Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. lapkričio 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2024 m. gegužės 18 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, prie laiptinės, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į dešinę veido pusę, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, po smūgio nukritusiam ir ant pilvo gulinčiam D. B. įrėmė kelį į kaklą ir jį spaudė, bei mažiausiai du kartus sudavė rankomis į pečius, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, pereinantį į kairį dilbį, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus alkūnėse, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį, ir tokiais veiksmais sukėlė D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. R. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 11.45 val., nusileidęs laiptinės laiptais, pravėręs namo (duomenys neskelbtini), laiptinės duris, po laiptinės stogeliu, pamatė stovintį nepažystamą žmogų, kuris stovėjo, kažko laukė, rankose laikė telefoną. Pagalvojęs, jog tai koks kaimynas, iš mandagumo praeidamas pasisveikino. Vyras į pasisveikinimą nieko neatsakė. Praėjus pro vyrą ir paėjus 1,5 m ar tai 2 m, išgirdo klausimą, ar jis yra R. Kaltinamasis pasakė, kad taip. Vyriškis iš karto pakeltu tonu pradėjo reikšti priekaištus dėl automobilio parkavimo, kad vyras žino, kur kaltinamasis gyvena, sakė įvairius keiksmažodžius, pradėjo rodyti, jog turi kaltinamojo rašytą pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Suprato, jog asmuo visiškai neadekvatus, apsvaigęs nuo alkoholio, tad į diskusijas nesileido, tylėjo, tačiau pradėjo filmuoti. Įraše yra matoma tikra vieta, kur būtent buvo D. B. ir jog laukė kaltinamojo, o ne kažkur ėjo ir jį sutiko. Kaltinamasis jam pasakė, kad iškvies policiją ir jis atsakė, kad „tuoj blet aš tau iškviesiu policiją“. Ištiesė telefoną, esantį dešinėje rankoje, ir nukentėjusysis kaire ranka griebė telefoną, o iš dešinės rankos sudavė į kairės pusės akies kraštą, smilkinį. Tuo metu iš kuprinės išbyrėjo kaltinamojo asmeniniai daiktai, nukrito akiniai, be akinių nelabai mato. Kadangi filmuodamas nukentėjusįjį žiūrėjo į telefoną, o ne į jį, matydamas, kad jis smogs, šiek tiek prisidengė kairę akį. Nežino, gal buvo ir daugiau smūgių, tačiau jį čiupo už kupros ir pakišęs koją parvertė jį ant žemės. Kaire ranka laikė jo sprandą ir pats užgulė D. B. visu kūnu ir skambino policijai. Liepė jam duoti rankas už nugaros kol laukė policijos. Jis visaip bandė nuversti kaltinamąjį į šoną. Atvyko policija, kai D. B. išgirdo policijos sirenas, jis nusiramino. Kai atėjo pareigūnai, jie matė, kad kaltinamasis yra užgulęs D. B.. Policininkai D. B. uždėjo antrankius. Prieš tai D. B. buvo agresyvus, kol jo nefilmavo. D. B. kvietimas yra užfiksuotas vaizdo įraše. Jis stovėjo prie laiptinė, maždaug pusę metro nuo laiptinės. D. B. įsidėjo telefoną į dešinę kišenę. Tada D. B. už rankų neėmė, jis apsisuko ir ėjo nuo kaltinamojo. Jis nuėjo maždaug 1,5 metro, kai laikė telefoną, atstumas sutrumpėjo gal iki 1 metro. Paskui D. B. nėjo. D. B. paėjo gal žingsnį ir kaire ranka pagriebė telefoną. D. B. nukrito ant pilvo ir kaltinamasis užgulė ant jo – atsisėdo ant jo ties juosmeniu ir laikė prispaudęs galvą prie žolės. D. B. nukrito ant žolės, jam nukritus jo rankos buvo po savimi. Jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Nežino, kodėl policijos pareigūnai nefiksavo iškritusių daiktų. D. B. spaustinis žandikaulio skilimas galėjo būti nuo to, kai vertė jį ant žemės. D. B. negavo nei vieno smūgio nuo kaltinamojo ir jis nežino iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sumušimai. Sudavė tik du kartus iš delno nukentėjusiajam į sėdmenis. D. B. priešinosi, rėkė, reikalavo paleisti, kai kaltinamasis gulėjo ant jo. Nukentėjusysis kėlė grėsmę jo sveikatai ar net gyvybei, nes nukentėjusysis buvo neblaivus, gal turėjo peilį, nors kaltinamasis peilio nematė, bet turėjo tokių įtarimų. Kaltinamasis nurodė neprovokavęs nukentėjusiojo.

Nors kaltinamasis D. R. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jo kaltė įrodyta surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis D. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Praeitais metais, po naujų metų, prasidėjo visų namo gyventojų skundimas dėl automobilių statymo. Jis pats gavo dvi baudas už automobilį, jam policijos pareigūnai atsiuntė protokolą, kuriame buvo nurodytas pareiškėjas D. R.. Šio asmens pradėjo ieškoti „Facebook“, rado, pažiūrėjo kaip jis atrodo, bet tuo metu viskas ir pasibaigė. Įvykis vyko 2024 m. gegužės 18 d. Susiskambinęs su draugu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g., susitarė su juo susitikti, ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, nes buvo pakeliui pas draugą, ir pamatė D. R., jo paklausė, ar jis yra D. R.. Pastarasis paklausė kokios problemos. Nukentėjusysis jam sakė, kad tvarką darytų savo kieme, parodė jam telefone protokolą. D. R., pamatęs protokolą, susinervino, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti nukentėjusįjį, sakė, kad šis pamatys, kas jam dabar bus. Jų namų yra skirtingos stovėjimo aikštelės, jų namai yra skirtingi, nebuvo aišku, kodėl D. R. tvarką daro kitame name. D. R. pradėjo jį provokuoti filmuodamas. Nukentėjusysis kaltinamajam sakė, kad baigtų filmuoti, nueidinėjo ir medžiagoje matosi, kad jis nepasiekė kaltinamojo telefono, traukėsi savo telefoną, kad galėtų filmuoti, nes norėjo parodyti savo namo gyventojams, ir gavo smūgį, nuo kurio „atsijungė“. Tuo metu nukentėjusysis buvo atsisukęs į kaltinamąjį veidu, smūgio nematė, tik jį pajuto. Mano, kad smūgis buvo į žandikaulį. Atsipeikėję gulėjo ant pilvo ir buvo prispaustas – D. R. jį su ranka smaugė, spaudė prie žemės, pasipylė kruša smūgių, nukentėjusysis mano, kad D. R. rankos buvo laisvos, kadangi jis jį buvo prispaudęs su koja. Visas konfliktas vyko aikštelėje prie laiptinės, vėliau D. R. jį vijosi. Kauno klinikose buvo padarytas MRT ir nukentėjusiajam nustatytas žandikaulio lūžis. prašė D. R., kad jį paleistų, kad jam trūksta oro, bet jis ir toliau laikė jį prispaudęs. Nukentėjusysis bandė rankomis pasitaisyti padėtį, tačiau pasipildavo smūgiai. Negali pasakyti, kiek tiksliai buvo smūgių, bet jie buvo į nugarą ir pečių sritį iš kumščių. D. R. jį filmuodamas persekiojo, elgėsi labai provokuojančiai. Nukentėjusysis neturėjo ketinimo elgtis agresyviai ir tikrai netrenkė D. R.. Tą dieną buvo išgėręs maždaug pusę 0,7 l talpos butelio viskio, alkoholį gėrė maždaug 11.00-11.30 val. Nematė nukritusių kaltinamojo daiktų ir sužalojimų ant šio veido.

