Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-504-330/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2-504-330/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00056-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
Ž. S.
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-504-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00056-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2506-910/2019 pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame pareiškė tris alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti 2006 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 2006/09-19, 2007 m. sausio 22 d. sutartį Nr. 2007/01-22, 2007 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 2007/06-01, 2007 m. liepos 18 d. sutartį Nr. 2007/07-18 ir 2007 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 2007/09-19 negaliojančiomis ab initio ir pripažinti visus šių sutarčių pakeitimus/papildymus – 2011 m. birželio 22 d. susitarimo 1, 2 punktą, 2012 m. kovo 16 d. susitarimą (išskyrus šio susitarimo dalį – 3 sutarties punktas lieka galioti) ir 2014 m. vasario 28 d. susitarimą visa apimtimi negaliojančiais ab initio, bei taikyti restituciją natūra; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo V. Š. 106 955,75 Eur kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas; 3) pripažinti prievoles pagal 2006 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 2006/09-19, 2007 m. sausio 22 d. sutartį Nr. 2007/01-22, 2007 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 2007/06-01, 2007 m. liepos 18 d. sutartį Nr. 2007/07-18 ir 2007 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 2007/09-19, 2011 m. birželio 22 d. susitarimo 1, 2 punktą, 2012 m. kovo 16 d. susitarimą (išskyrus šio susitarimo dalį – 3 sutarties punktas lieka galioti) ir 2014 m. vasario 28 d. susitarimą pasibaigusiomis 2017 m. liepos 27 d. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina itin didele, o atsakovo turtinė padėtis yra labai prasta. Ieškovas nurodė, kad bankas yra įvykdęs priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo, o pardavus hipoteka įkeistą turtą, atsakovas dar liko skolingas bankui 26 542,95 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas perleido nekilnojamąjį turtą, be to, yra 74 metų amžiaus ir, tikėtina, kad nedisponuoja didelėmis pajamomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo Ž. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, jog pagal šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie bent tikėtinai teiktų pagrindą spręsti apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių ieškovui vykdymo. Teismo įsitikinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog vykdymo procese pardavus hipoteka įkeistą turtą, atsakovas dar liko skolingas bankui 26 542,95 Eur, kad atsakovas anksčiau yra sudaręs nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, kad atsakovas yra sulaukęs garbaus amžiaus, nerodo atsakovo nesąžiningumo ir nelemia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas akcentavo aplinkybę, kad atsakovo atžvilgiu šiuo metu nėra iškelta daugiau civilinių bylų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas Ž. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas neįvertino, kad ieškinio sumos dydis atsakovui, vertinant jo turtinę padėtį, yra labai didelis ir atsakovo nesąžiningumo kontekste sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakovo turtinė padėtis turi būti vertinama kartu su jo elgesiu iki bylos iškėlimo. Teismas iš esmės nevertino atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių įvykdyti būsimą teismo spendimą.

6.2. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis prasta. Tokią išvadą patvirtina pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto bei Turto arešto aktų registrų. Pardavus hipoteka įkeistą turtą, atsakovas dar liko skolingas bankui. Atsakovas yra pensinio amžiaus, tikėtina, kad neturi oficialių pajamų.

6.3. Atsakovo nesąžiningumą rodo tai, jog jis, pradėjus priverstinį išieškojimą banko naudai, artimiems asmenims neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą. Atsakovas, tik perleidęs savo nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškovui reikalavimus, kuriuos kildino iš šioje byloje ginčijamų sandorių. Tokiu būdu atsakovas galėjo įvertinti, kad pareiškus ieškovui reikalavimą (kitoje byloje), nagrinėjamoje byloje bus ginčijami sandoriai. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir didelis įsiskolinimas bankui. Atsakovas buvo gavęs sumas, pakankamas įvykdyti įsipareigojimus bankui, tačiau to nepadarė. Atsakovo nesąžiningumą taip pat patvirtina šioje byloje jam pareikštų reikalavimų pagrindas. Grėsmei, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, nustatyti pakanka įsitikinti, kad tokia grėsmė yra galima.

7. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.

Atsiliepimas

8. Atsakovas V. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas išsamiai pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės.

9. 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo Ž. S. rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. Ieškovas Ž. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, Turto arešto aktų registro 2019 m. sausio 22 d. išrašo kopijas. 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo Ž. S. rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas – Turto arešto aktų registro 2019 m. gegužės 22 d. išrašo kopija.

12. CPK 314 straipsnis įtvirtinta ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ieškovui vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Teismui nebuvo pateikti atsakovo prieštaravimai dėl naujų įrodymų priėmimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Ieškovo rašytiniai paaiškinimai iš esmės nekeičia jo atskirajame skunde nurodytų argumentų, jie iš esmės pakartojami ir išplečiami. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl jie priimami (CPK 42, 323 straipsniai).

Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas Ši teismo išvada šalių nėra ginčijama. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga yra nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

17. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovo pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės tikėtinumo sąlygos) grindžiama ieškinio reikalavimų sumos dydžiu, bloga atsakovo turtine padėtimi ir jo elgesiu iki bylos iškėlimo, galimai parodančiu jo nesąžiningumą siekiant paslėpti turtą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo atsakovui sumos dydis ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį (t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

18. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas, pasibaigus vykdymo procesui, liko skolingas kitam kreditoriui (bankui), kad, būdamas garbaus amžiaus ir galbūt neturėdamas oficialaus pajamų šaltinio, iki šalių ginčo neatlygintinai perleido turėtą nekilnojamąjį turtą, nėra pakankamos jo nesąžiningumui konstatuoti ar bent pagrįstai įtarti. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto argumentas, esą tikėtina, kad atsakovas turtą perleido siekdamas išvengti išieškojimo iš šio turto, grindžiama subjektyvaus turinio prielaidomis, kurių akivaizdžiai nepakanka šalies nesąžiningumui konstatuoti. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas pirmas inicijavo teisminį procesą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3177-392/2018) reikšdamas ieškovui piniginius reikalavimus, o ieškovo ieškiniu (nagrinėjamoje byloje) iš esmės buvo pareikšti priešpriešiniai reikalavimai, kildinami iš tų pačių teisinių santykių, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovas tokią šalių ginčo eigą (transformaciją) numatė dar priimdamas sprendimą ieškovo atžvilgiu inicijuoti teisminį procesą ir tuo pačiu prognozavo sau nepalankią šalių ginčo baigtį bei tuo tikslu perleido turėtą turtą. Tokios prielaidos stokoja bent kiek objektyvesnio pagrindimo.

20. Iš ieškovo nurodytų argumentų, jiems pagrįsti pateiktų įrodymų apeliacinis teismas daro išvadą, kad, ieškovo duomenimis, atsakovas šiuo metu neturi vertingo turto, galbūt neturi ir stabilių, reguliarių pajamų. Kadangi turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, ieškovo atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl atsakovo realaus pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą praranda aktualumą. Juolab kad byloje nėra objektyvių duomenų, nei patvirtinančių, nei paneigiančių teismo sprendimo įvykdymo perspektyvumą.

21. Ieškovas atsakovo nesąžiningą elgesį įrodinėja byloje pareikšto ieškinio pagrindu (be pagrindo įgytos lėšos, sandorių pripažinimas tariamais ar apsimestiniais). Apeliacinio teismo vertinimu, tokia apelianto pozicija grindžiama prielaidomis, kurios nesąžiningumo vertinimo tikslu yra aiškiai nepakankamos. Atsakovo elgesio vertinimas sąžiningumo aspektu negali būti siejamas su prievolės kreditoriui nevykdymu, jos pobūdžiu, nes tai yra argumentai dėl ginčo esmės. Šioje bylos proceso stadijoje tokie argumentai nėra aktualūs, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys priimdamas sprendimą dėl šalių ginčo esmės.

22. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovo elgesį, apeliacinio teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovui nustatyti atsakovo turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovo išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.

23. Apeliacinis teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

24. Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis