatitinka įstatyme numatytų subjektų, kurių turtas galėtų būti konfiskuotas taikant CTKĮ normas, apibrėžties, nes ji nebuvo nei įtariama, nei kaltinama, nei nuteista už korupcinio ir (ar) ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, aiškiai stokoja pagrįstumo ir, nenuginčijus pagal įstatymą preziumuojamos jos nesąžiningumo sąlygos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie civilinio turto konfiskavimo instituto taikymo jos atžvilgiu galimybę.

45. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 3 d. direktyvos Nr. 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje preambulės 24 punkte yra atkreiptas dėmesys į tokią aplinkybę, jog praktika, kai įtariamasis arba kaltinamasis, siekdamas išvengti konfiskavimo, turtą perleidžia apie nusikalstamą veiką žinančiam trečiajam asmeniui, yra įprasta ir vis labiau plinta. Todėl vis labiau didėja būtinybė leisti tretiesiems asmenims perleisto ar trečiųjų asmenų įgyto turto konfiskavimą. Atitinkamai, CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje bei 4 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neabejotinai atitinka būtinybę užkardyti tokius veiksmus, kai asmuo, negalintis turto pagrįsti teisėtomis pajamomis, jį perleidžia tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, artimiesiems giminaičiams, taip siekdamas išvengti šio turto konfiskavimo.

Dėl CTKĮ nuostatų taikymo laike ir konstitucinių principų

46. Atsakovė ir tretieji asmenys apeliacinius skundus taip pat grindžia ir tokiais argumentais, kad CTKĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas šiuo konkrečiu atveju nėra aktualus ir negali būti taikomas asmenų veiksmams, atliktiems iki jo įsigaliojimo. Taip pat teigia, kad CTKĮ 15 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, saugumo, konstitucinio teisingumo principams. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo sutikti.

47. CTKĮ priimtas 2020 m. kovo 31 d., o jo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. CTKĮ 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad Vyriausybė ir generalinis prokuroras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. CTKĮ 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad šis įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d., o civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui.

48. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nors pranešimas apie įtarimą E. A. buvo įteiktas dar 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. anksčiau nei buvo priimtas ir įsigaliojo CTKĮ, visgi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-316/2020, kuriuo E. A. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 25 d. veikos) ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 3 d. paskelbus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-870/2020, kitaip tariant, jau po šio specialaus teisės akto priėmimo ir jo įsigaliojimo.

49. Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, atitinkamai, sudarė prielaidas pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą. Panašią civilinę bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs tokiu aspektu, kad pagal CTKĮ 3 straipsnio dalį, kai asmeniui yra pareikštas įtarimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų, civilinio turto konfiskavimo procedūra nepradedama tol, kol baudžiamajame procese nebus priimtas galutinis prokuroro procesinis sprendimas arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas tam asmeniui. Tai reiškia, kad civilinio turto konfiskavimo procedūros pradžia siejama ne su ikiteisminio tyrimo pradžia, o su galutiniu prokuroro ar teismo priimtu procesiniu sprendimu. Tokį vertinimą pagrindžia ir Turto tyrimo atlikimo ir organizavimo civilinio turto konfiskavimo metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-173 (toliau – Tvarkos aprašas), nuostatos pagal kurias prokuroras kreipiasi į už CTKĮ reikalavimų vykdymą atsakingą prokuratūros padalinį, nurodydamas galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje tiriamasis buvo kaltinamuoju, ar nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar nutarimo nutraukti ikiteisminį turimą, ar nutarimo (nutarties), kuria tiriamasis BK nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, duomenis (Tvarkos aprašo 11.2.1–11.2.4 papunkčiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-790/2024, 50 punktas).

50. Nagrinėjamu atveju E. A. turto tyrimą FNTT atliko už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ir jo metu buvo padaryta išvada, kad trečiasis asmuo E. A. galimai neteisėtu būdu įgijo namą ir su juo besiribojančius du žemės sklypus, kurių vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, šis skirtumas yra 550 785 Eur, t. y. viršija 2 000 BBND, be to, turtą, siekdamas išvengti turto konfiskavimo, jis perleido nesąžiningai įgijėjai, savo motinai L. A.. Iš mokestinio tyrimo metu surinktų duomenų, pateiktų kartu su ieškiniu, taip pat matyti, kad leidimas ant atsakovei L. A. priklausančio žemės sklypo, kurio ieškovė neprašo konfiskuoti, statyti gyvenamąjį namą buvo gautas 2018 m. kovo 13 d., šalia esančių ir su namu besiribojančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos, atitinkamai, 2018 m. kovo 14 d. ir 2020 m. liepos 30 d. Namo, nors faktiškai jau pastatyto ir net gyvenamo, statybų proceso užbaigimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įformintas.

51. Taigi, aptartų sandorių chronologija teikia pagrindą sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad turtas, kurį prašoma konfiskuoti, atsakovės vardu įgytas bei sukurtas iki CTKĮ įsigaliojimo. Visgi, kaip minėta pirmiau, CTKĮ 15 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai yra įtvirtinta išlyga, kad šis įstatymas taikomas ir turtui, kuris įsigytas po 2010 m gruodžio 11 d. (t. y. iki įstatymo įsigaliojimo), jeigu ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui yra atsiradusi bent viena iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų, o tokia sąlyga yra atsiradusi (žr. šios nutarties 48–49 punktus).

52. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-296-790/2024 jau yra pasisakęs ir dėl CTKĮ nuostatų taikymo laike bei lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo aiškinimo panašiose situacijoje, konstatavęs, kad šis specialusis įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad civilinio turto konfiskavimo teisiniai santykiai CTKĮ pagrindu prasideda nuo CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintų sąlygų atsiradimo momento, o tam, kad būtų taikomos CTKĮ nuostatos ir pradedama civilinio turto konfiskavimo procedūra, paminėtos sąlygos turi būti atsiradusios tik po CTKĮ įsigaliojimo dienos. Pagal CTKĮ 15 straipsnio 4 dalį civilinio turto konfiskavimo procedūra negalėtų būti pradedama, jeigu CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintos sąlygos būtų atsiradusios iki CTKĮ įsigaliojimo momento, nes tokiu atveju nebūtų teisinių prielaidų ir pagrindų CTKĮ taikymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinio reguliavimo visumą, 2024 m. birželio 20 d. nutartyje priėjo prie išvados, kad pagal CTKĮ 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas CTKĮ nėra siekiama įsiterpti į iki CTKĮ įsigaliojimo pasibaigusius teisinius santykius, t. y. civilinio turto konfiskavimo procedūros pagal CTKĮ nėra pradedamos, jeigu baudžiamąjį procesą asmens atžvilgiu atsisakyta pradėti ar jis nutrauktas, arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dar iki CTKĮ įsigaliojimo momento. Taigi, CTKĮ taikomas išimtinai tik tu? turto tyrimu? atžvilgiu, kurie pradėti po įstatymo įsigaliojimo dėl veiksmų, išvardintų CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, kurie yra atsiradę po įstatymo įsigaliojimo.

53. Padarydamas pirmiau aptartą išvadą Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi ir EŽTT praktika, suformuota bylose Gogitidze ir kiti prieš Sakartvelą (EŽTT 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Sakartvelą, pareiškimo Nr. 36862/05), Azienda Agricola Silverfunghi S.A.S. ir kiti prieš Italiją (EŽTT 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Azienda Agricola Silverfunghi S.A.S. ir kiti prieš Italiją, pareiškimų Nr. 48357/07, Nr. 52677/07, Nr. 52687/07, Nr. 52701/07), iš kurios matyti, kad įstatymai, kurie yra taikomi atgal, savaime neprieštarauja teisėtumo reikalavimui pagal EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnį, kai yra šių sąlygų visuma: įstatymas, kurio pagrindu konfiskuojamas turtas, nėra pirmasis, įtvirtinantis asmenų atsakomybę, jiems negalint įrodyti savo turto kilmės, ir egzistuoja itin svari būtinybė apginti viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis, 56–57 punktai). Pažymėtina, kad nors dėl šios Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties buvo paduoti tos bylos šalių kasaciniai skundai, kurie priimti ir kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiame Teisme pradėta civilinė byla Nr. e3K-3-235-XX/2024, tačiau ji dar nėra išnagrinėta, todėl pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bei joje pateiktais išaiškinimais, kai nagrinėjami analogiški klausimai, nėra (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja visuma aptartų sąlygų, kurioms esant CTKĮ gali būti taikomas turtui, įgytam iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pirma, egzistuoja viena iš civilinio turto konfiskavimo sąlygų, numatytų CTKĮ 2 straipsnio 1 punkte, kuri yra atsiradusi jau po CTKĮ įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. apkaltinamasis nuosprendis trečiojo asmens E. A. atžvilgiu įsiteisėjo 2020 m. liepos 3 d. Antra, priešingai nei teigiama atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniuose skunduose, dar iki CTKĮ priėmimo ir įsigaliojimo jiems turėjo ir galėjo būti žinoma pareiga pagrįsti turto kilmę, o to nepadarius – galinti kilti atsakomybė, nes BK 72³ straipsnyje, įsigaliojusiame 2010 m. gruodžio 11 d., jau buvo įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris suprantamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos. To paties straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas konfiskuotinas turtas, perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, iš šio asmens konfiskuojamas, jeigu turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams.

55. Vadinasi, pareigos pagrįsti turto teisėtą kilmę neįvykdymo pasekmė, kaip ir CTKĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalies atvejais, teisės aktais jau buvo įtvirtinta anksčiau – BK 72³ straipsnyje, todėl ir iki CTKĮ įsigaliojimo visi asmenys turėjo žinoti bei suprasti apie tokią teisės aktuose įtvirtintą jų pareigą. Kitaip tariant, tiek pareiga pagrįsti turtą teisėtomis pajamomis, tiek ir tokios pareigos neįvykdymo pasekmės buvo nustatytos jau nuo 2010 m. gruodžio 11 d. įsigaliojusiame įstatyme. Todėl vien aplinkybė, kad turto sukūrimo ir (ar) įsigijimo momentu dar nebuvo priimtas ir negaliojo CTKĮ, neteikia pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ji negalėjo ir neturėjo suprasti savo tokio elgesio galimo prieštaravimo teisės aktams ir galimų tokio elgesio teisinių pasekmių. Priešingai, ir iki CTKĮ priėmimo bei įsigaliojimo visi asmenys privalėjo žinoti, kad atitinkamas turtas, kurio kilmės šalys negali pagrįsti teisėtomis pajamomis ir kuris buvo perleistas kitiems asmenims, gali būti konfiskuotas. Nors baudžiamojoje teisėje anksčiau nei CTKĮ įtvirtintas išplėstinio turto konfiskavimo institutas nebuvo veiksmingas, tai savaime nereiškia, kad asmenys galėjo turėti pagrįstą lūkestį tuo turtu ir toliau neteisėtai naudotis.

56. Ir galiausia, nėra jokios abejonės, kad CTKĮ taikymu siekiama ir viešojo intereso apsaugos – neteisėtų veiksmų prevencijos. Būtent tokio teisės akto priėmimą lėmė teisės aktus gerbiančios ir jų besilaikančios visuomenės teisėtas interesas pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą, įdiegti visuomenėje principinę ,,nusikaltimai neapsimoka“ nuostatą bei užkirsti kelią asmenims naudotis neteisėtu būdu gautu turtu.

57. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis turto konfiskavimo institutas ir jį reglamentuojantis CTKĮ aktualus bei taikytinas sprendžiant taip pat ir turto, įgyto iki šio įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimą. Todėl ir tokie apeliacinių skundų argumentai, kad CTKĮ 15 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pareikšto reikalavimo ir galimybės priimti teisėtą ir teisingą sprendimą byloje

58. Viena vertus, atsakovė ir tretieji asmenys nėra teisūs, kad šiuo konkrečiu atveju neturėjo ir negalėjo būti taikomas CTKĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas. Kita vertus, pagal tokį, koks yra suformuluotas, ieškinį ginčas negali būti išspręstas teisingai bei priimtas teisėtas ir pagrįstas, CTKĮ numatytus tikslus atitinkantis teismo sprendimas.

59. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucinė teismo pareiga ginti pažeistas asmenų civilinės teises ir taip vykdyti teisingumą, aiškinant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tiesiogiai nustatyta ir kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, 1.138 straipsnyje, CPK 3 ir 6 straipsniuose. Materialiuoju požiūriu tai reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne. Teisingumas yra neatskiriamas nuo teisėtumo. Jeigu teismo sprendimas – galutinis teisingumo vykdymo rezultatas – bus neteisėtas, tai nebus galima teigti, kad konkrečioje byloje teismas įvykdė teisingumą.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad teisingumas yra neatskiriamas nuo teisėtumo. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

61. Tačiau aptartos teismo pareigos įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs ir priklauso nuo bylos šalių suformuotų reikalavimų, ginčo ribų. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).

62. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

63. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai).

64. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. A., įrodinėdama CTKĮ numatytų sąlygų civilinio turto konfiskavimo instituto taikymui visumą. Reikalavimas buvo grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovės sūnus, trečiasis asmuo E. A., buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisėto disponavo akcizais apmokestintomis prekėmis, t. y. 60 500 pakeliais cigarečių, kurių vertė 182 858 Eur.

65. Atlikus trečiojo asmens E. A. turto tyrimą, buvo nustatyti, kad nei jis, nei jo sutuoktinė trečiasis asmuo E. A. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, tačiau faktiškai trečiasis asmuo naudojasi ir valdo savo motinos vardu registruotu gyvenamuoju namu (jame gyvena su sutuoktine ir dviem vaikais), šalia esančiais dviem žemės sklypais. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. trečiojo asmens E. A. patirtos išlaidos namo statybai, žemės sklypų įsigijimui, namo gerbūviui bei kitos išlaidos (vartojimo, kelionių ir kt.) sudarė 716 568 Eur. Bendra trečiojo asmens E. A. gautų teisėtų pajamų suma yra 165 778 Eur, atitinkamai, skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra 550 785 Eur (716 568 Eur – 165 778 Eur). Faktiškai turtu, t. y. namu, jame esančiais daiktais, žemės sklypais naudojosi ir jie priklauso bei buvo sukurti ir įgyti trečiojo asmens lėšomis, o turtas atsakovės vardu buvo užregistruotas tik siekiant nuslėpti tikrąjį jo savininką. Atitinkamai, ieškovė suformavo tokį ieškinio dalyką – konfiskuoti iš atsakovės, kaip nesąžiningos įgijėjos, gyvenamąjį namą, kurio vertė 442 500 Eur, du žemės sklypus, 6 111 Eur ir 18 000 Eur vertės, išieškoti iš atsakovės 84 174 Eur lėšas, susijusias su namo gerbūvio įrengimu.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi abu ieškinio elementus, apibrėžiančius bylos nagrinėjimo ribas, bei šioje nutartyje jau aptartus civilinio turto konfiskavimo instituto taikymo tikslus ir šio instituto paskirtį, prieina prie išvados, kad pagal tokį suformuluotą ieškinį teisingas ir teisėtas sprendimas, atitinkantis tiek viešąjį interesą, tiek ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, negali būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sklandų ir operatyvų procesą, teisingo sprendimo byloje priėmimą, turėjo ir galėjo siūlyti ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, o ieškovė, vadovaudamasi CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu, imtis priemonių tam, kad būtų užtikrintas sklandus ir operatyvus bylos procesas.

67. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą konfiskuoti iš atsakovės gyvenamąjį namą, bet ne žemės sklypą ant kurio jis stovi, nurodžiusi, kad jis atsakovės buvo įgytas daugiau nei prieš 10 metų iki trečiojo asmens pripažinimo įtariamuoju baudžiamojoje byloje proceso pradžios, todėl pagal CTKĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą jis negali būti turto tyrimo objektu. Vadinasi, ieškinio tenkinimo atveju bei vadovaujantis CTKĮ 13 straipsniu, įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui valstybė įgytų nuosavybės teisę į namą, bet ne į žemės sklypą, ant kurio jis pastatytas.

68. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.40 straipsnio 1 dalyje ir 4.14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad žemės sklypas yra pagrindinis daiktas, o jame esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai yra antraeiliai daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-403/2023, 63 punktas).

69. Pagal CK 6.394 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, pastato ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Be to, CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir toks teisinis reglamentavimas, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

70. Akivaizdu, kad patenkinus pareikštą reikalavimą ir konfiskuotam turtui perėjus valstybės nuosavybėn, šio turto realizavimas taptų labai apsunkintas ar net iš viso neįmanomas, kadangi atsakovė ir toliau liktų pagrindinio daikto – žemės sklypo savininke. Tokio turto paklausa laisvoje rinkoje būtų itin menka, be to, ir pati atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, gali imtis priemonių, apsunkinančių turto realizavimą. Atitinkamai, tretieji asmenys E. A. ir E. A., kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas – faktiniai turto savininkai, konfiskuotu turtu ir toliau galėtų nekliudomai naudotis, o CTKĮ taikymo tikslai nebūtų pasiekti.

71. Kaip jau buvo minėta, civilinis turto konfiskavimas yra ne baudžiamojo, o restitucinio ir prevencinio pobūdžio teisinė priemonė. Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Restitucijos institutas (daugiausia) yra reglamentuotas CK šeštosios knygos X skyriaus nuostatomis (CK 6.145–6.153 straipsniai). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (pavyzdžiui, CK 1.80 straipsnio 2 dalis), tačiau restitucija nėra išimtinai taikytina tik negaliojančių sandorių atvejais – CK 6.145 straipsnio, reglamentuojančio restitucijos taikymo pagrindus, pirmosios dalies nuostatos nurodo, jog restitucija, be jau minėto atvejo, taikoma ir tokiais atvejais, kai turtas gautas neteisėtai arba per klaidą arba kai prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 21 punktas).

72. Vadinasi, ir nagrinėjamos bylos kontekste teisingumas galės būti įgyvendintas tik priėmus tokį teismo sprendimą, kuriuo šalys galėtų būti grąžintos į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, pavyzdžiui, valstybei gavus turtą, kurio įsigijimo teisėtumo šalys negali pagrįsti, arba jo ekvivalentą pinigais. Atkreiptinas dėmesys ir į teisės doktriną, kurioje akcentuojama, kad prevencija ir restitucija, konfiskuojant neteisėtai įgytą turtą iš asmenų, susijusių su sunkiais organizuotais, korupciniais nusikaltimais, įgyvendinama ne tik surandant ir paimant tokį turtą (užtikrinant, kad turtas būtų paimtas iš neteisėto valdymo ir kartu mažinant motyvaciją daryti savanaudiškus nusikaltimus), bet ir efektyviai jį realizuojant, taip suteikiant apčiuopiamą materialinę naudą valstybei ar konkrečioms bendruomenėms, ar asmenų grupėms (pavyzdžiui, nukentėjusiems nuo nusikaltimų) (S. Bikelis, S. Mikšys. Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2018, p. 70).

73. Nagrinėjamu atveju dėl pirmiau nurodytų motyvų efektyvus konfiskuoto turto realizavimas sunkiai būtų įgyvendinamas. Tokiems atvejams sureguliuoti CTKĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje fiziniam ar juridiniam asmeniui ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti būtų neteisinga, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, daikto konfiskavimas natūra gali būti pakeistas piniginių lėšų, atitinkančių to turto vertę, priteisimu, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) turtas buvo perleistas sąžiningam įgijėjui; 2) turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių; 3) turtą konfiskuoti būtų neteisinga; 4) vertė priteisiama iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, t. y. įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas būdas, susiklosčius tam tikroms ekstraordinarioms sąlygoms, galėtų būti taikomas ir nesąžiningam įgijėjui.

74. Tokį CTKĮ 2 straipsnio 5 dalies aiškinimą lemia pirmiau minėto CTKĮ aiškinamojo rašto 4 punkte įtvirtina šio įstatymo paskirtis ir tikslas, t. y. kad turto civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas ir turtui, kurį minėtas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų (t. y. nesąžiningiems įgijėjams). BK 72³ straipsnio, reglamentuojančiame išplėstinį turto konfiskavimą, 5 dalyje taip pat yra numatyta galimybė, kai konfiskuotinas visas turtas arba jo dalis yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (t. y. asmenų, kuriems turtas buvo perleistas) išieškoti konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą.

75. Be to, ieškovė nėra aiškiai suformulavusi ir savo reikalavimo dalies, susijusios su gyvenamojo namo įrengimui panaudotomis lėšomis, kurias sudaro tokios ieškinyje nurodytos išlaidos: 910 Eur sūkurinės vonios ir jos įrengimo, 14 473,50 Eur jūrinio akvariumo ir jo sumontavimo, 11 330 Eur įvairios buitinės technikos įsigijimo, 27 766 Eur baldų ir šviestuvų įsigijimo, 31 500 Eur kiemo trinkelių ir jų sudėjimo, 11 000 Eur vaizdo stebėjimo kamerų ir jų sumontavimo, 150 Eur pirties paveikslo tapymo, 11 132 Eur saulės elektrinė ir jos sumontavimo.

76. Tačiau būtent tokio turinio ieškinys ir reikalavimas neleidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, ar šią bylos dalį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, nes nėra net aišku, ar ieškovė siekia CTKĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyto restitucijos būdo taikymo, t. y. to turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo, ar to turto (piniginių lėšų) konfiskavimo. Pažymėtina, kad pirmuoju atveju turėtų būti formuojamas reikalavimas priteisti atitinkamas pinigų sumas, antruoju – konfiskuoti turtą. Šiuo atveju nei iš nurodyto ieškinio faktinio pagrindo, nei iš jo dalyko, kuris suformuluotas taip ,,išieškoti iš nesąžiningo įgijėjo L. A. 84 174 Eur“, nėra aišku, kokio iš CTKĮ nustatyto restitucijos būdo siekia ieškovė, ar ji iš E. A. yra įgijusi pinigines lėšas, ar konkrečius daiktus, ar šie visi atskirai įkainoti daiktai gali būti atskirti be neproporcingos žalos gyvenamajam namui padarymo ir kodėl negalima konfiskuoti šių daiktų kartu su namu. Pažymėtina, kad ir teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria ši reikalavimo dalis buvo išspręsta, konfiskuojant iš atsakovės 53 369,50 Eur, yra teisiškai nepagrįsta, nes konfiskuojamas gali būti tik faktiškai esantis, o ne jau suvartotas turtas, t. y. turtas, kuriam įsigyti buvo panaudotos lėšos, o ne išleistos lėšos.

77. Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl reikalavimo konfiskuoti namą patenkinimo, taikė vieną įrodinėjimo standartą, o dėl žemės sklypų – kitą. Šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą cituotoje 2024 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-296-790/2024, kurioje, įvertinus tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teismų praktiką, yra konstatuota, kad civilinio turto konfiskavimo bylose turėtų būti taikomas įrodinėjimo standartas, pagal kurį teisėjas, civilinio turto konfiskavimo byloje įvertinęs įrodymų visumą, turi susiformuoti vidinį įsitikimą, kad egzistuoja bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, jog konfiskuotinas turtas yra susijęs su galbūt neteisėtais veiksmais. Toks įrodinėjimo standartas nereiškia, kad civilinio turto konfiskavimo byloje turi būti konstatuoti konkretūs asmens įvykdyti neteisėti veiksmai ar sprendžiamas asmens kaltės dėl tokių veiksmų klausimas, pakanka nustatyti asmens neteisėtų veiksmų tikimybę ar ryšį su tokiais veiksmais (pavyzdžiui, aplinkybes, kad konfiskuotinas turtas gali būti įgytas dėl asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar jo šeimos nario atitinkamų veiksmų, kurie gali būti neteisėti; detalizuotos galimos konfiskuotino turto įgijimo ar perleidimo kitiems asmenims schemos ir pan.). Tam, kad civilinio turto konfiskavimas atitiktų nuosavybės ribojimo būtinybę, teismo sprendimas dėl civilinio turto konfiskavimo turėtų būti grindžiamas bylos duomenimis, kurie atskleistų teismo įsitikimą dėl konfiskuotino turto ryšio su tikėtinais neteisėtais veiksmais, ir argumentais, jog civilinio turto konfiskavimo priemonė yra reikalinga CTKĮ tikslams pasiekti (žr. cituojamos nutarties 85–93 punktus).

78. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas namo konfiskavimo klausimą, taikė didesnio tikėtinumo teoriją, tačiau nuspręsdamas dėl žemės sklypų nekonfiskavimo jos netaikė iš esmės dėl vienintelės priežasties – dėl šių dviejų žemės sklypų sandorių notarinės formos. Todėl ir ši ieškinio reikalavimų dalis, teismui neatsižvelgus nei į pasirengimą sudaryti sandorius, nei į piniginių lėšų, kuriomis buvo sumokėta už žemės sklypus, atsiradimo atsakovės sąskaitoje aplinkybes, ką itin akcentavo ieškovė, nei į žemės sklypų lokaciją, nei į tai, kad šie sklypai iš esmės skirti namo infrastruktūrai ir jo aptarnavimui, taip pat galėjo būti išspręsta neteisingai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir faktinė situacija, susijusi su nuosavybės teisėmis į žemės sklypus, gali būti jau pasikeitusi – nagrinėjamoje byloje esama duomenų apie pradėtą dalies jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat gali kilti ir trečiųjų asmenų procesinės padėties pakeitimo klausimas.

79. Konstatuotina, kad tik ištaisius šalių procesinių dokumentų trūkumus ir ieškovei dar kartą suteiktus teisę (pirmą kartą tai buvo padaryta po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-645-330/2023 bylą grąžino iš naujo nagrinėti) patikslinti savo reikalavimą, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteiktus teisę dėl to išdėstyti ir savo poziciją, galės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, pasiekti CTKĮ taikymo tikslai. Tokie trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti, tai neatitiktų apeliacijos paskirties bei reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo tik apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų priimtas šalims siurprizinis sprendimas bei apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

80. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat dėl ieškovės prašymo priimti naujus įrodymus, kaip šioje bylos proceso stadijoje neaktualių klausimų, teisėjų kolegija nepasisako. Visi šie procesiniai klausimai bus išspręsti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.