Liudytoja S. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykis buvo praeitų metų pavasarį. Priėjusi prie lango pamatė, kad vienas žmogus guli ant žemės, jis gulėjo ant pilvo, kitas – atsisėdęs ant jo, apžergęs kojomis, ir labai stipriai prispaudęs, kartais suduoda smūgius į nugarą ar dar kažkur. Žmogus gulėjo tarpe tarp šaligatvio pabaigos ir žolės. Atsisėdęs žmogus buvo labiau ant viršutinės kūno dalies, labiau ant pečių. Atsidariusi langą pradėjo rėkti, kad paleistų tą žmogų, nes iškvies policiją. Tas žmogus nereagavo, tas po apačia gulėjęs žmogus muistėsi, o tas, kuris buvo viršuje, stengėsi jo neišleisti, bet laikas nuo laiko ir padaužydavo – bent du kartus jam sudavė kumščiais. Smūgius suduodavo tada, kai gulintis žmogus pasimuistydavo. Jai atrodė, kad gulinčio asmens veidas ir kaklas buvo suspausti ir jam buvo sunku kvėpuoti. Gulinčio žmogaus veido nematė. Tada ji paskambino policijai, kviesdama policiją, dar rėkė, kad paleistų žmogų. Tada tas žmogus, kuris laikė, sakė, kad jis jau iškvietė policiją ir jį čia užpuolė. Tuo metu jai jau atsiliepė policija ir ji paklausė, ar yra toks iškvietimas, jai patvirtino, kad toks iškvietimas jau yra, todėl ji baigė pokalbį su policija. Jai atrodė, kad tas viršutinis žmogus per daug skriaudžia tą apatinį žmogų. Liudytoja viską stebėjo iš 4 aukšto, viskas vyko ne prie pat laiptinės, o prie transformatorinės.

Liudytojas E. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo gegužės mėnesį, tuo metu dirbo vyriausiuoju tyrėju, atvyko į įvykio vietą, vienas pilietis laikė kitą pilietį. Ant pievos gulėjo vienas asmuo, jis gulėjo ant pilvo, kitas asmuo jį laikė prispaudęs koja ar ranka. Asmenį, kuris buvo neblaivus, sulaikė, tačiau jo galva buvo sužalota, todėl iškvietė medikus, kurie jį išsivežė. Tada iš kito žmogaus priėmė pareiškimą, jis kažką minėjo dėl akinių, kad jie buvo apgadinti, bet sakė, kad jam žala nepadaryta. Sulaikytas asmuo nebuvo agresyvus. Neatsimena, ar asmuo, kuris sulaikė kitą asmenį, buvo sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas E. Ž. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiuoju tyrėju. 2024 m. gegužės mėnesio antroje pusėje, dirbo su kolege tyrėja M. R.. Pirmoje dienos pusėje gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nepamena, pranešėjas kieme sulaikė asmenį, kuris norėjo jį sumušti, kad šiuo metu asmenį laiko. Nuvyko nurodytu adresu, įvažiavo į kiemą ir kieme nieko nepastebėjo. Kieme stovėjo automobiliai ir už automobilių stovėjo transformatorinė ir prie jos buvo pranešėjas, kuris pamojo ranka. Priėjus prie pranešėjo, pamatė, kad vienas vyras, guli ant žolės, kitas vyras - pranešėjas buvo su ranka prispaudęs vyro galvą prie žemės. Vyras gulėjo ant pilvo, dešinė vyro veido pusė buvo ant žemės, jiems atėjus vyras buvo veidu į juos. Vyras, gulintis ant žemės, gulėjo ramiai. Pranešėjas vyro, gulinčio ant žemės, kūną buvo prispaudęs kojomis iš viršaus. Priėjus pranešėjas pasakė, kad susilaikė jį užpuolusį asmenį. Vyras, gulintis ant žemės, pranešėjo prašė jį paleisti. Pamačius prispaustą vyrą ant žemės, jis paprašė pareiškėjo nulipti nuo vyro ir atsitraukti. Kadangi nežinojo, kas įvyko, todėl paprašė asmens rankas uždėti ant nugaros ir uždėjo antrankius. Uždėjęs antrankius, vyrą pasodino į tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo patalpą. Pasodinus asmenį, prie jo ir kolegės priėjo pareiškėjas ir pradėjo pasakoti, kas įvyko. Pareiškėjas buvo nepatenkintas policijos darbu, klausė, kaip asmuo gavo jo duomenis, adresą. Pareiškėjas pasakė, kad jis susitiko vyrą, bandžiusį užpulti, kad tas vyras atėjo pasiaiškinti dėl automobilio statymo, nes gavo baudą ir kodėl jis rašo skundus. Pranešėjas sakė, kad tas vyras bandė jam suduoti, smūgis ne visai gavosi, jis apsigynė, nes yra kažkokios sporto šakos, susijusios su savigyna, meistras. Pranešėjas pasakė, kad po bandymo suduoti smūgį, jis tą vyrą parvertė ant žemės ir jį laikė. Laikydamas išsikvietė policiją. Pamena, kad kai tik atvyko, atkreipė dėmesį, kad ant žolės buvo akiniai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė pranešėjui. Akiniai skirti matymui. Kai priiminėjo pareiškimą iš pareiškėjo, jis jo dar paklausė, ar dėl akinių jis turi kokių pretenzijų. Jis atsakė, kad neturi, kad įsidėjo lyg iškritusį stikliuką, kad akiniai nėra sulūžę ar sugadinti. Nors tik atvykus sakė, kad jam akinius sulaužė, kad turi pretenzijų, kad rašys pareiškimą. Pranešėjui patikrino blaivumą, jis buvo blaivus. Po to pabendravo su asmeniu, dėl kurio buvo kviesti. Vyras bendravo normaliai, adekvačiai, agresyvus nebuvo, todėl jam nuėmė antrankius. Bendravimo metu vyras nurodė, kad jis atėjo pasišnekėti dėl to, kad yra rašomi skundai dėl automobilių statymo. Daugiau vyras aplinkybių nenurodė. Bendraujant su juo matėsi akivaizdūs sužalojimai, t. y. guzas galvoje ir patinęs žandas, kuris, įvardinti negali, taip pat matėsi ant kūno kažkur apibrozdinimų. Taip pat asmuo buvo purvinas, matėsi, kad išvoliotas ant žemės. Kadangi pas vyrą matėsi akivaizdūs sužalojimai, iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri asmenį išvežė į Kauno klinikas. Prieš išvežant asmenį į Kauno klinikas patikrino jam blaivumą, jis buvo neblaivus. Pas pranešėją jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė (1 t., b. l. 78–81).

Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja V. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, žino, kad jis policijai nusiuntė automobilio nuotraukas. D. B. yra jos sutuoktinis. Įvykis buvo praeitais metais. Su vyru tuo metu buvo apsipykę, jis penktadienį išgėrė alkoholio. Šeštadienį, apie 9.00-10.00 val., ji su vaikais išvyko į kaimą. Grįžo namo sekmadienį apie 16.00-18.00 val., D. B. miegojo, tačiau matė, kad jis yra sužalotas – veidas sumuštas, ranka sumušta. Vėliau, kai D. B. atsikėlė, paklausė jo kas nutiko. Jo veidas buvo sutinęs, jis beveik nekalbėjo, bet papasakojo, kad ėjo pas draugą, kuris gyvena už 200-300 metrų, pamatė žmogų, panašų į D. R., jis jį žinojo iš „Facebook“, jis jo ieškojo, kai iš policijos gavo nuotraukas su jo pavarde. Pasakojo, kad D. R. jį pradėjo filmuoti, D. B. irgi norėjo pradėti filmuoti, bet nespėjo išsitraukti telefono, kadangi nuo smūgio „atsijungė“. Medikai nustatė, kad jam lūžęs žandikaulis. Vyras iš penktadienio į šeštadienį niekur nebuvo išėjęs, ant jo kūno nebuvo jokių sužalojimų. D. B. nebūna agresyvus, kai būna išgėręs. Jo drabužiai po įvykio buvo žali nuo žolės, suplyšę. Po įvykio vyras turėjo ilgai valgyti trintą maistą, iki dabar jaučia galvos skausmus, suprastėjo miegas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. B. parodė, kad yra D. B. žmona. 2024 metų gegužę per du kartus ji gavo pranešimus dėl netinkamoje vietoje pastatytų dviejų jos vardu registruotų automobilių. Ji pati pateikė užklausą dėl to, kas yra pranešėjas, ir gavo atsakymą, kad pranešėjas D. R.. 2024 m. mėnesio nepamena, buvo šeštadienis, apie 10.00 val. ji kartu su savo dviem vaikais atsikėlę išvažiavo į jos tėvų kaimą (duomenys neskelbtini). Jeigu D. B. nurodo, kad jie išvažiavo penktadienį, t. y. dieną prieš, tai čia gal taip atrodė, kadangi jam prabudus šeštadienį ryte jų su vaikais jau nebebuvo, todėl tikriausiai pagalvojo, kad jie iš vakaro išvažiavo. Penktadienį D. B. vakare buvo namuose. Jis vartojo alkoholį, bet pašalinių asmenų nebuvo. Penktadienį D. B. nebuvo nei sumuštas, nei pats negriuvinėjo. Šeštadienį, kaip minėjo, ji išvažiavo su vaikais ir grįžo tik sekmadienį vakare. Nuo jos išvažiavimo iki grįžimo sekmadienį vakare ji su D. B. nekalbėjo ir niekaip kitaip nebuvo susisiekę. Jai grįžus namo, pamena, kad D. B. miegojo. Pabudus ji pamatė, kad patinęs kažkuris iš jo skruostų, toje pačioje vietoje matė ir mėlynę, jis sunkiai kvėpavo. Ji klausė kas jam atsitiko, sakė, kad vakar, t. y. šeštadienį, jis būdamas išgėręs išėjo pas savo draugą ir einant pas draugą, kažkurio daugiabučio namo kieme, einant pro laiptinę pastebėjo vyriškį, kurį buvo matęs „Facebook“ kaip D. R. ir nusprendė asmenį užkalbinti dėl pranešimų dėl automobilio parkavimo. D. B. išgėręs nėra linkęs į konfliktus ar ieškoti priekabių ar preteksto sukelti muštynes ar konfliktą. Jis pasakojo, kad tai tas D. R. pats pirmas ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti D. B.. Mano, kad D. B. kažką turėjo pasakyti ar pavadinti D. R. kažkokiu negražiu žodžiu, priešingu atveju kam jam būtų reikėję filmuoti. Tada, pasak D. B., jis irgi bandė išsitraukti savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nespėjo net nufilmuoti. Ji klausė, gal jis spėjo kažką nufilmuoti, tai D. B. sakė, kad nieko nenufilmavo. Jis įvardino, kad „gavau plionkę“ ir jį pirmą kartą gyvenime „išjungė“. D. B. jai nedetalizavo, ką tas D. R. darė, t. y. kokius veiksmus darė ir kaip. Jis tik sakė, kad paskui atvažiavo pareigūnai, kuriuos nežino kas iškvietė, ir D. B. išvežė į klinikas. Sekmadienį jai grįžus namo matė nubrozdintas, sumuštas abi alkūnes, matė, kad jo šviesiai mėlynų džinsų vienas iš kelių, tiksliau aplink kelią, kadangi džinsai plėšyti, buvo žali, t. y. išžoliuoti. Raudoną džemperį ji skalbė, tai matė, kad ant jo vienos iš rankovių buvo žalia, t. y. išžoliuota, tad suprato, kad tikriausiai šį džemperį D. B. dėvėjo įvykio metu. D. B. teigimu, visi sužalojimai buvo padaryti incidento su D. R. metu. D. B. jai pasakojo, kad ir D. R. po kažkurio laiko parašė pareiškimą. D. B. sakė, kad lyg ir pats supranta, kad pats prisikabino, bet, sakė, kad nesijaučia nieko tokio padaręs už ką būtų reikėję jį taip sumušti, kadangi pats D. B. neigia sudavęs smūgius D. R. (1 t., b. l. 72–73,75).

