Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bedrovės „A. R. valymo įrenginiai“ atstovams advokatui D. M. ir įgaliotam atstovui E. R.,

atsakovės Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, atstovams advokatui P. K. ir advokato padėjėjui S. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atsakovei Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šakių vandenys“, dėl turtinės žalos ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A. R. valymo įrenginiai“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės negautų pajamų – 246 618,34 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog Bendrovė nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje vykdė nuo 1996 m. Pareiškėja ir Šakių rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) 2000-03-01 sudarė sutartį Nr. 01 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pareiškėja teikė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugas, o Šakių rajono savivaldybė atliko nuotekų nuvedimą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais centralizuotais fekalinės kanalizacijos tinklais iki pareiškėjos siurblinės. Praėjus 11 metų po Sutarties sudarymo, nesant tam jokių objektyvių priežasčių (priešingai – net nesant kito analogiškas paslaugas galinčio teikti subjekto), Savivaldybė nusprendė Sutartį nutraukti. Ir nors Sutartis Savivaldybės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2012-04-11, tačiau pareiškėja pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė toliau, t. y. tęsė nuotekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje dar 3 metus, kol UAB „Šakių vandenys“ nenutraukė nuotekų tiekimo į pareiškėjos siurblinę.

Pažymėjo, jog 2015-06-16 UAB „Šakių vandenys“ pateikė pareiškėjai raštą Nr. S-252 „Dėl nuotekų tvarkymo Gelgaudiškyje“, kuriuo informavo, jog 2015-06-30 bus baigtos tiekti nuotekos į pareiškėjos eksploatuojamus valymo įrenginius, pranešė, jog nuo 2015 m. liepos mėn. už nuotekų tvarkymą (surinkimą ir išvalymą), kaip ir už sunaudotą geriamąjį vandenį, abonentai ir vartotojai mokės šias paslaugas teikiančiai bendrovei – UAB „Šakių vandenys“.

Pareiškėja 2015-06-25 raštu kreipėsi į UAB „Šakių vandenys“ ir į Šakių rajono savivaldybės administraciją, nurodydama, jog nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje gali teikti dvi įmonės, kaip numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Tačiau Šakių rajono savivaldybės administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesistengė bendradarbiauti ir susitarti dėl susiklosčiusios situacijos. Priešingai, 2015-10-10 Šakių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) priėmė sprendimą Nr. T-179, kuriuo UAB „Šakių vandenys“ paskyrė viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja.

Pareiškėja po Savivaldybės sprendimo nutraukti Sutartį bei nuotekų tvarkytoja paskirti UAB „Šakių vandenys“ ne kartą išreiškė savo norą vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą Šakių rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Dėl to 2015–2016 m. laikotarpiu teikė atsakovei raštus dėl pareiškėjos galimybės teikti nuotekų tvarkymo paslaugas atitinkamos teritorijos gyventojams, kurių teikimui buvo reikalingas prisijungimas prie UAB „Šakių vandenys“ valdomos nuotekų transportavimo infrastruktūros. Taip pat teikė Šakių rajono savivaldybės administracijai derinti pareiškėjos 2017–2020 m. veiklos planą, o suderinus jį, prašė teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai. Tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros bei atsisakė derinti planą ir perduoti jį tvirtinti Savivaldybės tarybai.

Pareiškėja atitiko visas Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kaip kitas (ne viešasis) nuotekų tvarkytojas, taip pat pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas turėjo teisę eksploatuojamus nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros.

Pažymėjo, jog atsakovė su pareiškėja nebendradarbiavo, pateikdama tik formalius ir neargumentuotus atsakymus į Bendrovės prašymus, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjos nuotekų paslaugų teikimo. Atsakovė nesiūlė jokių alternatyvių sprendimų, kaip galėtų būti įgyvendinta Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje užtikrinta pareiškėjos teisė teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2017-04-18 nutarime nurodė, jog kiti ūkio subjektai (ne viešieji) gali veikti greta viešųjų paslaugų teikėjų ir konkuruoti dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo prisijungdami prie centralizuotų tinklų (jeigu įmanoma, atskira apskaita). Šiuo atveju nebuvo jokių techninių ir (ar) technologinių kliūčių Šakių rajono savivaldybėje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kelioms įmonėms, – tai patvirtina į bylą pateiktos nepriklausomų ekspertų išvados.

Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai apribojo teisės aktuose įtvirtintą pareiškėjos teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas kartu su UAB „Šakių vandenys“, suteikdama privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei sukūrė monopolines sąlygas veikti rinkoje tik vienam ūkio subjektui ir kartu pažeidė visuomenės (vartotojų) interesą laisvai pasirinkti ūkio subjektą, kurio paslaugomis vartotojas norėtų naudotis, neteisėtai užkirto pareiškėjai kelią plėtoti verslą ir gauti pajamas iš vykdomos nuotekų tvarkymo veiklos.

Šiais neteisėtais veiksmais, pareiškėjos nuomone, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nes neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, taip pat pažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos, atsakingo valdymo (gero administravimo) bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus dėl sąžiningos konkurencijos laisvės.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Bendrovė patyrė žalą. Atsižvelgdama į tai, kad neturi galimybės atnaujinti savo veiklos, neteisėti veiksmai tęsiasi iki šiol, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą už pastaruosius trejus metus, skaičiuojant nuo 2017-03-01 iki skundo padavimo teismui dienos.

Jeigu atsakovė būtų suteikusi galimybę pareiškėjai teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, minėtu laikotarpiu Bendrovė galimai būtų gavusi 493 236,69 Eur pajamų. Paaiškino, jog negautų pajamų suma apskaičiuojama pagal galėjusių atitekėti nuotekų kiekį laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2020-03-01 (iki skundo padavimo dienos) per 1 096 dienas, atsižvelgiant į vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną (0,3415 m³), taikant 1,138 Eur/m³ nuotekų valymo tarifą. Pareiškėjos teigimu, yra pagrįstas pagrindas manyti, jeigu Bendrovė būtų tęsusi nuotekų valymo paslaugas po 2015-06-30, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) būtų nustačiusi 1,138 Eur/m³ ar panašaus atitikmens nuotekų valymo tarifą.

Apskaičiuodama vidutiniškai vienam vartotojui tenkantį nuotekų kiekį per dieną, pareiškėja remiasi gautų nuotekų kiekiais laikotarpiu nuo 2012-04-12 iki 2015-06-30, t. y. iki faktinės pareiškėjos nuotekų tvarkymo veiklos pabaigos, kurie buvo nustatyti bei patvirtinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-465-611/2015 ir Nr. 2A-685-407/2018. Atsižvelgusi į tai, kad nuotekas potencialiai būtų galėjusios tvarkyti dvi bendrovės, pareiškėja reikalauja iš atsakovės atlyginti pusę pareiškėjos negautų pajamų – 246 618,34 Eur, skaičiuojamų už trejus metus nuo 2017-03-01 iki skundo teismui padavimo dienos. Dėl prievolės nevykdymo taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus.

Atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėja savo pažeistas teises pasirinko ginti inicijuodama administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, kuri turi išimtinę kompetenciją nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimus. Į Konkurencijos tarybą pareiškėja kreipėsi dar 2015-06-19, pakartotinai – 2016-08-25. Pareiškėja kreipėsi į Konkurencijos tarybą tikėdamasi, kad išskirtinė Konkurencijos tarybos kompetencija ir patirtis, o taip pat ir turimos įstatyminės galios surinkti atitinkamus įrodymus bei duoti privalomus nurodymus dėl pažeidimo pašalinimo, leis greitai ir efektyviai nustatyti pažeidimo egzistavimo faktą ir, įpareigojant Šakių rajono savivaldybę nutraukti neteisėtus veiksmus, bus atstatyta pareiškėjos galimybė vykdyti veiklą.

