- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- eA-1529-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03550-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. O. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 4 800 000 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėja paaiškino, kad siekdama užgrobtos jos tėvo M. M. žemės grąžinimo, ji inicijuoja bylas įvairiais skirtingais teisės pagrindais. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad valstybės pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Nors žemė negrąžinta ir už ją neatlyginta, teisėjai tvirtina, kad į tėvo žemę pilna apimtimi atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos broliui. Jeigu broliui būtų atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjos teisės nebūtų pažeistos, nes jie žemę valdytų bendrai. Dėl neteisėtų NŽT veiksmų valstybė nepagrįstai praturtėjo pareiškėjos sąskaita, tuo padarydama turtinę ir neturtinę žalą. Tėvo žemė netapo valstybės nuosavybe, nes ji privalėjo būti grąžinta iki 1992 m. sausio 28 d. Žemė nebuvo grąžinta ir nebuvo išpirkta, todėl ji negalėjo tapti valstybės nuosavybe. Nebuvo teisėto pagrindo tėvo žemę išpirkti, todėl pareiškėjos brolis nepateikė banko sąskaitos, į kurią būtų pervesti 18 585 Lt. Kilus ginčui, valstybės pareigūnai negalėjo savivaliauti ir atimti žemę, o privalėjo kreiptis į teismą. Jeigu teismas būtų nustatęs, kad yra teisinis pagrindas tėvo žemę išpirkti, valstybės pareigūnai būtų galėję žemę išpirkti ir tik tada žemė būtų tapusi valstybės nuosavybe. Prieš priimdami Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimą atkurti pareiškėjos broliui nuosavybės teises į jam tenkančią tėvo žemę, valstybės pareigūnai tėvo žemę, kaip valstybinę, jau buvo paskyrę naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai ir neteisėtai Registrų centre įregistravę valstybės nuosavybės teises. Dėl to, kad NŽT pareigūnai neteisėtai atidavė tėvo žemę valstybei ir, pareiškėjai prašant, žemę atsisakė grąžinti, pareiškėjai buvo padaryta labai didelė žala. Yra tiesioginis ryšys tarp atsiradusios žalos ir NŽT neteisėtų veiksmų. Pareiškėja sutiktų, kad iš dalies žala būtų atlyginta grąžinant tėvo žemę. Žemės rinkos kaina yra 4 500 000 Eur, todėl atsisakant grąžinti žemę, prašė priteisti jos vertę. Užgrobta žeme pareiškėja 25 metus negalėjo naudotis, tuo padaryta mažiausiai 300 000 Eur žala (skaičiuojant po 1 000 Eur kas mėnesį). Neturtinė žala atsirado, nes NŽT melavo, iki šiol meluoja, kad į tėvo žemę yra pilna apimtimi atkurtos nuosavybės teisės. Dėl valstybės valdžios institucijos įžūlaus melo pareiškėja labai pergyvena, susirgo depresija, pablogėjo jos fizinė sveikata.