Po parodymų pagarsinimo liudytoja parodė, kad D. B. mano, kad viskas įvyko dėl to, kad jis buvo neblaivus. Jos sutuoktinis nėra alkoholikas.

Liudytoja M. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Prieš pusantrų metų dirbo policijos pareigūne. Vyko į įvykio vietą, vienas asmuo laikė kitą prispaustą asmenį. Grumtynių nebuvo, bet žmogus buvo prispaustas su kojomis ir rankomis. Tą asmenį, kuris buvo prispaustas, nusivedė į tarnybinį automobilį, o iš kito buvo priimtas pareiškimas. Tam asmeniui, kuris buvo prispaustas, iškvietė medikus, kurie jį išvežė į Kauno klinikas. Asmuo, kuris iškvietė policiją, medikų pagalbos atsisakė, nesimatė, kad jis būtų sužalotas. Asmuo akinius susitvarkė tarnybiniame automobilyje ir pretenzijų dėl akinių neturėjo. Prispaustas asmuo nebuvo agresyvus, jis nesipriešino. Asmuo buvo neblaivus, bet su juo buvo galima susikalbėti, jis nurodė savo asmens duomenis. Neprisimena, ar prispaustas asmuo kažkuo skundėsi, bet jeigu buvo iškviesti medikai, tai buvo pagrindas juos kviesti.

Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina specialisto išvadą. Įspaustinis lūžis yra kaulinės plokštelės įsispaudimas. Lūžio vietoje įvyksta kaip duobė, kaip įlenkimas. Įspaustinis lūžis negalėjo atsirasti nuo sąlyčio su kitu kūnu. Įspaustiniai lūžiai atsiranda nuo riboto paviršiaus daikto, pvz.: kojos, kumščio. Įspaustiniai lūžiai ant lygaus paviršiaus yra nebūdingi. Kad atsirastų įspaustinis lūžis turi būti labai ribotas daiktas, kad padarytų įspaudimą, jeigu nėra tokio daikto, tai šie lūžiai yra nebūdingi. Ribotas daiktas reiškia, kad šie lūžiai gali atsirasti nuo kumščio, pagalio, daiktas turi būti riboto paviršiaus, kurio plotą galima lengvai apskaičiuoti. Mažai tikėtina, kad įspaustinis lūžis gali atsirasti nuo spaudimo prie asfalto. Viskas priklauso nuo jėgos, bet tokio tipo lūžiai daugiausiai būdingi smūgiui. Per savo praktiką neteko susidurti, jog nuo spaudimo į kažkur buvo įlaužta. Tai yra būdinga tiesioginiam smūgiui, o ne spaudimui. Medicininiuose dokumentuose parašyta, kad įspaudimas apie 3 mm, žiūrint anatomiškai, jis nėra labai didelis, bet yra faktas, kad buvo padarytas ribotu daiktu. Pagal tai ir identifikuoja – ar griuvo kažkur, ar tai buvo smūgis. Tai yra smūgis, turi būti dinaminė jėga. Muistymosi pasėkoje, žmogus gulėdamas ant žemės, negali patirti tokio sužalojimo. Poodinė kraujosruva dešiniame skruoste gali atsirasti nuo lūžio, būna taip, kad išryškėja. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas viršugalvyje besimuistant į žemę. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos gana masyvios, todėl jos atsirado ne po muistymosi, o panašu, kad atsirado nuo smūgių. Visos kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smūgių, kadangi reikia pasižiūrėti į jų dydį. Odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis yra masyvūs, tai atmeta tikimybę, kad jos buvo padarytos besimuistant. Imant tai, kad alkūnės mažas plotas, kraujosruva yra tikrai nemaža, imant pagal plotą su anatomine sritimi. Nubrozdinimas rodo kontaktą su kažkokiu nelygiu paviršiumi, jeigu buvo prispaudęs, gal ir galėjo besimuistydamas ir pats atsitrenkti. Alkūnės nėra priekinė dalis, kadangi alkūnės atitinka nugarinį paviršių, kai žmogaus delnai yra atsukti į priekį. Keliai yra priekiniai paviršiai. Vien tik laikant rankas po krūtine, jų negalima pasukti taip, kad žmogus susimuštų alkūnes, čia nėra anatomiškai įmanoma. Jeigu grynai pasikišus rankas ant krūtinės ir jas sukryžiavus, tai tikėtina, kad taip gali įvykti. Jeigu žmogus guli pats prisispaudęs savo kūnu rankas, o dar kažkas ant jo sėdi, galima įsivaizduoti, koks yra svoris. Todėl yra mažai tikėtina, kad jis realiai gali mažai prisimuistyti, mažus nubrozdinimus gali pasidaryti, tačiau, kad pasidarytų tokias poodines kraujosruvas, yra mažai tikėtina, kadangi tam irgi reikia pakankamai jėgos. Vien tik kažkiek besimuistant, mažai tikėtina, kad gali pasidaryti poodinės kraujosruvos. Kadangi tiriamasis D. B. atėjo asmeniniu prašymu, todėl tik jo aplinkybės ir yra nurodytos. D. B. nurodė, kad jis gulėjo ant pilvo ir jį iš viršaus kažkas spaudė.

D. B. pareiškime per e-policiją nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kilo konfliktas, užpuolimas, konflikto metu buvo „išjungtas“, negali pasakyti, ar koja, ar ranka, ko pasėkoje prarado sąmonę. Buvo naudotas fizinis smurtas: smūgių sudavimas, smaugimas, stūmimas. Sužalojimai padaryti ranka, koja, buvo kreiptasi į medikus. Matomi viso kūno sumušimai, skruostikaulio, viršutinio žandikaulio lūžis. Nurodo, kad įvykio kaltininkas D. R., kuris iš matymo atpažintas per „Facebook“ (1 t., b. l. 1–7).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemas (1 t., b. l. 45–51).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024 m. liepos 2 d. iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai M. R. atsiųstas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20240518_114857.mp4“. Apžiūrimame vaizdo įraše užfiksuotas 2024 m. gegužės 18 d. konfliktas tarp D. R. ir D. B.. Vaizdo įrašo pabaigoje fiksuojama, kaip vyriškas balsas sako D. B., kad šis jam pagrasintų. Matyti, kaip D. B. nusisuka nugara nuo vaizdą fiksuojančio įrenginio ir tolsta, o vaizdą fiksuojantis įrenginys juda link nugara juo jo tolstančio D. B.. D. B., pareiškęs, kad jis negrasins, staiga pro kairiąją pusę atsisuka į vaizdo kamerą ir savo kairę ranką tiesia link vaizdą fiksuojančio įrenginio ir atlieka kažkokį veiksmą, kurio metu uždengiamas vaizdo fiksavimo ekranas, girdisi duslus garsas, iš kurio galima spręsti, kad D. B. sudavė į vaizdą fiksuojantį įrenginį (1 t., b. l. 118–120, 122–124).

