Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui T. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pritesimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Lina Tamošaitienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

5. Institucija, teikianti išvadą, pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatyta, jog šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Institucija neturi duomenų apie tėvų netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus negauta. Institucijos atstovai 2023 m. vasario 23 d. apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur buvo įvertintos vaiko gyvenamosios sąlygos ir užpildytas nustatytos formos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Ieškovė gyvena socialiniame būste, vieno kambario bute, kuriame yra visi reikiami patogumai, namai apsilankymo metu buvo švarūs ir jaukūs, namuose yra visi reikalingi baldai pritaikyti vaikui bei būtinos priemonės lavinimuisi ir poilsiui. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena tik ieškovės aplinkoje, į tai, kad ieškovė tinkamai ir rūpestingai atlieka mamos pareigas, institucija mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Institucija pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). 2023 m. atskaičius mokesčius siekia 633 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po 317 Eur (633 Eur/2). Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl 280,00 Eur išlaikymo vaikui priteisimo atitinka interesams, o prašoma priteisti suma po 280,00 Eur galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius išlaikymo įsiskolinimą, institucijos nuomone iš vaiko tėvo turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. Institucija sutinka, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas atsakovui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

6. Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Ugnė Rojutė palaikė išvadoje raštu pateiktą nuomonę bei nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą I. K., gim. (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieškovės 2022 m. lapkričio 18 d. sudaryta Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 4654-3343, pagal kurią ieškovei suteikta teisė valdyti ir naudoti laikiną savivaldybės būstą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vienerių metų laikotarpiui, o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Pagal 2022 m. lapkričio 18 d. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą ieškovei apskaičiuota mokėti 43,93 Eur dydžio nuomos mokestį kas mėnesį. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas ieškovei mokama 236,88 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką – K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. vasario 2 d. dirbo, o nuo 2023 m. vasario 25 d. iki šiol dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau ir UAB ) „M.P.“, už 2022 m. lapkričio mėn. atsakovui priskaičiuotas 783,25 Eur darbo užmokestis, už 2022 m. gruodžio mėn. priskaičiuotas 1205 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. sausio mėn. priskaičiuotas 821,36 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. vasario mėn. priskaičiuotas 272 Eur ir 146,32 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. kovo mėn. priskaičiuotas 1390 Eur darbo užmokestis. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis atsakovo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos: 0037/21/00593 dėl 5579,43 Eur skolos išieškojimo UAB LPB Capital naudai, 0091/19/01105 dėl 1839,57 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, 0091/19/00869 dėl 1703,02 Eur skolos išieškojimo valstybės naudai, 0136/18/01065 dėl 665,20 Eur skolos išieškojimo UAB „Intrum Lietuva“ naudai, 0136/15/00201/1 dėl 651,55 Eur skolos išieškojimo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai, 0136/15/00037/1 dėl 1179,63 Eur skolos išieškojimo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai ja rūpinasi ir auklėja. Kadangi iš esmės ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės I. K. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui I. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė.

10. Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

11. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

12. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

13. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 633 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Ieškovė pateikė nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga maždaug apie 610 Eur suma, iš kurių 150 Eur maistui (mišinukas, vaisiai, daržovės), 40 Eur rūbams, 20 Eur avalynei, 60 Eur sauskelnėms, 30 Eur higieninėms priemonėms, 30 Eur vaistams, vitaminams, 50 Eur buto nuomai ir komunalinėms išlaidoms, 40 Eur žaislams ir kitiems vaikui reikalingiems daiktams, 40 Eur kelionės išlaidoms (autobusams, taksi), 150 Eur būtini baldai ir kiti reikmenys (lovytė, vežimas, vonelė ir kt.). Ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad dukra iki vienerių metų labai dažnai beveik kas mėnesį sirgo peršalimo ligomis, buvo mažakraujystė, reikėjo papildomų vaistų, vitaminų. Ieškovė gyvena socialiniame būste, nuomos mokestis sudaro 43 Eur, mokesčiai už komunalines paslaugas sudaro apie 250 Eur, gyvena trise, t. y. ieškovė ir jos dvi dukros. Įvertinus ieškovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes apie nuomos mokestį bei mokesčių už komunalines paslaugas dydį, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šias išlaidas, matyti, jog mėnesio būsto išlaikymo išlaidos sudaro apie 293 Eur, kurias padalinus iš trijų asmenų, vaikui I. K. tenkanti išlaidų dalis sudaro apie 98 Eur. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, susipažinus su ieškovės pateiktu vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimu ir išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, įvertinus ieškovės paaiškinimus, pripažintina, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 628 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

16. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas ieškovei mokama 236,88 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką – K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Už kiekvieną vaiką ieškovei kas mėnesį mokama išmoka vaikui, kuri šiuo metu yra 85,75 Eur, taigi už du vaikus mokama apie 170 Eur dydžio išmoka. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, kitų pajamų neturi. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad turi įsipareigojimų kreditoriui UAB „Julianus inkaso“, kas mėnesį moka apie 70 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad jos išsilavinimas pagrindinis, iki vaiko priežiūros atostogų dirbo UAB „L.L“. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. vasario 2 d. dirbo, o nuo 2023 m. vasario 25 d. iki šiol dirba UAB „M.P.“, už 2022 m. lapkričio mėn. atsakovui priskaičiuotas 783,25 Eur darbo užmokestis, už 2022 m. gruodžio mėn. priskaičiuotas 1205 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. sausio mėn. priskaičiuotas 821,36 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. vasario mėn. priskaičiuotas 272 Eur ir 146,32 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. kovo mėn. priskaičiuotas 1390 Eur darbo užmokestis. Iš byloje esančio antstolių sistemos vykdomųjų bylų sąvado matyti, kad atsakovas turi daug įsipareigojimų kreditoriams, jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos žiniomis atsakovo išsilavinimas vidurinis su apdailininko profesija, kol šalys bendravo, atsakovas dirbdavo pagal profesiją vidaus apdailos darbus, bet oficialiai pajamų neįformindavo, nes turi įsipareigojimų antstoliams. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, su kuriuo atsakovas taip pat kartu negyvena.

17. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

18. Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Taip pat pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, apribojamos galimybės daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes faktiškai kasdien rūpinamasi nepilnamečiu vaiku.

19. Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, vaiko amžių, įsipareigojimus kreditoriams, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, taip pat vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalimis, konstatuoja, kad yra pagrindas viršyti pareikštą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo nepilnametės dukters I. K. išlaikymui priteisti po 315 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

20. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai I. K. 2240 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius, skaičiuojamą nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. Nurodo, kad atsakovas nuo dukters gimimo neprisidėjo prie jos išlaikymo, išskyrus 120 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo tik gimus dukrai. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Būtina įvertinti tai, kad byloje nepateikta duomenų apie vaiko poreikius nuo 2022 m. vasario 20 d. iki kreipimosi į teismą, taip pat nepateikta duomenų apie šalių turtinę padėtį. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo mažesnis, todėl tikėtina, kad jo poreikiai taip pat buvo mažesni, darytina išvada, kad ieškovės nurodoma iš atsakovo priteistina kas mėnesį iki bylos iškėlimo teisme dienos 280 Eur suma yra protinga ir pagrįsta. Byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 2240 Eur (280 Eur x 8 mėn.) dydžio išlaikymo įsiskolinimas vaikui .

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

22. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką dukra I. K., nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra du kartus per mėnesį – kas antrą savaitgalį, po vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį), po 3 valandas kartu su ieškove; konkrečią dieną ir laiką, kada norės bendrauti su dukra, atsakovas praneša prieš 2 dienas telefonu (skambučiu, SMS žinute).

23. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

24. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad atsakovas nuo gimimo nebendrauja su vaiku I. K., t. y. nenustatyta, kad tarp atsakovo ir vaiko būtų susiformavęs artimas ryšys, taip pat vaiko amžių bei prisirišimą prie ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nepateikė, darytina išvada, jog ieškovės siūloma nustatyti minimali bendravimo tvarka su atsakovu atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina atsakovo bendravimo tvarka su vaiku I. K., nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra du kartus per mėnesį – kas antrą savaitgalį, po vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį), po 3 valandas kartu su ieškove; konkrečią dieną ir laiką, kada norės bendrauti su dukra, atsakovas praneša prieš 2 dienas telefonu (skambučiu, SMS žinute).

25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-01963 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. APD-2023-08124 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei sudaro 359,20 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 359,20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 345 Eur žyminio mokesčio (105 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 105 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 85 Eur (315 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 50 Eur (2240 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

28. Teismas šioje byloje patyrė 6,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.))

29. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. K. ieškinį tenkinti.

Nepilnametės I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. K..

Priteisti iš atsakovo T. B. išlaikymą nepilnametei dukrai I. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. B. nepilnametei dukrai I. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2240 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.

Paskirti ieškovę R. K. lėšų, skirtų nepilnametės dukters I. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Nustatyti atsakovo T. B. ir nepilnametės dukros I. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra du kartus per mėnesį – kas antrą savaitgalį, po vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį), po 3 valandas kartu su ieškove; konkrečią dieną ir laiką, kada norės bendrauti su dukra, atsakovas praneša prieš 2 dienas telefonu (skambučiu, SMS žinute).

Priteisti iš atsakovo T. B. 345 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo T. B. 359,20 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo T. B. 6,65 Eur (šešis eurus 65 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.