Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.10.1; 1.2.17.3; 2.1.4.5.4; 2.1.6.3; 2.4.6.1

2024 m. sausio 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K., nuteistojo J. K. ir nuteistojo G. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 11 d., 4.00 val., iki 2021 m. gegužės 11 d. 13.32 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas – po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta J. K. siųsti nedelsiant atlikti 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, J. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas J. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 10 d., 23.40 val., iki 2021 m. gegužės 11 d., 14.35 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas – po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo G. V. pasiųstas nedelsiant atlikti 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies, o likusios neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, G. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas įskaitytas G. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 10 d., 23.40 val., iki 2021 m. gegužės 11 d., 12.38 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatomis naktinio matymo prietaisą ,,Pulsar XM30S“, paimtą 2021 m. gegužės 10 d. asmens kratos metu iš J. K., mobiliojo ryšio telefoną (baltos spalvos) ,,BlackBerry“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Ežys“, Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2021 m. gegužės 10 d. asmens kratos metu iš G. V. ir mobiliojo ryšio telefoną (juodos spalvos) ,,BlackBerry Classic Q20“, IMEI nenustatytas su SIM kortele ,,Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2021 m. gegužės 10 d. asmens kratos metu iš J. K. – saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Turto valdymo valdybos Varėnos logistikos skyriuje (Varėna, Alytaus g. 1), nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius ir priemones. Nesant galimybės realizuoti konfiskuotus mobiliojo ryšio telefonus,,BlackBerry“ ir/ar ,,BlackBerry Classic Q20“, dėl galimai jų mažos vertės, šiuos daiktus sunaikinti kaip menkaverčius.

Iš įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini)miško masyve rastų 4000 vienetų pakelių cigarečių ,,Minsk Capital MS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais paliktus du pakelius kaip pavyzdžius cigarečių ,,Minsk Capital MS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – saugomus VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Vilniaus logistikos skyriuje (Vilniaus r., Mickūnų sen., Mickūnų mstl., Vilniaus g. 47), nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemones ir rezultatą, ir atsižvelgiant į tai, kad minėti daiktai yra uždrausti civilinėje apyvartoje – sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. K., J. K. ir G. V., veikdami bendrininkų grupėje ir iš anksto susitarę, 2021 m. gegužės 10 d. laikotarpyje iki 23.40 val., pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4- 200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.2 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, bendrais veiksmais nešdami pėsčiomis Lietuvos Respublikos teritorijoje – (duomenys neskelbtini) miško masyve gabeno Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu apmokestinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka nepaženklintas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 4 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, kurių vertė viršija 250 MGL sumą ir yra 13 937,00 Eur, kol J. K. ir G. V. 2021 m. gegužės 10 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini)miško masyve buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, o R. K. ten pat šias prekes paliko siekdamas pasišalinti ir išvengti sulaikymo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pradėjus atlikti aukščiau minėtų asmenų sulaikymo veiksmus, t. y. šiais bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. prašo: a) panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas; arba b) panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį; arba c) perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti jam baudą.

2.1. Apeliantas G. V. mano, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas, nes teisminio nagrinėjimo metu buvo grubiai pažeista jo teisė į gynybą bei teisė gintis per pasirinktą advokatą. Skunde apeliantas cituoja BPK 50 straipsnio 5 dalį, kurioje yra numatyti atvejai, kai kaltinamajam gali būti ribojama teisė gintis per jo paties pasirinktą gynėją (pasirinktas gynėjas pakeičiamas kitu gynėju) ir šiuo klausimu aktualią kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2012; Nr. 2K-565-2013). Šioje byloje apygardos teismo teisėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. posėdžio metu nutarė pradėti įrodymų tyrimą, nors posėdyje nedalyvavo G. V. pasirinkta advokatė, o dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) parinktas advokatas.

2.2. Apeliantas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. advokatė Gintarė Leškevičienė informavo teisėją, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su G. V., taip pat, kad negalės dalyvauti rugsėjo 6 d. posėdyje dėl ligos (pridėjo nedarbingumo pažymėjimą). Nepaisant to, rugsėjo 6 d. posėdžio metu buvo pradėtas įrodymų tyrimas, o G. V. nesutinkant pradėti įrodymų tyrimo be jo pasirinktos advokatės ir aiškiai atsisakius VGTPT parinkto advokato, teisėjas nurodė, kad G. V. teisė į gynybą užtikrinta tinkamai. Apeliantui pareiškus nušalinimą teisėjui, šis jį atmetė protokoline nutartimi (tinkamai neapsvarstęs), nors pagal BPK 59 straipsnio 4 punktą dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje. Teismų praktikoje nurodoma, kad šios nuostatos turi būti laikomasi ir tuomet, kai bylą nagrinėja vienas teisėjas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165-495/2017).

2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. vasario 28 d. teismas, paskyręs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją R. K., kitiems kaltinamiesiems gynėjo neskyrė. Galimus gynybos prieštaravimus teismas įžvelgė tik tada, kai savo gynėją susirado kaltinamasis J. K.. Apeliantas dar 2022 m. rugpjūčio 4 d. posėdžio metu nurodė, jog kitame posėdyje turės savo gynėją, tačiau teisėjas vis vien nusprendė paskirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją, 2022 m. rugsėjo 6 d. vykusio posėdžio metu ignoravo G. V. teisę gintis per pasirinktą gynėją ir pradėjo įrodymų tyrimą. Apeliantas pažymi, jog pradedant įrodymų tyrimą kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra itin svarbus, nes įrodymų tyrimas prasideda nuo kaltinamojo akto paskelbimo, po to yra klausiama kaltinamojo, ar jis prisipažįsta esąs kaltas, yra atliekama jo apklausa.

2.4. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeistos BPK 51 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose tvirtinama, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Šiuo atveju 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi VGTPT buvo įpareigota paskirti gynėją. Jokia nutartis, kuria apeliantui būtų paskirtas konkrečiai advokatas Egidijus Milašius, įteikta nebuvo. Apie šio gynėjo paskyrimą apeliantas sužinojo tik prieš 2022 m. rugsėjo 6 d. posėdį. Šio posėdžio metu teisėjas neklausė apelianto paaiškinimų, kad skiriasi jo ir gynėjo požiūriai į gynybą, pertraukė apeliantą viduryje sakinio (tai girdėti garso įraše). Šis posėdis vyko ne tik be apelianto pasirinktos gynėjos, bet jam, priešingai BPK 50 straipsnio 5 dalies reikalavimams, nebuvo pasiūlyta pasirinkti kito pageidaujamo gynėjo. Bylą nagrinėjęs teisėjas savo žodžiais apeliantui leido suprasti, kad jo nuomonė teisėjui yra neįdomi. Teisėjo elgesys rodė, kad jis turėjo išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu, tai patvirtina ir nuosprendžio turinys.

2.5. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino vienpusiškai, o esant neatitikimų tarp duomenų turinio, pateikė savo samprotavimus ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintus tikėtino pobūdžio svarstymus. Apeliantas nurodo, kad tiek jis su J. K., tiek atskirai R. K. pagal gabentų cigarečių kiekį ir jų vertę turėjo būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnį, tačiau buvo nuteisti kaip bendrininkai pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

2.6. Teismas jo ir kitų nuteistųjų parodymus deklaratyviai pripažino prieštaringais, neatitinkančiais bylos aplinkybių, nurodė, kad juos paneigia byloje surinkti įrodymai, nepateikė motyvų, kuo grindžiamas teisme duotų parodymų prieštaringumas. Tariamą jo ir J. K. parodymų prieštaringumą teismas grindė tuo, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio vietoje kartu su apeliantu vaikščiojo be jokio tikslo, o apeliantas konkretizavo, kad gabentas dėžes su akcizais apmokestinamomis prekėmis abu atsitiktinai rado miške prie pelkės. Apeliantas pažymi, kad nei jo, nei J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo pagarsinti, todėl teismas jais remtis ir daryti išvadas nuosprendyje, negalėjo. Teismas privalėjo aiškintis prieštaravimų priežastis ir tik tuomet spręsti apie jų prieštaringumą, tačiau to nepadarė.