Tačiau Konkurencijos taryba po 8 mėnesių nagrinėjimo atsisakė pradėti tyrimą. Konkurencijos tarybos 2017-04-18 priimtą nutarimą pareiškėja apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-11-08 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3606-789/2017, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjos prašymus, panaikino Konkurencijos tarybos 2017-04-18 nutarimą ir įpareigojo ją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2016-08-25 pareiškimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019-10-02 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą patenkinti, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Taigi, procesas Konkurencijos taryboje bei administraciniuose teismuose užtruko ilgiau nei trejus metus, per kuriuos pareiškėja negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniame teisme dėl žalos atlyginimo, nes tokio ginčo inicijavimas būtų panaikinęs pirminio pasirinkto teisių gynimo būdo – administracinės procedūros Konkurencijos taryboje tęsimo galimybę.

Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą, pareiškėjos nuomone, šis terminas buvo praleistas ne dėl to, kad pareiškėja buvo pasyvi ar nesiėmė aktyviai ginti savo pažeistų teisių, bet dėl to, jog neturėjo kitos išeities, kaip tik laukti galutinio administracinės procedūros Konkurencijos taryboje baigties rezultato. Pareiškėjos nuomone, ieškinio senaties termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir skundą patenkinti.

Atsakovė Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nenurodė, kokie būtent konkretūs atsakovės veiksmai nulėmė jos tariamai patirtą žalą, nenurodė nei konkrečių pažeidimų, nei teisės normų, kurios buvo pažeistos. Atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, todėl nesutinka, jog pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir kitų skunde nurodytų teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjos pozicija, jog ji neva išnaudojo visas racionalias teisines priemones, siekdama atnaujinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų to padaryti nepavyko, yra nepagrįsta, nes atsakovės veiksmų neteisėtumo pareiškėja neįrodė, nesikreipė į teismą dėl sutartinių santykių nutraukimo neteisėtumo, neginčijo atsakovės sprendimų, veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, neįrodė Savivaldybės neteisėtų veiksmų, kurie yra būtini civilinei atsakomybei konstatuoti.

Pareiškėjos reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami už trejus metus nuo 2017-03-01 iki skundo padavimo dienos. Todėl turėtų būti vertinama, ar būtent šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-03-01 iki 2020-03-01 Bendrovė atitiko jai (kaip nuotekų tvarkytojai) keliamus reikalavimus. Pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, jog jau nuo 2018-01-25 pareiškėjai išduota licencija buvo sustabdyta, todėl ji net negalėjo vykdyti nuotekų tvarkymo veiklos, energetikos rinkos reguliatorius jau 2016–2017 metais, t. y. laikotarpiu, už kurį pareiškėja reikalauja žalos atlyginimo, konstatavo, jog pareiškėja neatitinka nuotekų tvarkymo veiklai keliamų reikalavimų.

Pareiškėjos pateiktas žalos apskaičiavimas paremtas tik hipotetiniais duomenimis ir nepagrindžia patirtos žalos. Skunde nurodomas 1,138 Eur/m³ nuotekų valymo tarifas yra klaidingas rodiklis, kadangi pareiškėja vadovaujasi 2013–2015 m. duomenimis, nors tariamai patirtą žalą kildina iš 2017–2020 m. laikotarpio. Šiuo laikotarpiu viešosios geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos UAB „Šakių vandenys“ teikiamų nuotekų valymo paslaugų kaina buvo bent 3 kartus mažesnė negu pareiškėjos nurodoma. Pažymėjo, jog pareiškėja turtinės žalos neįrodė, ji grindžiama ne objektyviais, o hipotetiniais ir klaidingais skaičiavimais.

Atsakovės nuomone, teisėti lūkesčiai dėl galimybės toliau vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą negalėjo pareiškėjai susiformuoti, nes Šakių rajono savivaldybės administracija 2011-09-26 informavo pareiškėją, jog neketina pratęsti Sutarties ir nuo 2012-04-11 Sutartis nutraukiama. Pareiškėjai buvo žinoma, jog nuo 2015-06-30 nuotekos bus baigtos tiekti į jos įrenginius.

Atsakovė reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, jog nesutinka, kad neva padaryta žala yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėja 2015 m. turėjo suvokti savo teisių pažeidimą ir per 3 metus kreiptis į teismą dėl tariamų teisių gynimo.

Atsakovė taip pat nesutinka su prašymu atnaujinti paleistą ieškinio senaties terminą, kadangi prašymą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad ji buvo inicijavusi procedūrą Konkurencijos taryboje ir dėl to neturėjo galimybės inicijuoti teisminio proceso dėl žalos atlyginimo. Senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo 2015-07-01 ir šiuo metu nuo tariamai žalą sukėlusio fakto jau yra praėję beveik 7 metai.

Atsakovė pabrėžia, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi būti vertinama, ar byloje yra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdama tinkamai apginti galbūt pažeistas savo teises. Pareiškėja pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą - neginčyti jos atžvilgiu priimamų administracinių aktų, tačiau kreipėsi į Konkurencijos tarybą du kartus – 2015-06-19 ir 2016-08-25, tačiau Konkurencijos tarnyba atsisakė pradėti tyrimą. Taigi, jau iš pirmojo Konkurencijos tarybos atsisakymo (2015-09-07) pareiškėjai buvo aišku, kad nebus inicijuotas procesas dėl tariamo konkurencijos teisės pažeidimo. Todėl jau kitą dieną (2015-09-08) pareiškėja galėjo kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau šių veiksmų neatliko.

Pažymėjo, jeigu net Konkurencijos taryba būtų konstatavusi, kokį nors konkurencijos teisės pažeidimą, tai savaime dar nereikštų atsakovės pareigos atlyginti žalą, kadangi būtent pareiškėja privalėtų įrodyti tiek žalos faktą, tiek ir jos dydį. Taigi, pareiškėjos prašymas dėl senaties termino atnaujinimo grindžiamas subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šakių vandenys“ atsiliepime prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo atsakovei Šakių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šakių rajono savivaldybės administracijos, atlyginti 246 618,34 Eur turtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais atsakovės veiksmais laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2020-03-01, kuriais pareiškėjai nebuvo leista teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje kartu su viešuoju nuotekų tvarkytoju. Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir nesutinka su prašymu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-552/2019, 2019-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1529-629/2019 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2015-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atstovai prašė pareiškėjos reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dieną, teismų praktikoje atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1767-575/2018, 2019-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019, 2020-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017 ir kt.).

Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu žalos atsiradimą grindė aplinkybėmis, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį, skirdama viešąja nuotekų tvarkytoja UAB „Šakių vandenys“, atsakovė nesudarė sąlygų Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje teikti nuotekų tvarkymo paslaugas dalyvaujant rinkoje kartu su UAB „Šakių vandenys“, nepagrįstai teikdama privilegijas šiai įmonei, pažeisdama sąžiningos konkurencijos laisvę. Atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros, derinti pareiškėjos 2017–2020 m. veiklos planą, nebendradarbiavo su pareiškėja, į pareiškėjos prašymus pateikdavo formalius atsakymus.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Šakių rajono savivaldybė su UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2000-03-01 sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį Nr. 01, kurios pagrindu buvo teikiamos nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugos siurblinėje, esančioje adresu Skaistakaimio k., Gelgaudiškio sen., Šakių r., o Šakių rajono savivaldybė į Siurblinę vykdė nuotekų nuvedimą savivaldybei priklausančiais fekalinės kanalizacijos tinklais. Šakių rajono savivaldybės administracija 2011-09-26 pranešimu Nr. S-2501 Bendrovę informavo, kad nuo 2012-04-11 šalių sudaryta Sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais bus laikoma pasibaigusia.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog po Sutarties nutraukimo pareiškėja dar teikė nuotekų tvarkymo paslaugas. Dėl neatsiskaitymo už perteklinių paslaugų teikimą laikotarpiais nuo 2012-04-12 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2015-06-30 buvo sprendžiamas ginčas teismuose, priimant pareiškėjai palankius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-611/2015).

Pastačius naujus nuotekų valymo įrenginius Gelgaudiškio miestelyje (juos nuspręsta statyti Savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. T-231 „Dėl viešajam vandens tiekimui reikalingo ir tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos“), 2015-06-16 pareiškėja UAB „Šakių vandenys“ pranešimu Nr. 282 buvo informuota apie tai, kad 2015-06-30 bus baigtos tiekti nuotekos į pareiškėjos eksploatuojamus nuotekų valymo įrenginius. Byloje nėra ginčo, jog nuo 2015-07-01 nuotekų tiekimas į pareiškėjos eksploatuojamą siurblinę tapo techniškai neįmanomas.

Savivaldybės tarybos 2015-10-16 sprendimu Nr. T-179 UAB „Šakių vandenys“ buvo paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje Šakių rajono savivaldybės 2008-12-23 sprendimu Nr. T-369 patvirtintame Rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane (su vėlesniu Savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimo Nr. T-376 papildymu), ir UAB „Šakių vandenys“ buvo pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

Pareiškėjai siejant pažeidimą su minėto sprendimo priėmimu, akivaizdu, jog apie jo turinį jai tapo žinoma 2015 m. spalio mėnesį.

Pareiškėja atsakovės veiksmų neteisėtumą grindė Šakių rajono savivaldybės administracijos veiksmais, atsakovei atsisakant išduoti prisijungimo prie UAB „Šakių vandenys“ infrastruktūros sąlygas, atsisakant derinti pareiškėjos 2017–2020 m. veiklos planą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja prašymą dėl prisijungimo prie UAB „Šakių vandenys“ valdomų nuotekų transportavimo infrastruktūros Gelgaudiškio mieste Šakių rajono savivaldybės administracijai pateikė 2016-01-11, pastaroji atsisakė patenkinti šį prašymą 2016-01-14 raštu Nr. S-98, todėl teismas daro išvadą, jog apie galimą teisių pažeidimą dėl atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas pareiškėja sužinojo 2016 m. sausio mėnesį. Apie atsisakymą išduoti prisijungimo sąlygas ją 2016-01-19 raštu informavo ir UAB „Šakių vandenys“.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2016-04-25 kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administraciją su prašymu suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą ir suderinus jį teikti Savivaldybės tarybai tvirtinti. Pakartotinį analogiško pobūdžio prašymą pareiškėja pateikė 2016-05-24. Šakių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į šiuos prašymus, pateikė 2016-05-23 raštą Nr. S-1270, kuriuo motyvuotai atsisakė teikti derinti pareiškėjos parengtą planą Savivaldybės tarybai. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2016-05-30 kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administraciją, prašydama organizuoti klausimo dėl Bendrovės nuotekų valymo paslaugų teikimo ir infrastruktūros naudojimo teisės suteikimo svarstymą Savivaldybės taryboje.

Šakių rajono savivaldybės administracija, prieš parengdama atsakymą į šį prašymą, kreipėsi į kompetentingas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijas, t. y. į Aplinkos ministeriją ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nuomonės dėl pateikto prašymo. Gavusi minėtų institucijų išaiškinimus, atsakovė 2016-05-30 raštu atsisakė patenkinti pareiškėjos pateiktus prašymus.

LVAT yra konstatavęs, jog senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai jis grindžiamas neteisėtų administracinių aktų priėmimu, neteisėtais veiksmais ir/ar neveikimu yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.), kurie skaičiuotini nuo to momento, kai tokie aktai buvo priimti/ar pareiškėjui tapo apie juos žinoma/ar turėjo būti žinoma (žr., pvz., LVAT 2020-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3110-492/2020).

Šiuo atveju pareiškėjos nurodomi atsakovės neteisėti veiksmai ir/ar neveikimas, kuriais buvo apribotos jos teisės teikti nuotekų valymo paslaugas, vyko 2012–2016 metais. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja apie sutartinių santykių pasibaigimą vėliausiai sužinojo 2015 m. vasarą, kai buvo atliktas techninis atjungimas nuo centralizuoto nuotekų vamzdyno, apie priimtą sprendimą dėl viešojo nuotekų tvarkytojo Šakių rajono savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje paskyrimo, apie atsisakymą tenkinti prašymus dėl jos pageidavimo teikti nuotekų valymo paslaugas, išduoti prisijungimo sąlygas, suderinti UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2017–2020 m. veiklos planą, imtis priemonių dėl jo patvirtinimo, nebendradarbiavimo ir kitų veiksmų, kuriais grindžia skundo pagrindą, vėliausiai sužinojo 2015 m. – 2016 m. vasaros laikotarpiu, tačiau į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2020-03-03.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, laikytina, kad pareiškėja, veikdama apdairiai ir rūpestingai, reikalavimus teisme dėl turtinių nuostolių (negautų pajamų) turėjo pareikšti per trejus metus nuo atsakovės veiksmų, išreikštų sprendimų, atsakymų, raštų forma, kuriais buvo atsisakyta sudaryti galimybes pareiškėjai teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės teritorijoje, priėmimo ir sužinojimo apie juos momento. Neginčijamai nustačius, jog pareiškėja apie minėtas aplinkybes vėliausiai sužinojo ir apie, jos teigimu, pažeistas teises suprato 2015 m. – 2016 m. vasaros laikotarpiu, darytina išvada, jog, kreipdamasi su skundu į teismą 2020-03-03, pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovė reikalauja reikalaujant taikyti senatį (CK 1.131 str. 1 d.).

Tačiau pareiškėja prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, kadangi atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėja savo pažeistas teises pasirinko ginti inicijuodama administracinę procedūrą Konkurencijos taryboje, tikėdamasi, kad tai leis greitai ir efektyviai nustatyti pažeidimo egzistavimo faktą ir, įpareigojant Šakių rajono savivaldybę nutraukti neteisėtus veiksmus, bus atstatyta pareiškėjos galimybė vykdyti veiklą. Tačiau procesas Konkurencijos taryboje bei administraciniuose teismuose užtruko ilgiau nei trejus metus, per kuriuos pareiškėja negalėjo inicijuoti savarankiško ginčo administraciniame teisme, nes tokio ginčo inicijavimas būtų panaikinęs pirminio pasirinkto teisių gynimo būdo – administracinės procedūros Konkurencijos taryboje tęsimo galimybę. Dėl šių aplinkybių ieškinio senaties terminą, pareiškėjos nuomone, ji praleido ne dėl pasyvaus savo pažeistų teisių gynimo, bet dėl to, jog neturėjo kitos išeities, kaip tik laukti galutinio administracinės procedūros baigties rezultato.

Atsakovė su prašymu atnaujinti praleistą senaties terminą nesutinka, kadangi terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Kreipimasis į kitas institucijas (konkrečiu atveju į Konkurencijos tarybą) negali būti laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia ieškinio senaties termino praleidimą.

Kaip jau minėta, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (šiuo atveju ne vėliau kaip 2015-2016 m. vasarą). To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinės procedūros buvo atliekamos konkrečiu metu ir pareiškėjai, kuri jose dalyvavo, buvo žinomos iš karto. Nėra pagrindo šiuo veiksmus pripažinti tęstiniu pažeidimu, kuris tęsiasi iki šiol.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017). Be to, tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjai turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Nagrinėjamoje byloje teismas netenkina pareiškėjos prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes nenustatė svarbių priežasčių jį atnaujinti. Pirma, teismas kreipimosi į kitas institucijas (konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Konkurencijos tarybą) nepripažįsta pateisinančiu ieškinio senaties termino praleidimą. Tiek valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimas administracinėse procedūrose nėra ir negali pateisinti tokio ilgo delsimo ginti savo teises. Antra, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – treji metai ir pareiškėja ilgai delsė dėl savo teisių gynimo. Trečia, teismas laiko, kad pareiškėja kreipdamiesi į Konkurencijos tarnybą du kartus 2015-06-19 ir 2016-08-25 bei 2017-05-10 į Vilniaus apygardos administracinį teismą suprato savo teisių pažeidimą ir turėjo visas realias galimybes jas tinkamai ginti. Taigi, pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo praleidus ieškinio senaties terminą rodo pačios pareiškėjos pasirinktą netinkamą elgesio modelį – neveikimą, o ne objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą, buvimą.

Ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėja, pasirinkdama tokį elgesio modelį ginant savo teises, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Byloje nesant kitų svarbių ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių ir esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjos skundas šiuo pagrindu atmestinas. Atmetus skundo reikalavimus minėtu pagrindu, teismas kitų skundo motyvų nesvarsto ir dėl jų nepasisako.

Pareiškėja UAB „A. R. valymo įrenginiai“ 2022-02-14 pateikė teismui prašymą dėl 11 534,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė Šakių rajono savivaldybė, atstovaujama Šakių rajono savivaldybės administracijos, 2022-04-04 taip pat pateikė teismui prašymą priteisti 14 570,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas atsakovės naudai, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos reikalavimas šioje byloje netenkinamas, ji praranda teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jos prašymas atmestinas.

Atsakovės 2022-04-04 prašyme nurodomos šios bylinėjimosi išlaidos už advokato teiktas teisines paslaugas: 3388 Eur už atsiliepimo parengimą, nagrinėjant administracinę bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme; 6765,84 Eur už teisines paslaugas, teiktas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, bei 12 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; 4404,40 Eur už atsiliepimų, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą.

Atsakovės prašymas dalyje dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagal susiklosčiusią teismų praktiką (žr. pvz. LVAT 2019-04-03 nutartis byloje Nr. eAS-241-502/2019) turi būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl atsakovės prašymas dalyje dėl 6765,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, teiktas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bei 12 Eur žyminio mokesčio atlyginimo persiųstinas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (LVAT 2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą.

Teismas akcentuoja, kad iš Šakių rajono savivaldybės interneto svetainės (https://www.sakiai.lt/struktura/teises-personalo-ir-civilines-metikracijos-skyrius) matyti, jog Šakių rajono savivaldybės administracijoje yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba 8 specialistai bei skyriaus vedėja. Minėtame skyriuje dirbantys mažiausiai 2 darbuotojai, įskaitant skyriaus vedėją, pagal skelbiamus pareigybių aprašymus atstovauja savivaldybei teismuose.

Bylos duomenys patvirtina, kad Šakių rajono savivaldybę atstovavo advokatas P. K. ir advokato padėjėjas S. Z.. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovei atstovavo advokatas, o ne joje dirbantys teisininkai, nėra jokių duomenų apie minėtų Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo ar vyriausiojo specialisto negalėjimą tinkamai parengti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovei teismo posėdžiuose, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, jog kitų nustatytų specialistams užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtą pirmiau įvardytą funkciją dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teismas nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypač sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl, teismo nuomone, pasitelkti nepriklausomą patarėją ir atstovą teisinės pagalbos teikimo klausimais nebuvo būtina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, jog atsakovė šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos UAB „A. R. valymo įrenginiai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Atsakovės Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Perduoti atsakovės Šakių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šakių rajono savivaldybės administracijos, prašymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.