2024 m. gegužės 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išraše / siuntime Nr. LA 2024-0378559/570000-2024-702868 nurodyta, kad pacientas D. B. atvyko 2024 m. gegužės 18 d., 12.30 val. nusiskundimas: pacientą sumušė kaimynas, gavo smūgį į veidą, neteko sąmonės, atsimena ne visus įvykius. Nuomonė / Rekomendacijos: Deš. skruostikaulio lanko skeveldrinis lūžis su fragmentų impresija. Rekomendacijos: LOR konsultacija po 10-14 dienų, šeimos gydytojo konsultacija artimiausią darbo dieną (1 t., b. l. 27–28).

Specialisto išvada Nr. G1009/2024(02) nustatyta, kad D. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, pereinanti į kairį dilbį, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinio įspaustinio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29–30, 153, 154).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2024 m. gegužės 18 d., 12.04 val. gautas iškvietimas, įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), pacientas D. B., iškvietimo rezultatas: susikivirčijo su kaimynu, kurio buvo užpultas ir sumuštas kumščiais į veidą, nedideli paraudimai, ant skruosto edema, buvo praradęs sąmonę, po įvykio pykino, vėmė (1 t., b. l. 102–104).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusysis D. B. pateikė informacinį lapą apie mokėjimą ir 2024 m. gegužės 20 d. kvitą valstybiniai teismo medicinos tarnybai (sumokėta suma 54,29 eurai) (1 t., b. l. 113, 115–117).

Tarnybinis pranešimas dėl nustatytų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18781-24 ), kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. gautas pranešimas, kad adresu, (duomenys neskelbtini), pranešėjas kieme sulaikė asmenį, kuris norėjo jį sumušti. Pranešėjas jėga laiko asmenį. Atvykus nurodytu adresu buvo pastebėtas pranešėjas D. R., kuris ant žalios vejos buvo prispaudęs vyrą, kaip nustatyta – D. B.. D. R. paaiškino, kad jam išėjus iš laiptinės prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau nustatyta – D. B., ir ėmė jam reikšti priekaištus dėl nuolat fiksuojamų kelių eismo taisyklių pažeidimų. D. R. paaiškino, kad netrukus D. B. tapo agresyvus ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą. D. R. nurodė, kad gindamasis nuo D. B. jį atstūmė ir panaudodamas kovinių imtynių veiksmus pargriovė ir, kad nepasišalintų, laikė jį prispaudęs iki atvyko policijos pareigūnai. Bendraujant su D. B. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu, D. B. nustatytas 2,06 promilės neblaivumas. D. B. nurodė, kad norėjo su D. R. pasikalbėti dėl fiksuojamų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jiems bekalbant, D. R. išsitraukė mobilųjį telefoną ir ėmė filmuoti, dėl šios priežasties jis tapo agresyvus ir bandė trenkti D. R. (1 t., b. l. 133).

Kitų objektų apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18781-24), kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninis garso įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. gegužės 18 d., 11.51.01).mp3“, kuriame pranešėjas D. R. nurodo, (duomenys neskelbtini), namo kieme sulaikė jį užpuolusį asmenį, kuris jam grasino. D. R. nurodo, kad jis sumuštas nebuvo, jis apsigynė panaudojant savigynos veiksmus, jam greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Taip pat apžiūrėtas Bendrajame pagalbos centre gautas skambučio garso įrašas, prie įvykio ROIK Nr. 0124000294652 „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. gegužės 18 d., 11.57.01).mp3“, kuriame skambinusi moteris nurodo matanti (duomenys neskelbtini), kieme muštynes, mato gulinį žmogų, kurį kitas vyras prispaudęs (1 t., b. l. 140–142).

Kitų objektų apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18781-24), apžiūrėti reagavusių į įvykį pareigūnų dėvėtų „Body camera“ vaizdo įrašai. 1. Vaizdo įraše matyti, kad 11.58 val. iš priekio, per aikštelę ateina abu policijos pareigūnai, tarp kurių viduryje eina dar vienas vyras, vilkintis raudonos spalvos megztinį, šviesios spalvos kelnes. Matyti, kad vyrui yra uždėti antrankiai nugaros pusėje ir vyras vedamas policijos pareigūnų. Girdimas moters balsas - tai buvo koks konfliktas ar ne, girdima, kad vyras verksmingu balsu atsako „truputėlį“. Paklausus dėl ko, atsako, kad dėl automobilio, norėjo pakalbėti gražiai, „kalė“ į galvą ir užpuolė. Pareigūnai užsirašo vyro vardą ir pavardę – D. B.. 12.02 matyti iš priekio ateinantis kitas vyras, su akiniais ant veido, su tamsiai raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Girdisi kaip pareigūnė kreipiasi į vyrą ir paprašo papasakoti kas nutiko. Girdisi, kad vyras sako: „dabar vienu žodžiu ponas yra labai nepatenkintas, kad gavo nuobaudą už tai, kad parkuojasi ant žalios vejos, kaip pranešėjas turi lapą, atėjęs, jis kaip tik išeidinėjo, atėjęs prie laiptinės pradėjo aiškinti“. Pasako, kad parodys ką yra nufilmavęs. Sako, kad iš pradžių jisai grasino, matė, kad geruoju nesibaigs. Girdima, kad yra peržiūrinėjamas vaizdo įrašas. Sako, kad vyro pavardės nežino, žino, kad vyras jo pavardę sužinojo iš nuobaudos lapelio. Peržiūrėjus įrašą pareigūnė klausia ar tik tiek turi, vyras atsako, kad taip, nes buvo pirmas smūgis ir iškrito telefonas, smūgis buvo į telefoną, buvo panaudoti savigynos veiksmai ir asmuo buvo sulaikytas, sako, kad buvo anksčiau sportavęs, kovinius veiksmus atsimena. Pareigūnei paklaus ar nukentėjo, vyras atsako, kad akiniai nukentėjo, o pats nežino, veido nemato, kažkas lyg ištinę. Pareigūnė pasako, kad medikai atvažiuoja, galės apžiūrėt. Vyras pasako, kad pareiškimą rašys ir pasakęs, kad eina namo atsigerti, nueina nuo tarnybinio automobilio. Įraše girdima kaip pareigūnai kalbasi tarpusavyje, bešnekant prie jų grįžta anksčiau bendravęs vyras, pareigūnė jo paklausia ar yra blaivus, atsako, kad taip, negeria, vyrui patikrinamas blaivumas. Vyras pasako, kad turės materialinių pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo. Pareigūnė klausia vyro apie kelintą valandą viskas įvyko, vyras atsako, kad ką tik, sako, kad gali patikslint pagal vaizdo įrašą. 2. Vaizdo įraše matyti, kad vaizdo įrašas yra analogiškas prieš tai aprašytam, tik vaizdas fiksuojamas kita vaizdo stebėjimo kamera. 3. Vaizdo įraše matyti, 11.58 val., atidaromos sulaikymo patalpos durys ir įsodinamas vyras - liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, vilkintis raudos spalvos megztinį, šviesios spalvos džinsines kelnes. Matyti, kad vyrui uždėti antrankiai. Pareigūnas bendrauja su sulaikytu vyru. Priėjusi pareigūnė vyro paklausia ar buvo koks konfliktas, vyras atsako, kad truputėlį. Paklausus dėl ko, atsako, kad dėl automobilio, sako, kad ėjo pakalbėt gražiai, davė į galvą, užpuolė. Matyti, kad pareigūnas vyrui antrankius perdeda į priekinę pusę. Vyrą apžiūri greitosios medicinos pagalbos medikai, medikė sako, jog sužalojimų nemato, prašo parodyti vietą kur skauda, vyras savo ranka rodo dešinį skruostą, dešinę galvos pusę. Matyti, kad medikai išlaipina vyrą iš sulaikymo patalpos ir nusiveda. 4. Vaizdo įraše matyti, kad vaizdo įrašas yra analogiškas prieš tai aprašytam (1 t., b. l. 144–146).

