Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. A. ir trečiojo asmens E. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei L. A. dėl civilinio turto konfiskavimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. A., E. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama konfiskuoti atsakovės L. A., kaip nesąžiningos įgijėjos, turtą:

1.1. 442 500 Eur vertės pastatą–gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas, ginčo namas);

1.2. 6 111 Eur vertės žemės sklypą, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. 18 000 Eur vertės žemės sklypą, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.4. 84 174 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos prokuratūroje gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos (toliau – FNTT) tarnybinį pranešimą, Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – ir CTKĮ) nustatyta tvarka buvo pradėtas trečiojo asmens E. A. turto tyrimas.

3. Atliekant CTKĮ numatytus duomenų apie E. A. turtą rinkimo ir vertinimo veiksmus, apimančius laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad tiek tiriamasis asmuo E. A., tiek jo sutuoktinė E. A. turto savo vardu neturi.

4. Ieškovė paaiškino, kad, vykdant E. A. tikėtinai faktiškai priklausančio turto paiešką, buvo nustatyta, kad jis su šeima (sutuoktine E. A. bei dviem nepilnamečiais vaikais) gyvena ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo namas, buvo įsigytas 2011 m. vasario 7 d. E. A. motinos atsakovės L. A. vardu. Atsakovės vardu (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 52 proc. namo baigtumas. Tęsiant E. A. turto paiešką nustatyta, kad šalia anksčiau nurodyto žemės sklypo tiriamuoju laikotarpiu buvo L. A. vardu įgyti dar du žemės sklypai.

5. Ieškovės teigimu, E. A. valdomas, jo motinos L. A. vardu registruotas, nekilnojamasis ir kitas turtas (toliau – ir ginčo turtas), esantis E. A. šeimos faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė – 550 785 Eur, nėra gautas teisėtu būdu, turto vertė neatitinka E. A. teisėtų pajamų, turto vertės ir teisėtų pajamų skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – BBND) sumą.

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovės L. A. finansinės galimybės tiriamuoju laikotarpiu neleido jai įgyti didelės vertės registruotino nekilnojamojo ar kito didelės vertės turto. Darytina išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) E. A. tikėtinai neteisėtu būdu gautas lėšas – 550 785 Eur perleido (perdavė) nesąžiningai įgijėjai – motinai L. A., kurios buvo panaudotos nekilnojamajam turtui jos vardu įgyti.

7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesąžiningai įgijo kitą su gyvenamuoju namu susijusį turtą bei paslaugas už 118 261,50 Eur, kurie nėra įtraukta į gyvenamojo namo vertę. Šią sumą sudaro ginčo name esančių ar su juo susijusių daiktų vertė, suteiktų paslaugų kaina: sūkurinė vonia ir jos įrengimas (910 Eur); jūrinis akvariumas ir jo sumontavimas (14 473,50 Eur); įvairi buitinė technika (11 330 Eur); baldai ir šviestuvai (37 766 Eur); kiemo trinkelės ir jų sudėjimo darbai (31 500 Eur); vaizdo stebėjimo kameros ir jų sumontavimas (11 000 Eur); pirties paveikslo įrengimas (150 Eur); saulės elektrinės sistema ir jos sumontavimas (11 132 Eur).

8. Atsakovė L. A. prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad jai priklauso ieškinyje nurodytas turtas, kurį teisėtai įgijo nuosavomis bei skolintomis lėšomis. Atsakovė paaiškino, kad sūnus E. A. ir jo sutuoktinė E. A., priešingai nei teigiama ieškinyje, su atsakovės turtu nėra susiję. Atsakovei priklausantis gyvenamasis namas ieškinyje neteisingai nurodytas kaip atsakovės sūnaus ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta. Ginčo namas dar statomas (jo baigtumas 52 proc.), jame niekas pastoviai negyvena.

9. Pasak atsakovės, tai, kad sūnus ir kiti šeimos nariai atsakovės prašymu padėjo atlikti tam tikrus ūkinius veiksmus, įskaitant prekių suradimą, jų ar paslaugų užsakymą, turtinių teisių jiems nesuteikia. Visais atvejais mokėjimai buvo atliekami atsakovės lėšomis. Atsakovė aiškino, kad turėjo pakankamai lėšų nusipirkti žemės sklypus ir pasistatyti gyvenamąjį namą. Nurodė, kad dalį lėšų ji pasiskolino iš fizinių asmenų, dalį lėšų gavo iš buvusio sutuoktinio E. A., taipogi lėšų gavo pardavusi didelį kiekį metalų.

10. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. A. ir E. A. prašė atmesti ieškinį.

11. Tretieji asmenys nurodė, kad su L. A., kuri yra trečiojo asmens E. A. motina, turimu turtu ir šiuo metu statomu ginčo namu jie nėra susiję. Pažymėjo, kad ieškinyje neteisingai nurodyta trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta, nes trečiasis asmuo E. A. su šeima gyvena ne ginčo name, bet (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens E. A. aiškinimu, visais atvejais, kai buvo perkamos su ginčo namu susijusios medžiagos, įranga ar paslaugos, už jas mokėjo L. A..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė iš atsakovės L. A. konfiskuoti: 1) pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 442 500 Eur ); 2) žemės sklypą, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 6 111 Eur); 3) žemės sklypą, registro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (vertė 18 000 Eur); 4) jūrinį akvariumą, esantį gyvenamajame name, o akvariumo nesant – priteisti 14 473,50 Eur; 5) gyvenamojo namo kiemo trinkelių dangą, o dangos nesant – priteisti 12 000 Eur; 6) saulės elektrines, o jų nesant – priteisti 11 132 Eur; 7) 39 851 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė L. A., kuri yra trečiojo asmens E. A. motina, gyvena kartu su sūnumi E. A. ir jo šeima bei bendrai tvarko ūkį. Remdamasis tokia nuostata, teismas nusprendė, kad atsakovė L. A. yra asmuo, kurio atžvilgiu gali būti taikomas civilinis turto konfiskavimas.

14. Spręsdamas dėl turto, į kurį gali būti nukreiptas konfiskavimas, masės ir vertės, teismas nustatė tokią įgyto turto sudėtį bei vertę: žemės sklypai – 6 111 Eur ir 18 000 Eur vertės, gyvenamasis namas – 442 500 Eur vertės, jūrinis akvariumas – 14 473,50 Eur vertės, šviestuvai ir baldai – 27 766 Eur bendros vertės, buitinė technika – 11 330 Eur bendros vertės, kiemo trinkelių danga – 12 000 Eur vertės, vaizdo kamerų prijungimas – 755 Eur, saulės elektrinės ir jų įrengimas – 11 132 Eur. Įgyto turto vertė iš viso sudaro 544 067,50 Eur.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė į bendrą įgyto turto masę įskaitė 2018–2021 m. pirktus daiktus ir darbus, kurie buvo panaudoti ir (ar) atlikti ginčo namo įrengimui. Jų bendra vertė yra 118 261,50 Eur, o ieškovė prašė konfiskuoti 84 000 Eur vertės turtą. Teismas nusprendė, kad ginčo namo įrengimo darbai (sienų glaistymas, lubų, gultų montavimas) lieka name, todėl skaičiuoti jų vertę atskirai nuo konfiskuotino namo vertės nėra pagrindo.

16. Teismas nurodė, kad į konfiskuotino turto vertės paskaičiavimą turi būti įtrauktas jūrinis akvariumas ir jo sumontavimas (vertė – 14 473,50 Eur). Duomenų, kad akvariumas yra paslėptas, suvartotas, perleistas, nepateikta, todėl teismas nusprendė konfiskuoti patį akvariumą, o jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad akvariumo nėra, reikia išieškoti akvariumo vertę (14 473,50 Eur).

17. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. kovo 14 d. sumokėjo 7 416 Eur už įvairius šviestuvus, o E. A. už šviestuvus, čiužinius, baldus sumokėjo grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius 20 350 Eur. Teismas nusprendė, kad 27 766 Eur įskaičiuotini į turto, kurios atžvilgiu prašoma taikyti turto konfiskavimą, masę. Kadangi šviestuvų ir baldų ginčo name nėra (tikėtinai jie paslėpti ar perleisti), konfiskavimas taikytinas šių daiktų vertei – 27 766 Eur.

18. Teismas nusprendė konfiskuoti už buitinę techniką sumokėtus 11 330 Eur (už buitinę techniką mokėjo E. A., tačiau nepagrindė, kad turėjo lėšų jai įsigyti) taip pat uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VS sistemos“ sumokėtus 755 Eur už stebėjimo kamerų prijungimą. Teismas nustatė, kad konfiskuotina prie gyvenamojo namo išklota trinkelių danga, o dangos nesant (jeigu būtų sugadinta ar išardyta) – jos 12 000 Eur vertė, taip pat saulės fotoelektrinė, o jos nesant – 11 132 Eur vertė.

19. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 150 Eur už tapybą ant sienos priteisimo, nurodęs, kad nėra duomenų, jog kūrinys yra sunaikintas, paslėptas ar perleistas.

20. Vertindamas, ar atsakovės pajamų pakako aptartam turtui įsigyti, teismas nustatė, kad atsakovės pajamas iš įvairių šaltinių tiriamuoju laikotarpiu (2010–2021 m.) sudarė 199 243,16 Eur. Iš šių pajamų atėmus automobilių įsigijimo išlaidas (124 686 Eur) ir vartojimo išlaidas (52 480,80 Eur), atsakovės pajamų per tiriamąjį laikotarpį lieka už 22 076,36 Eur. Vertindamas atsakovės buvusio sutuoktinio E. A. paaiškinimus apie jo lėšų teikimą atsakovei, teismas laikėsi nuostatos, kad tokios lėšos realiai galėjo sudaryti apie 82 476,67 Eur.

21. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė L. A. gali pagrįsti 104 553,03 Eur panaudojimą anksčiau aptarto turto įgijimui (22 076,36+82 476,67), nors to turto vertė sudaro 544 067,50 Eur. Skirtumas tarp turto vertės ir atsakovės teisėtų pajamų yra 439 514,47 Eur. Šis skirtumas yra didesnis negu 100 000 Eur, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas konfiskuoti turtą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Atsakovė L. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Atsakovei netaikytinos CTKĮ normos, nes ji nebuvo įtariama, kaltinama ar nuteista už nusikaltimus, numatytus CTKĮ 2 straipsnyje. Ginčo turtas jai nebuvo perleistas. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, atsakovė nevedė bendro ūkio su trečiaisiais asmenimis.

22.2. CTKĮ 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad turto vertė nustatoma pagal jo įsigijimo metu buvusią rinkos vertę, tačiau teismas be teisinio pagrindo ginčo namo vertei nustatyti rėmėsi UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo dieną buvusia jo verte. Be to, nustatydamas ginčo namo vertę, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo baigtumas siekia 95 proc., nes tai neatitinka realios faktinės situacijos.

22.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė negalėjo disponuoti lėšomis prašomo konfiskuoti turto įsigijimui. Tiek paskolos sutartys, tiek buvusio atsakovės sutuoktinio suteiktos lėšos bei atsakovės pajamos, gautos už parduotą metalą, pagrindžia, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų namo statybai ir ginčo turto įsigijimui.

23. Trečiasis asmuo atsakovės sūnus E. A. (šio asmens vardas yra toks pat, kaip ir atsakovės buvusio sutuoktinio vardas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiojo asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas tenkino ieškinį kitais tiek faktiniais, tiek ir teisiniais pagrindais, nei buvo nurodyti ieškinyje. Teismas nusprendė, kad gali būti konfiskuojamas atsakovės L. A. turtas, nes ji veda bendrą ūkį su apeliantu (trečiuoju asmeniu), t. y. taikė CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą konfiskavimo pagrindą, nors ieškovė ieškinyje prašė konfiskuoti turtą kitu teisiniu pagrindu. Ieškiniu apskritai nebuvo įrodinėjama, kad atsakovė ir apeliantas veda bendrą ūkį.

23.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad teismo sprendime nurodytas konfiskuoti ginčo turtas yra gautas teisėtu būdu, todėl, priešingai nei nusprendė teismas, neegzistuoja būtinosios sąlygos turto konfiskavimui.

23.3. Teismas nusprendė taikyti civilinę atsakomybę ir konfiskuoti turtą, kuris buvo įsigytas iki CTKĮ įsigaliojimo. Tokiu būdu teismas taikė labai griežtą atsakomybę, prilygstančią baudžiamajai atsakomybei, už veikas, kurios jų padarymo (turto įsigijimo) metu nebuvo draudžiamos. Toks įstatymo normų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

24. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovės ir trečiojo asmens E. A. apeliacinius skundus prašė juos atmesti. Ieškovės atliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Analizuojamu atveju teismo atliktas aplinkybių vertinimas neprieštarauja ieškinyje pateiktoms faktinėms aplinkybėms, todėl, iš dalies patenkindamas ieškinį, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą .

24.2. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė tiek konfiskuotino (nekilnojamojo ir kilnojamojo) turto vertę, tiek ir aplinkybę, kad atsakovės gautos pajamos nepagrindė turėjimą finansinių galimybių įsigyti tokios vertės turtą. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

24.3. Spręsdamas ginčą šioje byloje, teismas pagrįstai vadovavosi CTKĮ normomis. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl CTKĮ normų netinkamo taikymo ir (ar) prieštaravimo Konstitucijai yra nepagrįsti, pateikiami selektyviai, ištraukti iš skunde paminėtų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų konteksto, nesusiję su CTKĮ normų taikymu.

25. Trečiasis asmuo E. A. atsiliepime į trečiojo asmens E. A. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti remiantis šiame skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas apeliacijos ribas.

Dėl tam tikrų faktinių aplinkybių ir ginčo pobūdžio

27. Trečiasis asmuo E. A. Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dėl nuteistojo E. A. paliko nepakeistą.

28. Kauno apygardos prokuratūroje gavus informaciją iš FNTT apie tai, kad pagal pirmiau nurodytą nuosprendį kaltu nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymu pripažintas E. A. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, CTKĮ nustatyta tvarka buvo pradėtas E. A. turto tyrimas.

29. Atliekant CTKĮ numatytus E. A. ir jo sutuoktinės E. A. turto duomenų rinkimo ir vertinimo veiksmus, apimančius laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad tiek E. A., tiek jo sutuoktinė E. A. turto savo vardu neturi. Tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. A. su šeima (sutuoktine E. A. ir dviem nepilnamečiais vaikais) faktiškai gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris kartu su šalia esančiais žemės sklypais priklauso E. A. motinai L. A.

30. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), pagal iš FNTT gautą užduotį atlikusi E. A. ir jo sutuoktinės E. A. ūkinės finansinės veiklos tyrimą dėl galimybių įsigyti pirmiau nurodytą faktiškai jų valdomą nekilnojamąjį turtą bei jame esantį kilnojamąjį turtą, pateikė specialisto išvadą, pagal kurią nenustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu E. A. ir jo sutuoktinė turėjo pakankamai apmokestinamųjų / neapmokestinamųjų pajamų turtui įsigyti.

31. FNTT, remdamasi VMI specialisto išvada, informacija apie L. A. deklaruotas pajamas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į turto tyrimo metu surinktus duomenimis, nustatė, kad E. A. statė ir įsirengė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame name gyvena, valdo šį turtą ir juo naudojasi, kaip ir greta esančiais žemės sklypais. FNTT nurodė, kad E. A. valdomas turtas neatitinka jo teisėtų pajamų, turto vertės ir teisėtų pajamų skirtumas viršija 2 000 BBND sumą. Įvertinusi duomenis apie E. A. galimą neteisėtos veiklos mastą ir pajamas iš jos, šio asmens atžvilgiu taikytas pinigines sankcijas ir su tuo galimai susijusį jo elgesį – vengiant galimo konfiskavimo registravo turtą kito artimo asmens – motinos L. A. vardu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad L. A. finansinės galimybės tiriamuoju laikotarpiu neleido jai įgyti didelės vertės registruotiną nekilnojamąjį ar kitą didelės vertės turtą, FNTT padarė išvadą, jog tiriamuoju laikotarpiu (2012 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.) CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtas asmuo E. A. galimai neteisėtu būdu gautas lėšas – 550 785 Eur perleido (perdavė) artimam giminaičiui, nesąžiningai įgijėjai – motinai L. A., kuri tas lėšas panaudojo gyvenamojo namo statybai, žemės sklypų pirkimui, taip pat kito su gyvenamuoju namu susijusio turto bei paslaugų įsigijimui.

32. Vadovaujantis CTKĮ 8 straipsniu, L. A. buvo surašytas pranešimas apie galimą civilinį turto konfiskavimą bei pareikštas ieškinys dėl jos vardu registruoto turto (išvardintas šios nutarties 1 punkte) civilinio konfiskavimo. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės turto konfiskavimo grindė CTKĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė L. A. su E. A. (asmeniu, atitinkančiu CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtas sąlygas) bei jo šeima kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį. Teismas nurodė, kad prašomas konfiskuoti turtas nėra gautas teisėtu būdu, jį nuosavybės teise valdo atsakovė, kuri bendrai tvarko ūkį su sūnumi E. A., t. y. asmeniu, kuris atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalis 1 punkte apibrėžtas sąlygas. Padaręs tokią išvadą, teismas ieškinį iš dalies tenkino CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ir konfiskavo L. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir kitą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą ginčo turtą bei pinigus.

34. Atsakovė ir trečiasis asmuo E. A. apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo sprendime pateiktomis išvadomis. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde pirmiausia akcentuojama tai, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą remdamasis kitais faktiniais ir teisiniais pagrindais, nei buvo nurodyti ieškinyje. Atsakovės teigimu, atitinkamos CTKĮ nuostatos jos atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai, nes turtas nebuvo jai perleistas, be to, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, ji nevedė bendro ūkio su trečiuoju asmeniu ir jo šeima.

35. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys dėl draudimo peržengti ieškiniu apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas bei dėl šio draudimo pažeidimo teisines pasekmes reguliuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų nustatymo ir teismo teisės jas peržengti

36. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

37. Nors teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau bylos nagrinėjimo ribas, visgi, apibrėžia aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be to, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant ne tik į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį jo pagrindą, bet ir į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, ji gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 52 punktas). Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei toks pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020, 45 punktas).

38. Anksčiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai atspindi civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Be to, pagal dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 22 punktas).

39. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023, 37 punktas).

40. Reikalavimas teismui priimant sprendimą neperžengti ieškinio ribų, susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 47, 48 punktai). Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą kasacinio teismo praktikoje siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas). Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas).

41. Šios nutarties 1, 6 punktuose nurodyta, kad ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės L. A. konfiskuoti turtą CTKĮ 2 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip iš nesąžiningos įgijėjos. CKTĮ 2 straipsnio 3 dalyje kaip nesąžiningas įgijėjas apibūdinamas asmuo, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo perleido įgijėjui turtą ar jo dalį turėdamas tikslą išvengti šio turto konfiskavimo. Ieškinyje nurodyta, kad CTKĮ numatytos Turto tyrimo procedūros atlikimo metu buvo nustatyta, kad E. A. faktiškai valdomas turtas, kurio vertė neatitinka jo šeimos teisėtų pajamų, o turto vertės bei teisėtų pajamų skirtumas viršija 2 000 BBND, vengiant to turto galimo konfiskavimo buvo perduodamas nesąžiningai įgijėjai – motinai L. A.. Pagal FNTT pateiktas išvadas, E. A. tikėtinai neteisėtu būdu gautas lėšas (550 785 Eur) perdavė nesąžiningai įgijėjai – motinai L. A., kurios (lėšos) buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai, žemės sklypų pirkimui, taip pat kito su gyvenamuoju namu susijusio turto bei paslaugų įsigijimui nesąžiningos įgijėjos, t. y. atsakovės vardu.

42. Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl turto, kuris atitinka CTKĮ 2 straipsnio sąlygas, konfiskavimo, bei nurodė faktinį ieškinio pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks reikalavimas, t. y. pagrindą reikalauti atsakovės, kaip nesąžiningos įgijėjos pagal CTKĮ 2 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 1 punktą, įgyto turto konfiskavimo. Atsakovė, siekdama paneigti ieškinyje įrodinėjamas aplinkybes, teigė, kad turtą, kurį prašoma konfiskuoti, ji įgijo iš savo asmeninių ir skolintų lėšų, todėl nėra pagrindo jos laikyti nesąžininga įgijėja CTKĮ normų prasme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudarė aplinkybės, įvardintos ieškovės reikalavimo faktiniu pagrindu, taip pat atsakovės ir jos pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų atsikirtimų ir paaiškinimų pagrindu nurodytos aplinkybės.

43. Civilinis turto konfiskavimas laikomas svarbia valstybės politikos priemone kontroliuojant sunkius savanaudiškus, organizuotus, taip pat korupcinius nusikaltimus, prisidedantis prie to, kad „nusikaltimai neapsimokėtų“ paimant iš nusikaltimų gaunamą naudą. Tokios griežtos priemonės proporcingumas grindžiamas visuomenės intereso apsisaugoti nuo sunkių, organizuotų, savanaudiškų, korupcinių nusikaltimų svarba (S. Bikelis, S. Mikšys Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2018, p. 11). Kadangi sprendžiant dėl turto konfiskavimo iškyla asmens nuosavybės teisinio neliečiamumo klausimas, šio instituto taikymo sąlygos ir pagrindai yra griežtai reglamentuoti įstatymu – CTKĮ.

44. CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 BBND sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nustatytas bazinės bausmės dydis yra 50 Eur, atitinkamai 2 000 bazinių bausmių sudaro 100 000 Eur).

45. CTKĮ 2 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami arba nuteisti už nusikaltimus, numatytus atitinkamuose BK straipsniuose, tarp jų ir už nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnyje; 2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas, – jis nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais; 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus BK nustatyta tvarka; 4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, narių sąrašus, sudaromus vadovaujantis įstatyme įtvirtintais kriterijais; 5) kurie yra šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį.

46. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad konfiskuojamas gali būti ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas ar jo dalis, kurį (kurią) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo (nesąžiningas įgijėjas). CTKĮ 2 straipsnio 4 dalyje preziumuojama, kada įgijėjas laikomas nesąžiningu – kai 2 straipsnio 1 dalyje įvardintas turtas perleidžiamas šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ar 5 punkte nurodyto asmens artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) (CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punktas); įgytas sudarius apsimestinį ar tariamą sandorį (CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 2 punktas); įgytas neatlygintinio sandorio pagrindu iš CTKĮ straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ar 5 punkte nurodyto asmens (CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 4) įgytas juridinio asmens, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų), yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

47. Pacituotų įstatymo normų turinys rodo, kad CTKĮ išskyrė turto, atitinkančio 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, konfiskavimo sąlygas, kurių buvimas sudaro atskirą, savarankišką ieškinio, kuriuo reikalaujama turto konfiskavimo, pagrindą.

48. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į šalių apibrėžtas ginčo civilinėje byloje nagrinėjimo ribas, nusprendė, kad ginčo turtas iš atsakovės L. A. konfiskuojamas kaip iš asmens, kuris kartu su trečiuoju asmeniu E. A. bendrai tvarko ūkį, t. y. konfiskuojamas CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, nors ieškovė, kaip nurodyta anksčiau, ieškiniu turtą prašė konfiskuoti taikant CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą, t. y. kaip iš nesąžiningos įgijėjos (kai turtas asmens, nurodyto CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte, buvo perleistas artimiesiems giminaičiams, šiuo atveju – vienam iš tėvų). Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nagrinėdamas civilinę bylą pirmosios instancijos teismas pakeitė ir faktinį, ir teisinį pagrindus, kuriais remiantis buvo pareikštas ieškinys.

49. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens argumentais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nevertindamas ieškovės įrodinėto civilinio turto konfiskavimo pagrindo (įtvirtinto CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte), bet nuspręsdamas dėl turto konfiskavimo kitu savarankišku CTKĮ nurodytu pagrindu (numatytu CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte), kuriuo ieškinys nebuvo grindžiamas ir kuris nesudarė civilinės bylos nagrinėjimo dalyko, peržengė ieškinyje ir atsiliepimuose (atsikirtimuose) į jį apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas ir priėmė iš esmės siurprizinį sprendimą.

50. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo esą pripažino, jog vedė bendrą ūkį, tačiau šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jų teikti paaiškinimai neleidžia daryti tokios išvados. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo E. A. teigė, kad jis ir jo šeima gyvena tėvų suteiktame gyvenamajame būste (trečiojo asmens teigimu, jam su šeima suteikta pusantro kambario gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena ir kiti artimieji giminaičiai (E. A. brolis su šeima), jog tėvai kartais nuperka maisto produktų (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:46:45 min. iki 01:48:00 min.), tačiau tik šios aplinkybės neįrodo bendro ūkio tvarkymo fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens duoti teisme paaiškinimai vertintini kaip jo išreikšta gynybinė pozicija, siekiant pagrįsti, kad jam ir jo šeimai užtenka lėšų pragyvenimui, tačiau pagal tokių paaiškinimų turinį nepakanka konstatuoti bendro ūkio tvarkymo, kaip savarankiško pagrindo taikyti civilinį turto konfiskavimą (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas), fakto.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į bylos šalių apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir pakeisdamas faktinį ieškinio pagrindą, neužtikrino šalių dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimo, jų teisės į rungtynišką bylinėjimąsi, tuo pažeidė proceso teisės normas. Šis pažeidimas, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, galėjo turėti įtakos (ne)teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, akcentuojant, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškinyje suformuluotos ir atsakovės bei trečiųjų asmenų atsiliepimuose į ieškinį išdėstytos aplinkybės, kurios ir turi būti įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Kaip jau nurodyta, pagal CTKĮ numatytas procedūras buvo atliekamas trečiųjų asmenų E. A. ir jo sutuoktinės E. A. turto tyrimas. Atkreiptinas dėmesys į CTKĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad jeigu turto tyrimo metu paaiškėja kitas asmuo, nuosavybės teise turintis turtą, dėl kurio taip pat yra pagrindas atlikti turto tyrimą, dėl šio asmens turto tyrimas inicijuojamas CTKĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Šiuo atveju CTKĮ nustatytos procedūrinės tvarkos (kiek tai susiję su poreikiu atlikti atsakovės L. A. turto tyrimo procedūrą) nebuvo laikytasi, teismas pagal civilinėje byloje esančius duomenis savarankiškai atliko asmens, kurio turtą buvo prašoma konfiskuoti, pajamų ir turto tyrimą. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo nurodytu pagrindu, svarstytina dėl atsakovės turto tyrimo procedūrinės tvarkos, kuri nustatyta CTKĮ normų.

52. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas konfiskuoti turtą CTKĮ 2 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 1 punkto normų taikymo pagrindu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jų nevertino, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Kadangi pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (žr. šios nutarties 51 punktą) todėl, kaip jau buvo nurodyta, egzistuoja pagrindas, panaikinus skundžiamą sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

54. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinių skundų argumentai šiuo atveju nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės procesinei bylos baigčiai.

55. Teisėjų kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teisme pareikštų papildomų procesinių prašymų (bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naujus įrodymus), nes dėl jų procesinius sprendimus turės priimti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Dėl tos pačios priežasties nesprendžiami prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.