Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Viktoro Dovidaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo J. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 1 300 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-06-25, apie 8.30 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Bažnyčios g., vairavo automobilį „Ford Transit FT 125“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,52 promilės).

Pagal teismų praktiką, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, darbe charakterizuojamas teigiamai, ar esant tam tikroms šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybėms (rūpinimasis vaikais ar artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis) nėra pakankamos aplinkybės taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Į minėtas aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant teisės pažeidėjui skiriamą administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

J. J. padarė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir privalo suvokti, jog toks elgesys kelia pavojų visuomenei bei kitiems eismo dalyviams, suprasti tokio teisės pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju administracinės nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad J. J. atžvilgiu buvo taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos, todėl prašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-17 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme. Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas yra tikslingas tuo atveju, kai apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo visas administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes, neapklausė liudytojų ar neatliko kokių nors kitų procesinių veiksmų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Tarnyba nesutinka su apylinkės teismo paskirta administracine nuobauda J. J. teigiant, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas apylinkės teismui šiuo atveju būtų vertintinas kaip formalus. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK, apeliacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti apylinkės teismo nutarimą, jeigu apylinkės teismas paskyrė asmeniui administracinę nuobaudą pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.). Todėl klausimas dėl J. J. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo sprendžiamas apeliaciniame procese iš esmės.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas paskyrė J. J. 1 300 Lt baudą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė tokių aplinkybių. Apylinkės teismas, neskirdamas J. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tinkamai neįvertino nubaustojo padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. J. J., vairuodamas neblaivus transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl J. J. elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Padaryto teisės pažeidimo pavojingumo nepaneigia ta aplinkybė, kad nubaustajam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo įstatymo leistiną normą.

Įvertinus aptariamo teisės pažeidimo pobūdį, nepritartina teismų praktikai, kai asmeniui visiškai neatimama teisė vairuoti transporto priemones už šį teisės pažeidimą, nes tai paprastai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų, t. y. kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Šioje byloje nustatyta, kad J. J. dirba, darbas iš dalies yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, jis darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina mažametį vaiką, 2011 m. kartu su žmona pasiėmė paskolą būstui pirkti, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto teisės pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Kita vertus, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad J. J. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn tris kartus (b.l. 11). Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėjo baudą už padarytą paskutinį, t. y. 2011-02-01, teisės pažeidimą - vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą - 2012-07-08. Šią aplinkybę patvirtina paties J. J. pridėtas banko perlaidos išrašas už paskirtos baudos sumokėjimą (b.l. 41). Taigi, pažeidėjas, 2012-06-25, apie 8.30 val., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Tai rodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė J. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p., jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Pagal teismų praktiką, vienarūšiais teisės pažeidimais Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties Lietuvos Respublikos ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Esant asmens atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, švelninti teisės pažeidėjo padėtį pagal minėtą straipsnį būtų galima tik ypatingais atvejais. Nagrinėjamoje byloje toks atvejis nenustatytas. Be to, minėtos aplinkybės teigiamai neapibūdina J. J. asmenybės, kadangi jis nėra linkęs preciziškai laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos - baudos - nepadarė teigiamos įtakos.

Teismų praktikoje taip pat yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad J. J. žmona yra nėščia, jis turi nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, kuriai moka alimentus, netekus teisės vairuoti transporto priemones nukentės ir bendrovės, kurioje jis dirba, interesai, taip pat nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Pažymėtina, kad vienas iš administracinės nuobaudos taikymo tikslų yra administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens nubaudimas. Akivaizdu, kad kiekvienos administracinės nuobaudos paskyrimas teisės pažeidėjui paprastai sukelia atitinkamas neigiamas pasekmes. Tai, kad J. J. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir kitų asmenų (šeimos narių) ar darbovietės interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą.

Įvertinus visas aplinkybes, J. J. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrus tik baudą šiuo atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl J. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, atsižvelgtina į teisės pažeidėjo nustatytą neblaivumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę (dirba, turi šeimą, augina mažametį vaiką, kartu su žmona pasiėmęs paskolą būstui pirkti, moka alimentus nepilnametei dukrai iš pirmos santuokos). Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti J. J. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam - 1 metų - terminui.

Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-07-17 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirdamas J. J. baudą, didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, iš esmės pažeidė administracinės nuobaudos – baudos – skyrimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., kuris numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, o esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Be to, skiriant administracinę nuobaudą, taip pat ir baudą, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatomis. Apylinkės teismas, skirdamas baudą, didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į jo asmenybę, turtinę padėtį, kita vertus, vis tiek paskyrė baudą, didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, taip pažeisdamas teisėtumo principą (Lietuvos Respublikos ATPK 7 str.), dėl ko nesilaikė įstatymo nuostatų bei teismų praktikos ir teisės pažeidėjui paskyrė aiškiai per griežtą baudą. Taigi, teismų praktika, kai visiškai neskyrus vienos administracinės nuobaudos, kita administracinė nuobauda yra dirbtinai padidinama nesant jokių tam priežasčių, negali būti pripažinta kaip tinkama.

Nors skundas dėl per griežtos baudos paskyrimo nėra gautas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Įstatymas draudžia tik pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, jei nėra atitinkamo skundo, tačiau, nustačius esminius kodekso pažeidimus, apygardos teismui nedraudžiama tuos pažeidimus ištaisyti bei pašalinti jų neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-17 nutarimas dalyje dėl baudos paskyrimo už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., keistinas ir įvertinus visas bylos aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, teisės pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jam skirtinas sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimą:

1) panaikinti nutarimo dalį, kuria J. J., pripažintam kaltu už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, paskirta 1 300 litų bauda ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas;

2) paskirti J. J., pripažintam kaltu už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.