2.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis, J. K. ir R. K. veikė kaip bendrininkai. Apeliantas kelia abejones, koks iš tiesų buvo atstumas tarp jo ir J. K. sulaikymo vietos bei tos vietos, kur buvo rastos dar 4 dėžės su cigaretėmis. Teismas nuosprendyje nurodė, jog šis atstumas – 102 m, tokią išvadą teismas daro remdamasis įvykio vietos apžiūros protokolu. Apeliantas pažymi, kad apžiūrą atliko vienas pareigūnas, jokiam kitam asmeniui nedalyvaujant, protokole nėra nurodyta, kokiu būdu, kokias technines priemones naudojant (žingsniais, liniuote, rulete, lazeriniu matuokliu) buvo išmatuotas nurodytas atstumas tarp ryšulių – 102 m. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo Nr. IBPS-V-2884857-21 (t. 1, b. 1. 43–44) nurodyta, kad atliekant tyrimą nustatyta, jog G. V. ir J. K. sulaikyti gabenant paketus su kontrabandinėmis cigaretėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje už 2,15 km nuo valstybės sienos. Nuo sulaikytų asmenų su cigaretėmis, už 102 m link valstybės sienos aptikti dar 4 paketai su kontrabandinėmis cigaretėmis, paketai surasti už 1,9 km nuo valstybės sienos atstumu. Tuo remdamasis apeliantas daro išvadą, kad tarp jo bei J. K. sulaikymo vietos ir rastų dar 4 dėžių iš tiesų buvo 250 m atstumas. Tuo pačiu jis atkreipia dėmesį, kad įvykio vietos apžiūros protokole yra labai tikslai nurodyta vieta, kur buvo sulaikytas jis ir J. K. (nurodant tikslias šios vietos (taško) koordinates), tačiau vietos, kur buvo surastos dar keturios dėžės su cigaretėmis, koordinatės kažkodėl nėra nurodytos, nors pagal jas būtų galima nustatyti tikslų atstumą tarp abiejų taškų. Be to, nei jis, nei J. K. nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje.

2.8. Apelianto manymu, abejones dėl tikslaus atstumo tarp rastų cigarečių patvirtina ir liudytojų D. T. bei A. S. parodymai. Apeliantas cituoja šių liudytojų parodymus ir tvirtina, jog liudytojai apeliantą ir J. K. pastebėjo apie 100 m atstumu nuo jų ir tik tuomet apeliantas ir J. K. priėjo prie liudytojų, jie buvo sulaikyti. Akivaizdu, jog keturios dėžės su cigaretėmis negalėjo būti rastos 102 m nuo jo ir J. K. sulaikymo vietos, nes apie 100 m atstumas liudytojams buvo gerai matomas, tokį atstumą liudytojai stebėjo apeliantą ir J. K. einant nuo įkalnės viršaus lygia vietove, o 4 dėžės buvo rastos dar kažkur nuokalnėje. Šie liudytojų parodymuose ir įvykio vietos apžiūros protokole esantys prieštaravimai pašalinti nebuvo, jų vertinimas atliktas paviršutiniškai.

2.9. Apelianto teigimu, teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog R. K. nešė sunkesnius ryšulius ir dėl to buvo kiek atsilikęs nuo apelianto ir J. K.. Pasak apelianto, teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi liudytojų D. T. ir A. S. parodymais. Anot teismo, šie asmenys patvirtino, jog tuo metu, kai sulaikė J. K. ir G. V., netoliese išgirdo duslų garsą, panašų į tą, kuris galėjo būti numetant dėžes, bei traškesį, būdingą asmens judėjimui miško paklote. Jų parodymai yra prieštaringi, nes A. S. apie jokį traškesį neužsiminė. Be to, pasak apelianto, liudytojas A. S. teisme teigė, kad iki jiems (J. K. ir G. V.) pasirodant nebuvo jokių garsų, kas reiškia, jog mišku einant net dviem žmonėms, jokių garsų ir traškesio nebuvo girdėti. Dėl to yra nelogiški liudytojų parodymai, kad jie išgirdo už ne mažiau nei 102 m ar net 250 m buvusį duslų garsą ar traškesį.

2.10. Apeliantas teigia, jog liudytojai D. T. ir A. S. tvirtino, kad termovizoriaus pagalba jie pastebėjo ateinančius tik du asmenis, jokio trečio asmens jie nematė. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, dėl kokios priežasties liudytojai galėjo nematyti trečio asmens, ji padaryta iškraipant bylos duomenis. Liudytojas A. S. apelianto sulaikyme nedalyvavo, tikslus sulaikymo vietos reljefas (ar tai įkalnė, ar nuokalnė) nėra užfiksuotas. Liudytojas A. K., be kita ko, atsakydamas į teisėjo klausimą, nurodė, kad įkalnė nėra kliūtis matyti termovizoriumi. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad R. K. dar neva nebuvo perlipęs įkalnės, todėl termovizoriumi šio šilumos šaltinio ir nebuvo galima užfiksuoti, prieštarauja aptarto liudytojo parodymams.

2.11. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra užfiksuota, kada pareigūnai surado dar 4 dėžes, kurias gabeno R. K.. Be to, apeliantas, remdamasis A. S., D. T. ir R. K. parodymais, daro išvadą, kad 4 dėžės buvo rastos gerokai vėliau nei buvo sulaikytas jis ir J. K., t. y. pareigūnams vykdant privalomą vietos apžiūrą, o ne todėl, kad pareigūnai išgirdo kažkokius garsus ir iš karto nuėję tų garsų pusėn surado aptariamus ryšulius.

2.12. Apeliantas abejoja nuosprendyje padaryta teismo išvada, jog J. K., G. V. ir R. K., būdami tarpusavyje nesusiję, naktį, būdami apie 100 m vieni nuo kito, ir vienas paskui kitą apie dviejų kilometrų atstumą nuo valstybės sienos nešant pakankamai sunkius tos pačios rūšies, vienodo įpakavimo ir to paties turinio nešulius, J. K. su savimi turint dar ir termovizorių, ir kartu su G. V. naudojant mobiliojo ryšio telefonais vietovėje naviguoti, galėjo nepastebėti vienas kito. Apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis teismas daro išvadą, kad jis su J. K. ir R. K. buvo vos 100 m atstumu vieni nuo kito ir ėjo vienas paskui kitą apie dviejų kilometrų atstumą nuo valstybės sienos. Tokia teismo išvada tėra prielaidomis ir spėjimais pagrįstas teiginys. Be to, teismo išsakytos abejonės dėl apelianto ir J. K. bei R. K. nepastebėjimo vieni kito prieštarauja paties teismo nustatomoms įvykio vietos ir laiko aplinkybėms – naktis, miško glūduma. Liudytojai D. T. ir A. S. parodė, kad apeliantą ir J. K. jie pastebėjo tik termovizoriaus pagalba ir tik todėl, kad jie atėjo proskyna, A. S. taip pat nurodė, kad net naudojant termovizorių, pačiame miške matosi tik 20–30 m, todėl aukščiau nurodytos teismo išsakytos abejonės yra visiškai nelogiškos.

2.13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad visi liudytojais apklausti pareigūnai sutartinai nurodė, kad toje vietoje yra populiarus kontrabandinis takas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abejojo R. K. parodymais dėl to, kad jį į mišką automobiliu atvežė žmogus, kuriam nuo pasienio jis turėjo pargabenti dėžes su cigaretėmis. Teismas akcentavo, kad pareigūnai jau nuo 20.00 val. stebėjo vietovę ir jokio pašalinio asmens nematė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnai stebėjo tik viena kryptimi vieną konkrečią nedidelę miško teritoriją, kurią aprėpė jų turimos stebėjimo priemonės, todėl tai, jog jie savo stebimoje vietovėje nepastebėjo kitų „pašalinių“ žmonių, niekaip nepatvirtina, kad tokių žmonių tame pasienio ruože daugiau nebuvo. Juolab, kad pareigūnai nepastebėjo ir apelianto su J. K., kuomet jie ėjo link pasienio pasiimti cigarečių, o liudytojais apklausti pareigūnai parodė, kad nuo to laiko, kai miške aptiko dar keturias dėžes su cigaretėmis, vienas iš pareigūnų nuolat jas saugojo „kad niekas nepaimtų“, kas rodo, jog patys pareigūnai nebuvo tikri, kad miške nėra daugiau jokių kitų pašalinių asmenų.

2.14. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu apžiūrėjo byloje paimtas pirštines, naščius ir karabinus. Pasak apelianto, byloje nėra jokios specialisto išvados, kuri patvirtintų, kad apžiūrėti karabinai iš tiesų yra identiški. Be to, teismas nenurodė, kaip minėtų daiktų „bendra kilmė“ pagrindžia apelianto kaltę. Juolab, kad liudytojais apklausti pareigūnai nurodė, kad tiek rastos cigaretės yra populiarios tarp gabenamų į Lietuvą, tiek rastos dėžės ir jų įpakavimai praktiškai niekuo nesiskyrė nuo kitais atvejais aptinkamų. Taigi, pirmosios instancijos teismo aptarti sutapimai niekaip nepatvirtina, kad apeliantas ir J. K. bei R. K. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje.

2.15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kurioje teigiama, kad nuteistieji skirtingai aiškina savo pačių galimas sąsajas ir pažintį. Teismas nenurodo, kur įžvelgia kokius nors nuteistųjų parodymų prieštaravimus. Be to, teismas pateikia nuorodą į 1 t., b. l. 60–61 esantį kitoje byloje atliktos 2020 m. sausio 16 d. R. K. apklausos protokolą, tačiau jo nei pagarsino, nei tyrė posėdžio metu, todėl negalėjo remtis darydamas išvadas. Be to, apeliantas neįžvelgia jokių prieštaravimų tarp minėtame protokole ir šioje byloje teismo posėdžio metu duotų R. K. parodymų.

2.16. Apeliantas nurodo, kad jo ir R. K. ryšius teismas pagrindė remdamasis kitos baudžiamosios bylos duomenimis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 390/2009, Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-23-976/2015). Svarbu ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir vadovaujantis ja formuojama Lietuvos teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-48-788/2018 ir kt.), siekiant naudoti kitoje baudžiamojoje byloje duotus liudytojo parodymus, turi būti užtikrintos kaltinamojo teisės, susijusios su, be kita ko, kaltinimo liudytojų apklausa (Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamoje byloje liudytojas T. V. apklaustas nebuvo, maža to, net nebuvo pagarsinti jo parodymai, duoti teismo nurodomoje kitoje baudžiamojoje byloje, kuri, be kita ko, apelianto atžvilgiu buvo nutraukta, prokurorui nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu konstatavus, kad jis prie nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo R. K. buvo pripažintas kaltu baudžiamuoju įsakymu Nr. el-200-317/2020, nėra prisidėjęs (t. 1, b. 1. 50–52). Svarbu pažymėti, kad baudžiamojoje byloje teismo posėdžių metu nebuvo išnagrinėti ir jokie duomenys, gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, o teismo aptariamame 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. IBPS-S-22656-23 (t. 5, b. 1. 95) nėra nurodyta, kad apeliantas būtų kur nors laukęs R. K. (rašto turinys yra iškraipytas). Minimame rašte nieko neminima ir apie aplinkybes, kuriomis R. K. padarė kitą nusikalstamą veiką, dėl kurios nagrinėjama byla Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. Visa tai rodo, jog teismas rėmėsi kažkokia medžiaga, su kuria nebuvo supažindinti proceso dalyviai, be proceso dalyvių žinios atliko tos medžiagos vertinimą ir rėmėsi ja priimdamas nuosprendį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos grindė duomenimis, neištirtais teismo posėdžio metu ir nepripažintais įrodymais. Taip buvo pažeistas ne tik BPK 301 straipsnio 1 dalis, įpareigojantis teismą nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, bet ir BPK 7 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas rungimosi principas, reiškiantis, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti.

2.17. Apeliantas mano, jog teismo argumentai dėl jo ir J. K. bei R. K. bendro veikimo yra nepagrįsti. Jis pakartojo, kad ėjo populiariu kontrabandiniu taku, todėl net jeigu jis su J. K. miške nakties metu būtų galėję matyti einantį R. K., o šis būtų galėjęs matyti juos, kas objektyviai buvo įmanoma, toks vienų kito pastebėjimas niekaip neduotų pagrindo išvadai, kad jie veikė bendrai. Iš teismo nuosprendžio neįmanoma suprasti ir to, kaip faktas, kad tiek apeliantas, tiek J. K. turėjo mobiliojo ryšio telefonus, sieja juos su R. K., kaip tai pagrindžia „bendrininkų organizuotumą, jų veiksmų derinimą, priemonių tam pasitelkimą“.

2.18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad apeliantas, J. K. ir R. K. veikė iš anksto susitarę, tačiau motyvuojamoje nuosprendžio dalyje neišdėstė jokių įrodymų, kuriais remiantis konstatavo šio būtinojo nustatomojoje dalyje nurodyto bendrininkavimo požymio buvimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui nurodžius, kad apeliantas veikė iš anksto susitaręs ne tik su J. K., bet ir su R. K., teismas turėjo aiškiai pagrįsti, kokios bylos aplinkybės patvirtina buvusį šį išankstinį susitarimą, kada, kur ir kokiu būdu apeliantas ir J. K. iš anksto susitarė su R. K. kartu bendrais veiksmais gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL. Iš teismo pateiktų argumentų nėra aišku, kokie bylos duomenys patvirtina, kad jis ir J. K. veikė ne atskirai, o susitarę dar ir su R. K.. Nenustačius asmenų susitarimo veikti bendrai, jų suvokimo, kad kartu kėsinasi į tą patį objektą, veikos bendrumo, negalima daryti išvados, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina cigarečių suradimo ir asmenų sulaikymo faktą, tačiau niekaip nepatvirtina, kad apeliantas, J. K. ir R. K. veikė iš anksto susitarę bendrininkų grupėje.

2.19. Apeliacinio skundo dalyje dėl bausmės apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas taip pat rodė šališkumą, nes skirdamas laisvės atėmimo bausmę motyvavo argumentu, jog „kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, ankstesni teistumai išnykę“, t. y. suprasdamas, kad ankstesni teistumai nuteistajam negali sukelti jokių neigiamų pasekmių. Apeliantas pažymi, kad asmuo, kuriam teistumas yra išnykęs, padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąja teisine prasme turi būti vertinamas kaip asmuo, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Be to, jis nurodo, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 199² straipsnio redakcija, kurios 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taigi, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, pirmosios instancijos teismo nustatyta nusikalstama veika priskiriama ne prie sunkių, bet prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtis palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims bei turintiems teistumą asmenims. Apelianto teigimu, jei teismas spręstų, kad jis vis tik padarė nusikalstamą veiką, ji turėtų būti perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 1 dalį ir, įvertinus BK 55 straipsnio nuostatas, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

3. Apeliantas R. K. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

3.1. Pasak apelianto, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir įrodymus vertino selektyviai, t. y. tuos įrodymus, kurie buvo palankūs apeliantui, nemotyvuotai įvertino kaip nepatikimus, o apeliantui nepalankius įrodymus ir nepašalintas abejones pripažino patikimais ir pakankamais įrodymais kaltei pagrįsti. Apeliantas teigia, kad jis teisme davė įtikinamus ir logiškus parodymus apie cigarečių gabenimo aplinkybes, apie tai, kad jis su kitais nuteistaisiais nesitarė cigaretes gabenti kartu. Apeliantas nurodo, jog teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų A. K., D. T., T. D., A. S. teisme duotais parodymais, tačiau šie liudytojai davė parodymus tik apie tai, kaip buvo organizuotas asmenų sulaikymas, bet ne apie tarp jų buvusį susitarimą gabenti cigaretes.

3.2. Apeliantas neneigia gabenęs 4 dėžes cigarečių, jas numetęs miške ir pasišalinęs. Apeliantas teigia, jog kaltinamajame akte jis, G. V. ir J. K. buvo įvardinti kaip vykdytojai, kas reiškia, jog cigarečių gabenimą organizavo kitas asmuo, kurio byloje nė nebuvo bandyta nustatyti. Pasak apelianto, cigarečių gabenimą organizavo tas asmuo, kuris pagamino visus įvykio vietoje surastus naščius. Be to, visi naščiai pagaminti iš masinės gamybos sintetinės medžiagos (pluošto), todėl yra identiški. Tai, kad visose rastose cigarečių dėžėse buvo tokie patys cigarečių pakeliai „Minsk Capital MS“ taip pat nepatvirtina, kad buvo veikiama bendrai.

3.3. Apeliantas nesutinka su liudytojų D. T. ir A. S. parodymais, kuriuose jie kalba apie duslų garsą, panašų į numetamas dėžes, nes liudytojai padarė tik prielaidą, kad jų girdėtas garsas yra panašus į numetamų dėžių garsą, be to, jie nenurodė, kuo vadovaudamiesi daro tokią prielaidą. Apelianto teigimu, įrodymu pripažintas tarnybinio šuns panaudojimo aktas, taip pat nepatvirtina, kad jis bendrininkavo su J. K. ir G. V.. Apeliantui nėra aišku ir tai, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad J. K. ir G. V. einant nuo valstybės sienos ir nešant lengvesnius ryšulius, apeliantas sekė iš paskos su sunkesniu nešuliu ir todėl buvo kiek atsilikęs. Apeliantas taip pat nesutinka su argumentais, kuriais teismas atmetė versiją, jog nuteistieji veikė atskirai ir vienas kito nepastebėjo ir nematė. Apeliantas nurodo, kad net jeigu jis ir būtų pastebėjęs ar išgirdęs tuo pat metu miško masyve buvusius kitus asmenis, tai negalėtų būti pagrindu išvadai, kad jie yra bendrininkai.

3.4. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jo versiją dėl trečiojo asmens, kuris ir įkalbėjo apeliantą gabenti cigaretes. Pasak apelianto, tai, kad pareigūnai jau nuo 20.00 val. stebėjo vietovę, nepaneigia, kad jis nepastebėtas pareigūnų atvyko prie valstybės sienos ir į Lietuvos Respublikos teritoriją nešė cigaretes. Prie valstybės sienos, nepastebėti VSAT pareigūnų, pateko ir kiti du nuteistieji. Apeliantas yra nurodęs teismui kaip buvo įkalbėtas gabenti akcizais apmokestinamas prekes, tačiau asmens, kurio prašymu atliko šiuos veiksmus, net nebuvo bandoma nustatyti. VSAT pareigūnai nurodė, jog jiems buvo žinoma apie tai, kad bus gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, ir dėl šios priežasties buvo sustiprinę savo pajėgas, tačiau VSAT pareigūnai nepaaiškino kokia informacija jiems buvo žinoma, iš kur jie šią informaciją gavo. VSAT pareigūnai nepaaiškino ar jiems buvo žinoma kas organizuoja neteisėtą akcizai apmokestinamų prekių gabenimą, kiek asmenų prekių gabenime dalyvauja, koks bus kiekvieno asmens vaidmuo.

3.5. Apelianto teigimu, tai, kad J. K. atžvilgiu 2019 m. gegužės 15 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00058-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2019 m. gegužės 15 d. apie 12.45 val., Varėnos r., Merkinės ribose, kelyje A4 (Vilnius–Varėna–Gardinas) buvo sustabdytas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apeliantas R. K., ir šio automobilio salone rasti sukrauti ryšuliai su 8 000 cigarečių pakeliais „Fest MS“ nepatvirtina to, jog apeliantas anksčiau artimai bendravo ir šiuo metu bendrauja su G. V. bei J. K.. Teismo išvada, kad jis su G. V. ir J. K. yra pažįstami ir palaiko ryšius, yra nepagrįsta.

3.6. Nors nuosprendyje pirmos instancijos teismas nurodė, kad apeliantas, J. K. ir G. V. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, tačiau apeliantą ir kitus nuteistuosius kaltais pripažino tik padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, t. y. nenurodė, jog veikoje yra ir BK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies požymių.

4. Apeliantas J. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) arba perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti švelnesnę bausmę.

4.1. Apeliantas nurodo, kad pagal iki 2023 m. birželio l d. galiojusią BK 199² straipsnio 2 dalį buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tuo tarpu apeliantas neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos. Jo veiksmai gali užtraukti nebent administracinę atsakomybę pagal ANK 209 straipsnį.

4.2. Apeliantas, remdamasis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 43–45), teigia, kad tarp atskirų miške rastų paketų atstumas yra 250 m. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisme apžiūrint naščius pasitvirtino, jog vieni naščiai (naudoti J. K. ir G. V.) buvo pritaikyti nešti ryšulius po du, o kiti naščiai (naudoti R. K.) buvo pritaikyti nešti 4 ryšuliams. Nelogiška, kad, kaip nurodyta kaltinamajame akte, veikdami grupėje trys asmenys, nešdami kelis kilometrus, taip neproporcingai pasiskirstytų nešamą krovinį. Juo labiau, kad vienas ryšulys sveria apie 12 kg, todėl du neštų po 24 kg, o vienas – 48 kg. Be to, R. K. kūno masė gerokai mažesnė už kitų kaltinamųjų.

4.3. Apelianto teigimu, liudytojas VSAT pareigūnas T. D. (t. 1, b. l. 33–37) nurodo priešingas nei kiti pareigūnai aplinkybes – jis nurodo, kad A. K. jiems pranešė, kad be sulaikytų 2 asmenų, dar vienas asmuo neša ant savęs ryšulius, kuriuos vėliau metė. Tai reiškia, kad R. K., jau sulaikius J. K. ir G. V., dar judėjo – nešė nešulius, todėl atstumas tarp dviejų grupių gabentojų buvo dar didesnis nei nurodoma kaltinamajame akte (250 m).

4.4. 2021 m. gegužės 11 d. tarnybinio šuns panaudojimo akte (t. 1, b. l. 40–41) nurodoma, kad šuo aptiko pėdsakus prie sulaikytų asmenų (J. K. ir G. V.) ir jais vedė iki kitų 4 nešulių. Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis R. K. ar jo nešti nešuliai paliko pėdsakus, kuriais sekė šuo, prie J. K. ir G. V. sulaikymo vietos, byloje neištirta.

4.5. Apeliantas teigia, kad atlikus tyrimus (t. 2, b. l. 3–24) nustatyta, kad ant įvykio vietoje ant kelio rastų daiktų yra J. K. ir G. V. pėdsakų, o ant įvykio vietoje miške rastų daiktų yra tik R. K. pėdsakų. Šie tyrimai neginčijamai įrodo, kad J. K. ir G. V. gabeno kontrabandines cigaretes, kurios niekaip nesusijusios su R. K. gabentomis. Priešingu atveju ant ryšulių būtų visų asmenų pėdsakai.

4.6. Pasak apelianto, byloje nėra patikimų ir pakankamų duomenų, kad jis tarėsi su R. K. ar G. V. 2021 m. gegužės 10 d. daryti nusikalstamą veiką. Apeliantas pripažįsta, kad su G. V. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti po 2 dėžes kontrabandinių cigarečių žinodami, kad už tai gresia administracinė, tačiau ne baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu bendrininkavimo institutas numatytas tik kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje tariamasi dėl nusikalstamos veikos darymo. Šiuo atveju nebuvo tariamasi daryti nusikalstamą veiką, todėl negalėjo būti inkriminuojama ir bendrininkų grupė.

4.7. Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai įvertino, jog ant prie sulaikytų J. K. ir G. V. rastų daiktų yra šių asmenų pėdsakų, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad ant tirti pateiktų G. V. striukės, J. K. kamufliažinio švarko ir R. K. švarko rastos juodos spalvos plastiko mikrodalelės patvirtina, kad šie asmenys veikė bendrininkų grupėje. Ši pirmos instancijos teismo išvada yra tik prielaida, nes nustatytas faktas įrodo tik tai, kad vienoje ir esančioje už 250 m kitoje vietose rastos cigaretės buvo įvyniotos į vienodą ar panašų juodos spalvos polietileną. Tai galėjo būti polietileno plėvelė, gaminta vienoje gamykloje ar pirkta vienoje parduotuvėje.

4.8. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta. Teismas nuosprendyje nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad apeliantas nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog apeliantas nusikalto neatlikęs baudos bausmės ir neišnykus teistumui pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 104 MGL (13 520,00 litų) dydžio bauda, kuri neįvykdyta iki šiol. Apeliantas šią baudą sumokėjo 2022 m. spalio 3 d. ir patvirtinančius dokumentus pateikė Kauno apygardos teismui. Jų kopijas teikia su ir su apeliaciniu skundu. Nors parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas nurodo klaidingas aplinkybes, nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 1 lapas, paskutinė pastraipa), nurodoma teisingi faktai, kad bauda sumokėta. Šis faktas įrodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris neįsigilino į bylos aplinkybes.

4.9. Apeliantas nurodo, kad jis buvo nuteistas pagal 199² straipsnio 2 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., pagal kurią buvo numatyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja, atsakomybę švelninanti BK 199² straipsnio redakcija, pagal kurią tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kadangi asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, skundžiamas nuosprendis turi būti peržiūrėtas ir dėl šios priežasties.

4.10. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti, kad 2022 m. gegužės 23 d. pradėjo mokytis medienos apdirbimo staklininko specialybės, ją įgijo ir sėkmingai dirba pagal įgytą specialybę. Padarė teisingas išvadas, gailisi dėl nagrinėjamo nusižengimo ir ateityje nusikalstamų veikų nedarys, yra jauno amžiaus. Jo socialiniai ryšiai su šeima ir gyvenamąja vieta yra ilgalaikiai, stabilūs ir tvirti. Apelianto požiūris į kontrabandinių cigarečių gabenimą neigiamas ir jis labai gailisi padaręs šį nusižengimą, tai yra nesmurtinius nusižengimas, kuris mažiau pavojingas visuomenei. Prašo teismo įvertinti veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, išsaugoti jo teigiamus socialinius ryšius.

5. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų G. V., J. K. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo bausmės švelninamos.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji neneigia gabenę Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes „Minsk Capital MS“, tačiau nesutinka: 1) su veikos kvalifikavimu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); 2) bendrininkų grupės konstatavimu; 3) su paskirtomis bausmėmis, o G. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai bei nešališkai analizavo ir vertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo R. K., J. K. ir G. V. padarytą nusikalstamą veiką ir už jos padarymą paskyrė teisingas bausmes, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK nuostatoms, nuteistųjų veikos perkvalifikuotinos ir jiems skirtinos švelnesnės bausmės.

Dėl teismo šališkumo

8. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde teismo šališkumą grindžia tuo, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į gynybą bei teisė gintis per pasirinktą advokatą, o teisėjui pareiškus nušalinimą, prašymas buvo atmestas protokoline nutartimi.

9. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas šią nuostatą nurodė, kad ji konkrečiai nenurodo naudojimosi šia teise būdo, todėl priemonių, užtikrinančių, kad ši teisė būtų garantuojama valstybių narių sistemose, pasirinkimas paliekamas valstybėms narėms (žr. Quaranta judgment, Series A, no. 205, p. 16, para. 30).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Viena teisės į teisingą teismą užtikrinimo priemonių yra asmens, įtariamo ar kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis).

11. Teisė turėti advokatą yra įtvirtinta ir BPK 21, 22, 50 straipsniuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Pavyzdžiui, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį, kaip ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, kaltinamajam suteikiama teisė į jo pasirinktą gynėją, tačiau šios nuostatos nenumato, kad kaltinamojo teisė būtent į pasirinkto gynėjo pagalbą yra absoliuti. Ji gali būti ribojama, kai teikiama nemokama teisinė pagalba ir kai tai būtina siekiant įgyvendinti teisingumo interesus (Croissant v. Germany, no. 13611/88, judgement of 25 September 1992). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi yra konstatavęs, kad teisė pačiam pasirinkti advokatą, skirtingai negu teisė turėti advokatą, nėra absoliuti; įstatymuose gali būti nustatyta, kad tais atvejais, kai asmens gynybos įgyvendinimui kyla realių sunkumų, teismas gali pasiūlyti šiam asmeniui pasirinkti kitą advokatą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

13. Teisės pačiam pasirinkti advokatą ribojimo atvejis numatytas BPK 50 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, kai pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasiūloma pasikviesti kitą gynėją, o jei šis to nepadaro, gynėjas paskiriamas. Teismų praktikoje pagrįstu kaltinamojo (nuteistojo) teisės į jo pasirinkto gynėjo pagalbą suvaržymu, paskiriant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją, pripažįstami tokie atvejai, kai nustatomas akivaizdus kaltinamojo (nuteistojo) ir jo gynėjo siekis vilkinti baudžiamąjį procesą, pavyzdžiui: neatvykstant į paskirtus teismo posėdžius be jokios pateisinamos priežasties, sistemingai teikiant prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, taip pat kai, pavyzdžiui, teisinių paslaugų teikimo sutartis sudaroma su gynėju, kuris jau šios sutarties sudarymo metu žino, kad negalės dalyvauti teismo paskirtuose baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdžiuose, taip pat kai gynėjas nurodo keletą datų, kada dėl savo nuolatinio užimtumo gali dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau jos labai tolimos, o skiriant posėdį gynėjui tinkamu laiku, jau būtų suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir pan. (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–253/2012, Nr. 2K-565-2013, Nr. 2K-297-895/2015).

14. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. V. atvykęs į 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. gegužės 31 d. teisiamąjį posėdį nenurodė, jog jam bus reikalingas gynėjas (t. 4, b. l. 86–87, 100–102, 114–115). 2022 m. gegužės 10 d. nuteistasis G. V. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, kadangi kartu su gynėja dalyvavo posėdyje Vilniaus apygardos teisme (t. 4, b. l. 108–109). 2022 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio metu G. V. nurodė, kad teismas negali pradėti nagrinėti baudžiamosios bylos, kadangi nė vienas iš kaltinamųjų neturi gynėjo, ir nurodė, kad jam tikrai reikės gynėjo, todėl teismas išaiškino kaltinamiesiems teisę pasirinkti ir turėti gynėją bei teisę kreiptis į VGTPT dėl gynėjo skyrimo, kartu nurodė, jog iki kito posėdžio kaltinamieji turi išspręsti klausimą dėl gynėjų, taip pat informavo, kad kito posėdžio metu teismas nagrinės bylą, kadangi privalomų pagrindų šioje baudžiamojoje byloje turėti gynėją nėra ir teismas nesiims jokių papildomų priemonių užtikrinti kaltinamųjų gynybą (t. 4, b. l. 132–133). G. V. 2022 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad turi žodinį susitarimą su gynėju, kurio įvardinti posėdžio metu nenorėjo, ir nurodė, kad advokatas atostogauja, todėl visus dokumentus pateiks kito posėdžio metu (t. 4, b. l. 143–144). 2022 m. rugpjūčio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis G. V. nurodė, kad rugpjūčio 10 d. vienas iš jo advokatų grįš iš atostogų ir jie derins klausimą dėl gynimo, taip pat nurodė, kad dar bando kalbėtis su advokate, kuri jį gina kitoje baudžiamojoje byloje, todėl posėdžio metu gynėjo neturi, tačiau patikino, kad rugsėjo mėnesį jį turės. Teismas nutarė, jog gynėjų dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra privalomas, kadangi J. K. turi gynėją, todėl kaltinamųjų parodymai gali išsiskirti, todėl teismas priims nutartį ir kreipsis į VGTPT dėl gynėjo skyrimo G. V. ir R. K. (t. 4, b. l. 153–154). 2022 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas G. V. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės prašymas atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl advokatės negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje dėl ligos bei pateikė informaciją apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t. 4, b. l. 163–165). 2022 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu teismas G. V. išaiškino, jog jam yra paskirtas VGTPT parinktas gynėjas advokatas Egidijus Milašius, todėl teismas nutarė pradėti baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės, kadangi praeito posėdžio metu buvo išspręstas klausimas dėl gynėjų, kaltinamieji buvo informuoti apie jų teisę pasirinkti jiems tinkantį gynėją, ką jie ir padarė, tačiau buvo paskirti ir VGTPT gynėjai, kurie dalyvauja posėdyje, todėl, teismo nuomone, posėdyje yra tinkamai užtikrinta kaltinamųjų teisė į gynybą (t. 4, b. l. 171–172). Aptarti duomenys patvirtina, jog nuo baudžiamosios bylos gavimo Kauno apygardos teisme dienos, t. y. 2022 m. vasario 24 d., iki 2022 m. rugsėjo 6 d. baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl kaltinamųjų neatvykimo į posėdžius, taip pat ir kaltinamųjų gynėjų negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje. Be to, G. V. buvo išaiškinta teisė pasirinkti gynėją, tačiau nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. jis nesudarė sutarties su jokiu advokatu, dėl ko teismas priėmė nutartį paskirti VGTPT gynėją, kuris dalyvavo 2022 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu.

15. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog nuteistojo G. V. gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė nedalyvavo teisiamajame posėdyje esant pateisinamai priežasčiai, t. y. ligai. Vis tik šiuo atveju reikšminga ir tai, jog per šešis mėnesius teismas dėl proceso dalyvių kaltės negalėjo pradėti nagrinėti baudžiamosios bylos iš esmės, bei tai, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. teisiamojo posėdžio metu teismas nutarė kaltinamiesiems paskirti gynėjus, kadangi kaltinamieji nebuvo sudarę sutarčių su gynėjais, apie tokį teismo sprendimą G. V. buvo žinoma. Pažymėtina ir tai, jog 2022 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamiesiems buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, taip pat pagarsintas kaltinamasis aktas (t. 4, b. l. 173), kurio turinį kaltinamasis žinojo dar prieš bylos išsiuntimą į Kauno apygardos teismą. Iš advokatės Gintarės Leškevičienės teismui pateikto advokato orderio matyti, kad orderis buvo išrašytas 2022 m. rugpjūčio 31 d. (t. 4, b. l. 164), todėl kaltinamasis turėjo pakankamai laiko iki posėdžio aptarti poziciją su savo gynėja, todėl vien tai, kad teismas paskyrė gynėją, apie kurio paskyrimą ir dalyvavimą G. V. buvo žinoma, bei tai, kad teisiamojo posėdžio metu buvo išaiškintos kaltinamųjų teisės ir pareigos bei perskaitytas kaltinamasis aktas dalyvaujant teismo paskirtam gynėjui, jokie kiti įrodymų tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, nėra pagrindo teigti, jog G. V. teisė į gynybą buvo pažeista.

16. BPK 59 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisme tvarka. Detali teisėjo nušalinimo nagrinėjimo tvarka yra numatyta BPK 59 straipsnio 2 dalyje, kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Pagal BPK 59 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo. Vis tik konkrečios tvarkos, t. y. kokiu būdu – ar rašytine nutartimi, ar protokoline nutartimi, teismas turi išspręsti nušalinimo klausimą, nėra įtvirtinta. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo G. V. gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjo Audriaus Meilučio nušalinimo baudžiamojoje byloje, dėl to, kad teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu nepadarė pertraukos, o pradėjo įrodymų tyrimą nesant G. V. pasirinktam gynėjui (t. 5, b. l. 1–6). Pareikštas nušalinimas buvo atmestas protokoline nutartimi ir teisėjas tokį sprendimą detaliai motyvavo, atsakė į visus advokatės pateiktame nušalinimo pareiškime nurodytus argumentus (t. 5, b. l. 13), todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nušalinimo klausimą ir pažeidė BPK nuostatas.

Dėl bendrininkavimo bei veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį

17. Sprendžiant, ar asmens padarytoje veikoje yra baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymiai, teismas vadovaujasi byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK nuostatas, teismas asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019). Šiuo atveju visuma baudžiamojoje byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtų ir teismo įvertintų įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų sudaro nuoseklų pagrindą pripažinti, kad R. K., J. K. ir G. V., veikdami bendrininkų grupėje ir iš anksto susitarę, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

18. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistieji R. K., J. K. ir G. V. pripažįsta gabenę dėžes su cigaretėmis, kurios buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tačiau nesutinka su tuo, jog jie turėdami išankstinį susitarimą veikė bendrininkų grupėje. Tiek G. V., tiek J. K. viso proceso metu neigė bendrininkavę su R. K., tokios pat pozicijos laikėsi ir R. K.. Nuteistieji G. V. ir J. K. teigė, jog tą pačią dieną (2021 m. gegužės 10 d.) jie buvo susitarę paimti keturias dėžes su cigaretėmis, t. y. po dvi dėžes kiekvienas, tačiau R. K. jie nematė nei toje vietoje, kurioje paėmė dėžes, nei toje vietoje, kurioje buvo sulaikyti, nei einant nuo automobilio iki dėžių ir su dėžėmis einant iki sulaikymo vietos (t. 6, b. l. 77–81). R. K. nurodė, kad pas jį į namus atvyko iš matymo pažįstamas asmuo, kurio pavardės nežino, ir pasiūlė jam užsidirbti pinigų nuvažiavus ir parnešus keturias dėžes su cigaretėmis. Vietą, kurioje bus paliktos dėžės, parodė dieną prieš, o kitą naktį jis vienas nusigavo iki tos vietos, paėmė keturias dėžes, kurios buvo paslėptos po eglišakiais, tačiau kitų žmonių jis nematė, taip pat priekyje savęs nieko nematė ir pamatęs prožektorių padėjo dėžes ir nuėjo (t. 6, b. l. 81–83). Vis tik pirmosios instancijos teismo tokios nuteistųjų gynybinės versijos neįtikino ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad visi trys nuteistieji turėjo bendrą tikslą gabenti akcizais apmokestinamas prekes.

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Todėl akivaizdu, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai veiką padarę asmenys yra bendravykdytojai, nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-550/2014).

20. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. V. nurodė, kad jis kartu su J. K. rado keturias dėžes su cigaretėmis (duomenys neskelbtini) miško masyve prie pelkės. Taip pat nurodė, kad R. K. nepažįsta ir nežino, kaip jis prisidėjo prie nusikaltimo. Vis tik G. V. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti tikslesnius parodymus apie padarytos veikos aplinkybes (t. 2, b. l. 146–149, 155–157). J. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad dėžes su cigaretėmis rado (duomenys neskelbtini) miško masyve prie pelkės, toje vietoje jis su draugu G. V. be jokio tikslo vaikščiojo. Kur gabeno cigaretes jis nežinojo, nebuvo sugalvojęs. Su savimi taip pat turėjo naktinio matymo prietaisą, kadangi ketino pažiūrėti į žvėris. R. K. nepažįsta. J. K. taip pat atsisakė duoti tikslesnius parodymus apie padarytos veikos aplinkybes (t. 3, b. l. 14–17, 23–25). R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į tyrėjos užduodamus klausimus, taip pat nurodė, kad apie įvykio aplinkybes duos parodymus teisme (t. 3, b. l. 140–142, 153–155). Teisiamojo posėdžio metu G. V. nurodė, kad jis buvo susitaręs su baltarusiu pasiimti keturias dėžes cigarečių. Kadangi jis pažįsta J. K., todėl jam pasiūlė eiti kartu. Einant iki dėžių su cigaretėmis jie naudojosi telefonu, kad galėtų surasti tą vietą, kurioje galės pasiimti dėžes. Atgal einant jie naudojosi ta pačia navigacija, tačiau vis dingdavo ryšys ir jie apie 4 kilometrus vaikščiojo zigzagais, nes buvo pasiklydę. Kai jie užlipo į šlaitą, užėjo ant kelio, kuriuo ir buvo atėję, juos sulaikė pareigūnai. R. K. yra anksčiau matęs, tačiau jo nepažįsta, tiesiog yra vieną kartą kažkur matęs, bet nėra bendravęs (t. 6, b. l. 77–79). J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas veikos padarymo aplinkybes kaip ir G. V., tačiau papildomai paaiškino, kad jis ėjo priekyje, kai jie užlipo kalniuku, pamatė prožektorių ir juos pareigūnai sulaikė. R. K. jis nepažinojo, jis jam buvo girdėtas nuo 2019 metų, tačiau miške R. K. nematė (t. 6, b. l. 79–81). R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nematė kitų žmonių nešdamas dėžes, kildamas į kalniuką pamatė prožektoriaus šviesą bei žmones, padėjo dėžes taip, kad nesigirdėtų, ir nuėjo. G. V. ir J. K. jis yra matęs, tačiau jokių santykių su jais neturėjęs ir kontaktų vienas kito neturi (t. 6, b. l. 81–83).

21. Vis tik pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje esantys duomenys paneigia visų trijų nuteistųjų versijas, jog jie tarpusavyje nebuvo pažįstami ir nepalaikė ryšių. Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-5-00058-19 metu liudytojas T. V. nurodė, kad vykdė kelio stebėjimą A4, Merkinė–Varėna, Varėnos r., Salovartės k., ribose, kur prie Glėbo ežero yra automobilių aikštelė. 2019 m. gegužės 15 d. apie 11.30 val. pastebėjo kaip į aikštelę atvyko trys automobiliai – ,,Audi 80“, ,,Škoda Superb“ ir ,,VW Passat“. Iš jų išlipo keturi asmenys. Iš ,,Audi 80“ išlipo kaip vėliau paaiškėjo R. K., iš ,,Škoda Superb“ išlipo R. I. ir J. K., iš ,,VW Passat“ išlipo G. V.. Jie visi kartu pasikalbėję įsėdo atgal į automobilius ir vienas paskui kitą išvyko iš aikštelės Senosios Varėnos kryptimi. Vėliau grįžtant automobiliams R. K. vairuotame automobilyje buvo rasta 8 000 cigarečių pakelių ,,Fest MS“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 57–59). R. K. ikiteisminio tyrimo Nr. 04-5-00058-19 metu parodė, kad pažįsta J. K., o G. V. nepažįsta (t. 1, b. l. 60–61). Tokie duomenys buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo priimtame 2020 m. vasario 21 d. baudžiamajame įsakyme byloje Nr. el-200-317/2020. Pastebėtina, kad nors J. K. ir G. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00058-19 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, tačiau dar 2019 metais R. K. patvirtino, jog J. K. pažįsta, nors nagrinėjamoje byloje teigė, jog J. K. yra tik matęs. Be to, iš įsiteisėjusio Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-337-810/2023, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, matyti, kad R. K. ir liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad jie vienas kitą pažįsta ir toje vietoje, kurioje buvo sulaikytas R. K., t. y. netoli G. V. automobilio, kuriame buvo G. V., ir nei vienas iš jų nenustebo vienas kitą pamatę. Taigi iš aptartų duomenų akivaizdu, jog nuteistieji yra pažįstami, vis dalyvauja panašaus pobūdžio ikiteisminiuose tyrimuose dėl analogiškų veikų padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nuteistųjų tarpusavio ryšį.

22. Pažymėtina, kad pats faktas, jog asmenys vienas kitą pažinojo nusikalstamos veikos darymo metu, nėra esminis kriterijus pripažįstant asmenis nusikalstamos veikos padarymo bendrininkais. Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, jog kiti byloje esantys duomenys paneigia nuteistųjų teiginius, kad jie nėra pažįstami ar yra pažįstami tik iš matymo, yra aktuali iš esmės tik vertinant nuteistųjų parodymų patikimumą, teisingumą bei tikslumą. Pastebėtina, kad nuteistųjų bendrininkavimo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barkausko pasienio užkardos jaunesniojo specialisto A. K. 2021 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareigūnai A. S. ir D. T. naudojant naktinio matymo prietaisą pastebėjo miško takeliu einančius du asmenis (G. V. ir J. K.), kurie nešėsi po du juodos spalvos, stačiakampio formos ryšulius. Sulaikę minėtus asmenis pareigūnai iš tos pusės, iš kurios atėjo sulaikyti asmenys, išgirdo miške traškesį ir duslų garsą. Apžiūrint vietovę su tarnybiniu šunimi, kur buvo girdimas duslus garsas ir traškesys, buvo aptikti dar keturi juodos spalvos, stačiakampio formos ryšuliai, tarpusavyje sukabinti savadarbiais naščiais. Tarnybiniam šuniui aptikus žmogaus pėdsakus buvo pradėta paieška ir tarnybinis šuo pėdsakais nuvedė iki R. K. sulaikymo vietos (t. 1, b. l. 12–13). Iš liudytojų D. T. ir A. S. parodymų matyti, kad sulaikant J. K. ir G. V. išgirdo duslų garsą, panašų į tą, kuris galėjo būti numetant dėžes, bei traškesį, būdingą asmens judėjimui miško paklote, apie tai jie dar įvykio vietoje papasakojo ir kiek vėliau atvykusiems kitiems pareigūnams, liudytojams A. K. ir T. D., todėl buvo nuspręsta atlikti vietovės patikrinimo bei paieškos veiksmus. Jų metu už 102 metrų buvo rastos dar keturios dėžės su cigaretėmis, o nuo aptiktų ryšulių tarnybinio šuns pagalba buvo sekama asmens pėdsakais link (duomenys neskelbtini) kaimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur maždaug trijų kilometrų atstumu nuo minėtų dėžių suradimo vietos buvo sulaikytas R. K. (t. 1, b. l. 27–31; t. 5, b. l. 19–22, 78–80). Tokias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir tarnybinio šuns panaudojimo aktas su konkrečiomis GPS koordinatėmis, kuriame užfiksuota, jog atliekant vietos apžiūrą ir suradus minėtas keturias dėžes, tarnybinis šuo sekė pėdsakais tiesiai iki tos vietos, kurioje ir buvo sulaikytas R. K. (t. 1, b. l. 40–42; t. 5, b. l. 99–103). Nuteistieji G. V. ir J. K. nurodė, jog jie negirdėjo jokio traškesio ar duslaus garso lyg būtų padėtos dėžės ant miško pakloto, vis tik tokiais nuteistųjų parodymais remtis nėra pagrindo. G. V. nurodė, kad pareigūnams juos su J. K. sustabdžius jie padėjo dėžes ant žemės. Vis tik iš liudytojo D. T. parodymų matyti, kad G. V. staigiu judesiu numetė dėžės ant žemės, dėl ko tarnybinis šuo gindamasis sugriebė G. V. už kairės rankos (t. 1, b. l. 28). Iš šių duomenų akivaizdu, jog J. K. ir G. V., būdami tokioje stresinėje situacijoje, kuomet jie buvo pagauti darant nusikalstamą veiką, taip pat esant netikėtai tarnybinio šuns reakcijai į G. V., tiesiog negirdėjo aplink esančių garsų.

23. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino liudytojų D. T. ir A. S. parodymuose esančių prieštaravimų, t. y. kaip liudytojai stebėdami aplinką pamatę G. V. ir J. K. galėjo nepastebėti R. K. einančio jiems iš paskos. Vis tik su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įkalnės netrukdo su termovizoriumi pastebėti šilumos srautą, liudytojas taip pat patikslino, kad šilumos srauto matymas priklauso ir nuo to, kokio ūgio yra asmuo. Liudytojas taip pat nurodė, kad šilumos srauto matymas priklauso ir nuo to, kokioje vietoje yra stebima teritorija su termovizoriumi, t. y. jeigu tai yra kvartalinė vieta, tai užstos medžiai bendrą vaizdą, matysis tik medžiai ir jeigu kažkas judės, tai judėjimas bus matomas tarp medžių. nagrinėjamu atveju pareigūnai stovėjo kvartalinėje linijoje (t. 5, b. l. 18–19). Taigi akivaizdu, jog stebint aplinką termovizoriumi, neįmanoma matyti, kas vyksta už kalvos ar kito objekto, kuris uždengia matymo lauką. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių planų-schemų (t. 1, b. l. 20, 45) matyti, kad R. K. neštos keturios dėžės buvo rastos už G. V. ir J. K. sulaikymo vietos, t. y. toje pusėje, iš kurios jie atėjo. Be to, J. K. ir G. V. ėjo priekyje ir tik įkopę į įkalnę jie buvo sulaikyti pareigūnų. Akivaizdu, jog stebėdami aplinką pareigūnai pastebėjo pirmiau einančius asmenis, t. y. G. V. ir J. K., o atsiliekančio R. K. jie nematė, kadangi jis nebuvo įkopęs į įkalnę, o tik įpusėjo į ją kopti tuo metu, kai G. V. ir J. K. buvo sulaikomi, todėl tuo metu pareigūnai jau fiziškai negalėjo naudotis termovizoriumi ir stebėti aplinkos. Taigi vien aplinkybė, kad pareigūnai stebėdami aplinką nepastebėjo už G. V. ir J. K. einančio R. K., nepaneigia aplinkybės, jog nuteistieji veikė kartu.

24. Nėra jokio pagrindo pritarti G. V. teiginiui, kad jo ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo pagarsinti, todėl teismas jais remtis ir daryti išvadas nuosprendyje negalėjo. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad proceso dalyviams nepageidaujant garsinti parodymus, teismas juos ištyrė, paskelbė (t. 5, b. l. 82–85). Apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija minėtus parodymus dar ir balsu perskaitė (t. 7, b. l. 92–98), tad šie duomenys yra ištirti tinkamai.

25. Pažymėtina ir tai, kad R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kylant į kalniuką jis pamatė šviesas bei žmogų, padėjo dėžes ir tyliai nuėjo (t. 6, b. l. 82). Tokie nuteistojo parodymai patvirtina, jog R. K. buvo už G. V. ir J. K., tačiau nežymiai nutolęs, kadangi puikiai matė prožektorius, t. y. tą momentą, kai G. V. ir J. K. buvo sulaikyti. Be to, faktą, jog R. K. ėjo kartu su G. V. ir J. K., patvirtina ir nuteistųjų parodymai. Nuteistasis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo automobilio iki tos vietos, kurioje buvo padėtos dėžės, jam reikėjo eiti visą laiką keliu (t. 6, b. l. 81–83). Analogiškas aplinkybes nurodė ir G. V., jog iki dėžių su cigaretėmis jie visą laiką ėjo keliu, nusileisti nuo kalniuko nereikėjo (t. 6, b. l. 79). R. K. taip pat paaiškino, kad kelią atgal rado nesunkiai, iš eglyno išėjo į kelią ir viskas. Taip pat nuteistasis puikiai apibūdino, kurioje vietoje yra pelkė, kur reikia nusukti, kad nepakliūti į pelkę, nors nuteistasis toje vietoje buvo tik antrą kartą (t. 6, b. l. 82–83) ir dar tamsiu paros metu. Vis tik R. K. neštos dėžės nebuvo rastos ant kelio, kuriuo, jo teigimu, jis ėjo, o buvo rastos įkalnėje, už G. V. ir J. K.. Pažymėtina ir tai, jog nuteistieji G. V. ir J. K. nurodė, kad jie su dėžėmis eidami atgal ir naudodamiesi navigacija pasiklydo, ėjo zigzagais, rado pelkę, pagal pelkę užlipo ant kalniuko, ant kurio buvo kelias, kuriuo jie atėjo, ir juos sulaikė (t. 6, b. l. 78–80). Taigi iš nuteistųjų parodymų akivaizdu, kad jie ėjo tuo pačių keliu, t. y. ta pačia įkalne, netoli pelkės bei tuo pačiu keliu, ir tuo pačiu laiku kartu ėjo pagal J. K. telefone esančios navigacijos rodomą kelią.

26. Sutiktina su nuteistojo R. K. apeliacinio skundo teiginiu, jog vien faktas, jog nuteistieji nešė tos pačios rūšies cigaretes, nepatvirtina aplinkybės, jog nuteistieji bendrininkavo. Vis tik cigarečių rūšis, dėžių forma, įpakavimas bei tokie pat naščiai, kurie buvo prikabinti prie ryšulių, patvirtina ryšulių bendrą kilmę. Šie netiesioginiai įrodymai, juos vertinant kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis bei tais duomenimis, kurie buvo aptarti šio procesinio sprendimo 21–25 pastraipose, leidžia daryti išvadą apie nuteistųjų bendrą susitarimą bei veikimą darant nusikalstamą veiką.

27. Taigi atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tiesiog atsitiktinumas, kuo teismą bei teisėsaugos institucijas siekė įtikinti nuteistieji. Aptartų bei baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma neginčijamai patvirtina, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, buvo bendravykdytojais, derino savo veiksmus bei turėjo bendrą tikslą pargabenti aštuonias dėžes su cigaretėmis, kurios paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Įvertinus tai, kad bendrai aštuoniose dėžėse buvo rasta 4 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ (t. 1, b. l. 64–70), kurių bendra vertė yra 13 937 Eur (t. 1, b. l. 76–78), t. y. viršijanti 250 MGL dydžio ribą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino R. K., G. V. ir J. K. kaltais pagal BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), todėl nėra jokio pagrindo nuteistųjų išteisinti.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pasikeitus BK

28. BK 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo padaryti BK pakeitimai lengvina nuteistųjų R. K., G. V. ir J. K. teisinę padėtį.

29. Nuteistųjų nusikalstamos veikos padarymo bei skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta asmeniui, pažeidus nustatytą tvarką įgijusiam, laikiusiam, gabenusiam, siuntusiam, naudojusiam ar realizavusiam akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Sankcijoje buvo numatytos baudos ir laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme Nr. XIV-1925 pakeista BK 199² straipsnio 2 dalis, jos dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pažeidus nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Be to, naujos redakcijos straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir laisvės atėmimas iki šešerių metų, o ne iki aštuonerių metų, kaip buvo numatyta anksčiau galiojusios redakcijos straipsnio sankcijoje. Todėl minėtas nusikaltimas, įsigaliojus BK pakeitimams, vertinamas kaip apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

30. Atsižvelgiant į tai, kad R. K., G. V. ir J. K. gabentų cigarečių vertė viršija 250 MGL dydžio ribą, tačiau neviršija 400 MGL dydžio ribos, jų padaryta veika perkvalifikuotina iš BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl bausmių

31. Perkvalifikavus nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, iš naujo spręstinas bausmių skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantį įstatymą neturi būti suprantamas kaip savaiminis pagrindas skirti švelnesnę bausmę, tačiau tokiu atveju turi būti iš naujo įvertinamos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės.

32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais ir mano, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nebuvo aiškiai per griežtos. Tačiau perkvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal jų padėtį lengvinančius baudžiamuosius įstatymus, jiems skiriamos ir naujos bausmės. Skirdama bausmes, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kurios įtvirtina bausmės paskirtį, atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes ir į tuos duomenis, kurie jau buvo išdėstyti skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvuose. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme prašė J. K. ir G. V. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir visiškai atidėti bausmės vykdymą, o R. K. netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų R. K., J. K. bei G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o visų jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nuteistųjų R. K. ir J. K. atsakomybę sunkina ir tai, kad jie padarė nusikalstamą veiką būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdama bausmes pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), teisėjų kolegija atsižvelgia ir į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad tai tyčinis apysunkis nusikaltimas, kuris nuteistųjų buvo padarytas neatsitiktinai, buvo suplanuotas bei padarytas nuteistiesiems veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į nuteistųjų asmenybes bei į ankstesnius teistumus. Čia pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes pagrįstai vertino ir nuteistųjų atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, nors dalis teistumų ir buvo išnykę. Tokių aplinkybių įvertinimas yra išimtinai reikšmingas tik nuteistųjų charakterizavimui.

35. G. V. psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupėms nepriklauso (t. 2, b. l. 139), nedirbantis, anksčiau yra teistas tris kartus (Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 245 straipsnį; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį), taip pat yra penkis kartus teistas užsienyje (2001 m. gegužės 17 d. Vokietijoje už bendrininkavimą tyčia vairuojant automobilį, kai asmuo neturi teisės vairuoti; 2002 m. lapkričio 13 d. Prancūzijoje už vagystę; 2005 m. rugpjūčio 4 d. Ispanijoje už pinigų klastojimą; 2013 m. kovo 4 d. Prancūzijoje už prekyba vogtomis prekėmis; 2016 m. rugsėjo 29 d. Vokietijoje už vagystę) (t. 2, b. l. 32–49), ne kartą yra baustas administracine tvarka taip pat ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 5, b. l. 125-151).

36. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti jam su laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę – baudą, kadangi jis yra teisiamas pirmą kartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ankstesni G. V. teistumai yra išnykę, laikoma, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, vis tik įvertinus aplinkybes nurodytas šio procesinio sprendimo 32-33 pastraipose, Lietuvos antstolių rūmų 2022 m. sausio 26 d. pateiktą informaciją, jog nuteistasis G. V. duomenų pateikimo metu turėjo 15 vykdomųjų bylų, didžioji dalis jų dėl paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus nesumokėjimą (t. 2, b. l. 109–113) bei Administracinių nusižengimų registro išrašą, gautą 2023 m. sausio 9 d., kuriame nurodyta, kad nuteistasis turi 33 046 Eur skolą (t. 5, b. l. 125–126), kas rodo, jog nuteistasis vengia mokėti jam paskirtas baudas, jos neveikia prevenciškai, taip pat tai, kad G. V. prisipažino suorganizavęs dėžių su cigaretėmis gabenimą, nėra pagrindo teigti, jog švelnesnės bausmės rūšies, t. y. baudos paskyrimas nuteistajam galės padėti efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam skirtina kita BK 199² straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose nustatytus įpareigojimus. .

37. R. K. psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupėms nepriklauso (t. 3, b. l. 134), nedirbantis, anksčiau yra teistas keturis kartus (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį; Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį) (t. 3, b. l. 39-45). Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad R. K. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. R. K. taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 5, b. l. 157–166; t. 6, b. l. 1–45).

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką neišnykus teistumui pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) dėl analogiškos veikos padarymo, anksčiau yra ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą ir po 2021 m. gegužės 10 d. veikos padarymo padarė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką, už administracinius nusižengimus paskiras baudas vengia mokėti (2023 m. sausio 9 d. jo įsiskolinimas sudarė 1402 324,07 Eur) (t. 5, b. l. 152–156), Lietuvos antstolių rūmų rašto pateikimo metu, t. y. 2022 m. sausio 26 d. jis turėjo 47 vykdomąsias bylas, konstatuoja, jog tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam galės būti pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, R. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

39. J. K. psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupėms nepriklauso (t. 3, b. l. 8), anksčiau yra teistas vieną kartą (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį), taip pat vieną kartą teistas užsienyje (2015 m. kovo 18 d. Belgijoje už valstybės dokumento arba administracinio dokumento suklastojimą ir neteisėtą asmens vardo arba institucijos pavadinimo pasisavinimą) (t. 2, b. l. 171–174), ne kartą baustas administracine tvarka taip pat ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 5, b. l. 106–124). Administracinių nusižengimų registre esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2023 m. sausio 9 d. J. K. turėjo bendrą 26 037 Eur skolą (t. 5, b. l. 104–105).

40. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis padarė nusikalstamą veiką turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs jam paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs baudos, kuri buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, todėl teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Taip pat nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad 2022 m. gegužės 23 d. pradėjo mokytis medienos apdirbimo staklininko specialybės, ją įgijo ir sėkmingai dirba pagal įgytą specialybę, jo socialiniai ryšiai su šeima ir gyvenamąja vieta yra ilgalaikiai, stabilūs ir tvirti, ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

41. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo J. K. dėmesį į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2021 m. gegužės 10 d., o nuteistajam Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bauda buvo sumokėta tik 2022 m. spalio 3 d. (t. 7, b. l. 29), t. y. bauda buvo sumokėta praėjus daugiau nei vieneriems metams po 2021 m. gegužės 10 d. nusikalstamos veikos padarymo. Čia taip pat pažymėtina ir tai, kad asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo, kuri yra numatyta BK 97 straipsnio 3 dalyje. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, pagal tuo metu galiojančią BK redakciją, ši nusikalstama veika buvo priskirta sunkių nusikaltimų kategorija, todėl pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį teistumą už sunkaus nusikaltimo padarymą atlikus bausmę išnyks po penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir turėdamas neišnykusį teistumą, o BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pagrįstai pripažinta.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 34, 39–41 pastraipose nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės ankstesniu nuosprendžiu, todėl konstatuotina, kad J. K. nėra pagrindo skirti BK 199² straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšies – baudos, o terminuoto laisvės atėmimo paskyrimas J. K. galės padėti efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose nustatytus įpareigojimus.

43. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. V. ir J. K. paskyrus laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant ir nustatant įpareigojimus, o R. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus efektyviai ir realiai užtikrintas kompleksinis bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje (pataisymo, nubaudimo, prevencijos ir teisingumo), įgyvendinimas. Tais atvejais, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik laisvės atėmimas, nustatant žymų ir ne formalų jos dydį, gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmenų požiūrį į teisę ir jų elgesį ateityje.

44. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 10 d. 23.40 val. iki 2021 m. gegužės 11 d. 12.38 val. (2 t. b. l. 158–159, 162–164); į R. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 11 d. 4.00 val., iki 2021 m. gegužės 11 d. 13.32 val. (4 t., b. l. 1–3, 7–9); į J. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 10 d. 23.40 val. iki 2021 m. gegužės 11 d. 14.35 val. (3 t., b. l. 26–27, 30–32).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. V., J. K. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.

G. V. veiką, kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, G. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir įpareigoti jį: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 10 d. 23.40 val. iki 2021 m. gegužės 11 d. 12.38 val.

J. K. veiką, kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, J. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir įpareigoti jį: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 10 d. 23.40 val. iki 2021 m. gegužės 11 d. 14.35 val.

R. K. veiką, kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 11 d. 4.00 val., iki 2021 m. gegužės 11 d. 13.32 val.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.