Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-757-415/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-11
Bylos Nr.: eAS-757-415/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03093-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
Atsakovas: Centrinė projektų valdymo agentūra
Pareiškėjas: Kultūros infrastruktūros centras
Trečiasis asmuo: VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnyba

Administracinė byla Nr. eAS-757-415/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03093-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Kultūros infrastruktūros centras (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. IT02 ,,Dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas) arba sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 2 procentų. Pareiškėjo skundas 2020 m. rugsėjo 28 d. rezoliucija priimtas nagrinėti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. spalio 5 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Agentūros Sprendimo galiojimą iki įsiteisės sprendimas/nutartis šioje administracinėje byloje. Prašymą grindė argumentais, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali susidaryti situacija, kai priimtas sprendimas sukels trečiajam suinteresuotam asmeniui sunkias teisines ir finansines pasekmes, nes ginčijamu Sprendimu nustatyta didelė ir VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybai ypač reikšminga suma galės būti priverstinai iš jo tiesiogiai išieškota. Tai gali lemti visapusišką VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybos veiklos suvaržymą. VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnyba nėra pelno siekiantis asmuo, bet viešoji įstaiga, be to, visos iš Agentūros gautos lėšos buvo įsisavintos tinkamai ir laiku, „laisvų“ lėšų nebėra.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad nėra jokio pavojaus, jog teismui konstatavus pirkimo vykdymo pažeidimą bei nustačius atitinkamos finansinės sankcijos dydį, t. y. po bylos išnagrinėjimo, Agentūra realiai negautų nustatytos finansinės sumos, kadangi nėra pagrindo abejoti, jog Agentūros prašomos išieškoti lėšos atsakovui negalėtų būti apmokėtos kitų, ne Europos Sąjungos fondų finansavimo šaltinių pagalba – valstybės biudžeto, kitų piniginių išteklių, kuriais valstybė disponuoja, lėšomis. Taip pat pažymėjo, kad, pritaikius finansinę korekciją, pareiškėjas galiausiai turėtų sumokėti lėšas iš valstybės biudžeto, o tai reikštų, kad Lietuvos Respublika negautų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų priteistos korekcijos sumoje. Leidus vykdyti apskųstą sprendimą iki bylos išnagrinėjimo teisme, Lietuvos Respublikai kiltų finansinės korekcijos vykdymo neigiamos pasekmės, Europos Sąjungos lygiu keliamas tikslas dėl kultūros infrastruktūros modernizavimo nebūtų tinkamai įgyvendinamas, o tam skirtos Europos Sąjungos lėšos ne visiškai panaudojamos.

Pareiškėjo BĮ Kultūros infrastruktūros centro manymu, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismui pateiktoje nuomonėje prašo šį prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra nuomonėje nurodė, kad prašyme pateiktos tik bendro pobūdžio prielaidos, kuriomis grindžiamas suformuluotas reikalavimas, o prašymo motyvai nepagrįsti objektyviais argumentais ir įrodymais.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal trečiojo suinteresuoto asmens ir Agentūros 2017 m. balandžio 13 d. pasirašytos sutarties Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0005 „Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Telšių Šv. A. P. katedros, vyskupo V. B. kunigų seminarijos pastatų ir Vyskupijos kurijos pastato sutvarkymas“, projekto kodas Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0005“ (toliau – ir Projekto sutartis) 3.2 punkto nuostatas, pats pareiškėjas (šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo), įgyvendindamas projektą, prisiima visą riziką dėl galimų atsirasti netinkamų finansuoti išlaidų: „3.2. Projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 1.637.000,00 Eur (vieno milijono šešių šimtų trisdešimt septynių tūkstančių eurų ir 00 centų) projektui skirtų finansavimo lėšų Sutarties 3.1 papunktyje nurodytoms projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti. Projekto vykdytojas įsipareigoja iš savo lėšų apmokėti Sutarties 3.1 papunktyje nurodytas projekto tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nėra apmokamos 3.2 papunktyje nurodytomis lėšomis, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas.“ Taigi, įvertinus Projekto sutarties 3.2 papunkčio nuostatas, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, sudarydamas Projekto sutartį, įsipareigojo savo lėšomis apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas, t. y. ir finansinę korekciją dėl padaryto viešųjų pirkimų pažeidimo, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikiant objektyvių ir pagrįstų argumentų (įrodymų), yra siekis išvengti neigiamų padarinių. Aplinkybė, kad, nustatant pažeidimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiranda finansiniai sunkumai, Agentūros nuomone, nėra pagrindas sustabdyti Sprendimo vykdymą – grąžintinų lėšų sumokėjimą.