Specialisto išvada Nr. G1001/2024(02) nustatyta, kad D. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laikais bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas yra savo ranka pasiekiamoje lokalizacijoje (1 t., b. l. 148–149).

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal šią dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

Kaltinamasis D. R. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog tai nukentėjusysis jį užpuolė, reiškė priekaištus, vadino necenzūriniais žodžiais, iš dešinės rankos sudavė į kairės pusės akies kraštą, smilkinį, o jis, gindamasis nuo nukentėjusiojo, jį parvertė ant žemės, atsisėdo ant jo ties juosmeniu ir laikė prispaudęs galvą prie žolės. Jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, nežino, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sumušimai. Sudavė tik du kartus iš delno nukentėjusiajam į sėdmenis. Nukentėjusysis kėlė grėsmę jo sveikatai ar net gyvybei. Nukentėjusysis buvo neblaivus, gal turėjo peilį, nors kaltinamasis peilio nematė, bet turėjo tokių įtarimų. Kaltinamojo gynėja, advokatė Raimonda Lazauskienė baigiamųjų kalbų metu taip pat tvirtino, kad D. R. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad D. R. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra neginčytinai įrodyta surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis D. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. susitaręs ėjo susitikti su draugu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g., ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, nes buvo pakeliui pas draugą, ir pamatė D. R., kurio paklausė, ar jis yra D. R.. Pastarasis paklausė, kokios problemos, nukentėjusysis jam sakė, kad tvarką darytų savo kieme, parodė protokolą. D. R., pamatęs protokolą telefone. susinervino, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, sakė pamatys, kas jam dabar bus. D. R. pradėjo jį provokuoti filmuodamas. Nukentėjusysis kaltinamajam sakė, kad baigtų filmuoti, nueidinėjo ir medžiagoje matosi, kad jis nepasiekė kaltinamojo telefono, traukėsi savo telefoną filmuoti, nes norėjo parodyti savo namo gyventojams, ir gavo smūgį nuo kurio „atsijungė“. Tuo metu buvo atsisukęs į kaltinamąjį veidu, smūgio nematė, tik jį pajuto. Mano, kad smūgis buvo į žandikaulį. Atsipeikėję gulėjo ant pilvo ir buvo prispaustas, jį su ranka smaugė, spaudė prie žemės, pasipylė kruša smūgių, mano, kad D. R. rankos buvo laisvos, kadangi jis jį buvo prispaudęs su koja. Bandė rankomis pasitaisyti padėtį, tačiau pasipildavo smūgiai. Negali pasakyti, kiek tiksliai buvo smūgių, bet jie buvo į nugarą ir pečių sritį iš kumščių.

Nukentėjusiojo nurodytą įvykio versiją patvirtina ir tiesioginės įvykio liudytojos S. J. parodymai, jog per langą matė, kad vienas žmogus guli ant žemės, jis gulėjo ant pilvo, kitas – atsisėdęs ant jo, apžergęs kojomis, ir labai stipriai prispaudęs, kartais suduoda smūgius į nugarą ar dar kažkur. Tas po apačia gulėjęs žmogus muistėsi, o tas, kuris buvo viršuje stengėsi jo neišleisti, bet laikas nuo laiko ir padaužydavo. Bent du kartus jam sudavė kumščiais. Smūgius suduodavo tada, kai gulintis žmogus pasimuistydavo. Jai atrodė, kad jo veidas ir kaklas buvo suspausti ir jam buvo sunku kvėpuoti.

Liudytojai M. R. ir E. Ž., vieningai patvirtino, kad nukentėjusysis D. B. nebuvo agresyvus, matė sužalojimus ant jo galvos, nubrozdinimus ant kūno, todėl iškvietė medikus. Taip pat asmuo buvo purvinas, matėsi, kad išvoliotas ant žemės. Pas pranešėją jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, šis medikų pagalbos atsisakė. Šiame kontekste teismas pažymi, jog nors kaltinamasis ir tvirtino, jog nukentėjusysis jam pirmas sudavė smūgį į kairės pusės akies kraštą, smilkinį, tačiau šią aplinkybę visiškai paneigia aukščiau nurodyti policijos pareigūnų M. R. ir E. Ž. parodymai, jog sužalojimų ant kaltinamojo veido jie nematė, juo labiau, kad pats kaltinamasis policijos pareigūnams nurodė, jog D. B. bandė jam suduoti, smūgis ne visai gavosi, jis apsigynė. Tas pačias aplinkybes D. R. nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatorei – kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro skambučio skaitmeninis garso įrašas, D. R. Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, kad jis sumuštas nebuvo, jis apsigynė panaudojant savigynos veiksmus, jam greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (1 t., b. l. 126) matoma, kad D. B. nepatiko, jog kaltinamasis jį filmuoja, todėl, manytina, kad ranka trenkė į telefoną, smūgis nebuvo stiprus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo provokuojantis ir nederamas, t. y. jis pradėjo filmuoti nukentėjusįjį, vėliau šiam bandant pasišalinti, jį persekiojo, ragino grasinti jam.

Nukentėjusiojo sutuoktinė V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. B. iš penktadienio į šeštadienį niekur nebuvo išėjęs, nebuvo sužalotas. Grįžusi sekmadienį namo pamatė sumušimus ant jo kūno. Šis jai papasakojo, jog ėjo pas draugą, kuris gyvena už 200-300 metrų, pamatė žmogų, panašų į D. R., jis jį žinojo iš „Facebook“, jis jo ieškojo kai iš policijos gavo nuotraukas su jo pavarde. Pasakojo, kad D. R. jį pradėjo filmuoti, D. B. irgi norėjo pradėti filmuoti, bet nespėjo išsitraukti telefono, kadangi nuo smūgio „atsijungė“. Jo drabužiai po įvykio buvo žali nuo žolės, suplyšę. D. B. nebūna agresyvus, kai būna išgėręs.

Įvertinęs apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo jais netikėti ir nesiremti, kadangi apklaustų asmenų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja, taip pat neprieštarauja ir kitiems rašytiniams įrodymams bei sudaro vieningą įrodymų grandinę. Pažymėtina, jog nukentėjusysis D. B. iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek savo sutuoktinei, tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams bei medikams, taigi, nukentėjusysis viso proceso metu buvo nuoseklus, kas leidžia teismui spręsti, kad būtent jis ir nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, jo nurodytas įvykio aplinkybes iš esmės paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, o kaltinamojo versiją patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nors kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis jo laukė prie namų, tačiau nukentėjusysis kaltinamojo nepažinojo, nežinojo kur jis gyvena, be to, ši aplinkybė nėra reikšminga ir kaltinamojo kaltės nešalina. Kaltinamasis akcentavo, kad nukentėjusysis D. B. įvykio metu buvo neblaivus, kas yra patvirtinta byloje esančiais įrodymais, tačiau liudytojų teigimu, su nukentėjusiuoju buvo įmanoma susikalbėti, jis elgėsi adekvačiai, nebuvo agresyvus, todėl galima daryti išvadą, jog jis aiškiai suprato kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu.

Nukentėjusiajam D. B. padarytų sužalojimų mastas yra nustatytas specialisto išvada Nr. G1009/2024(02). Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai paneigė kaltinamojo versiją, jog nukentėjusiajam žandikaulis galėjo lūžti tuo metu, kai jį parvertė ant žemės bei tai, kad jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Ekspertė nurodė, kad atsirastų įspaustinis lūžis turi būti labai ribotas daiktas, kad padarytų įspaudimą, jeigu nėra tokio daikto, tai šie lūžiai yra nebūdingi. Ribotas daiktas reiškia, kad šie lūžiai gali atsirasti nuo kumščio, pagalio, daiktas turi būti riboto paviršiaus, kurio plotą galima lengvai apskaičiuoti. Mažai tikėtina, kad įspaustinis lūžis gali atsirasti nuo spaudimo prie asfalto. Viskas priklauso nuo jėgos, bet tokio tipo lūžiai daugiausiai būdingi smūgiui. Poodinė kraujosruva dešiniame skruoste gali atsirasti nuo lūžio, būna taip, kad išryškėja. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas viršugalvyje besimuistant į žemę. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos gana masyvios, todėl jos atsirado ne po muistymosi, o panašu, kad atsirado nuo smūgių. Jeigu grynai pasikišus rankas ant krūtinės ir jas sukryžiavus, tai tikėtina, kad taip gali įvykti. Jeigu žmogus guli pats prisispaudęs savo kūnu rankas, o dar kažkas ant jo sėdi, galima įsivaizduoti, koks yra svoris, todėl realiai gulintis asmuo gali tik mažai prisimuistyti, mažus nubrozdinimus gali pasidaryti, ir yra mažai tikėtina, kad jis pasidarytų tokias poodines kraujosruvas, kadangi tam irgi reikia pakankamai jėgos. Vien tik kažkiek besimuistant, mažai tikėtina, kad gali pasidaryti poodinės kraujosruvos.

Taip pat nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamasis D. R. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.).??? ???

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje aptariama ir būtinosios ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2001, 2K-541/2003, 2K-496/2007). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Tokia ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji suplanuota tyčiniam nusikaltimui padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-489/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė apskritai jokio kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą, gyvybę ar turtą. D. R. tvirtino, jog D. B. kėlė grėsmę jo sveikatai ar net gyvybei, nes nukentėjusysis buvo neblaivus, mano, gal turėjo peilį – nors kaltinamasis peilio nematė, bet turėjo tokių įtarimų ir tik todėl, kad, pasak, kaltinamojo, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra nesaugus rajonas ir, kadangi nukentėjusysis atėjo pas jį, jis gali turėti peilį. Kaip pats kaltinamasis nurodė, jokio peilio pas nukentėjusįjį jis nematė, tad kėsinimasis egzistavo tik kaltinamojo vaizduotėje, jis buvo nepagrįstai įtarus, o, kaip jau minėta, jei asmuo nusikalstamą veiką padarė dėl nepagrįsto įtarumo, būtinosios ginties nėra. Kaip jau minėta, pats kaltinamasis elgėsi provokuojančiai kaltinamojo atžvilgiu – nukentėjusiajam bandant pasitraukti, kaltinamasis be jokio būtino reikalo ėjo paskui nukentėjusįjį, filmavo ir reikalavo, kad nukentėjusysis kaltinamajam grasintų, taigi tokiu savo elgesiu bandydamas išprovokuoti kažkokius agresyvius nukentėjusiojo veiksmus.

Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, t. y. jog jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, D. R. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog D. R. 2024 m. gegužės 18 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, prie laiptinės, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į dešinę veido pusę, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, po smūgio nukritusiam ir ant pilvo gulinčiam D. B. įrėmė kelį į kaklą ir jį spaudė, bei mažiausiai du kartus sudavė rankomis į pečius, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, pereinantį į kairį dilbį, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus alkūnėse, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį, ir tokiais veiksmais sukėlė D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Kaltinamasis D. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje jis neteistas (2 t., b. l. 15–16), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi, lankėsi (2 t., b. l. 2–4), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-823/2024 nurodyta, kad D. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 11), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 7).

Išvardinti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės paskirtį geriausiai padės įgyvendinti ir prevencinius tikslus pasiekti švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam.

BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę.

Atsižvelgus į tai, kad D. R. padarė smurtinį nusikaltimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kauno teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja) yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 154,55 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam D. B. 2024 m. gegužės 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteikta ambulatorinė skubios medicinos gydytojo paslauga bei atlikta kompiuterinė tomografija dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio. Taip pat 2024 m. gegužės 20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės ortopedo traumatologo bei radiologo konsultacijos dėl krūtinės ląstos sumušimo. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 154,55 Eur sumą.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš D. R. PSDF naudai 154,55 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 89–90).

Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo D. R. veiksmais, įrodytais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo D. R..

Taip pat byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 54,29 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. B. turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai – turėtos išlaidos. Byloje pateikti dokumentai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos mokėjimo kvitas (1 t., b. 1. 116) bei 54,29 Eur mokėjimo kvitas (1 t., b. 1. 117) patvirtina, jog už šioje byloje pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. specialisto išvadą Nr. G 1009/2024 (02) buvo sumokėta 54,29 Eur suma, kas laikytina tiesioginėmis D. B. išlaidomis dėl jo atžvilgiu 2024 m. gegužės 18 d. įvykdytos D. R. nusikalstamos veikos.

Neturtinė žala, kuri D. B. buvo patirta dėl D. R. neteisėtų veiksmų, vertintina 5 000 Eur suma. D. B. padaryta neturtinė žala yra jo patirtas emocinis šokas, nuolatinai jaučiama baimė dėl savo sveikatos ir gyvybės, išgąstis, psichologiniai išgyvenimai, nuolatos jaučiamas stresas, nerimas, iškęsti fiziniai skausmai. D. B. buvo užpultas netoliese gyvenančio asmens, kuris, sąmoningai siekė sutrikdyti D. B. sveikatą, t. y. D. R. sąmoningai smūgiavo D. B. į gyvybiškai svarbų organą - galvos sritį, po ko D. B. prarado sąmonę, o jam atsipeikėjus, kaltinamasis negalinčiam apsiginti D. B., daužė per pečius, dusino, įremiant kelį į D. B. kaklą ir jį spaudžiant. Tokie nukentėjusiojo sąmoningi veiksmai leidžia daryti išvadą apie įvykdytos nusikalstamos veikos didelį pavojingumą, nes smūgiavimas į gyvybiškai svarbius organus, žmogaus dusinimas objektyviai gali lemti ne tik žmogaus sveikatos sutrikdymą, bet ir jo mirtį. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų D. B. tiek užpuolimo metu patyrė didelį šoką, tiek šiuo metu patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Po užpuolimo kaltinamasis ir šiuo metu dažnai lankosi kieme, kur randasi daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena D. B., siekia kontakto su D. B.. Dėl šių priežasčių D. B. nesijaučia saugiai eidamas iš namų bei į juos grįždamas, t. y. juntamas nuolatinis nesaugumo jausmas dėl galimo pakartotinio užpuolimo ir jo sveikatos sutrikdymo. Šiuo metu D. B. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos yra atsiradęs dirglumas ir jautrumas aplinkai. Dėl atsiradusio nerimo D. B. dažnai kamuoja sapnai apie įvykusį užpuolimą, ko pasėkoje sutriko jo miegas.

Civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad D. B. dėl kaltinamojo veiksmų, buvo padarytos ne tik poodinės kraujosruvos, tačiau ir sulaužytas žandikaulis, kas įrodo ir patvirtina, kad D. B. patyrė didelius fizinius skausmus ne tik užpuolimo metu. D. B. teko kęsti skausmus viso žandikaulio lūžio gijimo metu. Jau nekalbant apie tai, kad D. B. negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, t. y. buvo apsunkinta valgymo, gėrimo, kalbėjimo funkcijos. Nepaisant to, kad žandikaulis šiuo metu jau yra sugijęs, D. B. iki šiol jaučia sužalojimo liekamąsias pasekmes, t. y. iki šiol D. B. jaučia skausmus žandikaulio srityje, ypatingai keičiantis orui, dėl ko yra priverstas vartoti medikamentus skausmo malšinimui, kurių iki užpuolimo naudoti nereikėjo (2 t., b. l. 99–101).

Teisiamojo posėdžio metu D. B. nurodė, kad lūžus žandikauliui buvo valgymo ir gėrimo problemos, negalėjo ant tos pusės miegoti. Žandikaulis gijo apie porą mėnesių. Dabar, esant temperatūrų kaitai, jaučia skausmus, dėl to kreipėsi į gydytojus. Po įvykio liko trauma, dar dabar sapnuoja šį įvykį. Dėl turtinės žalos, prie dokumentų yra pridėtas ekspertų išlaidų mokestis, o čekių dėl vaistų nerinko. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, fizinis skausmas, kalbėjimo problemos, likutiniai reiškiniai, įvykio metu vykęs dusinimas, galvojo, kad tuo metu mirs.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Civiliniu ieškiniu D. B. prašo priteisti iš kaltinamojo D. R. 54,29 Eur turtinės žalos atlyginimo. Byloje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos mokėjimo kvitas ir 54,29 Eur mokėjimo kvitas patvirtina, kad D. B. Valstybinei teismo medicinos tarnybai už 2024 m. gegužės 20 d. specialisto išvados Nr. G 1009/2024 (02) pateikimą sumokėjo 54,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi žala civiliniam ieškovui buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, turtinės žalos dydis yra pagrįstas dokumentais.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Analizuojant praktiką nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-21-942/2016, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad D. B. neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, pereinanti į kairį dilbį, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinis įspaustinis lūžis. D. B. nurodė, kad lūžus žandikauliui buvo valgymo ir gėrimo problemos, negalėjo ant tos pusės miegoti. Žandikaulis gijo apie porą mėnesių. Dabar, esant temperatūrų kaitai, jaučia skausmus, dėl to kreipėsi į gydytojus. Po įvykio liko trauma, dar dabar sapnuoja šį įvykį. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 2 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Baudžiamojoje byloje gautas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodoma, kad D. B. patyrė 2850 Eur advokatės Brigitos Jagintavičienės atstovavimo išlaidas. Nurodytų išlaidų patyrimą patvirtina kartu su prašymu pridėti dokumentai – išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos, pinigų priėmimo kvitas, mokėjimų pavedimai. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiojo D. B. naudai (2 t., b. l. 185–195).

Remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatė Brigita Jagintavičienė atstovavo nukentėjusįjį D. B. nagrinėjant bylą teisme, rengė civilinį ieškinį, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad D. B. prašoma priteisti 2850 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokatės darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiojo interesus teisme. Todėl D. B. patirtos 2850 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo D. R..

D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kauno teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. R. 154,55 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 55 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. R. 54,29 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 29 centus) turtinės žalos ir 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 2850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, viso 5404,29 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturis eurus 29 centus) civilinio ieškovo naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.