Atsakovas taip pat akcentavo, kad, Agentūrai nustačius pažeidimą ir priėmus Sprendimą, projekto sutartyje numatytas finansavimas nebuvo sumažintas, projekto sutartyje numatytas finansavimo lėšas trečiasis suinteresuotas asmuo turės teisę gauti, jeigu teismo priimtas sprendimas bus nepalankus Agentūrai, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo turės teisę pateikti mokėjimo prašymą ir, vykdant Sprendimą, gauti susigrąžintas finansavimo lėšas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, trečiojo suinteresuoto asmens prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, darė išvadą, kad šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Todėl šios aplinkybės nelaikytinos tomis, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Teismas vertino, kad, nors trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad prielaida, jog trečiasis suinteresuotas asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi nuostatos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo. Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju apskundus Agentūros sprendimą dėl lėšų grąžinimo, yra stabdomas grąžintinų lėšų išieškojimas, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. IT02 „Dėl pažeidimo“ galiojimą iki įsiteisės sprendimas/nutartis administracinėje byloje.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, o pirmosios instancijos teismo argumentai, nors ir teisingi bendrąją prasme, tačiau neteisingi in concreto (konkrečiai).

Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytus argumentus, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali susidaryti situacija, kai priimtas Agentūros sprendimas sukels trečiajam suinteresuotam asmeniui sunkias teisines ir finansines pasekmes, nes ginčijamu sprendimu nustatyta didelė ir trečiajam suinteresuotam asmeniui ypač reikšminga suma galės būti priverstinai išieškota tiesiogiai iš jo. Pažymi, kad iš Agentūros atsiųstų priminimų dėl grąžintinų lėšų grąžinimo termino matyti, jog grąžintinų lėšų grąžinimo terminas yra 2020 m. lapkričio 10 d. Prasidėjus priverstiniam išieškojimui, įstaiga bus priversta bankrutuoti dar net neišnagrinėjus šios administracinės bylos. VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnyba nei nekilnojamojo turto, nei ilgalaikio finansinio turto, nei atsargų, nei gautinų sumų neturi, komercinės veiklos nevykdo, iš esmės tik vykdo du projektus, finansuojamus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas nepasisakė dėl prašyme nurodyto argumento, kad nėra jokio pavojaus, jog teismui konstatavus pirkimo vykdymo pažeidimą bei nustačius atitinkamos finansinės sankcijos dydį, t. y. po bylos išnagrinėjimo, Agentūra realiai negautų nustatytos finansinės sumos, kadangi nėra pagrindo abejoti, jog Agentūra prašomos išieškoti lėšos atsakovui negalėtų būti apmokėtos kitų, ne Europos Sąjungos fondų, finansavimo šaltinių pagalba – valstybės biudžeto, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė, lėšomis.

Taip pat teismas nepasisakė dėl prašyme nurodyto argumento, kad, pritaikius finansinę korekciją, pareiškėjas turėtų sumokėti lėšas iš valstybės biudžeto. Kartu tai reikštų, jog Lietuvos Respublika negautų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų priteistos korekcijos sumoje, t. y. Lietuvos Respublika negautų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų priteistos korekcijos sumoje. Leidus vykdyti Sprendimą iki bylos išnagrinėjimo teisme, Lietuvos Respublikai kiltų finansinės korekcijos vykdymo neigiamos pasekmės, Europos Sąjungos lygiu keliamas tikslas dėl kultūros infrastruktūros modernizavimo nebūtų tinkamai įgyvendinamas, o tam skirtos Europos Sąjungos lėšos ne visiškai panaudojamos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad, pareiškėjui, apskundus Agentūros sprendimą dėl lėšų grąžinimo, yra stabdomas grąžintinų lėšų išieškojimas, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas ir pažymi, kad šis teiginys nėra pagrįstas jokia teisės norma, todėl jo teisingumas abejotinas. Be to, galimą šio teiginio klaidingumą patvirtina ir iš Agentūros gauti priminimai dėl grąžintinų lėšų grąžinimo termino, kurie surašyti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, nepaisant šio teismo nurodyto teiginio.

Atsakovas Agentūra atsiliepime su trečiojo suinteresuoto asmens atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas laikosi nuomonės, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas, motyvuojamas deklaratyviais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodant kokios trečiojo suinteresuoto asmens funkcijos ar veiklos realiai būtų sutrikdomos, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Trečiasis suinteresuotas asmuo, sudarydamas Projekto sutartį, įsipareigojo savo lėšomis apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas, t. y. ir finansinę korekciją dėl padaryto viešųjų pirkimų pažeidimo, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikiant objektyvių ir pagrįstų argumentų (įrodymų), yra siekis išvengti neigiamų padarinių. Aplinkybė, kad, nustatant pažeidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiranda finansiniai sunkumai, Agentūros nuomone, nėra pagrindas sustabdyti Sprendimo vykdymą – grąžintinų lėšų sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo tarnyba vykdo projektą „Telšių Šv. A. P. katedros, vyskupo V. B. kunigų seminarijos pastatų ir Vyskupijos kurijos pastato sutvarkymas“, projekto kodas Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-02-0005. Agentūra atliko tyrimą ir skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. IT02 „Dėl pažeidimo“ nustatė, kad, vykdant projektą, buvo padaryti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, todėl nusprendė pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas bei susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 16 734,03 Eur.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą), akcentuoja, kad lėšų grąžinimas trečiajam suinteresuotam asmeniui sukeltų didelius finansinius sunkumus, galėtų lemti visapusišką veiklos suvaržymą, taip pat sukeltų neigiamas pasekmes Lietuvos Respublikai, nes galiausiai lėšos būtų sumokamos iš valstybės biudžeto, o tai reikštų, kad Lietuvos Respublika negautų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų priteistos korekcijos sumoje.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, kad jis nepagrindė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, gali turėti lemiamos reikšmės ne tik VšĮ Telšių vyskupijos Ekonomo Tarnybos veiklai, bet ir jos egzistavimui apskritai, teismas nepasisakė dėl visų prašyme nurodytų argumentų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi nuostatos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012 ir kt.). Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016). Pažymėtina ir tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, o teismui priėmus nepalankų teismo sprendimą, pareiškėjas (šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo) vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2011).

Nors trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Teisėjų kolegija pastebi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl galbūt kilsiančių finansinių pasekmių, nesustabdžius Sprendimo galiojimo. Tik su atskiruoju skundu pateikė finansinius dokumentus (veiklos rezultatų ataskaitą, balansą, taip pat 2020 m. rugsėjo mėn. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamąjį raštą). Tačiau aplinkybes ir įrodymus, dėl kurių, jo manymu, turėjo būti tenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Šiuo atveju su atskiruoju skundu pateikti finansiniai dokumentai yra parengti (2020 m. spalio 7 d.) iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo (2020 m. spalio 13 d.). Trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė atsirado tik dabar ir kodėl to nepadarė pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai minėti dokumentai, tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nevertinami.

Sprendžiant dėl reikalavimo priemonės užtikrinimo taikymo šioje byloje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apskundus Sprendimą dėl lėšų grąžinimo, yra stabdomas grąžintinų lėšų išieškojimas, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, vadovavosi, be kita ko, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, kurių 335 punktas nustato, kad sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi, grąžintinos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos administruojamos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse ir 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse (toliau – 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklės), nustatyta tvarka.

2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių 23.1 punktas įtvirtina, kad projekto vykdytojui apskundus sprendimą dėl lėšų grąžinimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai, kaip nustatyta Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėse, institucija, gavusi informaciją apie projekto vykdytojo teismui ar kitai kompetentingai institucijai apskųstą sprendimą dėl lėšų grąžinimo, apie tai informuoja ministeriją arba vadovaujančiąją instituciją, kai įgyvendinami techninės paramos prioritetai, (kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, nuostata dėl ministerijos informavimo netaikoma). Tų pačių taisyklių 23.2 punkte nustatyta, kad ministerija arba vadovaujančioji institucija, kai įgyvendinami techninės paramos prioritetai, gavusi Taisyklių 23.1 papunktyje nurodytą informaciją, arba įgyvendinančioji institucija, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, stabdo skolos išieškojimo perdavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinės projekto vykdytojo skundą ir priims dėl jo atitinkamą sprendimą.

Tokios pačios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pažymint, kad, nors skundžiamas Sprendimas dėl lėšų grąžinimo sukelia pareiškėjui (šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui) atitinkamą pareigą, tačiau pareiškėjui apskundus teismui sprendimą dėl lėšų grąžinimo, tokio sprendimo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-1299-525/2015, 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsakovas laikosi priešingos pozicijos ir, pagrįsdamas šį teiginį, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos Agentūros 2020 m. lapkričio mėnesio raštą dėl projekto grąžintinų lėšų grąžinimo termino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartas 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo remtis Agentūros rašte pateikta pozicija ir aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Atmestinas trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktas prašymas prijungti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-5067-281/2020 kaip neturinčią įtakos nagrinėjamam ginčui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių pagrįstų argumentų bei duomenų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Telšių vyskupijos Ekonomo tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius